BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. gegužės 13 d.(*)

„Valstybės pagalba – Restruktūrizavimo pagalba, Austrijos suteikta Austrian Airlines grupei – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su bendrąja rinka, jei bus laikomasi tam tikrų sąlygų – Austrian Airlines grupės privatizavimas – Pagalbos gavėjo nustatymas – Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“

Byloje T‑511/09

Niki Luftfahrt GmbH, įsteigta Vienoje (Austrija), atstovaujama advokatų H. Asenbauer ir A. Habeler,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą B. Martenczuk ir K. Gross, padedamų advokato G. Quardt, vėliau – B. Martenczuk ir R. Sauer, padedamų advokatų G. Quardt ir J. Lipinsky,

atsakovę,

palaikomą:

Austrijos Respublikos, atstovaujamos C. Pesendorfer ir M. Klamert,

Deutsche Lufthansa AG, įsteigtos Kelne (Vokietija), iš pradžių atstovaujamos advokatų H.‑J. Niemeyer, H. Ehlers ir M. Rosenberg, vėliau – H.‑J. Niemeyer, H. Ehlers, C. Kovács ir S. Völcker,

Austrian Airlines AG, įsteigtos Vienoje, iš pradžių atstovaujamos advokatų H.‑J. Niemeyer, H. Ehlers ir M. Rosenberg, vėliau – H.‑J. Niemeyer, H. Ehlers ir C. Kovács,

ir

Österreichische Industrieholding AG, įsteigtos Vienoje, atstovaujamos advokatų T. Zivny, P. Lewisch ir H. Kristoferitsch,

įstojusių į bylą šalių,

dėl prašymo panaikinti 2009 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos sprendimą 2010/137/EB, Valstybės pagalba C 6/09 (ex N 663/08) – Austrija Austrian Airlines – Restruktūrizavimo planas (OL L 59, 2010, p. 1), kuriuo restruktūrizavimo pagalba, Austrijos Respublikos suteikta Austrian Airlines grupei, perperkamai Lufthansa grupės, pripažinta suderinama su bendrąja rinka, jei bus laikomasi tam tikrų sąlygų,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai M. Kancheva (pranešėja) ir C. Wetter,

posėdžio sekretorė K. Andová, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. birželio 25 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Grupę Austrian Airlines (toliau – Austrian Airlines) sudaro trys įmonės: 1957 m. įsteigta oro transporto bendrovė Austrian Airlines Österreichische Luftverkehrs AG, turinti tranzito centrą, 1978 m. įsteigta regioninė dukterinė bendrovė Tiroler Luftfahrt GesmbH ir 1979 m. įsteigta užsakomųjų reisų bendrovė Lauda Air Luftfahrt GmbH. Austrian Airlines teikia oro transporto paslaugas, ji turi registruotą buveinę Vienoje (Austrija) ir tranzito centrų Tarptautiniame Vienos oro uoste ir Insbruko (Austrija) oro uoste. Austrian Airlines yra Star Alliance narė. Austrijos Respublikai per valstybinį holdingą Österreichische Industrieholding AG (toliau – ÖIAG) priklausė 41,56 % Austrian Airlines akcijų, todėl Austrija buvo didžiausia Austrian Airlines akcininkė.

2        Ieškovė Niki Luftfahrt GmbH – tai pagal Austrijos teisę Vienoje įsteigta bendrovė, administruojanti oro transporto bendrovę, žinomą kaip „FlyNiki“ arba „Niki“. Ji veikia Vienoje, Lince (Austrija), Zalcburge (Austrija), Grace (Austrija) ir Insbruke; iš šių miestų ji užtikrina, be kita ko, skrydžius į visą Europą ir Šiaurės Afriką. Ieškinio pareiškimo momentu 76 % ieškovės akcijų priklausė Privatstiftung Lauda (Privatus fondas Lauda), o 24 % – antrai Vokietijos oro transporto bendrovei Air Berlin.

3        Austrian Airlines jau daugelį metų susiduria su dideliais finansiniais sunkumais. Atsižvelgdama į šiuos sunkumus Austrijos Federalinė Vyriausybė 2008 m. rugpjūčio 12 d. suteikė įgaliojimą privatizuoti, pagal kurį ÖIAG įgijo teisę parduoti visas jos turimas Austrian Airlines akcijas. 2008 m. spalio 29 d. įgaliojimo galiojimas pratęstas iki 2008 m. gruodžio 31 d.

4        2008 m. rugpjūčio 13 d. ÖIAG Austrijos spaudoje ir tarptautinėje spaudoje paskelbė pranešimą, kviesdama galimus investuotojus pranešti apie savo norą įsigyti jos turimų Austrian Airlines akcijų. Pasiūlymų teikėjai apie savo suinteresuotumą įsigyti akcijų galėjo pranešti iki 2008 m. rugpjūčio 24 d. Iš viso dvylika investuotojų pranešė apie tokį suinteresuotumą.

5        2008 m. rugpjūčio 28 d. investuotojams buvo pranešta, kad perpirkimo projektus jie gali pateikti iki 2008 m. rugsėjo 12 d. Projektą turėjo sudaryti informacija apie pasiūlymo teikėją, strateginis planas dėl Austrian Airlines, pasiūlymas dėl veikimo struktūros, informacija apie numatomą finansavimą ir tam tikra papildoma informacija, susijusi su sutarties turiniu (draudimai, garantijos). Buvo pateikti tik trys perpirkimo projektai: atitinkamai bendrovių Air France-KLM, Deutsche Lufthansa AG (toliau – Lufthansa) ir Rusijos vežėjo S7.

6        2008 m. rugsėjo 16 d. trijų perpirkimo projektus pateikusių įmonių buvo paprašyta iki 2008 m. spalio 21 d. pateikti galutinį savo pasiūlymą nenurodant pirkimo kainos, o iki 2008 m. spalio 24 d. – galutinį pasiūlymą nurodant pirkimo kainą.

7        2008 m. spalio 21 d. tik Lufthansa pateikė pasiūlymą, prie kurio buvo pridėta sutartis ir strateginis planas nenurodant kainos, kaip ir buvo prašoma. 2008 m. spalio 24 d. Lufthansa pateikė įpareigojamąjį pasiūlymą nurodydama kainą, kurią ji buvo pasiruošusi sumokėti už ÖIAG turimas Austrian Airlines akcijas.

8        Šiame pirkimo pasiūlyme numatyta:

–        Lufthansa sumoka ÖIAG 366 268,75 EUR pirkimo kainą,

–        ÖIAG gauna skolininko garantiją, kuria numatoma galimybė sumokėti papildomą sumą, galinčią siekti 162 000 000 EUR,

–        ÖIAG per specialiosios paskirties įmonę sumoka 500 000 000 EUR sumą, kuri bus panaudota Austrian Airlines kapitalui didinti.

9        Kiek tai susiję su skolininko garantija, buvo numatyta, kad po trejų metų nuo sandorio arba vėliausiai tada, kai bus pateiktos finansinės ataskaitos už laikotarpį, kuris baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d., ÖIAG gaus papildomą sumą, galinčią siekti 162 000 000 EUR.

10      ÖIAG turimas Austrian Airlines akcijas turėjo įsigyti Österreichische Luftverkehrs-Holding-GmbH, kurios 49,8 % priklausė Österreichische Luftverkehrs-Beteiligungs-GmbH (100 % jos akcijų priklausė Lufthansa), o 50,2 % – pagal Austrijos teisę įsteigtam fondui Österreichische Luftverkehrs-Privatstiftung, kurio steigėja yra Österreichische Luftverkehrs-Beteiligungs.

11      Kartu su šiuo sandoriu Österreichische Luftverkehrs-Holding GmbH turėjo įsigyti visas kitas Austrian Airlines akcijas pateikdama pasiūlymą dėl perėmimo arba vykdydama operaciją „squeeze out“ (privalomas smulkiųjų akcininkų akcijų pardavimas) tam, kad įgytų visas šios bendrovės akcijas.

12      2008 m. gruodžio 3 d. sandoriui pritarė Lufthansa stebėtojų taryba, o 2008 m. gruodžio 5 d. – ÖIAG stebėtojų taryba.

13      2008 m. gruodžio 21 d. Austrijos Respublika pranešė Europos Bendrijų Komisijai apie priemones, susijusias su jos turimų Austrian Airlines akcijų pardavimo projektu.

14      Kartu 2008 m. gruodžio 19 d. Austrijos Respublika pranešė Komisijai apie savo sprendimą skirti Austrian Airlines sanavimo pagalbą suteikiant 100 % garantiją, kad ši bendrovė galėtų gauti 200 mln. EUR paskolą.

15      2009 m. sausio 19 d. sprendimu dėl valstybės pagalbos NN 72/08, Austrian Airlines – Sanavimo pagalba, Komisija davė leidimą šiai sanavimo pagalbai, suteikiamai garantijos forma; ši pagalba turėjo būti nutraukta Komisijai priėmus galutinį sprendimą dėl pagalbos, apie kurią pranešta Austrijos valdžios institucijoms informuojant apie pardavimo procedūrą arba restruktūrizavimo planą.

16      2009 m. vasario 11 d. laišku Komisija pranešė Austrijos Respublikai apie savo sprendimą inicijuoti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią valstybės pagalbos tyrimo procedūrą, susijusią su priemonėmis, kurių Austrijos Respublika ketina imtis siekdama parduoti jos turimas Austrian Airlines akcijas.

17      2009 m. kovo 11 d. Austrijos Respublika pateikė Komisijai savo pastabas dėl formalios tyrimo procedūros iniciavimo.

18      Tą pačią dieną sprendimas inicijuoti formalią tyrimo procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o suinteresuotosios šalys paragintos pateikti savo pastabas (OL C 57, 2009, p. 8).

19      Tame sprendime Komisija iš pradžių pažymėjo turinti nustatyti, ar kaina, kurią moka Lufthansa už ÖIAG turimas Austrian Airlines akcijas, atitinka rinkos kainą. Šiuo klausimu Komisija išreiškė abejonių dėl to, ar pardavimas yra atviras, skaidrus ir besąlyginis, ir dėl skolininko garantijos vertės. Komisija nurodė, kad jeigu už Austrian Airlines mokama suma neatitiktų rinkos kainos, reikėtų daryti išvadą, kad mokamos sumos ir rinkos kainos skirtumas yra valstybės pagalba.

20      Toliau Komisija mano turinti išnagrinėti Austrijos Respublikos teiginį, kad Lufthansa mokama suma nėra valstybės pagalba dėl to, kad bet koks kitas scenarijus reikštų didesnes ÖIAG išlaidas.

21      Galiausiai, kadangi Austrijos Respublika pasiūlė restruktūrizavimo planą tuo atveju, jei Komisija priemonę, apie kurią pranešta, laikytų valstybės pagalba, Komisija nurodo turinti patikrinti, ar šis planas suderinamas su jos 2004 m. spalio 1 d. Komunikatu dėl gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 244, p. 2) (toliau – 2004 m. gairės) ir jos 1994 m. gruodžio 10 d. Komunikatu dėl [EB 87 ir 88] straipsnių ir EEE susitarimo 61 straipsnio taikymo valstybės pagalbai aviacijos sektoriuje (OL C 350, p. 5) (toliau – 1994 m. aviacijos sektoriaus gairės).

22      Komisija gavo suinteresuotųjų asmenų, įskaitant ieškovę, pastabas ir 2009 m. balandžio 15 d. perdavė jas Austrijos Respublikai.

23      2009 m. gegužės 8 d. Austrijos Respublika perdavė Komisijai savo pastabas dėl suinteresuotųjų asmenų pastabų.

24      Tą pačią dieną Komisija gavo pranešimą dėl koncentracijos projekto, pagal kurį Lufthansa turėjo įgyti išimtinę Austrian Airlines kontrolę.

25      Austrijos Respublikos prašymu 2009 m. gegužės 7 d. ir 18 d. įvyko susitikimai dėl Austrian Airlines privatizavimo. Po šių susitikimų 2009 m. gegužės 22 d. ir birželio 18 d. buvo gauta Komisijos prašyta papildoma informacija.

26      2009 m. rugpjūčio 28 d. Komisija priėmė Sprendimą 2010/137/EB Valstybės pagalba C 6/09 (ex N 663/08) – Austrija Austrian Airlines – Restruktūrizavimo planas (OL L 59, 2010, p. 1), kuriuo restruktūrizavimo pagalba, Austrijos Respublikos suteikta Austrian Airlines, pripažinta suderinama su bendrąja rinka, jei bus laikomasi tam tikrų sąlygų (toliau – ginčijamas sprendimas).

27      Paprašiusi Austrijos Respublikos pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [EB 88] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), su pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojančiu tam tikrus reglamentus ir sprendimus laisvo prekių judėjimo, laisvo asmenų judėjimo, bendrovių teisės, konkurencijos politikos, žemės ūkio (įskaitant veterinarijos ir fitosanitarijos teisės aktus), transporto politikos, mokesčių, statistikos, energetikos, aplinkos, bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse, muitų sąjungos, išorės santykių, bendros užsienio ir saugumo politikos bei institucijų srityse (OL L 363, p. 1), 25 straipsnį pateikti informacijos, kuriai, kaip mano Komisija, taikoma tarnybinės paslapties saugojimo pareiga, ši institucija, remdamasi to paties reglamento 26 straipsnio 3 dalimi, 2010 m. kovo 9 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė nekonfidencialią ginčijamo sprendimo versiją.

28      2009 m. rugpjūčio 28 d. Komisija taip pat priėmė Sprendimą C (2009) 6690 final (byla COMP/M.5440 – Lufthansa / Austrian Airlines), kuriuo įmonių koncentracija, kuria siekiama, kad Lufthansa įgytų išimtinę Austrian grupės kontrolę, pripažįstama suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu, jei bus laikomasi pasiūlytų įsipareigojimų; šio sprendimo santrauka paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 16, 2010, p. 11; toliau – sprendimas leisti koncentraciją).

