BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. vasario 27 d.

Byla T‑430/13 P

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK)

prieš

Mohammed Achab

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Atlyginimas – Ekspatriacijos išmoka – Natūralizacija – Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktai – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio pirma pastraipa“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2013 m. birželio 26 d. Tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo Achab / EESRK (F‑21/12, Rink. VT, EU:F:2013:95) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) padengia savo ir Mohammed Achab šiame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – Sąlygos – Akivaizdus mokėjimo nepagrįstumas – Kriterijai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Atlyginimas – Ekspatriacijos išmoka – Įvykis, pateisinantis administracijos atliekamą gavėjo situacijos peržiūrėjimą – Apimtis – Pilietybės pakeitimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktai)

3.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Sąjungos principas dėl nepagrįsto praturtėjimo uždraudimo – Sąvoka

4.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Apeliacinio skundo pagrindas dėl Tarnautojų teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų – Nepriimtinumas tuo atveju, kai visi kiti pagrindai yra atmesti

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalis)

1.      Taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnį visa nepagrįstai sumokėta suma turi būti susigrąžinta, jei padaryta klaida, kurios negali nepastebėti įprastai apdairus pareigūnas. Šiuo aspektu kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į atitinkamo pareigūno galimybę atlikti reikiamus patikrinimus.

Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio pirmos pastraipos žodžiai „tiek akivaizdus“ reiškia ne tai, kad nepagrįstai sumokėtų sumų gavėjas neturi dėti mąstymo ar kontrolės pastangų. Priešingai, turi būti susigrąžinta, jei padaryta klaida, kurios negali nepastebėti įprastai apdairus pareigūnas, turintis žinoti savo atlyginimą reglamentuojančias taisykles.

Galiausiai duomenys, į kuriuos atsižvelgia Sąjungos teisėjas, šiuo klausimu susiję su pareigūno atsakomybės lygiu, jo pareigų lygiu ir darbo stažu, Pareigūnų tarnybos nuostatų normų, kuriomis apibrėžiamos išmokos skyrimo sąlygos, aiškumo laipsniu, jo asmeninės arba šeiminės situacijos pasikeitimų svarba, kai ginčijamos sumos sumokėjimas siejamas su administracijos atliekamu tokios situacijos vertinimu. Gana aukšto lygio pareigūnas, kurio darbo stažas Sąjungos viešojoje tarnyboje yra didelis, turi gebėti suprasti jo naudai padarytą klaidą.

Sąlyga dėl mokėjimo klaidos, apie kurią suinteresuotasis asmuo negali nežinoti, akivaizdaus pobūdžio negali būti nagrinėjama teikiant pirmenybę darbo stažo kriterijui kitų kriterijų, kaip antai pareigų lygio arba užimamų pareigų, atžvilgiu, bet turi būti atsižvelgiama į visus duomenis, leidžiančius nustatyti žinojimo, kurį suinteresuotasis asmuo turėjo turėti apie atlikto nepagrįsto mokėjimo pobūdį, laipsnį.

(žr. 29–32 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1979 m. liepos 11 d. Sprendimo Broe / Komisija, 252/78, Rink., EU:C:1979:186, 13 ir 14 punktai; 1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Stempels / Komisija, 310/87, Rink., EU:C:1989:9, 10 ir 11 punktai ir 2005 m. liepos 14 d. Nutarties Gouvras / Komisija, C‑420/04 P, Rink., EU:C:2005:482, 59 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 1991 m. vasario 28 d. Sprendimo Kormeier / Komisija, T‑124/89, Rink., EU:T:1991:12, 17 ir 18 punktai; 1994 m. vasario 24 d. Sprendimo Stahlschmidt / Parlamentas, T‑38/93, Rink. VT, EU:T:1994:23, 19 punktas; 1996 m. vasario 27 d. Sprendimo Galtieri / Parlamentas, T‑235/94, Rink. VT, EU:T:1996:22, 46 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2002 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Ronsse / Komisija, T‑205/01, Rink. VT, EU:T:2002:269, 47 punktas ir jame nurodyta teismo praktika ir 2004 m. kovo 2 d. Sprendimo Di Marzio / Komisija, T‑14/03, Rink. VT, EU:T:2004:59, 91 punktas.

2.      Pareigūnai, kurie nėra jų darbo vietos valstybės piliečiai, netenka teisės gauti ekspatriacijos išmokos arba jiems atsisakoma skirti šią išmoką tik tuomet, kai suinteresuotasis asmuo savo darbo vietos valstybėje iki paskyrimo įprastai gyveno visą referencinį penkerių metų laikotarpį. Pareigūnams, kurie turi darbo vietos valstybės pilietybę, aplinkybė, kad jie šioje valstybėje išlaikė arba nustatė įprastinę gyvenamąją vietą, net jeigu ir labai trumpą laikotarpį per referencinį dešimties metų laikotarpį, yra pakankama, kad jie netektų teisės į šią išmoką arba ją jiems būtų atsisakyta skirti.

Nors Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punkte nėra dviprasmybių, siekiant išnagrinėti suinteresuotojo asmens situaciją taip pat gali reikėti šio priedo 4 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo. Taip yra tuo atveju, kai pareigūnui, kuris įsidarbinimo momentu turėjo trečiosios šalies pilietybę ir, nors iki įsidarbinimo trejus metus gyveno darbo vietos valstybėje narėje, gavo ekspatriacijos išmoką pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punktą, dėl to, kad gavo darbo vietos valstybės pilietybę, atsisakoma skirti šią išmoką pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies b punktą motyvuojant, kad dešimt metų iki įsidarbinimo jis gyveno darbo vietos valstybėje narėje.

Kadangi net trejų metų gyvenimo darbo vietos valstybėje narėje laikotarpis per penkerius metus iki įsidarbinimo neužkirto pareigūnui kelio gauti ekspatriacijos išmokos, net įprastai apdairus pareigūnas gali daryti teisėtą prielaidą, kad šis laikotarpis nebūtų kliūtis gauti tą pačią išmoką, kai jis gautų savo darbo vietos valstybės narės pilietybę.

(žr. 53–56 punktus)

3.      Pagal valstybių narių teisės sistemoms bendrus principus asmuo, patyręs nuostolių, dėl kurių praturtėja kitas asmuo, nors nėra tokio praturtėjimo teisinio pagrindo, paprastai turi teisę į visų šių nuostolių atlyginimą iš praturtėjusio asmens. Kad toks ieškinys būtų patenkintas, būtina, kad praturtėjimas neturėtų jokio galiojančio teisinio pagrindo.

(žr. 60 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Masdar (UK) / Komisija, C‑47/07 P, Rink., EU:C:2008:726, 44 ir 46 punktai.

4.      Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalies matyti, kad apeliacinis skundas negali būti paduotas vien dėl šalies, kuriai buvo priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ar dėl jų dydžio. Iš to išplaukia, kad tuo atveju, kai visi kiti apeliacinio skundo dėl Tarnautojų teismo sprendimo pagrindai buvo atmesti, reikalavimai dėl tariamo šio teismo sprendimo neteisėtumo, susijusio su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, turi būti atmesti kaip nepriimtini.

(žr. 72 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2005 m. gegužės 26 d. Sprendimo Tralli / ECB, C‑301/02 P, Rink., EU:C:2005:306, 88 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Bendrojo Teismo praktika: 2009 m. spalio 29 d. Nutarties Nijs / Audito Rūmai, T‑375/08 P, EU:T:2009:423, 71 punktas.