Sujungtos bylos T‑174/12 ir T‑80/13
Syrian Lebanese Commercial Bank SAL
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Lėšų įšaldymas – Reikalavimų patikslinimas – Terminas – Akivaizdi vertinimo klaida – Pareiga motyvuoti – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisė į gynybą“
Santrauka – 2014 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Sprendimas arba reglamentas, kuriuo vykstant procesui pakeičiamas ginčijamas aktas – Naujas faktas – Naujų reikalavimų priimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis; Tarybos sprendimas 2013/109/BUSP)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Termino pradžia – Aktas, pagal kurį asmeniui arba subjektui taikomos ribojamosios priemonės – Pranešimas suinteresuotajam asmeniui paskelbiant „Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje“ – Sužinojimas apie aktą paskelbimo dieną – Prašymas leisti patikslinti reikalavimus, šį paskelbimą laikant prašymo pateikimo termino pradžia – Priimtinumas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalis)
3. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Asmenų, subjektų ar organizacijų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, lėšų įšaldymas – Pareiga pranešti suinteresuotajam asmeniui motyvus priimant aktą jo nenaudai arba kuo greičiau jį priėmus – Motyvavimo stokos ištaisymas teismo proceso metu – Neleistinumas
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimai 2011/782/BUSP ir 2012/739/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 36/2012, Nr. 55/2012 ir Nr. 1117/2012)
4. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Asmenų, subjektų ar organizacijų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, lėšų įšaldymas – Pareiga pranešti suinteresuotajam asmeniui motyvus priimant aktą jo nenaudai arba kuo greičiau jį priėmus – Ribos – Sąjungos ir valstybių narių saugumas ar jų tarptautiniai santykiai – Sprendimas, priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam taikomos priemonės reikšmę – Motyvų santraukos leistinumas
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimai 2011/782/BUSP ir 2012/739/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 36/2012, Nr. 55/2012 ir Nr. 1117/2012)
5. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas – Pareiga motyvuoti – Pagrindas, kuris skiriasi nuo pagrindo dėl teisėtumo iš esmės
(SESV 263 straipsnio antra pastraipa)
6. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Asmenų, subjektų ar organizacijų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus, lėšų įšaldymas – Tokiam subjektui priklausančio ar jo kontroliuojamo subjekto statusas – Patronuojančiajai bendrovei, kuriai taikomos tokios priemonės, priklausanti dukterinė bendrovė, tiek, kad patronuojančioji bendrovė gali kontroliuoti visuotinį dukterinės bendrovės akcininkų susirinkimą – Kapitalo ryšio pakankamumas
(Tarybos reglamento Nr. 36/2012 15 straipsnio 1 dalis)
7. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Asmenų, subjektų ar organizacijų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus, lėšų įšaldymas – Tokiam subjektui priklausančio ar jo kontroliuojamo subjekto statusas – Būdingas patronuojančiosios bendrovės ir dukterinės bendrovės kapitalo ryšys – Trečiosios šalies centrinio banko atliekama dukterinės bendrovės veiklos kontrolė – Poveikio nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 36/2012 15 straipsnio 1 dalis)
8. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Tam tikrų asmenų ir subjektų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, lėšų įšaldymas – Teisė būti išklausytam prieš nustatant tokias priemones – Nebuvimas – Teisės, užtikrinamos Sąjungos teismo atliekama teismine kontrole ir galimybe būti išklausytam nustačius šias priemones – Pareiga pranešti kaltę patvirtinančius įrodymus – Apimtis
(ESS 6 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas ir 47 straipsnis; Tarybos sprendimo 2011/782/BUSP 21 straipsnio 2 ir 3 dalys, Tarybos sprendimo 2012/739/BUSP 27 straipsnio 2 ir 3 dalys ir Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP 30 straipsnio 2 ir 3 dalys; Tarybos reglamento Nr. 36/2012 32 straipsnio 2 ir 3 dalys)
9. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Tam tikrų asmenų ir subjektų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus, lėšų įšaldymas – Teisė į gynybą – Kaltę patvirtinančių įrodymų pranešimas – Vėlesnis sprendimas, kuriuo asmens pavadinimas paliktas asmenų, kuriems taikomos šios priemonės, sąraše – Teisės būti išklausytam pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos sprendimai 2012/739/BUSP, 2013/109/BUSP ir 2013/255/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 1117/12 ir Nr. 363/13)
10. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas – Įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą procedūra – Procedūra, užtikrinanti pagrindinių teisių paisymą – Teisinio pagrindo pasirinkimas – SESV 215 straipsnis, o ne SESV 75 straipsnis – Leistinumas
(SESV 75 straipsnis ir 215 straipsnio 2 ir 3 dalys; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimas 2011/273/BUSP; Tarybos reglamento Nr. 36/2012 32 straipsnio 2–4 dalys)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 51–54 punktus)
2. Klausimas, ar Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma, kai apie akto, susijusio su ribojamosiomis priemonėmis, priėmimą suinteresuotajam asmeniui pranešta paskelbiant pranešimą, yra lemiamas siekiant nustatyti, ar prašymas leisti patikslinti reikalavimus pateiktas prieš pasibaigiant terminui ieškiniui dėl reglamento pareikšti, apskaičiuotam nuo atitinkamo pranešimo paskelbimo.
Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, jeigu Taryba, negalėdama pranešti individualiai, vietoj to praneša paskelbdama pranešimą, šis pranešimas išlieka aktas, apie kurį suinteresuotieji asmenys gali sužinoti tik skaitydami Europos Sąjungos oficialųjį leidinį. Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalyje numatytu 14 dienų terminu siekiama užtikrinti suinteresuotiesiems asmenims pakankamai laiko pareikšti ieškinį dėl paskelbtų aktų, taigi ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, šiuo metu įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, paisymą. Kadangi Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalyje numatytas papildomas 14 dienų terminas ieškiniui dėl Oficialiajame leidinyje paskelbtų aktų pareikšti, ši nuostata pagal analogiją taip pat turi būti taikoma, kai įvykis, nuo kurio prasideda terminas ieškiniui pareikšti, yra pranešimas dėl šių aktų, kuris taip pat paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Iš tiesų tos pačios priežastys, kurios pateisino papildomo 14 dienų termino suteikimą paskelbtų aktų atžvilgiu, galioja kalbant apie paskelbtus pranešimus, priešingai nei individualių pranešimų atveju.
Be to, jeigu būtų manoma, kad šis Procedūros reglamento straipsnis netaikytinas šio atvejo aplinkybėmis, teisės subjektų situacija būtų mažiau palanki nei situacija, kuri būtų nesant pareigos pranešti individualiai. Iš tiesų šiuo atveju vien aktų dėl ribojamųjų priemonių paskelbimo turėtų pakakti, kad prasidėtų terminas ieškiniui pareikšti, kuris apimtų 14 papildomų dienų, numatytų Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalyje.
(žr. 63–66 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 75 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 76, 77, 131, 132, 144 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 86 punktą)
6. Jeigu įšaldomos subjekto, pripažinto remiančiu Sirijos režimą, lėšos, išlieka nemaža rizika, kad jis darys spaudimą jam nuosavybės teise priklausantiems ar jo kontroliuojamiems arba jam priklausantiems subjektams tam, kad apeitų jam taikomų priemonių poveikį. Todėl šių subjektų lėšų įšaldymas yra reikalingas ir tinkamas siekiant užtikrinti nustatytų priemonių veiksmingumą ir tai, kad šios priemonės nebus apeinamos. Be to, kai juridinio asmens kapitalas priklauso kitam asmeniui, kuriam neabejotinai turi būti taikomos ribojamosios priemonės, tiek, kad pastarasis gali kontroliuoti šio juridinio asmens visuotinį akcininkų susirinkimą, šiam juridiniam asmeniui tokios ribojamosios priemonės taip pat turi būti taikomos vien dėl šio kapitalo ryšio, jeigu aktuose, kuriais nustatytos ribojamosios priemonės, numatyta jas taikyti juridiniams asmenims, priklausantiems juridiniams asmenims, kuriems jau taikomos tokios ribojamosios priemonės, ar jų kontroliuojamiems.
Iš tiesų asmenį įtraukusi į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus ir palikusi juose dėl jo daugumą akcijų turinčio akcininko tapatybės Taryba šį asmenį įtraukia į šiuos sąrašus ir juose palieka ne dėl šio asmens savarankiškų veiksmų, prieštaraujančių aktų, kuriuose numatytos tokios priemonės, nuostatoms, o dėl akcininkų sudėties, taigi ir jo ryšio su patronuojančiąja bendrove.
(žr. 101, 102, 104, 108, 123, 144, 169 punktus)
7. Asmens, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, ir jo patronuojančiosios bendrovės kapitalo ryšio nepaneigia tai, kad šio asmens veiklą kontroliuoja trečiosios šalies centrinis bankas. Iš tiesų tokio banko atliekama kontrolė ir taikomos priemonės susijusios su lėšomis, kurias asmuo turi savo šalyje. Tačiau Tarybos nustatytos priemonės susijusios tik su lėšomis, kurias asmuo turi ar galėtų turėti Sąjungoje, ir operacijomis, kurias jis norėtų atlikti su šiomis lėšomis. Be to, toks asmuo negali paneigti jo įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos Tarybos nustatytos ribojamosios priemonės Sirijai, sąrašus ir palikimo juose tinkamumo dėl to, kad jo veiklą, įskaitant susijusią su Sąjunga, prižiūri trečiosios valstybės nacionalinė institucija.