29      Ginčijamame sprendime Komisija nutarė, kad pirkimo kaina, kurią Lufthansa moka ÖIAG už pastarosios turimas Austrian Airlines akcijas, atitinka neigiamą kainą, kaip matyti iš skirtumo tarp, viena vertus, Austrian Airlines skirtos subsidijos dydžio ir, kita vertus, skolininko garantijos sumos ir sumos, kuri mokama už ÖIAG turimų akcijų įsigijimą. Išnagrinėjusi ÖIAG turimų Austrian Airlines akcijų vertę Komisija priėjo prie išvados, kad Lufthansa pasiūlyta neigiama kaina atitinka rinkos kainą, todėl jos negalima laikyti pagalba bendrovei Lufthansa.

30      Tačiau Komisija primena, kad tuo atveju, kai valstybė parduoda įmonę už neigiamą kainą, tai, jog ši kaina atitinka rinkos kainą, nėra pakankamas kriterijus nustatyti, kad valstybė veikia kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas ir kad nebuvo suteikta valstybės pagalba. Toks investuotojas neigiamą rinkos kainą turi palyginti su išlaidomis, kurių jis patirtų priimdamas kitokius sprendimus. Šiuo klausimu Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Austrian Airlines bankrotas, kuris nieko nekainavo valstybei, pastarajai buvo naudingesnis pasirinkimas negu jos turimų Austrian Airlines akcijų pardavimas neigiama kaina. Todėl Komisija mano, kad visą neigiamos kainos sumą reikia laikyti bendrovei Austrian Airlines suteiktais valstybės ištekliais ir kad suteikiant šiuos valstybės išteklius įmonei, kuri konkuruoja su kitais Bendrijos oro transporto paslaugų teikėjais, padaroma žala Bendrijos vidaus prekybai, todėl tai yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal EB 87 straipsnio 1 dalį.

31      Išnagrinėjusi atitinkamą pagalbą Komisija padarė išvadą, kad, jei bus laikomasi tam tikrų sąlygų ir bus įgyvendintas visas restruktūrizavimo planas, apie kurį pranešta Komisijai, ši pagalba suderinama su bendrąja rinka, kaip tai suprantama pagal EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

32      Ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstyta taip:

„1 straipsnis

Austrijos Austrian Airlines suteikta valstybės pagalba, atsižvelgiant į 2 straipsnyje išvardytas sąlygas ir EB <...> 87 straipsnio 3 dalies 3 punkte [c punkte] nustatytus reikalavimus, suderinama su bendrąja rinka, jei bus visiškai įgyvendintas restruktūrizavimo planas, apie kurį pranešta Komisijai.

2 straipsnis

1. Austrija imasi reikalingų priemonių, kad bendrą Austrian Airlines keleivių vietų kilometrui pasiūlą iki 2010 m. pabaigos sumažintų 15 % 2008 m. sausio mėn. lygio. Taip pat Austrian Airlines pajėgumai gali būti didinami ne daugiau kaip vidutinis Europos oro bendrovių asociacijai priklausantiems oro vežėjams apskaičiuotas augimo rodiklis. Ši viršutinė riba galioja iki 2015 m. pabaigos arba kol Austrian Airlines pasieks subalansuotą EBIT (nenuostolingumo ribą), jei tai įvyks anksčiau.

2. Austrija imasi reikalingų priemonių, kad Austrian Airlines savo turimas Schedule Coordination Austria GmbH akcijas sumažintų iki 25 % ir kad nei Flughafen Wien AG, nei kuri nors kita šalis, kurią kontroliuoja Austrian Airlines arba Flughafen Wien AG, po restruktūrizavimo proceso neturėtų Schedule Coordination Austria GmbH akcijų daugumos.

3. Austrija imasi reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi sprendime dėl bendrovių susijungimo byloje COMP/M.5440 – Lufthansa / Austrian Airlines numatytų sąlygų.

4. Austrija nutraukia dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus, kuriuose nenumatyta išlyga dėl Bendrijos paskyrimo, arba iš naujo veda derybas dėl jų, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 847/2004 nuostatomis. Austrija praneša Komisijai apie priemones, kurių ji ėmėsi, siekdama suderinti tokius susitarimus su Bendrijos teise, atsižvelgiant į Bendrijos paskyrimo pripažinimą.

5. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. Austrija Komisijai pateikia ataskaitą apie pažangą įgyvendinant restruktūrizavimo planą ir jo valdymą bei apie priemones, kurių imtasi, siekiant sumažinti Austrian Airlines turimų Schedule Coordination Austria GmbH akcijų skaičių. Iki 2010 m. balandžio 31 d. Austrija praneša apie savo veiksmus, kurių ji ėmėsi įgyvendinti 2 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Austrija Komisijai kiekvienais metais iki 2015 m. pateikia metines ataskaitas apie restruktūrizavimo plano įgyvendinimą bei apie pajėgimų sumažinimo rodiklius.

3 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Austrijos Respublikai.“

 Procesas

33      2009 m. gruodžio 21 d. ieškovė pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė ieškinį.

34      2010 m. balandžio 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautas dokumentas, kuriuo Austrijos Respublika paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2010 m. birželio 15 d. nutartimi Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos pirmininkas leido Austrijos Respublikai įstoti į bylą.

35      2010 m. balandžio 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gauti dokumentai, kuriais Lufthansa ir Austrian Airlines prašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

36      2010 m. gegužės 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautas dokumentas, kuriuo ÖIAG prašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

37      2010 m. rugpjūčio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautas dokumentas, kuriame Austrijos Respublika pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimus.

38      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į septintąją kolegiją, todėl šiai kolegijai 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo paskirta ši byla.

39      2010 m. spalio 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautas dokumentas, kuriame ieškovė pateikė savo pastabas dėl Austrijos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimų.

40      2010 m. lapkričio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gauti dokumentai, kuriuose Komisija ir Austrijos Respublika pateikė savo pastabas dėl prašymų taikyti proceso organizavimo priemones ir prašymo taikyti tyrimo priemonę, kuriuos ieškovė pateikė savo pastabose dėl Austrijos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimų.

41      2010 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininko nutartimi buvo leista įstoti į bylą Lufthansa, Austrian Airlines ir ÖIAG.

42      2011 m. vasario 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gauti dokumentai, kuriuose Lufthansa, Austrian Airlines ir ÖIAG pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimus.

43      2011 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautas dokumentas, kuriuo ieškovė pateikė savo pastabas dėl Lufthansa, Austrian Airlines ir ÖIAG įstojimo į bylą paaiškinimų.

44      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į pirmąją kolegiją, todėl šiai kolegijai 2012 m. gegužės 16 d. buvo paskirta ši byla.

45      2012 m. liepos 10 d. nutartimi dėl tyrimo priemonės, susijusios su dokumentų pateikimu, Bendrasis Teismas, iš pradžių konstatavęs, kad, pirma, Komisija ginčija tam tikrų ieškovės argumentų priimtinumą motyvuodama tuo, kad jie grindžiami detalia informacija, kurios nebuvo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtoje nekonfidencialioje ginčijamo sprendimo versijoje, antra, ieškovė prie savo ieškinio pridėjo nekonfidencialią ginčijamo sprendimo versiją ir, trečia, iš nekonfidencialios ginčijamo sprendimo versijos pašalintos informacijos reikėjo norint tinkamai suprasti sprendimą, taigi jos reikėjo ir tam, kad būtų išspręstas ginčas, nurodė Komisijai pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 65 straipsnio b punktą, 66 straipsnio 1 dalį ir 67 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą pateikti tokią išsamią ginčijamo sprendimo versiją, kokia buvo perduota jo adresatei, t. y. Austrijos Respublikai. Nutartyje buvo pažymėta, kad šioje proceso stadijoje išsami ginčijamo sprendimo versija nebus pateikta ieškovei ar kitoms proceso šalims, išskyrus Austrijos Respubliką, kuriai jis jau buvo skirtas. Komisija šį prašymą įvykdė 2012 m. liepos 25 d.

46      2012 m. liepos 11 d. Bendrasis Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 64 straipsniu, paprašė ieškovės informuoti, ar ji turėjo galimybę susipažinti su išsamia ginčijamo sprendimo versija, kuri buvo perduota Austrijos Respublikai. Ieškovė 2012 m. liepos 26 d. į šį klausimą atsakė teigiamai.

47      2013 m. vasario 18 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 64 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose numatytas proceso organizavimo priemones, pateikė šalims kelis prašymus.

48      Iš pradžių konstatavęs, kad ieškinyje esanti detali informacija, kurios nebuvo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtoje ginčijamo sprendimo versijoje, buvo išsamioje šio sprendimo versijoje ir kad ieškovė patvirtino, jog rengdama ieškinį susipažino su išsamia ginčijamo sprendimo versija, Bendrasis Teismas paragino Komisiją papildyti savo gynybos argumentus ir pateikti pastabas dėl šiame ieškinyje nurodytų pagrindų, kaltinimų ir argumentų, dėl kurių ji dar nebuvo pareiškusi nuomonės dėl to, kad taip ji pažeistų SESV 339 straipsnyje nustatytą tarnybinės paslapties saugojimo pareigą, integralumo.

49      Toliau Bendrasis Teismas paprašė Komisijos informuoti, ar ir kiek, siekiant išspręsti šį ginčą, išsamioje ginčijamo sprendimo versijoje esančios visos informacijos konfidencialumas gali būti atšauktas, kiek tai taikoma ieškovei ir kitoms proceso šalims. Komisijos paprašyta, jei ji manytų, kad visa ši informacija turi būti konfidenciali, pagrįsti kiekvieno tariamai konfidencialaus elemento laikymą konfidencialiu, kad Bendrasis Teismas galėtų priimti sprendimą šiuo klausimu pagal Procedūros reglamento 67 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą.

50      Galiausiai Bendrasis Teismas taip pat paprašė įstojusių į bylą šalių pateikti savo motyvuotą nuomonę dėl išsamios ginčijamo sprendimo versijos konfidencialumo.

51      Austrijos Respublika ir ÖIAG į šią proceso organizavimo priemonę atsakė atitinkamai 2013 m. kovo 14 ir 18 d. Savo ruožtu Komisija, Austrian Airlines ir Lufthansa atsakė 2013 m. kovo 19 d.

52      Kadangi savo 2013 m. kovo 19 d. atsakyme Komisija, siekdama pagrįsti išsamios ginčijamo sprendimo versijos konfidencialumą, rėmėsi tik Austrijos Respublikos atsisakymu minėtą sprendimą laikyti nekonfidencialiu, Bendrasis Teismas pagal Procedūros reglamento 64 straipsnio 3 dalies a ir b punktus 2013 m. liepos 18 d. paprašė Komisijos nurodyti priežastis, dėl kurių ji patenkino Austrijos Respublikos prašymą dėl išsamios ginčijamo sprendimo versijos kiekvieno tariamai konfidencialaus elemento konfidencialumo, ir kriterijus, pagal kuriuos ji nusprendė, kad tai yra jautri informacija, saugoma tarnybinės paslapties, visų pirma kaip tai suprantama pagal 2003 m. gruodžio 1 d. Komunikatą C (2003) 4582 dėl tarnybinės paslapties sprendimuose dėl valstybės pagalbos (OL C 297, p. 6). Į šią proceso organizavimo priemonę Komisija atsakė 2013 m. rugsėjo 19 d.

53      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į aštuntąją kolegiją, todėl šiai kolegijai 2013 m. spalio 1 d. buvo paskirta ši byla.

54      2013 m. lapkričio 14 d. Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs Komisijos ir įstojusių į bylą šalių argumentus dėl išsamioje ginčijamo sprendimo versijoje esančios informacijos konfidencialumo, nusprendė grąžinti tą versiją Komisijai ir ėmėsi dar vienos proceso organizavimo priemonės, prašydamas Komisijos pateikti naują ginčijamo sprendimo versiją, iš kurios ši turėjo pašalinti tik konfidencialią informaciją, nepaminėtą ieškovės rašytinėse pastabose, kad ši versija būtų įteikta kitoms proceso šalims.

55      2013 m. gruodžio 3 d. laišku Komisija atsisakė įvykdyti šią proceso organizavimo priemonę visų pirma motyvuodama tuo, jog kadangi Bendrasis Teismas jai grąžino išsamią konfidencialią ginčijamo sprendimo versiją ir neneigė sprendimo pašalinti tam tikrą informaciją iš viešos nekonfidencialios ginčijamo sprendimo versijos pagrįstumo, ji neprivalo parengti naujos ginčijamo sprendimo versijos.

56      2014 m. sausio 27 d. nutartimi Bendrasis Teismas, pirma, nurodė Komisijai pateikti ginčijamo sprendimo versiją, iš kurios ji turėjo pašalinti tik tą konfidencialią informaciją, kuri nebuvo paminėta ieškovės rašytinėse pastabose, ir, antra, nutarė, kad su šiuo dokumentu ieškovės atstovai, taip pat Austrijos Respublikos, ÖIAG, Lufthansa ir Austrian Airlines atstovai Bendrojo Teismo kanceliarijoje galės susipažinti nuo jo perdavimo dienos iki teismo posėdžio, tačiau nebus galima daryti kopijų. Komisija šią tyrimo priemonę įvykdė 2014 m. vasario 13 d.

57      2014 m. kovo 11 d. Bendrasis Teismas, išklausęs šalis, nutarė surengti posėdį už uždarų durų; toks posėdis įvyko 2014 m. birželio 25 d.

 Šalių reikalavimai

58      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

59      Komisija, palaikoma Austrijos Respublikos, ÖIAG, Lufthansa ir Austrian Airlines, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip bent iš dalies nepriimtiną, o jei šis prašymas nebūtų patenkintas – kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

1.     Dėl priimtinumo

 Dėl ieškinio originalo nepasirašymo

60      Atsiliepime į ieškinį Komisija teigė, kad jai perduotas ieškinys nepasirašytas, neatitinka Procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra nepriimtinas. Vis dėlto per 2014 m. birželio 25 d. posėdį Komisija, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą dėl išvadų, kurias ji padarė gavusi 2010 m. balandžio 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarijos laišką, kuriame pastaroji jai patvirtino, kad ieškinio originalas buvo pasirašytas ieškovės atstovo, atsisakė šio nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.

 Dėl ieškovės naudotos informacijos, kurios nėra Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtoje ginčijamo sprendimo versijoje ir kuri yra Austrijos Respublikai perduotoje ginčijamo sprendimo versijoje

61      Formaliai nepateikdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 114 straipsnį, Komisija teigia, kad ieškinys iš dalies nepriimtinas, nes jame yra teiginių, susijusių su tam tikra informacija, kuria remdamasi Komisija padarė klaidingą išvadą, kad nagrinėjama pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, ir kurios nėra Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtoje ginčijamo sprendimo versijoje, pridėtoje prie ieškinio.

