Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) NUTARTIS
2024 m. liepos 4 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnis – Institucinė teisė – SESV 263 straipsnis – Ieškinys dėl panaikinimo – Šengeno acquis nuostatų visapusiškas taikymas Rumunijoje – Ginčijamo akto nebuvimas – Reikalaujamo balsų vieningumo nebuvimas – Akivaizdus dalinis ieškinio pirmojoje instancijoje nepriimtinumas – Prašymas nustatyti terminą, per kurį būtų galima „atnaujinti ieškinio nagrinėjimą“ – Akivaizdus dalinis Europos Sąjungos Bendrojo Teismo kompetencijos nebuvimas – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“
Byloje C‑787/23 P
dėl 2023 m. gruodžio 18 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Eugen Tomac, gyvenantis Briuselyje (Belgija), atstovaujamas avocat R. Duta,
apeliantas,
dalyvaujant kitai proceso šaliai:
Europos Sąjungos Tarybai,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, teisėjai P. G. Xuereb (pranešėjas) ir A. Kumin,
generalinis advokatas A. M. Collins,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į išklausius generalinį advokatą priimtą sprendimą išspręsti bylą motyvuota nutartimi pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnį,
priima šią
Nutartį
1 Apeliaciniu skundu Eugen Tomac prašo panaikinti 2023 m. spalio 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Tomac / Taryba (T‑48/23, EU:T:2023:684, toliau – skundžiama nutartis), kuria šis teismas atmetė jo pagal SESV 263 straipsnį pareikštą ieškinį dėl, pirma, 2022 m. gruodžio 8 d. Europos Sąjungos Tarybos akto, kuriuo nepriimtas Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje projektas Nr. 15218/22 (toliau – ginčijamas aktas), panaikinimo ir, antra, tuo atveju, jei jam nebūtų pripažintas „privilegijuoto ieškovo“ statusas, dėl termino, per kurį prireikus Europos Parlamentas, kita Europos Sąjungos institucija arba nacionalinė institucija, veikdama tokiu statusu, galėtų „atnaujinti ieškinio nagrinėjimą“, nustatymo.
Teisinis pagrindas
2 Akto dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL L 157, 2005, p. 203, toliau – Stojimo aktas), pridėto prie Europos Sąjungos valstybių narių ir Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos sutarties dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą (OL L 157, 2005, p. 11) pagal šios sutarties, kuri buvo priimta 2005 m. balandžio 25 d. ir įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnyje numatyta:
„1. Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą <...>, nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai, išvardyti II priede, taip pat visi kiti tokie aktai, priimti iki įstojimo dienos, yra privalomi ir taikomi Bulgarijoje ir Rumunijoje nuo įstojimo dienos.
2. Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą, nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai, nenurodyti 1 dalyje, nors privalomi Bulgarijai ir Rumunijai nuo įstojimo dienos, kiekvienoje iš šių valstybių taikomi tik pagal šiuo tikslu priimtą Tarybos sprendimą, patikrinus pagal taikomas Šengeno vertinimo procedūras, ar būtinos sąlygos dėl visos atitinkamos acquis taikymo yra įvykdytos toje valstybėje.
Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą vieningu jos narių, atstovaujančių valstybių narių, kurioms šioje dalyje nurodytos nuostatos jau įsigaliojo, vyriausybėms ir valstybės narės, kuriai tos nuostatos turi įsigalioti, vyriausybės atstovo susitarimu. <...>“
Ginčo aplinkybės
3 Bendrasis Teismas ginčo aplinkybes išdėstė skundžiamos nutarties 2–20 punktuose, o šio proceso tikslais jas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.
4 Apeliantas yra Europos Parlamento narys, Rumunijos pilietis.
5 2007 m. sausio 1 d. įstojusi į Sąjungą, 2009–2011 m. Rumunija ėmėsi Šengeno vertinimo procedūrų taikymo veiksmų, kad būtų įvykdyti Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo kriterijai.
6 Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė parengė du Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje projektus, po kurių buvo priimtos įvairios Parlamento rezoliucijos, kuriomis pritariama Rumunijos prisijungimui prie Šengeno erdvės ir Taryba raginama imtis tam būtinų priemonių. Tačiau dėl šių dviejų projektų Taryboje nebuvo balsuojama.
7 2022 m. lapkričio 29 d., remdamasi Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalimi, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė parengė Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje projektą Nr. 15218/22 (toliau – Projektas Nr. 15218/22).
8 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos sudėtis „Teisingumas ir vidaus reikalai“ (TVR) surengė posėdį, kad priimtų sprendimą dėl Projekto Nr. 15218/22, įtraukto į šio posėdžio darbotvarkės 3 punkto a papunktį, kuriame buvo numatyta, kad gali būti prašoma balsuoti, kad valstybių narių vyriausybių atstovai galėtų jį priimti. Nepasiekus vieningo susitarimo, šis projektas nebuvo priimtas.
