Byla T‑436/09
Julien Dufour
prieš
Europos centrinį banką
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Sprendimas 2004/258/EB – ECB duomenų bazės, kuriomis remiantis parengtos ataskaitos apie darbuotojų įdarbinimą ir judėjimą – Atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais – Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Dokumento sąvoka – Ieškinys dėl žalos atlyginimo − Ankstyvas pobūdis“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Ieškinys, dėl kurio ieškovas gali gauti naudos
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
2. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Europos centrinio banko sprendimas 2004/258
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo kompetencija – Prašymas įpareigoti instituciją – Galimybė susipažinti su dokumentais – Nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
4. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Europos centrinio banko sprendimas nesuteikti ieškovui galimybės susipažinti su tam tikromis duomenų bazėmis dėl to, kad jos nėra dokumentai
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Europos centrinio banko sprendimo 2004/258 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnis)
5. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa)
6. Teisės aktų derinimas – Duomenų bazių teisinė apsauga – Direktyva 96/9 – Duomenų bazės sąvoka
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9 1 straipsnio 2 dalis)
7. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Europos centrinio banko sprendimas 2004/258 – Dokumento sąvoka
(Europos centrinio banko sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktas)
8. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Pernelyg didelį darbo krūvį lemiantis prašymas – Nagrinėjamų interesų derinimas
(Europos centrinio banko sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktas)
9. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Europos centrinio banko sprendimas 2004/258 – Dokumento sąvoka
(Europos centrinio banko sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktas)
10. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Europos centrinio banko sprendimas 2004/258 – Banko pareiga atlikti įprastą ar kasdienę dokumentų paiešką – Taikymo sritis
(Europos centrinio banko sprendimo 2004/258 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio a punktas, 4 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 6 straipsnio 1–3 dalys)
11. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Pareiga sukurti dokumentų registrą – Duomenų bazės įtraukimas į registrą
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 11 straipsnis; Europos centrinio banko sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktas)
12. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Vienos šių sąlygų nebuvimas – Viso ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas
(EB 107 straipsnio 2 dalis ir 288 straipsnio antra ir trečia pastraipos; ESS 1 straipsnio trečios pastraipos trečias sakinys)
13. Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
1. Ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas fizinio ar juridinio asmens, yra priimtinas tik tuo atveju, kai ieškovas yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats ginčijamo akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip dėl ieškinio baigties gali atsirasti nauda jį pareiškusiai šaliai. Taip yra ieškinio dėl panaikinimo, kurį fizinis asmuo pareiškia dėl Europos centrinio banko sprendimo atmesti jo paraišką dėl galimybės susipažinti su duomenų bazės duomenimis, pateiktą pagal Sprendimo 2004/258 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais 6 straipsnio 2 dalį, kuris grindžiamas ieškovo ginčijamu teiginiu, kad Sprendimas 2004/258 netaikomas galimybei susipažinti su duomenų bazėmis ar jose laikomais duomenimis, atveju.
(žr. 28, 36 punktus)
2. Dėl Europos centriniam bankui pateiktos paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais iš Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 2 dalies dėl visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais, ypač iš pavartotų veiksmažodžių „kreipiasi“ ir „padeda“, matyti, kad jis neturėjo iškart jos atmesti dėl tos priežasties, kad joje nurodytas dokumentas neegzistuoja. Atvirkščiai, pagal minėto sprendimo 6 straipsnio 2 dalį tokiu atveju ECB turėjo pareiškėjo paprašyti patikslinti savo paraišką ir jam padėti tai padaryti, be kita ko, nurodydamas dokumentus, kuriuos jis turi ir kurie yra panašūs į nurodytuosius paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais arba kuriuose gali būti pateikta visa pareiškėjo ieškoma informacija arba jos dalis.
(žr. 30, 31 punktus)
3. Bendrasis Teismas, vykdydamas teisėtumo kontrolę, negali įpareigoti institucijų arba vietoj jų priimti sprendimo. Šis teisėtumo kontrolės ribojimas taikomas visuose ginčuose, kuriuos gali nagrinėti Bendrasis Teismas, įskaitant ir galimybės susipažinti su dokumentais sritį.
(žr. 39 punktą)
4. Motyvai turi atitikti atitinkamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti institucijos, priėmusios ginčijamą aktą, argumentus taip, kad leistų suinteresuotiesiems asmenims žinoti, dėl kokių priežasčių priimta priemonė, o Sąjungos teismui – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir šio akto adresatų ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nurodant motyvus, nėra reikalaujama tiksliai atskleisti visų susijusių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei į visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas.
