2013 m. rugsėjo 20 d. pareikštas ieškinys byloje Stichting Sona ir Nao prieš Komisiją

(Byla T-505/13)

Proceso kalba: nyderlandų

Šalys

Ieškovai: Stichting Sona (Kiurasao, buvę Nyderlandų Antilai), Nao NV (Kiurasao), atstovaujamos advokatų R. Martens, K. Beirnaert ir A. Van Vaerenbergh

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

Panaikinti 2013 m. birželio 28 d. Europos Komisijos sprendimą, apie kurį ieškovams pranešta tik 2013 m. liepos mėnesio pabaigoje, nepaskirti Stichting SONA subjektu, įgaliotu įgyvendinti vieningą programinį dokumentą buvusiems Nyderlandų Antilams pagal 10-ąjį Europos plėtros fondą.

Panaikinti Europos Komisijos sprendimą perkelti šio programinio dokumento įgyvendinimo uždavinį International Management Group (toliau - IMG).

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi septyniais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybą, teisės į asmens duomenų apsaugą ir tyrimo paslapties arba patikimo tyrimo, kurie saugomi pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 ir 48 straipsnius, EŽTK 6 ir 8 straipsnius ir SESV 16 straipsnį, pažeidimu.

Ieškovai tvirtina, kad atsakovė leido Nyderlandų vyriausybei susipažinti su raštu, susijusiu su Europos kovos su sukčiavimo tarnyboje (OLAF) nagrinėjama byla, kuriame dar nebuvo pateiktas (galutinis) pranešimas, bet buvo aiškiai paminėti atsakovai, kuriame Komisija nurodo arba bent sudaro aiškų įspūdį, kad ieškovai dalyvavo darant 9-ojo Europos plėtros fondo projekto administravimo pažeidimus, ir kuriame Komisija, remdamasi šiuo teiginiu, nusprendė, kad 10-ojo Europos plėtros fondo, skirto projektams buvusiuose Nyderlandų Antiluose, administravimas negali būti paskirtas ieškovams. Jame OLAF niekada nevadino ieškovų „susijusiais asmenimis“, ir todėl ieškovai taip pat niekada nežinojo, kad jie turėjo gintis kaip „susiję asmenys“. Todėl jie neturėjo galimybės gintis, nes jie iki šiol negalėjo žinoti, nuo kokių konkrečių kaltinimų jie neva turėjo gintis.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, nes ieškovams buvo suteiktas pagrįstas lūkestis, kad jiems bus pavesta įgyvendinti 10-ąjį Europos plėtros fondą buvusiuose Nyderlandų Antiluose.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su proporcingumo principo pažeidimu, nes Komisija pašalino ieškovus tik todėl, kad OLAF tyrime buvo „laikina išvada“ dėl „galimų problemų“.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės būti išklausytam pažeidimu.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su skaidrumo principo, įtvirtinto Reglamento (EB) Nr. 215/2008¹ 14 straipsnyje, ir motyvavimo pareigos pažeidimu.

Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 2304/2002² 18 straipsnio ir vieningo 10-ojo Europos plėtros fondo programinio dokumento pažeidimu.

Septintasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 215/2008 209 straipsnio pažeidimu, nes neįvykdyta finansavimo vykdymo bendrai administruojant paskyrimo IMG sąlyga. Todėl antrasis ginčijamas sprendimas taip pat yra neteisėtas.

____________

¹ 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (OL L 78, p. 1).

² 2002 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2304/2002, įgyvendinantis Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos Sprendimas) (OL L 348, p. 82; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 45 t., p. 44).