62      Komisija mano negalinti pateikti nuomonės dėl šių teiginių nepažeisdama tarnybinės paslapties saugojimo pareigos, numatytos SESV 339 straipsnyje. Dėl šios aplinkybės yra apribotas jos naudojimasis teise į gynybą, todėl, remiantis Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktu, ieškinys yra iš dalies nepriimtinas, kiek jame remiamasi atitinkama informacija.

63      Be to, Komisija teigia, kad ieškinys taip pat iš dalies nepriimtinas dėl to, kad jame yra nagrinėjamos informacijos, kurią ieškovė gavo neteisėtai. Anot Komisijos, nepripažinus, kad ieškinys šiuo atžvilgiu yra iš dalies nepriimtinas, būtų patvirtintas būdas, kuriuo ieškovė susipažino su atitinkama informacija, ir tokia praktika būtų paskatinta. Taip būtų pakenkta ūkio subjektų pasitikėjimui konfidencialios informacijos, kurią jie gali perduoti Komisijai per valstybės pagalbos nagrinėjimo procedūrą, apsauga ir jie būtų paskatinti Komisijai tokios informacijos daugiau nebeteikti, todėl būtų padaryta žala visų valstybės pagalbos nagrinėjimo procedūrų veiksmingumui.

64      Pirma, Komisijos argumentas, kad buvo pažeistas Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas, nėra įtikinamas.

65      Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, remiantis Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktu, Bendrajam Teismui pateiktame ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Šios nuorodos turi būti pakankamai aiškios ir tikslios, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – vykdyti teisminę kontrolę. Taigi siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, būtina, kad esminės ieškinį pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės būtų nurodytos – nors ir glaustai, tačiau nuosekliai ir suprantamai – pačiame ieškinio tekste (1993 m. balandžio 28 d. Nutarties De Hoe / Komisija, T‑85/92, Rink., EU:T:1993:39, 20 punktas ir 2005 m. liepos 11 d. Nutarties Internationaler Hilfsfonds / Komisija, T‑294/04, Rink., EU:T:2005:280, 23 punktas).

66      Komisija neteigia, kad pagrindai ieškinyje nurodyti neaiškiai ar netiksliai, o tik tvirtina, kad neįmanoma atsakyti į ieškovės argumentus dėl tam tikros teisinės pareigos. Todėl Komisija neįrodė, kad buvo nesilaikyta Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte numatytų formos reikalavimų, kad ieškinį būtų galima pripažinti nepriimtinu, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 65 punkte minėtą teismo praktiką.

67      Be to, negalima sutikti su Komisijos argumentu, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą dėl to, kad tariamai nebuvo galimybės atsakyti į ieškovės argumentus, grindžiamus informacija, kurios nėra viešoje ginčijamo sprendimo versijoje.

68      Fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą turi teisę ginčyti to straipsnio pirmoje pastraipoje minimus aktus, gali be apribojimų remtis visais pagrindais, nurodytais to paties straipsnio antroje pastraipoje.

69      Todėl bet koks tokio ieškovo teisės remtis, kaip jis mano, tinkamais panaikinimo pagrindais apribojimas, atsižvelgiant į tai, kad jis reikštų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą gynybą apribojimą, turi būti numatytas Sąjungos teisėje, kaip tai suprantama pagal tos chartijos 52 straipsnio 1 dalį, ir turi atitikti tos nuostatos reikalavimus. Konkrečiai kalbant, laikantis proporcingumo principo, apribojimas turi būti būtinas ir tikrai atitikti Sąjungos pripažintų bendrųjų interesų tikslus arba reikalingas kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

70      Šiuo klausimu svarbu priminti, kad SESV 339 straipsnyje, kuriuo Komisija remiasi pateikdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, numatyta, jog ši institucija neturi teisės atskleisti informacijos, kuri saugoma kaip tarnybinė paslaptis, ypač informacijos apie įmones, jų verslo ryšius ir jų sąnaudų sudedamąsias dalis. Ši pareiga taip pat numatyta Reglamento Nr. 659/1999 24 straipsnyje, kiek tai susiję su informacija, gauta pagal tą reglamentą. Remiantis šia nuostata, tarnybinės paslapties saugojimo pareiga taikoma ne tik Komisijai, bet ir valstybėms narėms, jų pareigūnams ir kitiems tarnautojams, įskaitant Komisijos įgaliotus nepriklausomus ekspertus. Reglamento Nr. 659/1999 25 straipsnyje nurodyta, kad apie sprendimus, priimtus pagal to reglamento II–V ir VII antraštines dalis, Komisija nedelsdama praneša atitinkamai valstybei narei ir suteikia jai galimybę nurodyti Komisijai informaciją, kuriai, jos nuomone, taikoma tarnybinės paslapties pareiga. Be to, Komunikate C (2003) 4582 (žr. šio sprendimo 52 punktą) Komisija išdėstė valstybių narių, kaip sprendimų dėl valstybės pagalbos adresačių, pateiktų prašymų nagrinėjimo tvarką, kad tam tikros šių sprendimų dalys būtų saugomos tarnybinės paslapties, taigi jų neturi būti viešoje versijoje.

71      Reikia pažymėti, kad nei SESV 339 straipsnyje, nei Reglamento Nr. 659/1999 24 straipsnyje nėra aiškiai numatyta, kad kaip nepriimtini turi būti atmesti pagrindai, susiję su sprendimo, dėl kurio pateiktas ieškinys, elementais, kurie buvo pašalinti iš viešos šio sprendimo versijos ir su kuriais ieškovas galėjo susipažinti tik gavęs išsamią konfidencialią to sprendimo versiją be Komisijos leidimo.

72      Net jeigu šias nuostatas galima taip aiškinti, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis jos netaikytinos.

73      Iš 2013 m. rugsėjo 19 d. Komisijos atsakymo į Bendrojo Teismo proceso organizavimo priemonę matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. ji perdavė ginčijamą sprendimą Austrijos Respublikai ir kartu paragino ją per 15 darbo dienų nurodyti tame sprendime esančią informaciją, kuri, šios valstybės narės manymu, yra konfidenciali ir neskelbtina. 2009 m. rugsėjo 18 d. laišku Austrijos Respublika paprašė Komisijos pašalinti iš ginčijamo sprendimo tam tikrą informaciją dėl jos konfidencialumo. 2009 m. rugsėjo 29 d. Austrijos Respublikai skirtame laiške Komisija nurodė galinti patenkinti ne visą jos prašymą ir pateikė jai preliminarią ginčijamo sprendimo versiją, iš kurios pašalinta tam tikra informacija, prašydama šią versiją patvirtinti per 5 darbo dienas. 2009 m. spalio 2 d. laiške Austrijos Respublika iš esmės sutiko su Komisijos pateikta ginčijamo sprendimo versija. Tačiau ji dar kartą paprašė pašalinti ginčijamo sprendimo 61 ir 63 konstatuojamosiose dalyse esančią informaciją ir pateikė papildomų motyvų, dėl kurių, jos manymu, ši informacija turi būti laikoma konfidencialia. Iš naujo išnagrinėjusi Austrijos Respublikos pateiktus motyvus, Komisija pašalino atitinkamą informaciją iš ginčijamo sprendimo 61 ir 63 konstatuojamųjų dalių, perdavė šią versiją (toliau – vieša ginčijamo sprendimo versija) suinteresuotiesiems tretiesiems asmenims, įskaitant ieškovę, o 2009 m. spalio 13 d. paskelbė ją savo tinklapyje. Vėliau 2010 m. kovo 9 d. vieša ginčijamo sprendimo versija buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

74      Kaip ir Komisija, Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinyje pateikė argumentų, grindžiamų informacija, kurios (nors ji tariamai buvo ginčijamame sprendime) nebuvo viešoje ginčijamo sprendimo versijoje, pridėtoje prie ieškinio. Be to, Bendrasis Teismas konstatavo, kad viešos ginčijamo sprendimo versijos konstatuojamosiose dalyse, į kurias ieškovė pateikė nuorodą grįsdama savo teiginius dėl nagrinėjamos informacijos, buvo nurodyta, kad tam tikra informacija buvo pašalinta dėl jos konfidencialumo.

75      Ieškinyje minima nagrinėjama informacija susijusi su nuosavo įnašo, kuris tenka išimtinai Austrian Airlines, suma, restruktūrizavimo išlaidų procentine dalimi, kurią turi sudaryti šis įnašas, numatyta Austrian Airlines administravimo nuostolių suma, Lufthansa nuosavo įnašo suma, Lufthansa ir Austrian Airlines bendro nuosavo įnašo suma ir restruktūrizavimo išlaidų suma, jei Lufthansa prisiimami Austrian Airlines administravimo nuostoliai ir Lufthansa įnašas mažinant Austrian Airlines skolos santykį nebūtų laikomi įnašu restruktūrizavimo išlaidoms padengti.

76      Ši informacija taip pat buvo susijusi su tam tikromis restruktūrizavimo plano priemonėmis, transportavimo tarp tam tikrų šalių optimizavimu, 2008 m. ir 2009 m. įvykdyto reguliariųjų ir užsakomųjų Austrian Airlines reisų pajėgumų sumažinimo procentine dalimi, lėktuvų, kuriuos Austrian Airlines turėjo 2011 m., skaičiumi, lėktuvų, kuriuos Austrian Airlines turėjo pradėti naudoti, skaičiumi ir tipais, šių lėktuvų įsigijimo būdu ir numatyta jų pradėjimo naudoti data.

77      Nesant išsamios ginčijamo sprendimo versijos, šioje stadijoje Bendrasis Teismas negalėjo patikrinti, ar ieškovės teiginiai dėl šio sprendimo turinio buvo teisingi.

78      Šie teiginiai susiję su informacija, kuri svarbi siekiant išspręsti šį ginčą, nes grįsdama savo ieškinį ieškovė, be kita ko, teigė, kad buvo pažeistos valstybės pagalbos srityje taikomos taisyklės dėl to, kad pagalbos gavėjo įnašas į restruktūrizavimo planą buvo nepakankamas, nebuvo tikro restruktūrizavimo plano, o kompensacinės priemonės buvo nepakankamos, kad būtų ištaisytas konkurencijos iškraipymas, sukurtas suteikus nagrinėjamą valstybės pagalbą.

79      Be to, atsakydama į šia informacija grindžiamus ieškovės argumentus Komisija galėtų būti priversta, nors ir netiesiogiai, paneigti ieškovės teiginius, susijusius su išsamios ginčijamo sprendimo versijos turiniu, taigi pažeisti tarnybinės paslapties saugojimo pareigą, numatytą SESV 339 straipsnyje.

80      Todėl atsižvelgdamas į nagrinėjamos informacijos svarbą sprendžiant šį ginčą Bendrasis Teismas nurodė Komisijai pateikti išsamią ginčijamo sprendimo versiją, pažymėdamas, kad šioje proceso stadijoje ji nebus perduota ieškovei ar įstojusioms į bylą šalims, išskyrus Austrijos Respubliką, kad būtų galima patikrinti, ar ieškinyje minima informacija, kurios nebuvo viešoje ginčijamo sprendimo versijoje, atitinka esančiąją išsamioje ginčijamo sprendimo versijoje. Atsakydama į šią tyrimo priemonę Komisija pateikė išsamią ginčijamo sprendimo versiją. Taigi Bendrasis Teismas galėjo konstatuoti, kad ieškovės teiginiai, susiję su išsamios ginčijamo sprendimo versijos turiniu, buvo teisingi.

81      Kartu Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemonę, pasiūlė ieškovei nurodyti, ar ji turėjo galimybę susipažinti su išsamia ginčijamo sprendimo versija. Atsakydama į šį klausimą ieškovė nurodė, kad ruošdami ieškinį jos advokatai turėjo galimybę susipažinti su šiuo dokumentu.

82      Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, kiek tai susiję su ieškinyje esančia informacija, kurios nebuvo viešoje ginčijamo sprendimo versijoje ir kuri buvo išsamioje ginčijamo sprendimo versijoje, Komisijai tenkanti tarnybinės paslapties saugojimo pareiga ieškovės atžvilgiu neteko prasmės, nes nagrinėjama informacija ieškovei jau buvo žinoma.

83      Atsižvelgiant į nagrinėjamos informacijos pobūdį, ši pareiga taip pat neturėjo prasmės įstojusių į bylą šalių atžvilgiu. Reikia priminti, kad Austrijos Respublika buvo išsamios ginčijamo sprendimo versijos adresatė, todėl žinojo šio dokumento turinį. Kiek tai susiję su pavojumi, kad tarnybinės paslapties saugojimo pareiga bus pažeista dėl kitų įstojusių į bylą šalių, reikia pažymėti, kad ÖIAG, Austrian Airlines ir Lufhtansa veikiausiai jau žinojo atitinkamą informaciją, susijusią su Austrian Airlines restruktūrizavimo plano išlaidomis, Austrian Airlines ir Lufthansa įnašu šio restruktūrizavimo plano išlaidoms padengti, numatomais Austrian Airlines administravimo nuostoliais ir restruktūrizavimo plano turiniu. Jei Komisija šiuo klausimu turėjo abejonių, Bendrojo Teismo manymu, ji turėjo paprašyti, kad ieškinys būtų pripažintas konfidencialiu dėl šių įstojusių į bylą šalių, tačiau to nepadarė.

84      Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemonę, pasiūlė Komisijai pareikšti nuomonę dėl visų kaltinimų, argumentų ir pagrindų, dėl kurių ji dar nepateikė nuomonės motyvuodama tuo, kad tai darydama ji pažeistų SESV 339 straipsnį; Komisija tai padarė 2013 m. kovo 19 d. pateikdama papildomą atsiliepimą į ieškinį.