Remiantis tuo darytina išvada, kad institucija laikosi šios pareigos, kai ji pareiškia, kad ieškovo paraiška dėl galimybės susipažinti su jos turimų duomenų bazėmis atmesta motyvuojant tuo, jog dėl visų su prašomų duomenų spausdintų versijų nebuvimu ir su dideliu darbo krūviu, kurio pareikalautų tokių versijų parengimas, susijusių priežasčių jo paraiška nėra paduota dėl dokumento, kaip tai suprantama pagal galiojančias nuostatas. Tokie motyvai leidžia ieškovui suprasti atsisakymo patenkinti jo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais priežastis ir ginčyti šį atsisakymą Sąjungos teisme.
(žr. 47–51 punktus)
5. Pareiga motyvuoti yra esminis procedūros reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo, susijusio su materialiniu akto teisėtumu. Tai, kad motyvai galbūt yra klaidingi, nereiškia, kad jų nėra.
(žr. 52 punktą)
6. Duomenų bazės sąvoka pagal Direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos 1 straipsnio 2 dalį reiškia bet kokį pavienių darbų, duomenų ar kitokios medžiagos, galinčių būti atskirtiems vienas nuo kito nekeičiant turinio vertės, rinkinį, kuriame pateikiamas bet koks metodas ar sistema, leidžiantys rasti bet kokius jį sudarančius duomenis. Duomenų bazės požymiai yra, pirma, bet kokio pobūdžio turinio egzistavimas (informacinis, literatūrinis, meninis, muzikinis ar kitoks) ir, antra, bet kokio pobūdžio fiksuotos laikmenos, kurioje turinys yra laikomas, egzistavimas.
Tokią duomenų bazę sudarantys elementai, t. y. duomenys, nepriklauso vieni nuo kitų. Paprastai jie nesudaro nekintančio ir nuolatinio junginio, tačiau naudojant technines ar kitokias prieinamas priemones gali būti sujungti į daugelį skirtingų rinkinių.
(žr. 87, 102, 107 punktus)
7. Kalbant apie Sprendimo 2004/258 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais 3 straipsnio a punkte pateikiamo termino „dokumentas“ apibrėžimą, iš jame pavartotų terminų „laikmena“, „laikomas“, „įrašas“, „parengtas“ ir „turimas“ netiesiogiai, bet aiškiai matyti, kad kalbama apie išsaugomą turinį, kuris gali būti atgamintas ar kuriuo galima vėliau pasinaudoti. Taigi, nors Bankui ir žinoma, bet neišsaugoma informacija nėra dokumentai.
Antra, iš tos pačios nuostatos matyti, kad nustatant, ar turinys yra dokumentas, turinio laikmenos pobūdis nėra svarbus. Taigi tai gali būti tradicinė laikmena, kaip antai popierius, ar sudėtingesnės laikmenos, t. y. įvairūs elektroninio saugojimo įrenginiai (kietasis diskas, elektroninė atminties kortelė ir kt.), ar garso, vaizdo ar audiovizualiniams įrašams saugoti naudojamos įvairios laikmenos (kompaktinis diskas, universalusis skaitmeninis diskas, vaizdo kasetės ir kt.).
Trečia, minėtos nuostatos tekste kalbama apie „bet kokį turinį“. Kitaip tariant, laikomo turinio rūšis ir pobūdis taip pat neturi reikšmės. Taigi pagal tame sprendime pateiktą apibrėžimą dokumentą gali sudaryti žodžiai, skaičiai ar bet kokie kiti simboliai, taip pat vaizdai, garso įrašai, kaip antai kalbėtojo žodžiai, ar vaizdo įrašai, kaip antai filmas. Vienintelis ribojimas, susijęs su turiniu, kuriam gali būti taikomas šioje nuostatoje pateikiamas apibrėžimas, yra sąlyga, kad turinys būtų susijęs su Banko politika, veikla ar sprendimais.
