Byla T‑525/13

H&M Hennes & Mauritz BV & Co. KG

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Įregistruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis rankinę – Ankstesnis dizainas – Negaliojimo pagrindas – Individualios savybės – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 6 straipsnis – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2015 m. rugsėjo 10 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos dizainas – Procedūros nuostatos – Sprendimų motyvavimas – Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio pirmas sakinys – SESV 296 straipsnio taikymo sričiai tapati taikymo sritis – Apeliacinės tarybos implicitinis motyvavimas – Leistinumas – Sąlygos

(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnis)

2.      Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai – Individualių savybių nebuvimas – Dizainas, informuotam naudotojui nesudarantis bendro įspūdžio, kuris skirtųsi nuo ankstesnio dizaino daromo bendro įspūdžio – Informuotas naudotojas – Sąvoka

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas)

3.      Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai – Individualių savybių nebuvimas – Dizainas, informuotam naudotojui nesudarantis bendro įspūdžio, kuris skirtųsi nuo ankstesnio dizaino daromo bendro įspūdžio – Rankinės vaizdas

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas)

4.      Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai – Individualių savybių nebuvimas – Dizainas, informuotam naudotojui nesudarantis bendro įspūdžio, kuris skirtųsi nuo ankstesnio dizaino daromo bendro įspūdžio – Vertinimo kriterijai – Dizainerio laisvė

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 2 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas)

5.      Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai – Individualių savybių nebuvimas – Dizainas, informuotam naudotojui nesudarantis bendro įspūdžio, kuris skirtųsi nuo ankstesnio dizaino daromo bendro įspūdžio – Bendro įspūdžio nustatymas atsižvelgiant į prekės naudojimo būdą

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 15, 16 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 22, 24, 25 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 23, 26, 27, 30, 40 punktus)

4.      Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 6 straipsnio dėl individualių savybių vertinimo 1 dalyje įtvirtintas dizainų, dėl kurių kilo ginčas, keliamo bendro įspūdžio kriterijus, o 2 dalyje nurodyta, kad šiuo tikslu reikia atsižvelgti į dizainerio laisvės mastą. Iš šių nuostatų, visų pirma iš Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punkto, matyti, kad Bendrijos dizaino individualios savybės iš esmės vertinamos keturiais etapais. Pirmiausia nustatomas gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti dizainą arba kuriuose numatyta tą dizainą panaudoti, sektorius, o paskui informuotas apie šiuos gaminius pagal jų paskirtį naudotojas ir, atsižvelgiant į šį informuotą naudotoją, – ankstesnio dizaino žinomumo lygis ir pastabumo lyginant dizainus, jei įmanoma, tiesiogiai, lygis, trečia, dizainerio laisvės kuriant dizainą mastas ir, ketvirta, nagrinėjamų dizainų palyginimo, atsižvelgiant į atitinkamą sektorių, dizainerio laisvės mastą ir bendrą informuotam naudotojui ginčijamo dizaino ir bet kurio ankstesnio visuomenei paviešinto dizaino keliamą įspūdį, rezultatas.

Taigi veiksnys, susijęs su dizainerio laisvės mastu, gali „sustiprinti“ (arba, priešingai, sušvelninti) išvadą dėl bendro kiekvieno nagrinėjamo dizaino keliamo įspūdžio. Dizainerio laisvės masto vertinimas nėra išankstinis ir abstraktus kiekvieno nagrinėjamo dizaino sukeliamo bendro įspūdžio lyginimo etapas.

Dizainerio laisvės mastas apibrėžtas, be kita ko, suvaržymais, susijusiais su gaminio arba gaminio sudėtinės dalies techninės paskirties charakteristikoms ar netgi gaminiui taikomomis teisės aktų nuostatomis. Dėl šių suvaržymų nustatomi tam tikrų charakteristikų standartai, kurie tampa bendrai taikomi aptariamam gaminiui naudojamiems dizainams.

Todėl kuo didesnė dizainerio laisvė kuriant dizainą, tuo rečiau nedidelių dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumų pakaks, kad informuotam naudotojui būtų sudarytas skirtingas bendras įspūdis. Ir, priešingai – kuo labiau suvaržyta dizainerio laisvė kuriant dizainą, tuo dažniau nedidelių dizainų skirtumų pakaks, kad informuotam naudotojui būtų sudarytas skirtingas bendras įspūdis. Taigi didelis dizainerio laisvės kuriant dizainą mastas sustiprina išvadą, kad iš esmės nesiskiriantys dizainai sukelia informuotam naudotojui tokį patį bendrą įspūdį.

(žr. 28, 29, 32, 33 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 39 punktą)