85      Be to, atsižvelgdamas į tai, kad, pirma, išsamioje ginčijamo sprendimo versijoje taip pat buvo informacijos, kuri buvo pašalinta iš viešos ginčijamo sprendimo versijos dėl jos konfidencialumo ir kurios nebuvo ieškinyje, ir, antra, nebuvo aišku, ar ieškovė iš tikrųjų turėjo galimybę susipažinti su visa išsamia ginčijamo sprendimo versija, nepaisant jos atsakymo į Bendrojo Teismo klausimą dėl šio aspekto, Bendrasis Teismas paklausė Komisijos, ar siekdamas išspręsti šį ginčą jis gali nekonfidencialia laikyti visą išsamioje ginčijamo sprendimo versijoje esančią informaciją. Bendrasis Teismas taip pat pasiūlė įstojusioms į bylą šalims pareikšti nuomonę dėl išsamios ginčijamo sprendimo versijos konfidencialumo.

86      Išnagrinėjęs Komisijos ir įstojusių į bylą šalių argumentus, kuriais buvo siekiama pagrįsti atsisakymą išsamią ginčijamo sprendimo versiją laikyti nekonfidencialia, Bendrasis Teismas grąžino šį dokumentą Komisijai ir taikydamas dar vieną proceso organizavimo priemonę paragino ją pateikti ginčijamo sprendimo versiją, iš kurios ši turėjo pašalinti tik tą konfidencialią informaciją, kuri nebuvo paminėta rašytinėse ieškovės pastabose, kad šią versiją būtų galima įteikti kitoms proceso šalims. Komisijai atsisakius pateikti minėtą dokumentą, Bendrasis Teismas 2014 m. sausio 27 d. priėmė nutartį dėl tyrimo priemonės, kurią Komisija įvykdė 2014 m. vasario 13 d.

87      Be to, kad būtų užtikrintas nagrinėjamos informacijos konfidencialumas trečiųjų šalių atžvilgiu, Bendrasis Teismas išklausęs šalis nusprendė surengti posėdį už uždarų durų.

88      Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą per posėdį Komisija nurodė, jog nors posėdis vyksta už uždarų durų, ji mano, kad vis dar yra saistoma tarnybinės paslapties saugojimo pareigos ir kad dėl šios priežasties ieškinį reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną, nes ji negali visapusiškai pasinaudoti teise į gynybą.

89      Tačiau Bendrasis Teismas mano, kad atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes Komisija negali šiuo atveju remtis teisės į gynybą pažeidimu, grindžiamu tuo, kad tariamai nėra galimybės atsakyti į ieškovės argumentus nepažeidžiant tarnybinės paslapties saugojimo pareigos.

90      Todėl Komisijos nurodytas nepriimtinumu grindžiamas pagrindas, siejamas su tuo, kad Komisija neturi galimybės atsakyti į argumentus, grindžiamus informacija, kuri yra tik išsamioje ginčijamo sprendimo versijoje, turi būti atmestas.

91      Antra, Komisijos teiginys, kad ieškinį reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną dėl to, kad jame yra informacijos, kurią ieškovė gavo neteisėtai, taip pat nėra įtikinamas.

92      Grįsdama savo teiginį Komisija tik nurodo, kad jei Bendrajame Teisme vykstančiame procese ieškovė galėtų naudoti neteisėtai gautą informaciją, būtų padaryta žala valstybės pagalbos kontrolės sistemai Europos Sąjungoje, nes dėl to ūkio subjektai būtų paskatinti neteikti Komisijai konfidencialios informacijos per valstybės pagalbos nagrinėjimo procedūrą.

93      Viena vertus, dėl šių aplinkybių, jei jos būtų įrodytos, nebūtų galima pagal SESV 263 straipsnį pareikštą ieškinį atmesti kaip nepriimtiną, remiantis šio sprendimo 65 punkte minėta teismo praktika, susijusia su Procedūros reglamento 44 straipsniu. Kita vertus, nesant nuostatų, kuriose būtų aiškiai numatyta, kad pagrindai, grindžiami sprendime dėl valstybės pagalbos esančia konfidencialia informacija, turi būti atmesti kaip nepriimtini, bendri Komisijos samprotavimai neturi reikšmės.

94      Tiesa, kad, kaip teigia Komisija, ieškovė galėjo paprašyti, jog Komisija suteiktų jai galimybę susipažinti su išsamia ginčijamo sprendimo versija pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43) nustatytą tvarką, arba, kaip teigia Austrijos Respublika ir Lufthansa, savo ieškinyje galėjo ginčyti tam tikros informacijos pašalinimą iš viešos ginčijamo sprendimo versijos dėl tariamo jos konfidencialumo ir prašyti, kad Bendrasis Teismas imtųsi proceso organizavimo priemonės, kad būtų gauta išsami to sprendimo versija.

95      Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad, skirtingai nei Komisija ir Austrijos Respublika, ieškovė nėra saistoma tarnybinės paslapties saugojimo pareigos, numatytos SESV 339 straipsnyje ir Reglamento Nr. 659/1999 24 straipsnyje.

96      Vadinasi, kadangi ieškovė jau turėjo galimybę susipažinti su išsamioje ginčijamo sprendimo versijoje esančia informacija, ji nėra įpareigota naudotis viena iš procesinių priemonių, minimų šio sprendimo 94 punkte.

97      Ieškovė taip pat galėjo, kaip ji ir padarė, tiesiog ieškinyje suformuluoti kaltinimus, susijusius išsamios ginčijamo sprendimo versijos turiniu.

98      Tokiomis aplinkybėmis, kadangi atitinkami kaltinimai susiję su informacija, kuri turi esminę reikšmę sprendžiant ginčą, Bendrasis Teismas mano turintis patikrinti minėtų teiginių teisingumą nurodydamas pateikti išsamią ginčijamo sprendimo versiją.

99      Darytina išvada, kad Komisijos nurodytas nepriimtinumu grindžiamas pagrindas, siejamas su tuo, kad ieškinyje buvo panaudota informacija, esanti tik išsamioje ginčijamo sprendimo versijoje, taip pat turi būti atmestas.

2.     Dėl esmės

100    Grįsdama šį ieškinį ieškovė pateikia tris pagrindus, siejamus su, pirma, SESV nuostatų pažeidimu, antra, pareigos motyvuoti pažeidimu ir, trečia, įgaliojimų viršijimu.

101    Bendrasis Teismas mano, kad iš pradžių reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą, siejamą su pareigos motyvuoti pažeidimu.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, siejamo su pareigos motyvuoti pažeidimu

102    Antrąjį ieškovės pagrindą sudaro dvi dalys, siejamos su, pirma, motyvavimo klaida dėl kompensacinių priemonių pakankamumo ir, antra, motyvavimo klaida dėl vienos pagalbos principo laikymosi.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo pirmos dalies, siejamos su motyvų nebuvimu, kiek tai susiję su kompensacinių priemonių pakankamumu atsižvelgiant į nagrinėjamų rinkų situaciją

103    Ieškovė iš esmės teigia, kad, pirma, ginčijamame sprendime nėra jokios nuorodos į rinkos, kuriai gali būti padarytas poveikis suteikus nagrinėjamą pagalbą, situaciją ir, antra, ginčijamas sprendimas nemotyvuotas, kiek tai susiję su kompensacinių priemonių, kurios tuo sprendimu nustatomos atsižvelgiant į minėtos rinkos situaciją, pakankamumu.

104    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia atskirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės. Todėl kaltinimai ir argumentai, kuriais ginčijamas to akto pagrįstumas, neturi reikšmės nagrinėjant pagrindą, siejamą su motyvų nebuvimu ar stoka (2001 m. kovo 22 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑17/99, Rink., EU:C:2001:178, 35–38 punktai ir 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Corsica Ferries France / Komisija, T‑349/03, Rink., EU:T:2005:221, 52 ir 59 punktai; šiuo klausimu žr. 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo Schmitz-Gotha Fahrzeugwerke / Komisija, T‑17/03, Rink., EU:T:2006:109, 70 ir 71 punktus).

105    Taip pat reikia priminti, kad pareigos motyvuoti apimtis priklauso nuo atitinkamo akto pobūdžio ir nuo jo priėmimo aplinkybių. Motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad, viena vertus, Sąjungos teismas galėtų vykdyti teisėtumo kontrolę ir, kita vertus, suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su priimtos priemonės pagrindimu, kad galėtų apginti savo teises ir patikrinti, ar sprendimas tikrai pagrįstas. Nereikalaujama, kad motyvavimas apimtų visas svarbias faktines ir teisines aplinkybes, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo turinį, bet ir į kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink., EU:C:1998:154, 63 punktas ir 2010 m. kovo 3 d. Sprendimo Freistaat Sachse / Komisija, T‑102/07 ir T‑120/07, Rink., EU:T:2010:62, 180 punktas).

106    Konkrečiai tariant, Komisija neprivalo pareikšti nuomonės dėl visų jai pateiktų suinteresuotųjų asmenų argumentų. Pakanka, kad ji išdėstytų faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, turinčius esminę reikšmę priimant sprendimą (2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, Rink., EU:C:2008:375, 96 punktas ir 105 punkte minėto Sprendimo Freistaat Sachsen ir kt. / Komisija, EU:T:2010:62, 180 punktas).

107    Pirma, dėl nuorodos į rinkos, kuriai gali būti padarytas poveikis suteikus nagrinėjamą pagalbą, situaciją tariamo nebuvimo reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti laikymasis turi būti vertinamas atsižvelgiant į to sprendimo priėmimo aplinkybes. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas tą pačią dieną kaip ir sprendimas leisti Lufthansa ir Austrian Airlines koncentraciją, kuriame Komisija būtent nagrinėjo šios koncentracijos poveikį rinkai. Be to, iš ginčijamo sprendimo 316 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija manė, jog nagrinėjamu atveju rinkos situacija reikalavo sumažinti papildomus pajėgumus daugiau, nei buvo numatyta restruktūrizavimo plane. Iš ginčijamo sprendimo 322 ir 324 konstatuojamųjų dalių taip pat matyti, kad restruktūrizavimo planas buvo grindžiamas prielaida, jog nuo 2010 m. keisis rinkos sąlygos, o tai pateisino Austrian Airlines pajėgumų didėjimą iki Europos oro transporto paslaugų teikėjų konstatuoto augimo vidurkio iki 2015 m. pabaigos arba iki tada, kai Austrian Airlines pradės dirbti pelningai.

108    Darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, ginčijame sprendime nėra nekalbama apie rinkos, kuriai gali būti padarytas poveikis suteikus nagrinėjamą pagalbą, situaciją.

109    Antra, kiek tai susiję su tariamu ginčijamo sprendimo nemotyvavimu dėl minėtu sprendimu nustatytų kompensacinių priemonių pakankamumo atsižvelgiant į rinkos situaciją, reikia priminti argumentus, kuriuos ieškovė pateikė grįsdama šį teiginį.

110    Taigi tiek ieškinyje, tiek dublike ieškovė teigia, kad pripažindama, jog nagrinėjama pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, Komisija paskatins antikonkurencinius veiksmus, kuriais Lufthansa ir Austrian Airlines buvo kaltinamos dėl jų bendros įmonės nuo 2006 m., kad kompensacinės priemonės negalės ištaisyti suteiktos pagalbos antikonkurencinio poveikio, kad ginčijamame sprendime nenumatyta jokių kompensacinių priemonių, susijusių su maršrutų tarp Austrijos ir Rytų Europos, taip pat Austrijos ir Artimųjų Rytų rinka, kurioje Austrian Airlines užėmė dominuojančią padėtį, ir, galiausiai, kad ginčijamame sprendime nenumatytos kompensacinės priemonės, siekiant kovoti su Lufthansa ir Austrian Airlines nesąžininga kainodaros politika.

111    Todėl, nepaisant to, kad šis pagrindas nereikšmingas, iš ieškovės argumentų, suformuluotų tiek ieškinyje, tiek dublike, matyti, kad jais iš tikrųjų ginčijamas Komisijos vertinimo dėl nagrinėjamos pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka pagrįstumas. Juos reikės išnagrinėti nagrinėjant pirmojo pagrindo trečią dalį, siejamą su restruktūrizavimo plano ir kompensacinių priemonių nepakankamumu. Vis dėlto, kaip priminta šio sprendimo 104 punkte, tokie argumentai neturi reikšmės nagrinėjant pagrindą, siejamą su motyvų nebuvimu ar nepakankamumu.

112    Tai reiškia, kad antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl antrojo pagrindo antros dalies, siejamos su motyvų nenurodymu, kiek tai susiję su vienos pagalbos principo laikymusi

113    Ieškovė Komisiją iš esmės kaltina tuo, kad ši, pirma, ginčijamame sprendime nepateikė nuomonės dėl Austrian Airlines anksčiau gautos įvairios pagalbos, kurios egzistavimą ieškovė įrodė savo skunde, ir, antra, laikėsi nuomonės, kad nagrinėjama pagalba neprieštarauja vienos pagalbos principui.

114    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, pirma, remiantis šio sprendimo 106 punkte minėta teismo praktika, kiek tai susiję su sprendimais, priimtais pagal EB 87 straipsnio 3 dalį, Komisija neprivalo pareikšti nuomonės dėl visų argumentų, kuriuos jai pateikė suinteresuotieji asmenys. Pakanka, kad ji išdėsto faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, turinčius esminę reikšmę priimant sprendimą (106 punkte minėto Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., EU:C:2008:375, 96 punktas ir 105 punkte minėto Sprendimo Freistaat Sachsen ir kt. / Komisija, EU:T:2010:62, 180 punktas).

115    Vis dėlto taip pat reikia priminti, kad pagalbos teikimo tik vieną kartą principas turi ypatingą reikšmę vertinant, ar restruktūrizavimo pagalba suderinama su bendrąja rinka, kaip matyti iš šiuo atveju taikytinų 2004 m. gairių 72 punkto.

116    Konstatuotina, kad Komisija iš tiesų pareiškė nuomonę dėl šio principo laikymosi nagrinėjamu atveju, kai ginčijamo sprendimo 339 konstatuojamojoje dalyje pažymėjo, jog nei Austrian Airlines, nei kitos grupės įmonės anksčiau nebuvo gavusios restruktūrizavimo pagalbos.

117    Todėl ieškovė negali teigti, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti ginčijamame sprendime nepareikšdama išsamios nuomonės dėl visų argumentų, kuriuos ieškovė pateikė per administracinę procedūrą siekdama įrodyti, kad bendrovei Austrian Airlines anksčiau buvo suteikta neteisėta pagalba.