9 2022 m. gruodžio 15 d. elektroniniu laišku apeliantas paklausė Tarybos generalinio sekretoriato TVR generalinės direktorės, ar ji galėtų jam pateikti balsavimo dėl Projekto Nr. 15218/22 rezultatus, taip pat 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos posėdžio protokolą arba su juo susijusią ataskaitą.
10 2022 m. gruodžio 16 d. elektroniniu laišku Tarybos generalinio sekretoriato TVR generalinė direktorė apeliantui atsakė, kad šiame posėdyje Projektas Nr. 15218/22 iš tikrųjų nebuvo priimtas ir kad pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių 8 ir 9 straipsnius, kadangi tai buvo uždari ne teisėkūros procedūra priimamo akto svarstymai, balsavimo rezultatai nebuvo paskelbti. Ji pridūrė, kad minėto posėdžio protokolas taip pat nebuvo paskelbtas viešai.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis
11 Ieškiniu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2023 m. vasario 6 d.) apeliantas pagal SESV 263 straipsnį pareiškė ieškinį dėl ginčijamo akto panaikinimo ir tuo atveju, jei jam nebūtų pripažintas „privilegijuoto ieškovo“ statusas, prašė nustatyti terminą, per kurį būtų galima „atnaujinti ieškinio nagrinėjimą“, prireikus Parlamento, kitos Sąjungos institucijos arba nacionalinės institucijos, veikiančios tokiu statusu, vardu.
12 2023 m. spalio 26 d. Bendrasis Teismas, taikydamas savo Procedūros reglamento 126 straipsnį ir netęsdamas proceso, atmetė šį ieškinį iš dalies dėl akivaizdaus jurisdikcijos neturėjimo ir iš dalies kaip akivaizdžiai nepriimtiną.
13 Dėl pirmojo reikalavimo Bendrasis Teismas, pirma, skundžiamos nutarties 31 punkte konstatavo, kad, nepaisant Šengeno vertinimo procedūrų užbaigimo ir kelių Parlamento rezoliucijų priėmimo, balsavimas Taryboje dėl Projekto Nr. 15218/22 nebuvo vieningas, kaip to reikalaujama iš atitinkamų valstybių narių vyriausybių atstovų pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, ir, antra, šios nutarties 32 punkte konstatavo, kad šio akto 4 straipsnyje nenustatytas joks terminas, kuriam pasibaigus Taryba turėjo priimti sprendimą arba laikoma, kad jį priėmė.
14 Minėtos nutarties 33 punkte Bendrasis Teismas pabrėžė, kad šio straipsnio, kuriame aiškiai numatyta kelių etapų procedūra ir šiuo tikslu nenustatytas terminas, tekstui prieštarautų tai, kad dėl išankstinių etapų baigties Taryba prarastų įgaliojimus atitinkamų valstybių narių vyriausybių atstovams balsuojant vieningai priimti sprendimą, kaip jis suprantamas pagal minėtą straipsnį.
15 Be to, skundžiamos nutarties 34 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad Taryba vis dar gali dar kartą įtraukti Projektą Nr. 15218/22 į naujo posėdžio darbotvarkę, o Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė – parengti naują Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje projektą.
16 Taigi tos nutarties 35 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą: kadangi per balsavimą dėl Projekto Nr. 15218/22 nebuvo pasiektas reikalaujamas balsų vieningumas, nebuvo priimtas joks Tarybos sprendimas, kaip tai suprantama pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, ir kad balsavimas, dėl kurio šis projektas nebuvo priimtas, savaime neprilygsta Tarybos atsisakymui vėliau priimti tokį sprendimą.
17 Taigi minėtos nutarties 36 punkte Bendrasis Teismas nutarė, kad ginčijamas aktas negali būti laikomas aktu, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, ir tos pačios nutarties 38 punkte atmetė pirmąjį reikalavimą kaip akivaizdžiai nepriimtiną.
18 Dėl antrojo reikalavimo Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 39 punkte pažymėjo, kad „privilegijuoto ieškovo“ statusas buvo pripažintas tik valstybėms narėms, Parlamentui, Tarybai ar Europos Komisijai, tačiau šis statusas negalėjo būti suteiktas apeliantui.
19 Be to, tos nutarties 40 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad neturi kompetencijos „nustatyti terminą“ Parlamentui, kitai Sąjungos institucijai ar Rumunijai, kad būtų galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, ir pažymėjo, kad ieškinio pareiškimo terminai yra viešosios tvarkos dalykas, todėl jie nepriskirtini nei šalių, nei teismo diskrecijai.
20 Taigi minėtos nutarties 41 punkte Bendrasis Teismas atmetė antrąjį apelianto reikalavimą dėl akivaizdaus jurisdikcijos neturėjimo.
Apelianto reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme
21 2023 m. gruodžio 18 d. pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą kitai Bendrojo Teismo sudėčiai, kad ši priimtų sprendimą dėl jo prašymo, ir, nepatenkinus šio reikalavimo, pakeisti šią nutartį.
