Byla T‑571/11

El Corte Inglés, SA

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo CLUB GOURMET paraiška – Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas „CLUB DEL GOURMET, EN.... El Corte Inglés“ – Santykinis atmetimo pagrindas – Prekių ir paslaugų panašumo nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Pirmą kartą Bendrajame Teisme pateikti argumentai ir įrodymai“

Santrauka – 2013 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolė – Bendrojo Teismo atsižvelgimas į anksčiau Tarnybos instancijose nenurodytas teisines ir faktines aplinkybes – Netaikymas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Faktinių aplinkybių nagrinėjimas savo iniciatyva – Protesto procedūra – Tik nurodytų pagrindų nagrinėjimas – Šalių pareiga remtis juos pagrindžiančiais faktais ir įrodymais – Nacionalinės teisės normos – Įtraukimas (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 25 punktą)

2.      Nacionalinės teisės nuostatų nustatymas ir aiškinimas tiek, kiek tai būtina Sąjungos institucijų veiklai, iš principo priskiriami faktinių aplinkybių nustatymui, o ne teisės taikymui. Iš tiesų teisės taikymas apima tik Sąjungos teisės taikymą. Taigi, nors tiesa, kad Reglamento Nr. 207/209 dėl Bendrijos prekių ženklo 65 straipsnio 2 dalį reikia suprasti taip, kad teisės normos, dėl kurių pažeidimo gali būti pateiktas ieškinys Bendrajame Teisme, gali priklausyti tiek nacionalinei teisei, tiek Bendrijos teisei, tačiau tik pastaroji priskiriama teisės sričiai, kurioje taikomas iura novit curia principas, o nacionalinė teisė turi būti nurodyta ir įrodyta išdėstant faktines aplinkybes ir jos turinys prireikus turi būti įrodytas pagrindžiamaisiais įrodymais. Darytina išvada, kad iš principo, vykstant procedūrai Sąjungos institucijose, šalis, kuri remiasi nacionaline teise, turi įrodyti, kad jos reikalavimai pagal minėtą teisę yra pagrįsti.

Iš tikrųjų tiesa, kad Bendrasis Teismas sušvelnino šį principą, kai nusprendė, kad Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) privalo savo iniciatyva, jos manymu, šiuo tikslu tinkamomis priemonėmis gauti informacijos, susijusios su atitinkamos valstybės narės nacionaline teise, jei tokia informacija būtina vertinant aptariamo atsisakymo registruoti pagrindo taikymo sąlygas ir ypač nurodytų faktų teisingumą ar pateiktų dokumentų įrodomąją galią. Vis dėlto tik tuo atveju, kai Tarnyba jau turi su nacionaline teise susijusios informacijos – teiginių apie tokios teisės turinį arba vykstant teisminiams ginčams pateiktų įrodymų, kurie tariamai turi įrodomąją galią, forma, – ji prireikus privalo savo iniciatyva gauti su nacionaline teise susijusios informacijos.

(žr. 35, 38, 39, 41 punktus)