118    Be to, kiek tai susiję su kaltinimu, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog nagrinėjamos pagalbos suteikimas neprieštaravo vienos pagalbos principui, konstatuotina, kad juo ginčijamas Komisijos vertinimas dėl esmės, todėl, remiantis šio sprendimo 104 punkte priminta teismo praktika, jis neturi reikšmės nagrinėjant pagrindą, siejamą su motyvavimo klaida ar motyvų nebuvimu.

119    Vadinasi, antrojo pagrindo antrą dalį, taigi ir visą antrąjį pagrindą, reikia atmesti kaip nepagrįstus.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, siejamo su EB sutarties nuostatų pažeidimu

120    Pirmąjį ieškovės nurodytą pagrindą sudaro keturios dalys, siejamos su, pirma, akivaizdžia vertinimo klaida dėl pagalbos gavėjo tapatybės ir teisės gauti pagalbą, antra, nepakankamu pagalbos gavėjo nuosavu įnašu į restruktūrizavimo planą, trečia, restruktūrizavimo plano ir kompensacinių priemonių nepakankamumu ir, ketvirta, EB 43 straipsnio pažeidimu.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo pirmos dalies, siejamos su akivaizdžia vertinimo klaida dėl pagalbos gavėjo tapatybės ir teisės gauti pagalbą

121    Ieškovė iš esmės kaltina Komisiją tuo, kad ši padarė akivaizdžią vertinimo klaidą dėl pagalbos gavėjo tapatybės, nes ją gavo ne Austrian Airlines, o Lufthansa. Ši pradinė klaida turi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes Lufthansa nebuvo sunkumų patirianti įmonė, taigi neturėjo teisės gauti nagrinėjamą restruktūrizavimo pagalbą. Be to, ieškovė teigia, kad net darant prielaidą, kad Austrian Airlines buvo nagrinėjamos pagalbos gavėja, ji neatitiko jos gavimo sąlygų.

122    Pirma, kalbant apie kaltinimą, susijusį su tariama Komisijos klaida dėl nagrinėjamos pagalbos gavėjo tapatybės, svarbu priminti, kad iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog tam, kad priemonė būtų pripažinta pagalba, kaip ji suprantama pagal EB 87 straipsnio 1 dalį, reikia, jog būtų įvykdytos visos šioje nuostatoje nustatytos sąlygos. Visų pirma tai turi būti valstybės arba iš valstybinių išteklių suteikta pagalba. Antra, ši intervencija turi galėti paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Trečia, ji turi suteikti pranašumą jos gavėjui ir sudaryti palankesnes sąlygas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai. Ketvirta, ji turi iškraipyti konkurenciją arba galėti ją iškraipyti (šiuo klausimu žr. 2003 m. liepos 24 d. Sprendimo Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg, C‑280/00, Rink., EU:C:2003:415, 74 ir 75 punktus ir 2006 m. vasario 22 d. Sprendimo Le Levant 001 ir kt. / Komisija, T‑34/02, Rink., EU:T:2006:59, 110 punktą).

123    Šiuo klausimu svarbu priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką prekių tiekimas ar paslaugų teikimas palankiomis sąlygomis gali būti valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal EB 87 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 1988 m. vasario 2 d. Sprendimo Kwekerij van der Kooy ir kt. / Komisija, 67/85, 68/85 ir 70/85, Rink., EU:C:1988:38, 28 ir 29 punktus; 2003 m. lapkričio 20 d. Sprendimo GEMO, C‑126/01, Rink., EU:C:2003:622, 29 punktą ir 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑53/08, Rink., EU:T:2010:267, 59 punktą).

124    Šis principas, taikomas viešojo subjekto turto pardavimo privačiam asmeniui atveju, lemia, kad turi būti nustatyta, be kita ko, tai, ar šio turto perleidimo kaina lygi rinkos kainai tiek, kiek ji atitinka kainą, kurią galėjo gauti įgijėjas įprastomis rinkos sąlygomis (šiuo klausimu žr. 2004 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Valmont / Komisija, T‑274/01, Rink., EU:T:2004:266, 45 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Todėl Komisija turi taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo kriterijų, kad nustatytų, ar tariamo pagalbos gavėjo mokama kaina atitinka kainą, kurią būtų galėjęs nustatyti privatus ūkio subjektas, veikiantis normaliomis konkurencijos sąlygomis (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Scott, C‑290/07 P, Rink., EU:C:2010:480, 68 punktą ir 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Seydaland Vereinigte Agrarbetriebe, C‑239/09, Rink., EU:C:2010:778, 34 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Konkretus šio kriterijaus taikymas iš principo reikalauja sudėtingo ekonominio vertinimo (minėto Sprendimo Komisija / Scott, EU:C:2010:480, 68 punktas).

125    Antra, dėl teisminės kontrolės apimties ir pobūdžio taip pat svarbu priminti, kad tokia valstybės pagalbos sąvoka, kokia apibrėžta Sutartyje, yra teisinė sąvoka ir turi būti aiškinama vadovaujantis objektyviais kriterijais. Dėl šios priežasties Sąjungos teismas iš esmės privalo, atsižvelgdamas tiek į jam pateiktas konkrečias ginčo aplinkybes, tiek į Komisijos padarytus techninius ar sudėtingus vertinimus, vykdyti visapusišką kontrolę, kad galėtų atsakyti į klausimą, ar priemonei taikoma EB 87 straipsnio 1 dalis (šiuo klausimu žr. 2000 m. gegužės 16 d. Sprendimo Prancūzija / Ladbroke Racing ir Komisija, C‑83/98 P, Rink., EU:C:2000:248, 25 punktą ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo British Aggregates / Komisija, C‑487/06 P, Rink., EU:C:2008:757, 111 punktą). Sąjungos teismas, be kita ko, turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (žr. 124 punkte minėto Sprendimo Komisija / Scott, EU:C:2010:480, 65 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

126    Tačiau, vykdydamas šią kontrolę, Sąjungos teismas neturi pakeisti Komisijos ekonominio vertinimo savuoju. Iš tiesų Sąjungos teismų kontrolė, susijusi su sudėtingais Komisijos atliktais ekonominiais vertinimais, yra ribota ir neabejotinai turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūrą ir motyvavimą nustatančių taisyklių, ar tiksliai nurodyti faktai ir ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos ir piktnaudžiavimo įgaliojimais (žr. 124 punkte minėto Sprendimo Komisija / Scott, EU:C:2010:480, 66 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2008 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑196/04, Rink., EU:T:2008:585, 41 punktą).

127    Dar reikia priminti, kad Komisijos sprendimo valstybės pagalbos srityje teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią Komisija turėjo priimdama šį sprendimą (1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Belgija / Komisija, 234/84, Rink., EU:C:1986:302, 16 punktas; 2004 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑276/02, Rink., EU:C:2004:521, 31 punktas ir 124 punkte minėto Sprendimo Valmont / Komisija, EU:T:2004:266, 38 punktas). Tuo remiantis visų pirma galima daryti išvadą, kad dėl to, jog valstybės pagalbos sąvoka turi būti taikoma objektyviai situacijai, kurią reikia vertinti Komisijos sprendimo priėmimo datą, vykdant teisminę kontrolę turi būti atsižvelgiama tik į iki šios datos padarytus vertinimus (106 punkte minėto Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., EU:C:2008:375, 144 punktas).

128    Atsižvelgiant būtent į šiuos principus reikia išsiaiškinti, ar šiuo atveju Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai padarė išvadą, kad nagrinėjamos pagalbos gavėja buvo Austrian Airlines, o ne Lufthansa.

129    Šiuo atveju ieškovė iš esmės teigia, kad nagrinėjama 500 000 000 EUR subsidija yra valstybės pagalba, skirta bendrovei Lufthansa. Grįsdama šį teiginį ji nurodo, kad ši subsidija atitinka kainą, kurią pardavėja, t. y. ÖIAG, moka pirkėjai, t. y. Lufthansa, už neigiamus aktyvus. Tai patvirtina aplinkybė, kad subsidija iš pradžių buvo pervesta Suriba Beteiligungsverwaltungs GmbH (toliau – Suriba), kurią visiškai kontroliavo Lufthansa, o paskui bendrovei Austrian Airlines, kuri galiausiai tapo 100 % bendrovės Lufthansa kontroliuojama dukterine bendrove. Tokios subsidijos išmokėjimas valstybei reiškė blogesnį scenarijų nei Austrian Airlines bankrotas.

130    Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad iš Lufthansa pateikto pirkimo pasiūlymo dėl Austrijos Respublikos turimų Austrian Airlines akcijų matyti, jog tai, kad bendrovei Austrian Airlines turi būti pervesta 500 000 000 EUR valstybės subsidija, buvo šio perpirkimo sąlyga, kaip ir tai, kad bendrovė Lufthansa turi sumokėti ÖIAG 366 268,75 EUR pirkimo kainą, ir turi egzistuoti skolininko garantija, dėl kurios gali būti sumokėta papildoma suma, galinti siekti 162 000 000 EUR, todėl šią subsidiją galima laikyti neigiamu elementu, įtrauktu į pardavimo kainą, kurią Austrijos Respublika sutiko gauti už jos turimas Austrian Airlines akcijas.

131    Tokią pardavimo kainos analizę Komisija pateikė ginčijamame sprendime ir ieškovė jos formaliai neginčijo.

132    Taip pat reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime išnagrinėjusi rinkos sąlygas Komisija konstatavo, kad kaina, kurią Lufthansa pasiūlė savo pasiūlyme dėl Austrijos Respublikos turimų Austrian Airlines akcijų perpirkimo, atitiko rinkos kainą, ir šios aplinkybės ieškovė šiame ieškinyje neginčija.

133    Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, jei įmonė, kuriai suteikta valstybės pagalba, perperkama už rinkos kainą, t. y. už didžiausią kainą, kurią normaliomis konkurencijos sąlygomis privatus investuotojas pasiruošęs mokėti už šią bendrovę, kurios situacija tokia, kokia tuomet buvo, ypač suteikus valstybės pagalbą, laikoma, kad pagalbos elementas yra įvertintas rinkos kaina ir įtrauktas į pirkimo kainą. Tokiomis aplinkybėmis pirkėjo negalima laikyti įgijusiu pranašumą, palyginti su kitais rinkoje veikiančiais ūkio subjektais (pagal analogiją žr. 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Banks, C‑390/98, Rink., EU:C:2001:456, 77 punktą).

134    Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė, jog Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad Austrian Airlines buvo nagrinėjamos pagalbos gavėja.

135    Šios išvados negali paneigti ieškovės argumentas, kad subsidijos pervedimas nebūtų būtinas tuo atveju, jei bendrovę Austrian Airlines būtų perpirkęs kitas ūkio subjektas, ar netgi tuo atveju, jei Austrian Airlines būtų galėjusi savarankiškai tęsti veiklą, įgyvendinus alternatyvų restruktūrizavimo planą, kurį, kaip teigiama, slapta turėjo Austrijos Respublika.

136    Toks argumentas reškia, kad sutikdama su pasiūlymu dėl turimų Austrian Airlines akcijų pirkimo, kuris apima 500 000 000 EUR dydžio neigiamą elementą, Austrijos Respublika nesielgė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus investuotojas.

137    Būtent tai Komisija konstatavo ginčijamame sprendime, kai padarė išvadą, kad Austrian Airlines bankrotas, kuris valstybei nieko nekainavo, pastarajai buvo naudingesnis už Austrian Airlines pardavimą, kurį įgyvendinant šiai reikėtų pervesti 500 000 000 EUR dydžio valstybės subsidiją. Remdamasi tokia išvada ginčijamame sprendime Komisija teigė, kad šią valstybės subsidiją reikia laikyti valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal EB 87 straipsnio 1 dalį, Austrijos Respublikos suteikta Austrian Airlines.

138    Šios išvados taip pat nepaneigia ieškovės argumentas, kad Austrian Airlines nebuvo valstybės subsidijos gavėja, nes po to, kai bendrovė ÖIAG ją pervedė Lufthansa dukterinei bendrovei Suriba, nebuvo padidintas Austrian Airlines akcinis kapitalas. Nors iš 2009 m. spalio 23 d. Bundesgesetz über die Übertragung von Bundesbeteiligungen in das Eigentum der ÖIAG (Federalinis įstatymas dėl ÖIAG skirtų federalinių investicijų perkėlimo) (BGB1. I, 87/1998) nuostatų matyti, kad 500 000 000 EUR finansinė parama turi leisti padidinti jos akcinį kapitalą, nenurodyta, kad dėl šios priemonės šis kapitalas būtinai turi padidėti. Kaip teisingai teigia Komisija, šia priemone siekiama pagerinti Austrian Airlines skolos santykį, padidinant jos nuosavas lėšas. Iš bylos dokumentų matyti, kad Austrian Airlines pasinaudojo savo nuosavų lėšų padidinimu susijungdama su Suriba.

139    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia kaip nepagrįstą atmesti ieškovės argumentą, kad galiausiai Lufthansa pasinaudojo nagrinėjama subsidija dėl to, jog ji tiesiogiai ar netiesiogiai įgijo visas Austrian Airlines akcijas, nes neginčijama, kad valstybės subsidija buvo dalis neigiamos kainos, kurią Lufthansa mokėjo už Austrian Airlines, ir kad ši pardavimo kaina atitiko rinkos kainą.

140    Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad neturi reikšmės tai, ar Lufthansa yra įmonė, turinti teisę gauti pagalbą, kaip tai suprantama pagal 2004 m. gaires.

141    Antra, kalbant apie kaltinimą, kad ginčijamame sprendime Komisija padarė klaidingą išvadą, jog Austrian Airlines yra įmonė, turinti teisę gauti restruktūrizavimo pagalbą, svarbu pažymėti, kad toks kaltinimas susijęs su vertinimu, Komisijos atliktu pagal EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

142    Šioje vietoje reikia priminti reikšmingą teisinį reglamentavimą, susijusį su restruktūrizavimo pagalbos suteikimo kontrole.

143    Pirma, remiantis EB 87 straipsnio 3 dalies c punktu, su bendrąja rinka suderinama gali būti laikoma pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

144    Pagal nusistovėjusią teismo praktiką taikydama EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą Komisija turi didelę diskreciją, kuria naudodamasi ji atlieka sudėtingus ekonominius ir socialinius vertinimus, kurie turi būti atliekami Bendrijos kontekste (šiuo klausimu žr. 1987 m. vasario 24 d. Sprendimo Deufil / Komisija, 310/85, Rink., EU:C:1987:96, 18 punktą; 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑372/97, Rink., EU:C:2004:234, 83 punktą ir 104 punkte minėto Sprendimo Corsica Ferries France / Komisija, EU:T:2005:221, 137 punktą).