Dėl apeliacinio skundo
22 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnį, jeigu visas apeliacinis skundas arba jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtini arba akivaizdžiai nepagrįsti, šis teismas gali bet kuriuo metu, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, nuspręsti motyvuota nutartimi visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą.
23 Šią nuostatą reikia taikyti šioje byloje.
24 Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas nurodo du pagrindus, susijusius, pirma, su SESV 263 straipsnio pažeidimu ir, antra, su tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė tam tikrus bendruosius teisės principus, kaip antai teisinio saugumo, laisvo asmenų ir prekių judėjimo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio, „savitarpio pagalbos“, „brolybės“ ir lojalaus valstybių narių bendradarbiavimo principus, taip pat padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
Dėl pirmojo pagrindo
25 Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo visų pirma reikia pažymėti, kad apeliantas tik teigia, jog ginčijamas aktas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, ir kad jis, „aiškinant plačiai“, turi būti laikomas „privilegijuotu ieškovu“, iš esmės pakartojant Bendrajame Teisme jo pateiktus argumentus, tačiau nepateikia jokių argumentų, galinčių įrodyti, kad Bendrasis Teismas šiuo klausimu padarė teisės klaidų.
26 Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas. Šio reikalavimo netenkina apeliacinis skundas, kuriame net nepateikiami argumentai, konkrečiai skirti skundžiamame sprendime padarytai teisės klaidai nurodyti, bet tik pakartojami pagrindai ir argumentai, kurie jau buvo nurodyti Bendrajame Teisme. Iš tikrųjų toks apeliacinis skundas yra vien prašymas iš naujo išnagrinėti Bendrajame Teisme pareikštą ieškinį, o tai nepatenka į Teisingumo Teismo jurisdikciją (2020 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Hamas / Taryba, C‑386/19 P, EU:C:2020:691, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
27 Be to, dėl apelianto argumento, kad ginčijamo akto nepripažinimas aktu, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, pažeidžia ESS 4 straipsnio 2 dalį, reikia konstatuoti, kad apeliantas nepaaiškina, kaip ši aplinkybė kelia grėsmę valstybių narių lygybei prieš Sutartis ir jų nacionalinei tapatybei.
28 Galiausiai tiek, kiek Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad pagal ESS 3 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 straipsnio 2 dalį Taryba neprivalo per protingą terminą priimti sprendimo pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, reikia pažymėti, kad šiose nuostatose Tarybai nenumatyta jokia tokio pobūdžio pareiga, ir kad, be to, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamos nutarties 32 punkte konstatavo, kad Stojimo akto 4 straipsnyje nenumatytas terminas, kuriam pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Tarybos sprendimas turėjo būti priimtas arba yra laikoma, kad jis buvo priimtas.
29 Taigi apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo pagrindo
30 Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo apeliantas teigia, pirma, kad nepriėmus sprendimo, kaip jis suprantamas pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, pažeidžiami tam tikri bendrieji teisės principai, kaip antai nurodyti šios nutarties 24 punkte.
31 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, pirma, apeliantas nenurodo skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies punktų, kiek tai susiję su šios nutarties 24 punkte nurodytais principais, ir, antra, jis nepateikia jokių argumentų, galinčių paneigti skundžiamos nutarties 35 punkte pateiktą Bendrojo Teismo išvadą, kad, kadangi balsuojant dėl Projekto Nr. 15218/22 nebuvo įvykdyta sąlyga dėl vieningo balsavimo, nebuvo priimtas joks Tarybos sprendimas, kaip tai suprantama pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį. Todėl tiek, kiek apeliantas teigia, kad buvo pažeisti šie principai, remiantis šios nutarties 26 punkte nurodyta jurisprudencija antrasis pagrindas yra nepriimtinas.
32 Antra, kalbant apie tariamą Rumunijos diskriminaciją, palyginti su Kroatijos Respublika, reikia konstatuoti, kad apeliantas nepaaiškina, kaip toks skirtingas požiūris, darant prielaidą, kad jis įrodytas, galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui, kaip tai suprantama pagal Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį.
33 Taigi apeliacinio skundo antrąjį pagrindą taip pat reikia atmesti.
34 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog visą apeliacinį skundą reikia atmesti kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35 Pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, taikomą apeliacinėje byloje pagal šio Procedūros reglamento 184 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas nutartyje, kuria užbaigiamas procesas.
36 Kadangi nagrinėjamu atveju ši nutartis priimta dar neįteikus apeliacinio skundo kitai proceso šaliai, taigi jai dar nepatyrus bylinėjimosi išlaidų, reikia nuspręsti, kad apeliantas padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nutaria:
1. Atmesti apeliacinį skundą kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą.
2. Eugen Tomac padengia savo bylinėjimosi išlaidas
Parašai.