(žr. 116–122 punktus)
8. Teisės į gynybą, visų pirma teisės būti išklausytam dėl ribojamųjų priemonių, paisymu nereikalaujama, kad Sąjungos institucijos prieš pirmą kartą įtraukdamos asmenį ar subjektą į sąrašą, kuriame nustatytos ribojamosios priemonės, praneštų tam asmeniui ar subjektui tokio įtraukimo motyvus. Iš tiesų toks išankstinis pranešimas galėtų pakenkti šių institucijų nustatytų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonių veiksmingumui. Siekiant įgyvendinti jų tikslus tokios priemonės pagal savo pobūdį turi būti netikėtos ir taikomos nedelsiant. Taigi Taryba neprivalo išklausyti asmens, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, prieš pirmą kartą įtraukdama jį į asmenų, kuriems taikomos šios priemonės, sąrašus. Šiuo atžvilgiu galimybė tokiam asmeniui kreiptis į Tarybą gavus pranešimą apie jo įtraukimą į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus yra pakankama siekiant užtikrinti jo teisės į gynybą paisymą. Be to, nei nagrinėjamais teisės aktais, nei bendruoju teisės į gynybą paisymo principu suinteresuotiesiems asmenims nesuteikiama teisė į tokį išklausymą. Tačiau svarbu tai, kad nuo įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus šis asmuo galėjo įgyvendinti savo teisę į gynybą ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą, nurodydamas Tarybai ir Bendrajam Teismui priežastis, dėl kurių mano, kad šis įtraukimas į sąrašus nėra pagrįstas.
(žr. 137–140, 145, 147 punktus)
9. Ribojamųjų priemonių, nustatytų įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, srityje šių priemonių netikėtumo poveikio argumentu iš esmės negali būti teisėtai remiamasi, kiek tai susiję su teisės į gynybą paisymu priimant vėlesnius aktus, kuriais ieškovo pavadinimas paliktas asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše.
Tačiau teisė būti išklausytam prieš priimant aktus, kuriais asmenims, kuriems jau taikomos ribojamosios priemonės, ir toliau taikomos šios priemonės, leidžia teigti, kad Taryba turi naujų įrodymų dėl šių asmenų.
Kai asmuo pasinaudoja galimybe būti išklausytam dėl tam tikrų vėlesnių aktų priėmimo išsiųsdamas Tarybai laišką, į kurį ji atsakė tik šiam asmeniui pareiškus ieškinį dėl šių aktų, aplinkybė, kad Taryba turėjo išklausyti šį asmenį prieš priimdama šiuos aktus, nesukelia pasekmių, nes Taryba paliko šio asmens pavadinimą nagrinėjamuose sąrašuose nenurodžiusi dėl jo jokių naujų duomenų.
(žr. 148–154 punktus)
10. Nors Parlamento dalyvavimas teisėkūros procese Sąjungoje atspindi pagrindinį demokratijos principą, pagal kurį tauta valdymo funkciją atlieka per tarpininką – atstovaujamąją asamblėją, SESV 75 straipsnio ir 215 straipsnio skirtumą dėl Parlamento dalyvavimo lemia Lisabonos sutarties rengėjų sprendimas apriboti Parlamento vaidmenį, kiek tai susiję su Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos veiksmais.
Šiuo atžvilgiu Sąjungos teisė nepažeidžiama nustatant priemones, turinčias tiesioginės įtakos fizinių ar juridinių asmenų pagrindinėms teisėms, taikant procedūrą, kuriai vykstant Parlamentas nedalyvauja, nes pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalį pareiga užtikrinti pagrindines teises taikoma visoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams. Be to, pagal SESV 215 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti aktai apima reikalingas nuostatas dėl teisinių apsaugos priemonių. Todėl aktas, kaip antai Reglamentas Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 442/2011, gali būti priimtas remiantis SESV 215 straipsnio 2 dalimi, jeigu jame yra apsaugos priemonių dėl atitinkamų asmenų pagrindinių teisių užtikrinimo.
Nagrinėjamu atveju Reglamente Nr. 36/2012 yra reikalingos nuostatos siekiant užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą, nes jame būtent 32 straipsnio 2–4 dalyse numatytos pareigos Tarybai motyvuoti bet kurio fizinio ar juridinio asmens įtraukimą į asmenų, kuriems taikomos šiame reglamente numatytos ribojamosios priemonės, sąrašą, šiems asmenims tiesiogiai arba paskelbiant pranešimą pranešti apie jų įtraukimą į sąrašą, jiems suteikiant galimybę pateikti pastabas, persvarstyti savo sprendimą, jeigu pateikiama naujų esminių įrodymų ar pastabų, ir sąrašus reguliariai persvarstyti, bet ne rečiau kaip kas 12 mėnesių.
(žr. 161–163 punktus)