145    Be to, Komisija gali nusistatyti diskrecijos įgyvendinimo gaires priimdama aktus, kaip antai gaires dėl sunkumų patiriančių įmonių, jei šiuose aktuose nustatomos orientacinės taisyklės, kurių turi laikytis ši institucija, ir jos nenukrypsta nuo Sutarties normų (žr. 2002 m. sausio 30 d. Sprendimo Keller ir Keller Meccanica / Komisija, T‑35/99, Rink., EU:T:2002:19, 77 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

146    Šiomis aplinkybėmis svarbu pažymėti, kad, kiek tai susiję su restruktūrizavimo pagalbos sąvoka, iš 2004 m. gairių 16 ir 17 punktų iš esmės matyti, jog, Komisijos manymu, šia pagalba siekiama atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą, o sanuojant siekiama kitokio tikslo – skirti laikiną pagalbą, kad būtų įgyvendintos neatidėliotinai taikytinos priemonės.

147    Antra, pagal nusistovėjusią teismo praktiką Komisijos diskrecijos taikant EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą teisminė kontrolė skirta tik įvertinti, ar laikomasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, patikrinti nurodytų faktinių aplinkybių tikslumą ir nustatyti, ar nepadaryta teisės klaida, akivaizdi faktinių aplinkybių vertinimo klaida ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2003 m. vasario 13 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑409/00, Rink., EU:C:2003:92, 93 punktą ir 104 punkte minėto Sprendimo Corsica Ferries France / Komisija, EU:T:2005:221, 138 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Kita vertus, Bendrasis Teismas negali sprendimo priėmusios institucijos ekonominio vertinimo pakeisti savuoju (1998 m. birželio 25 d. Sprendimo British Airways ir kt. / Komisija, T‑371/94 ir T‑394/94, Rink., EU:T:1998:140, 79 punktas ir 104 punkte minėto Sprendimo Corsica Ferries France / Komisija, EU:T:2005:221, 138 punktas).

148    Be to, Bendrasis Teismas taip pat turi patikrinti, ar Komisija laikėsi šioje gairėse nusistatytų reikalavimų (šiuo klausimu žr. 145 punkte minėto Sprendimo Keller ir Keller Meccanica / Komisija, EU:T:2002:19, 77 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

149    Tačiau Sąjungos teismas neturi pakeisti Komisijos, vietoj jos atlikdamas nagrinėjimą, kurio ši niekada neatliko, ir bandydamas numatyti išvadas, prie kurių ji būtų priėjusi po šio nagrinėjimo (2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Deutsche Post / Komisija, T‑266/02, Rink., EU:T:2008:235, 95 punktas; šiuo klausimu žr. 124 punkte minėto Sprendimo Valmont / Komisija, EU:T:2004:266, 136 punktą).

150    Atsižvelgiant į šiuos principus reikia išnagrinėti kaltinimą, kad ginčijamame sprendime Komisija padarė klaidingą išvadą, jog Austrian Airlines buvo įmonė, turinti teisę gauti restruktūrizavimo pagalbą, nes Lufthansa buvo pasirengusi netrukus ją perimti ir pati galėjo įveikti Austrian Airlines sunkumus.

151    2004 m. gairių 13 punktas, esantis gairių dalyje, kurioje Komisija paaiškina sunkumų patiriančios įmonės sąvoką, suformuluotas taip:

„Didesnei verslo grupei priklausanti arba jos perimta įmonė paprastai negali gauti nei sanavimo nei restruktūrizavimo pagalbos, išskyrus atvejus, kai galima įrodyti, kad patiriamų sunkumų priežastys slypi pačios įmonės viduje, o ne sąlygotos grupės išlaidų sutartinio paskirstymo, ir sunkumai yra tokie dideli, kad grupė nėra pajėgi pati juos įveikti <...>“

152    Taigi iš pradžių reikia nustatyti, ar ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Austrian Airlines priklausė tam tikrai grupei, ar buvo jos perimta bendrovė, kaip tai suprantama pagal 2004 m. gairių 13 punktą, o paskui esant reikalui reikia išsiaiškinti, ar Lufthansa turėjo galimybę įveikti sunkumus, su kuriais susidūrė Austrian Airlines.

153    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, tai, kad 2008 m. gruodžio 5 d. ÖIAG patvirtino pasiūlymą dėl Austrian Airlines perpirkimo, kurį vykdytų Lufthansa, nereiškia, kad tą dieną bendrovė Austrian Airlines jau priklausė Lufthansa. Faktinis ÖIAG turimų Austrian Airlines akcijų perleidimas Lufthansa galėjo būti įvykdytas tik gavus Komisijos leidimą, o toks leidimas buvo duotas tik vėliau, t. y. 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu leisti vykdyti koncentraciją.

154    Beje, šioje byloje per teismo posėdį ieškovė pripažino, kad 2008 m. gruodžio 5 d. Austrian Airlines perėmimo sandoris, t. y. Lufhtansa vykdomas ÖIAG turimų Austrian Airlines akcijų perpirkimas, galėjo įvykti tik pervedus nagrinėjamą subsidiją, o ši galėjo būti išmokėta tik gavus Komisijos leidimą.

155    Nagrinėjamos subsidijos pervedimo nebuvo galima vertinti atskirai, nes ji buvo įtraukta į Lufthansa pasiūlytą neigiamą pardavimo kainą, su kuria sutiko ÖIAG.

156    Todėl neigiamos kainos mokėjimas, taigi ir ÖIAG turimų Austrian Airlines akcijų nuosavybės perdavimas bendrovei Lufthansa, buvo sustabdytas, kol bus pervesta nagrinėjama subsidija.

157    Taigi reikia daryti išvadą, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Austrian Airlines dar nepriklausė Lufthansa grupei.

158    Todėl kyla klausimas, ar galima laikyti, kad tą dieną Austrian Airlines buvo grupės perimta bendrovė, kaip tai suprantama pagal 2004 m. gairių 13 punktą.

159    Šiuo klausimu reikia priminti, kad vienas iš 2004 m. gairių 13 punkte nustatytų principų yra draudimas grupei priklausančiai sunkumų patiriančiai įmonei gauti sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbą, jei šie sunkumai nėra jai būdingi ir jų nelemia išlaidų sutartinis pasiskirstymas grupėje arba jei grupė turi priemonių pati įveikti sunkumus. Taigi šiuo draudimu siekiama neleisti įmonių grupei elgtis taip, kad valstybė turėtų padengti išlaidas, skirtas vienos iš šiai grupei priklausančių įmonių restruktūrizavimo planui įgyvendinti, kai ši įmonė patiria sunkumų ir pati grupė yra šių sunkumų šaltinis arba turi priemonių viena įveikti šiuos sunkumus.

160    Šiomis aplinkybėmis draudimo gauti pagalbą išplėtimu taip, kad jis apimtų grupės „perimtų“ sunkumų patiriančių įmonių sanavimą ar restruktūrizavimą, siekiama neleisti įmonių grupei apeiti šį draudimą pasinaudojant tuo, kad įmonė, kurią ji perperka, formaliai jai dar nepriklauso restruktūrizavimo pagalbos mokėjimo perpirktai įmonei momentu.

161    Vis dėlto tokios situacijos negalima prilyginti šioje byloje aptariamai situacijai, kai, kaip nurodyta šio sprendimo 130 punkte, nagrinėjama subsidija, kurią valstybė perveda Austrian Airlines, yra neigiamas elementas, įtrauktas į kainą, bendrovės Lufthansa mokamą ÖIAG už Austrian Airlines įgijimą.

162    Todėl reikia konstatuoti, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai priėjo prie išvados, jog šiuo atveju nebuvo įvykdytos 2004 m. gairių 13 punkto taikymo sąlygos.

163    Dėl šios priežasties pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą, nesant reikalo nagrinėti, ar ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Lufthansa turėjo galimybę įveikti Austrian Airlines sunkumus.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo antros dalies, siejamos su pagalbos gavėjo nuosavo įnašo, skirto restruktūrizavimo planui finansuoti, nepakankamumu

164    Ieškovė iš esmės teigia, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog nagrinėjamo pagalbos gavėjo nuosavas įnašas buvo tinkamas, atsižvelgiant į 2004 m. gairių 43 punktą.

165    2004 m. gairių 43 punkte nustatyta:

„Pagalbos dydis ir intensyvumas turi apsiriboti griežtu restruktūrizavimo sąnaudų minimumu, reikalingu restruktūrizavimui įvykdyti, atsižvelgiant į turimus bendrovės, jos akcininkų arba ją valdančios verslo grupės finansinius išteklius. Atliekant tokį įvertinimą bus atsižvelgiama į bet kokią ankščiau suteiktą sanavimo pagalbą. Tikimasi, kad pagalbos gavėjai savais ištekliais svariai prisidės prie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo, įskaitant įmonės išlikimui nebūtino turto pardavimą arba pasinaudojimą rinkos sąlygomis gaunamu išoriniu finansavimu. Toks indėlis yra požymis to, kad rinkos tiki gyvybiškumo sugrįžimo galimybe. Toks indėlis turi būti tikras, t. y. faktiškas, neįtraukiant viso ateityje laukiamo pelno, tarkim grynųjų pinigų srautų, ir kiek įmanoma didesnis.“

166    Visų pirma iš 2004 m. gairių 44 punkto matyti, kad Komisija paprastai laiko, jog didelių įmonių atveju 50 % dydžio pagalbos gavėjų įnašas yra tinkamas.

167    Iš ginčijamo sprendimo versijos, Komisijos pateiktos vykdant 2014 m. sausio 27 d. Bendrojo Teismo nutartį dėl tyrimo priemonės, 307 konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad:

„Komisija priėjo prie išvados, kad visos restruktūrizavimo išlaidos sudarys apie 1 405 mln. EUR (arba 1 048 mln. EUR tuo atveju, jei Lufthansa Austrian Airlines skolų nesumažins 357 mln. EUR); įmonės indėlis (kurį Austrian Airlines ir (arba) Lufthansa mokės bendrai arba atskirai) yra 905 mln. EUR (arba 548 mln. EUR). Tai atitinka 64 % (arba 52 %) restruktūrizavimo išlaidų. Todėl Komisija gali daryti išvadą, kad įmonės indėlis į restruktūrizavimo išlaidas šiuo atveju yra pakankamas.“

168    Į ieškovės argumentus reikia atsakyti turint omenyje šią informaciją.

169    Pirma, kalbant apie ieškovės argumentą, kad siekiant nustatyti, ar įnašas restruktūrizavimo planui finansuoti yra tinkamas, reikia atsižvelgti tik į nagrinėjamos pagalbos gavėjo įnašą į nuosavas lėšas, pakanka pažymėti, kad iš 2004 m. gairių 43 punkto matyti, jog pagalbos gavėjas gali prisidėti prie restruktūrizavimo naudodamasis rinkos sąlygomis gautu išoriniu finansavimu.

170    Antra, kalbant apie ieškovės argumentą, kad Lufthansa įnašas nėra išorinis finansavimas, kaip tai suprantama pagal 2004 m. gairių 43 punktą, nes, pirma, jei ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Lufthansa nebuvo pasirengusi netrukus perimti Austrian Airlines, jos negalima laikyti išoriniu investuotoju ir, antra, Lufthansa neperdavė Austrian Airlines nei finansinio, nei natūra įnešamo kapitalo, skirto jai restruktūrizuoti, pažymėtina, kad su juo negalima sutikti.

171    Visų pirma, tai, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 162 punkte, Austrian Airlines nebuvo įmonė, kurią perima įmonių grupė, kaip tai suprantama pagal 2004 m. gairių 13 punktą, neturi reikšmės, kiek tai susiję su tuo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu Lufthansa atstovavo privačiam investuotojui, kurio pasiūlymas dėl perėmimo apėmė ne tik 366 268,75 EUR sumos pervedimą ir skolininko garantijos, kuri gali siekti 162 000 000 EUR, suteikimą, bet ir mokamą neigiamą kainą, kurią sudaro Austrijos Respublikos restruktūrizavimo pagalba, skiriama bendrovei Austrian Airlines; Lufthansa įsipareigojo dalyvauti įgyvendinant šį restruktūrizavimą pateikdama Komisijai restruktūrizavimo planą.

172    Toliau iš paties 2004 m. gairių 43 punkto teksto matyti, kad šiose gairėse nereikalaujama, jog išorinis finansavimas būtų suteiktas kaip finansinis ar natūra įnešamas kapitalas. Taigi ginčijamo sprendimo 303 ir 304 konstatuojamosiose dalyse Komisija nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos galėjo prieiti prie išvados, kad toks išorinis finansavimas, be kita ko, gali būti suteiktas padengiant administravimo nuostolius ar išlaidas, kaip antai tas, kurias paprastai lemia koncentracija.

173    Galiausiai, nors iš ginčijamo sprendimo 302 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija manė, jog Lufthansa vykdomą Austrian Airlines skolų dengimą galima laikyti nuosavu įnašu tik jeigu šis skolų dengimas būtų įgyvendinamas suteikiant kapitalo įnašą, o ne paprasčiausiai perperkant skolas, konstatuotina, kad tikslas yra užtikrinti, jog Austrian Airlines skolų mažinimas būtų veiksmingas, o ne reikalauti, kad Lufthansa įnašas būtinai būtų suteiktas pervedant finansinį kapitalą.

174    Trečia, kalbant apie ieškovės argumentą, kad bet kuriuo atveju įnašu į Austrian Airlines restruktūrizavimą negalima pripažinti Lufthansa vykdomo Austrian Airlines 2009–2013 m. laikotarpio administravimo nuostolių padengimo, nes, pirma, tai nėra faktinis įnašas dėl to, kad šie nuostoliai dar nepatirti ir gali būti mažesni, nei numatyta, ir, antra, šių būsimų administravimo nuostolių padengimo negalima prilyginti, kaip tai daro Komisija, iš karto pervedamam įnašui, skirtam restruktūrizavimui finansuoti, pažymėtina, kad jį taip pat reikia atmesti, kaip grindžiamą klaidinga prielaida.

