Language of document : ECLI:EU:T:2005:425

Byla T‑94/04

European Environmental Bureau (EEB) ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo – Prieštaravimas dėl priimtinumo – Direktyva 2003/112/EB – Teisė pareikšti ieškinį“

Nutarties santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Direktyva dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką – Asociacijų, turinčių specialų Bendrijos institucijų ir (arba) nacionalinių arba viršvalstybinių institucijų patarėjo statusą, ieškinys – Nepriimtinumas

(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa; Komisijos direktyva 2003/112)

2.      Europos Bendrijos – Institucijų aktų teisėtumo teisminė kontrolė – Visuotinai taikomi aktai – Būtinybė fiziniams ir juridiniams asmenims naudotis prieštaravimo dėl teisėtumo ar prejudicinio sprendimo dėl akto galiojimo procedūromis

(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa, 234 ir 241 straipsniai)

1.      Asociacijų, kurių tikslas yra skatinti aplinkos apsaugą ir išsaugojimą, bei bendrovės, kurios tikslas – skatinti alternatyvius tvarius pesticidų naudojimo sprendimus, ieškinys dėl Direktyvos 2003/112/EB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, iš dalies pakeičiančios direktyvą 91/414/EEB, siekiant įtraukti veikliąją medžiagą parakvatą, panaikinimo yra nepriimtinas.

Iš tikrųjų ginčijamo akto neigiamas poveikis asociacijų ginamiems interesams ir vienos iš jų nuosavybės teisėms neleidžia nustatyti, kad šis aktas yra konkrečiai su jomis susijęs, nes šio akto nuostatos, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, esančiam tokioje pat padėtyje, joms daro poveikį vien dėl to, kad objektyviai jos yra organizacijos, veikiančios aplinkos apsaugos srityje.

Be to, vien tai, kad ieškovės turi specialų Bendrijos institucijų ir (arba) nacionalinių arba viršvalstybinių institucijų patarėjų statusą, neleidžia teigti, jog ginčijamas aktas yra konkrečiai su jomis susijęs. Iš tiesų tai, jog asmuo vienaip ar kitaip dalyvauja Bendrijos akto priėmimo procedūroje, individualizuoja jį šio akto atžvilgiu tik tada, kai taikomi Bendrijos teisės aktai šiam asmeniui numatė tam tikras procesines garantijas.

Tai, kad tam tikrose valstybių narių teisės sistemose ieškovėms pripažinta teisė pareikšti ieškinį, neturi reikšmės vertinant jų teisę pareikšti ieškinį dėl Bendrijos akto panaikinimo pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą.

Be to, tai, kad pasiūlymo dėl reglamento motyvų santraukoje Komisija nurodė ieškovių teisę pareikšti ieškinį, jų neatleidžia nuo pareigos įrodyti, jog ginčijamas aktas yra konkrečiai su jomis susijęs. Iš tikrųjų normų hierarchiją reglamentuojantys principai prieštarauja tam, kad antrinės teisės aktas suteiktų fiziniams asmenims, kurie netenkina EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos reikalavimų, teisę pareikšti ieškinį. Tai savaime taikoma a fortiori antrinės teisės akto pasiūlymo motyvų santraukai.

(žr. 53, 55–58, 66–68 punktus)

2.      Sutartis, viena vertus, EB 230 ir 241 straipsniais ir, kita vertus, EB 234 straipsniu nustatė išsamią teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistemą, skirtą užtikrinti institucijų aktų teisėtumo priežiūrą, ją patikėdama Bendrijos teismui. Pagal šią sistemą fiziniai arba juridiniai asmenys, negalintys tiesiogiai apskųsti visuotinai taikomų Bendrijos aktų dėl EB 230 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje nustatytų priimtinumo sąlygų, turi galimybę atitinkamais atvejais netiesiogiai remtis tokių aktų negaliojimu pagal EB 241 straipsnį Bendrijos teisme arba nacionaliniuose teismuose, skatindami pastaruosius teismus, kurie neturi jurisdikcijos pripažinti šių aktų negaliojimo, pateikti atitinkamą prejudicinį klausimą Teisingumo Teismui.

(žr. 62 punktą)