Byla T‑562/10

HTTS Hanseatic Trade Trust & Shipping GmbH

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Ieškinys dėl panaikinimo – Pareiga motyvuoti – Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant šaliai – Prašymas leisti įstoti į bylą – Nereikalingumas priimti sprendimą“

Sprendimo santrauka

1.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Taikymo sritis – Ribojamosios priemonės Iranui

(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamentas Nr. 961/2010)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Teisingumo Teismo nustatytas apribojimas – Reglamentas, kuriuo nustatytos ribojamosios priemonės Iranui – Dalinis panaikinimas dėl pareigos motyvuoti pažeidimo – Būtinybė užtikrinti galimą šių priemonių materialiojo pagrindo pateisinimą – Šio reglamento pasekmių palikimas galioti laikotarpiu, per kurį šis reglamentas galėtų būti pakeistas

(SESV 264 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 41 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 961/2010)

1.      Pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus, numatyta SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje, ir, konkrečiau kalbant, motyvus dėl lėšų įšaldymo, nustatyto pagal Reglamento Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007, 16 straipsnio 2 dalį, kaip tai numatyta šio reglamento 36 straipsnio 3 dalyje, siekiama, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, antra, leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę. Taip suformuluota pareiga motyvuoti yra vienas iš esminių Sąjungos teisės principų, nuo kurio gali būti nukrypstama tik dėl imperatyvių reikalavimų. Todėl iš esmės apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų stokos negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie akto motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme.

Todėl jei imperatyviais reikalavimais, susijusiais su Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais, nedraudžiama perduoti tam tikrų duomenų, Taryba pagal Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalį privalo informuoti subjektą, kuriam taikoma pagal šio reglamento 16 straipsnio 2 dalį priimta priemonė, apie faktines ir konkrečias priežastis, dėl kurių ji mano, kad ši nuostata taikytina suinteresuotajam asmeniui, nurodydama faktines ir teisines aplinkybes, sudarančias teisinį priemonės pagrindą, ir motyvus, dėl kurių ji priimta.

Be to, motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į interesą gauti paaiškinimus, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, gali turėti. Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei visas nagrinėjamąją sritį reglamentuojančias teisės normas. Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės turinį.

Jeigu Tarybos nurodyti motyvai siekiant pateisinti subjekto pavadinimo įtraukimą į asmenų, subjektų ar organizacijų, kuriems taikoma lėšų įšaldymo priemonė pagal Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį, sąrašą nėra pakankami atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, reikia daryti išvadą, kad pažeista pareiga motyvuoti, numatyta SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir minėto reglamento 36 straipsnio 3 dalyje, ir panaikinti šį reglamentą, kiek jis susijęs su minėtu subjektu.

(žr. 32–34, 36, 39 ir 40 punktus)

2.      Kadangi Reglamentas Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007, kiek jis susijęs su subjektu, kuriam taikomas sprendimas įšaldyti lėšas, priimtas pagal minėto reglamento 16 straipsnio 2 dalį, turi būti panaikintas dėl pareigos motyvuoti pažeidimo, negalima atmesti galimybės, kad ribojamųjų priemonių nustatymas šiam subjektui vis dėlto gali būti pateisinamas materialiaisiais pagrindais.

Taigi, kadangi panaikinus Reglamentą Nr. 961/2010 tiek, kiek jis susijęs su šiuo subjektu, šio panaikinimo pasekmės įsigaliotų nedelsiant, tai gali sukelti rimtą ir nepataisomą žalą šiuo reglamentu nustatytų ribojamųjų priemonių veiksmingumui, nes laikotarpiu iki galimo jo pakeitimo nauju teisės aktu šis subjektas galėtų pakeisti savo elgesį taip, kad išvengtų vėlesnių ribojamųjų priemonių poveikio.

Todėl pagal SESV 264 straipsnį ir Teisingumo Teismo statuto 41 straipsnį reikia, kad Reglamento Nr. 961/2010, kiek juo šio subjekto pavadinimas įtrauktas į jo VIII priedą sudarantį sąrašą, pasekmės išliktų laikotarpiu, ne ilgesniu nei du mėnesiai nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

(žr. 41–43 punktus)