175    Iš ginčijamo sprendimo 302 ir 303 konstatuojamųjų dalių matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Komisija iš karto pervedamam įnašui, skirtam restruktūrizavimui finansuoti, prilygina ne galimą administravimo nuostolių padengimą, bet galimą kapitalo įnašą, kurį Lufthansa moka Austrian Airlines, siekdama sumažinti pastarosios skolos santykį.

176    Be to, iš ginčijamo sprendimo 295 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija manė, jog neigiama bendro Austrian Airlines rezultato pokyčių perspektyva, numatyta restruktūrizavimo plane, buvo grindžiama realiomis prielaidomis, susijusiomis su degalų kaina, valiutų keitimo kursu, vežimo apimtimi ir pokyčiais rinkoje. Ieškovė nepateikia jokių argumentų, galinčių paneigti šių prielaidų patikimumą. Ji nepaaiškina, kodėl būsimi Austrian Airlines administravimo nuostoliai gali būti mažesni už numatytuosius restruktūrizavimo plane.

177    Vadinasi, ieškovė neįrodė, kad atsižvelgiant į 2004 m. gairių 43 punktą Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kiek tai susiję su nuosavo Austrian Airlines įnašo, skirto restruktūrizavimo planui finansuoti, tinkamumu.

178    Tai reiškia, kad pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo trečios dalies, siejamos su restruktūrizavimo plano ir kompensacinių priemonių nepakankamumu

179    Pirmojo pagrindo trečioje dalyje ieškovė kritikuoja, viena vertus, restruktūrizavimo plane numatytų priemonių, kuriomis siekiama atkurti Austrian Airlines gyvybingumą, ir, kita vertus, ginčijamame sprendime numatytų kompensacinių priemonių tinkamumą.

–       Dėl restruktūrizavimo plane numatytų priemonių

180    Pirma, kalbant apie ieškovės kaltinimą, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog jai nagrinėti pateiktas restruktūrizavimo planas atitinka 2004 m. gaires, nors nagrinėjama pagalba buvo susijusi tik su finansiniu Austrian Airlines restruktūrizavimu, reikia priminti, kad pagal 2004 m. gairių 17 punktą:

„<...> restruktūrizavimo pagrindas – įvykdomas, nuoseklus ir tolimą ateitį numatantis planas atstatyti įmonės ilgalaikės trukmės gyvybingumą. Restruktūrizavimą paprastai sudaro vienas ar daugiau iš šių elementų: efektyvesnio pagrindo, paprastai nuostolingos veiklos atsisakyti reikalaujantis įmonės veiklos reorganizavimas ir racionalizavimas, vėl galinčių tapti konkurencingomis veiklos rūšių reorganizavimas, ir, galbūt, veiklos diversifikacija imantis naujų ir gyvybingų veiklos rūšių. Finansinis restruktūrizavimas (kapitalo injekcijos, skolos sumažinimas) paprastai turi būti vykdomas kartu su fiziniu restruktūrizavimu. Pagal šias gaires, restruktūrizavimo operacijos negali apsiriboti patirtiems nuostoliams padengti skirta finansine pagalba, nesprendžiant tokių nuostolių atsiradimo priežasčių.“

181    Taigi restruktūrizavimas, kaip jis suprantamas pagal 2004 m. gaires, paprastai apima pramoninę dalį, numatančią priemones, kuriomis siekiama reorganizuoti ir racionalizuoti įmonės veiklą, ir finansinę dalį, kuri gali apimti, be kita ko, įnašą į kapitalą ar skolos mažinimą. Todėl restruktūrizavimas negali apsiriboti finansine pagalba.

182    Tačiau, priešingai, nei teigia ieškovė, tai nereiškia, kad restruktūrizavimo pagalba būtinai turi būti skirta pramoninėje restruktūrizavimo dalyje numatytoms priemonėms finansuoti. Taigi reikia turėti omeny šių gairių 43 punktą, iš kurio matyti, kad pagalbos suma turi neviršyti būtinų minimalių išlaidų, kurių reikia siekiant įvykdyti restruktūrizavimą, atsižvelgiant į įmonės turimus finansinius išteklius. Labai įsiskolinusios įmonės, kaip antai Austrian Airlines, atveju didžioji pagalbos dalis logiškai bus skirta skoloms mažinti, o pramoninio restruktūrizavimo priemones pagalbos gavėjas finansuos savo lėšomis ir galbūt naudodamasis rinkos sąlygomis gautu išoriniu finansavimu.

183    Taigi šį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

184    Antra, kalbant apie ieškovės kaltinimą, kad ginčijamame sprendime Komisija padarė klaidingą išvadą, jog Austrian Airlines restruktūrizavimo priemonės turės sinergijos poveikį išlaidoms ir pajamoms, nors toks poveikis yra būdingas bet kokiai koncentracijai, reikia pažymėti, jog ši aplinkybė, net jei ji būtų įrodyta, nepatvirtina, kad tokios priemonės netinkamos nagrinėjamu atveju ir kad jos negalės pagerinti Austrian Airlines situacijos ir užtikrinti jos gyvybingumo atkūrimo, o tai yra bet kokio restruktūrizavimo tikslas. Taigi šį argumentą reikia atmesti kaip netinkamą.

185    Trečia, tokį patį atsakymą reikėtų pateikti į ieškovės kaltinimą, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės dėl Austrian Airlines darbuotojų sumažinimo nesusijusios su jos restruktūrizavimu, nes jos komercinė veikla nebus sumažinta, o ją paprasčiausiai perims Lufthansa siekdama apimti Austrijos rinką. Toks teiginys, darant prielaidą, kad jis pagrįstas, neturi įtakos tam, kad ši priemonė sumažins Austrian Airlines išlaidas, nes tai yra klasikinė priemonė, siekiant užtikrinti įmonės pelningumo grąžinimą, kurio, kaip matyti iš 2004 m. gairių 43 punkto, siekiama vykdant restruktūrizavimą.

186    Ketvirta, ieškovė kaltina Komisiją tuo, kad ši padarė išvadą, jog restruktūrizavimo plane numatytos pajamų sinergijos priemonės buvo tinkamos, nors šios priemonės grindžiamos nesąžininga konkurencijos politika dėl kainų, kuri reiškia EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimą.

187    Taigi Komisijai skirtame 2009 m. sausio 26 d. skunde ieškovė aprašė nesąžiningas Austrian Airlines kainų strategijas. Dėl Lufthansa ji nurodo, kad tokia politika įgyvendinama su verslo klientais sudarant pagrindų sutartis, kaip antai numatytąsias programoje „PartnerPlus Progress 2008/2009“, pagal kurias siūlomos didelės nuolaidos Lufthansa monopoliui priklausantiems maršrutams už tai, kad klientai perka skrydžius tais maršrutais, dėl kurių vyksta konkurencija, ypač maršrutais tarp Austrijos ir Vokietijos. Pajamų sinergijos, atsiradusios įtraukus Austrian Airlines į Lufthansa pagrindų sutartis, negalima pripažinti sunkumų patiriančios įmonės, gaunančios valstybės pagalbą, restruktūrizavimo plano dalimi, nes taip būtų įteisintas EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimas. Anot ieškovės, ginčijamame sprendime Komisijos nustatytos kompensacinės priemonės neapsaugo nuo tokio elgesio, ir šios išvados negali paneigti tai, kad kitos įmonės siūlo pagrindų sutartis, kuriose numatytos įvairios nuolaidų galimybės.

188    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šis kaltinimas neturi reikšmės nagrinėjant ieškinį dėl sprendimo, kuriuo Komisija nutarė dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka. Jei ieškovė mano, kad Lufthansa ir Austrian Airlines kainų politika pažeidžia EB 81 ir 82 straipsnius, ji šiuo klausimu turi pateikti skundą Komisijai; beje, ieškovė tai padarė dėl įtariamos išstūmimo per kainas politikos, kurią, jos manymu, vykdė Austrian Airlines. Be to, reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 127 punkte minėtos teismo praktikos, Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos teisėtumas turi būti įvertintas atsižvelgiant į informaciją, kurią Komisija turėjo jį priimdama. Todėl ieškovė negali veiksmingai remtis Lufthansa kainodaros politika, dėl kurios ji nepateikė Komisijai skundo iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Tai taip pat pasakytina apie Lufthansa ir Austrian Airlines kainodaros politiką, kurią jos vykdė priėmus ginčijamą sprendimą.

189    Penkta, kalbant apie kaltinimą, kad ginčijamame sprendime Komisija suklydo, kai patvirtino restruktūrizavimo planą, nors jame buvo ekspansyvių priemonių, nes nesilaikant 1994 m. aviacijos sektoriaus gairių buvo numatyta nuo 2010 m. didinti Austrian Airlines pajėgumus, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, Austrian Airlines pajėgumų apribojimas yra ne restruktūrizavimo plano, o kompensacinė priemonė.

190    Be to, reikia pažymėti ir tai, kad iš 1994 m. aviacijos sektoriaus gairių 38 punkto 4 dalies matyti, jog restruktūrizavimas neturi pasireikšti lėktuvų ar atitinkamose rinkose siūlomų vietų skaičiaus didinimu, kuris viršytų šių rinkų augimą.

191    Vis dėlto šis apribojimas turi būti suderintas su 1994 m. aviacijos sektoriaus gairių 38 punkto 1 dalyje nustatytu ir į 2004 m. gairių 38 punktą perkeltu tikslu, t. y. restruktūrizavimo planas turi leisti bendrovei per protingą terminą atkurti ilgalaikį gyvybingumą. Tokį tikslą būtų sunku pasiekti, jei restruktūrizavimo pagalbą gavusios bendrovės pajėgumai negalėtų augti tiek pat, kaip ir jos konkurentų, ypač greito rinkos augimo atveju.

192    Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo 322 konstatuojamosios dalies matyti, kad restruktūrizavimo plane buvo numatytos palankios permainos rinkoje ir pajėgumų didėjimas 2010 m.

193    Todėl ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje numačiusi, kad Austrijos Respublika turi imtis būtinų priemonių, kad Austrian Airlines 15 % sumažintų bendrą savo pajėgumą, išreikštą kiekvienam kilometrui tenkančiomis keleivių vietomis, palyginti su 2008 m. sausio mėn. lygiu, ir tai padaryti iki 2010 m. pabaigos, ir apribojusi Austrian Airlines pajėgumų, išreikštų kiekvienam kilometrui tenkančiomis keleivių vietomis, augimą vidutine augimo norma, nustatyta oro transporto paslaugų teikėjams, kurie yra Europos oro transporto bendrovių asociacijos nariai, iki 2015 m. pabaigos arba iki tol, kol Austrian Airlines pradės dirbti pelningai, Komisija užtikrino Austrian Airlines pajėgumų augimo apribojimą ir kartu gyvybingumo atkūrimą per protingą laikotarpį.

194    Taigi šį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

195    Šešta, kalbant apie kaltinimą, kad Komisija ginčijamame sprendime padarė klaidingą išvadą, jog Austrian Airlines orlaivių parko sumažinimas yra tinkama priemonė, nors regioninio parko sumažinimą bet kuriuo atveju kompensavo didelį kiekį krovinių vežančių orlaivių įsigijimas ir tolimųjų skrydžių orlaivių naudojimas trumpojo ir vidutinio nuotolio maršrutais siekiant padidinti Austrian Airlines pajėgumus šioje rinkoje, reikia pažymėti, jog dėl to, kad pajėgumo sumažinimą Komisija ginčijamame sprendime išreiškia kiekvienam kilometrui tenkančiomis keleivių vietomis, Austrian Airlines turi teisę perkelti šį pajėgumo sumažinimą į savo parko sudėtį savo nuožiūra, jei jis įtrauktas į restruktūrizavimo planą pagal 2004 m. gairių 40 punktą.

196    Vadinasi, šį kaltinimą taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstą.

–       Dėl ginčijamame sprendime numatytų kompensacinių priemonių

197    Pirma, ieškovė Komisiją iš esmės kaltina tuo, kad ši pajėgumo sumažinimą 15 %, palyginti su 2008 m. sausio mėn. lygiu, laikė tinkama kompensacine priemone, siekiant pašalinti konkurencijos iškraipymą, sukurtą suteikus nagrinėjamą pagalbą. Šiam kaltinimui pagrįsti ieškovė pateikia kelis argumentus.

198    Pirma, ji teigia, kad tokia priemonė neturi praktinio poveikio pagrindinei Austrian Airlines rinkai, t. y. trumpojo ir vidutinio nuotolio maršrutams iš Austrijos ir į ją, būtent maršrutams tarp Austrijos ir Vokietijos, taip pat tarp Austrijos ir Rytų Europos.

199    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2004 m. gairių 40 punkte numatyta, jog kompensacinės priemonės turi būti proporcingos santykinei įmonės svarbai rinkose, kuriose ji veikia, taigi jos visų pirma turi būti susijusios su rinkomis, kuriose įmonė užims svarbią padėtį po restruktūrizavimo.

200    Iš ginčijamo sprendimo 320 konstatuojamosios dalies matyti, kad 2008 m. buvo sumažinti Austrian Airlines reguliariųjų skrydžių ir pigių skrydžių pajėgumai.

201    Iš ginčijamo sprendimo 322 konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad 2009 m. pradžioje dėl kitų restruktūrizavimo priemonių buvo dar kartą sumažinti reguliariųjų skrydžių ir užsakomųjų skrydžių pajėgumai.

202    Taigi remiantis ginčijamu sprendimu negalima daryti išvados, kad 2008 m. ir 2009 m. buvo sumažinti tik Austrian Airlines tolimojo nuotolio skrydžių ir užsakomųjų skrydžių pajėgumai.

203    Be to, net jeigu pajėgumo sumažinimai, apie kuriuos kalbama ginčijamame sprendime, buvo susiję tik su tolimojo nuotolio ir užsakomaisiais skrydžiais, yra pagrindo manyti, kad ginčijamame sprendime nustatytas pakartotinis pajėgumo sumažinimas turėjo daugiau galimybių paliesti kitus Austrian Airlines siūlomus skrydžių tipus, įskaitant trumpojo ir vidutinio nuotolio skrydžius tarp Austrijos ir Vokietijos ar Austrijos ir Rytų Europos.

204    Pajėgumo sumažinimo priemonės veiksmingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant ir į sprendime leisti koncentraciją prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo klausimu iš ginčijamo sprendimo 328 ir 329 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Lufthansa ir Austrian Airlines įsipareigojo suteikti laiko tarpsnių iš Vienos į Štutgartą, Kelną (Boną), Miuncheną, Frankfurtą prie Maino ir Briuselį tvarkaraštį, kad konkurentai galėtų pradėti teikti paslaugas šiais maršrutais.

205    Tokiomis aplinkybėmis pajėgumo sumažinimo priemonės, grindžiamos kiekvienam kilometrui tenkančių keleivių vietų skaičiumi, nustatymas neatrodo akivaizdžiai netinkamas.

206    Antra, ieškovė teigia, kad nustatydama 15 % pajėgumo sumažinimo normą Komisija turėjo atsižvelgti į Austrian Airlines pajėgumą ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2009 m. rugpjūčio 28 d., o ne 2008 m. sausio mėn. Anot ieškovės, net jeigu Komisija būtų galėjusi atsižvelgti į pajėgumo sumažinimus vykdant restruktūrizavimą iki ginčijamo sprendimo priėmimo, ji negalėjo atsižvelgti į pajėgumo sumažinimus prieš tai, kai Austrijos Respublika davė ÖIAG pavedimą dėl Austrian Airlines privatizavimo, t. y. 2008 m. rugpjūčio 12 d. Iš tiesų nėra sąsajos tarp pajėgumo sumažinimų vykdant Austrian Airlines restruktūrizavimą siekiant jos privatizavimo, dėl kurio ir buvo suteikta nagrinėjama pagalba, ir prieš šį privatizavimą įvykdytų pajėgumo sumažinimų.

207    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš 2004 m. gairių 40 punkto matyti, jog pajėgumų sumažinimo norma turi būti nustatyta atsižvelgiant į konkretų atvejį, o tai, kad pajėgumas buvo sumažintas prieš suteikiant pagalbą, neužkerta kelio į šį sumažinimą atsižvelgti kaip į kompensacinę priemonę, jei jis yra pagalbą gavusios sunkumų patiriančios įmonės restruktūrizavimo neatsiejama dalis, nustatyta restruktūrizavimo plane.

208    Tai reiškia, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, nustatydama pajėgumo sumažinimo normą Komisija neturėjo atsižvelgti tik į pajėgumą ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, bet galėjo atsižvelgti į anksčiau įvykdytus pajėgumo sumažinimus, jei jie buvo Austrian Airlines restruktūrizavimo neatsiejama dalis, numatyta restruktūrizavimo plane, apie kurį Austrijos Respublika pranešė Komisijai.

209    Be to, kalbant apie ieškovės argumentą, kad Komisija bet kuriuo atveju negalėjo atsižvelgti į pajėgumo sumažinimus, įvykdytus iki 2008 m. rugpjūčio 12 d., kai Austrijos Respublika suteikė ÖIAG įgaliojimą privatizuoti Austrian Airlines, reikia pažymėti, kad, kaip pirma nurodyta, galimybė atsižvelgti į pajėgumo sumažinimo priemones, priimtas iki pagalbos suteikimo, priklauso nuo to, ar šios priemonės buvo įgyvendintos vykdant pagalbą gavusios įmonės restruktūrizavimą. Tai, kad įgaliojimą privatizuoti Austrijos Respublika bendrovei ÖIAG formaliai suteikė 2008 m. rugpjūčio 12 d., savaime nepaneigia, kad nuo 2008 m. sausio mėn. įvykdytus pajėgumo sumažinimus tą dieną galima laikyti Austrian Airlines restruktūrizavimo, siekiant ją privatizuoti, neatsiejama dalimi. Be to, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad nuo 2008 m. Austrian Airlines įvykdyti pajėgumo sumažinimai nebuvo plane „Go4Profit“ numatytų ir 2007 m. įgyvendintų sumažinimų dalis ir dėl jų buvo nuspręsta savarankiškai.

210    Tokiomis aplinkybėmis kaltinimą, kad pajėgumų, išreikštų kiekvienam kilometrui tenkančiomis keleivių vietomis, sumažinimas 15 %, nustatytas bendrovei Austrian Airlines kaip kompensacinė priemonė, yra netinkamas, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

211    Antra, ieškovė Komisiją kaltina tuo, kad ši kaip į kompensacinę priemonę atsižvelgė į bandymus restruktūrizuoti, galimai buvusius daugiau kaip prieš metus iki pranešant apie nagrinėjamą pagalbą.

212    Šiuo klausimu, kadangi šį argumentą reikia suprasti kaip susijusį su ginčijamame sprendime pateikta nuoroda į 2006 m. pagal planą „Go4Profit“ įgyvendintas priemones, pakanka pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, iš ginčijamo sprendimo 319 konstatuojamosios dalies matyti, kad šis planas nebuvo laikomas kompensacine priemone.

213    Todėl pirmojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo ketvirtos dalies, siejamos su EB 43 straipsnio pažeidimu

214    Šia pirmojo pagrindo dalimi ieškovė iš esmės teigia, kad, atsižvelgiant į teismo praktiką, Komisija negalėjo nagrinėjamos pagalbos pripažinti suderinama su bendrąja rinka, nes ji neatsiejama nuo teisės teikti oro transporto paslaugas, suteiktos remiantis EB 43 straipsniui prieštaraujančia nacionalinės priklausomybės sąlyga, išlaikymo.

215    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip teigia ieškovė, nors EB 87 ir 88 straipsniuose numatyta procedūra palieka Komisijai diskreciją priimant sprendimą dėl valstybės pagalbos sistemos suderinamumo su bendrosios rinkos reikalavimais, iš EB sutarties bendros struktūros matyti, kad ši procedūra niekada neturi lemti konkrečioms šios Sutarties nuostatoms prieštaraujančio rezultato (šiuo klausimu žr. 1980 m. gegužės 21 d. Sprendimo Komisija / Italija, 73/79, Rink., EU:C:1980:129, 11 punktą; 2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑156/98, Rink., EU:C:2000:467, 78 punktą ir 2001 m. sausio 31 d. Sprendimo Weyl Beef Products ir kt. / Komisija, T‑197/97 ir T‑198/97, Rink., EU:T:2001:28, 75 punktą). Ši Komisijos pareiga užtikrinti EB 87 ir 88 straipsnių ir kitų EB sutarties nuostatų tarpusavio atitiktį ypač svarbi tuo atveju, kai šiomis kitomis nuostatomis taip pat siekiama, kad konkurencija bendrojoje rinkoje nebūtų iškraipyta, kaip EB 43 straipsniu, kurio tikslas apsaugoti vienos valstybės ūkio subjektų, įsteigtų kitoje valstybėje narėje, ir šios kitos valstybės narės ūkio subjektų įsisteigimo laisvę ir laisvą konkurenciją. Priimdama sprendimą dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka Komisija negali neatsižvelgti į tai, kad konkretūs ūkio subjektai gali padaryti žalos konkurencijai bendrojoje rinkoje (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo British Aggregates ir kt. / Komisija, T‑359/04, Rink., EU:T:2010:366, 91 ir 92 punktus).

216    Taip pat buvo nuspręsta, kad pagalbos sąlygos, prieštaraujančios konkrečioms EB sutarties nuostatoms, išskyrus EB 87 ir 88 straipsnius, gali būti taip neatsiejamai susijusios su pagalbos objektu, kad neįmanoma jų vertinti atskirai (šiuo klausimu žr. 1977 m. kovo 22 d. Sprendimą Iannelli Volpi, 74/76, Rink., EU:C:1977:51 ir 1993 m. birželio 15 d. Sprendimo Matra / Komisija, C‑225/91, Rink., EU:C:1993:239, 41 punktą).

217    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šiuo atveju bendrovės Austrian Airlines teisės teikti oro transporto paslaugas išlaikymas nėra nagrinėjamos pagalbos sąlyga. Nors teisės teikti oro transporto paslaugas išlaikymu buvo suinteresuota Lufthansa, nes tokia teisė yra svarbus oro transporto bendrovės turto elementas, tai jokiu būdu nebuvo nagrinėjamos pagalbos suteikimo sąlyga. Veikiau tai buvo Austrian Airline sėkmingo perėmimo sąlyga, taikoma bet kokiam perėmėjui, nepriklausomai nuo to, ar Austrijos Respublika jo paprašė sumokėti neigiamą pardavimo kainą, į kurią atitinkamais atvejais gali būti įtrauktas valstybės pagalbos išmokėjimas bendrovei Austrian Airlines.

218    Tokiomis aplinkybėmis, priešingai, nei teigia ieškovė, teisinės gudrybės, kai pagal Austrijos teisę sukuriamas fondas, kad būtų išlaikyta Austrian Airlines nacionalinė priklausomybė Austrijai, taigi išsaugota teisė teikti oro transporto paslaugas, kuri jai buvo suteikta remiantis nacionalinės priklausomybės sąlyga, esančia su trečiosiomis valstybėmis sudarytuose dvišaliuose susitarimuose, negalima laikyti neatsiejama nuo nagrinėjamos pagalbos, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 216 punkte nurodytą teismo praktiką.

219    Todėl Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji pažeidė EB 43 straipsnį, kai padarė išvadą, jog nagrinėjama pagalba yra suderinama su bendrąja rinka.

220    Be to, ši išvada nenulemia Austrijos Respublikos su trečiosiomis valstybėmis sudarytuose dvišaliuose susitarimuose dėl oro transporto paslaugų esančių nacionalinės priklausomybės sąlygų teisėtumo nagrinėjimo atsižvelgiant į EB 43 straipsnį.

221    Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija įpareigojo Austrijos Respubliką nutraukti tokius susitarimus arba dėl jų derėtis iš naujo pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 847/2004 dėl derybų dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimų dėl oro susisiekimo ir jų įgyvendinimo (OL L 157, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 193). Be to, pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnį Austrijos Respublika taip pat turi informuoti Komisiją apie priemones, kurių ji ėmėsi siekdama užtikrinti tokių susitarimų atitiktį Bendrijos teisei.

222    Tokiomis aplinkybėmis pirmojo pagrindo ketvirtą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą, taigi turi būti atmestas visas pirmasis pagrindas.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, siejamo su piktnaudžiavimu įgaliojimais

223    Ieškovė tvirtina, kad Komisija nukrypo nuo savo gairių, kai priimdama ginčijamą sprendimą nagrinėjo Austrian Airlines nuosavo įnašo, restruktūrizavimo priemonių ir kompensacinių priemonių tinkamumą, todėl ji piktnaudžiavo įgaliojimais.

224    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad teiginys, jog priimdama ginčijamą sprendimą Komisija nukrypo nuo savo gairių, net jeigu būtų įrodytas (o taip šiuo atveju nėra), negali įrodyti piktnaudžiavimo įgaliojimais, atsižvelgiant į teismo praktikoje nustatytas sąlygas.

225    Remiantis teismo praktika sprendimas gali būti laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais tik tuomet, kai remiantis objektyviais, svarbiais ir nuosekliais įrodymais darytina prielaida, kad jis buvo priimtas tik ar bent jau daugiausia siekiant kitų tikslų, nei nurodyta (2002 m. kovo 6 d. Sprendimo Diputación Foral de Álava ir kt. / Komisija, T‑92/00 ir T‑103/00, Rink., EU:T:2002:61, 84 punktas ir 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Olympiaki Aeroporia Ypiresies / Komisija, T‑68/03, Rink., EU:T:2007:253, 484 punktas). Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad Komisija Bendrijos taisykles dėl valstybės pagalbos taikė pernelyg griežtai arba pernelyg laisvai ir kad ji nesilaikė procedūros ir neįgyvendino taikytinų kriterijų, remiantis reikšmingomis Sutarties ir antrinės teisės normomis.

226    Todėl trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

227    Darytina išvada, kad visas ieškinys turi būti atmestas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

228    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

229    Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, o Komisija, ÖIAG, Lufthansa ir Austrian Airlines prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovė turi padengti savo, taip pat Komisijos, ÖIAG, Lufthansa ir Austrian Airlines bylinėjimosi išlaidas.

230    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą Austrijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Niki Luftfahrt GmbH padengia savo bylinėjimosi išlaidas, taip pat Europos Komisijos, Österreichische Industrieholding AG, Deutsche Lufthansa AG ir Austrian Airlines AG bylinėjimosi išlaidas.

3.      Austrijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Gratsias Kancheva Wetter

Paskelbta 2015 m. gegužės 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Procesas

Šalių reikalavimai

Dėl teisės

1. Dėl priimtinumo

Dėl ieškinio originalo nepasira�ymo

Dėl ieškovės naudotos informacijos, kurios nėra „Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje“ paskelbtoje ginčijamo sprendimo versijoje ir kuri yra Austrijos Respublikai perduotoje ginčijamo sprendimo versijoje

2. Dėl esmės

Dėl ieškinio antrojo pagrindo, siejamo su pareigos motyvuoti pažeidimu

Dėl ieškinio antrojo pagrindo pirmos dalies, siejamos su motyvų nebuvimu, kiek tai susiję su kompensacinių priemonių pakankamumu atsižvelgiant į nagrinėjamų rinkų situaciją

Dėl antrojo pagrindo antros dalies, siejamos su motyvų nenurodymu, kiek tai susiję su vienos pagalbos principo laikymusi

Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, siejamo su EB sutarties nuostatų pažeidimu

Dėl ieškinio pirmojo pagrindo pirmos dalies, siejamos su akivaizdžia vertinimo klaida dėl pagalbos gavėjo tapatybės ir teisės gauti pagalbą

Dėl ieškinio pirmojo pagrindo antros dalies, siejamos su pagalbos gavėjo nuosavo įnašo, skirto restruktūrizavimo planui finansuoti, nepakankamumu

Dėl ieškinio pirmojo pagrindo trečios dalies, siejamos su restruktūrizavimo plano ir kompensacinių priemonių nepakankamumu

– Dėl restruktūrizavimo plane numatytų priemonių

– Dėl ginčijamame sprendime numatytų kompensacinių priemonių

Dėl ieškinio pirmojo pagrindo ketvirtos dalies, siejamos su EB 43 straipsnio pa˛eidimu

Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, siejamo su piktnaudžiavimu įgaliojimais

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: vokiečių.