Ketvirta, pagal šią nuostatą turinio apimtis, ilgis, svarba ar pateikimas neturi reikšmės nustatant, ar jis patenka į minėtą apibrėžimą. Todėl dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimą 2004/258, gali būti kelių šimtų puslapių knyga ar „popieriaus lapas“, kuriame pateikiamas tik žodis ar skaičius, pavyzdžiui, vardas ar telefono numeris. Taip pat dokumentą gali sudaryti ne tik tekstas, kaip antai laiškas ar ataskaita, bet taip pat lentelė, katalogas ar sąrašas, kaip antai telefonų knyga, kainoraštis ar atsarginių dalių sąrašas. Net mažas turinys, pavyzdžiui, vienas žodis ar skaičius, jeigu jis saugomas, yra pakankamas, kad būtų laikomas dokumentu.
Tačiau prielaida, jog pavienis duomuo nėra pakankamos apimties ar pobūdžio „turinys“, kad galėtų būti laikomas dokumentu, kaip tai suprantama pagal Sprendimą 2004/258 ar Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, neatsižvelgiama į tai, kad duomenų bazėje esančio duomens reikšmė priklauso ne tik nuo jo apimties, kuri gali būti maža, bet taip pat nuo įvairių tiesioginių ar netiesioginių šio duomens sąsajų su kitais toje pačioje duomenų bazėje esančiais duomenimis. Būtent dėl šių sąsajų duomenų bazės turinys gali būti „sistemingai ir metodiškai išdėstytas“. Taigi net ir nedidelis skaičius iš duomenų bazės perkeltų duomenų gali suteikti svarbios informacijos, o iš konteksto ištraukta teksto dalis paprastai praranda savo prasmę. Todėl negalima teigti, kad duomenų bazėje esantys duomenys yra jokios reikšmės neturinti visuma. Tokie duomenys laikomi ne rizikingai ir netvarkingai, bet vadovaujantis labai tikslia schema, kuri dėl savo sudėtingumo leidžia sukurti įvairias sąsajas tarp šių duomenų.
Taigi remiantis pažodiniu Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte pateikiamo termino „dokumentas“ apibrėžimo aiškinimu duomenų bazėje saugomų duomenų visuma yra dokumentas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
(žr. 88–94, 106, 108, 110, 111, 116, 164 punktus)
8. Galima didelė visų duomenų bazėje esančių duomenų apimtis nėra tinkamas argumentas teigti, kad šie duomenys nėra dokumentas, kaip jis suprantamas pagal Sprendimo 2004/258 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais 3 straipsnio a punktą.
Nors institucija turi pasilikti galimybę suderinti, pirma, visuomenės susipažinimo su dokumentais interesą ir, antra, iš to atsiradusį darbo krūvį, kad šiais konkrečiais atvejais būtų apsaugotas gero administravimo interesas, vis dėlto ši galimybė lieka išimtinė, nes, be kita ko, atsižvelgimas į teisei susipažinti su dokumentais įgyvendinti reikalingą darbo krūvį ir pareiškėjo interesus iš esmės neturi reikšmės šios teisės apimties pakeitimui. Be to, kadangi teisė susipažinti su institucijų turimais dokumentais yra esminis sprendimas, institucijai, kuri remiasi išimtimi, susijusia su dėl paraiškos atsirandančia nepagrįsta užduotimi, tenka šios užduoties apimties įrodinėjimo pareiga.
(žr. 121, 122, 124 punktus)
9. Kad galėtų būti laikomas tam tikroje laikmenoje, turinys turi būti bent kažkiek patvarus. Turinys, kuris tik kartais pasirodo techninėje įrangoje, neatitinka šios sąlygos. Nuo momento, kai Europos centrinis bankas turinį įdeda į tinkamą laikmeną, jis yra laikomas dokumentu, kaip jis suprantamas pagal Sprendimo 2004/258 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais 3 straipsnio a punktą, ir gali būti nurodytas paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Šiuo klausimu neturi reikšmės tai, kad turinys gali būti vėliau pakeistas. Tačiau paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais negali būti nurodytas nei turinys, kuris bus sukurtas ateityje ir todėl dar nėra įregistruotas, nei turinys, kuris, nors ir įregistruotas praeityje, buvo ištrintas prieš pateikiant paraišką. Be to, Bankas turi, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, išorės paslaugų teikėjo Banko sąskaita laikomą turinį, prie kurio Bankas gali prieiti bet kuriuo metu.
(žr. 126–128, 131 punktus)
10. Galimas tam tikrų Europos centrinio banko duomenų bazėje esančių duomenų slaptumas ar konfidencialumas negali būti tinkama priežastis atsisakyti pripažinti, kad tokios bazės turinys yra laikomas dokumentu, kaip jis suprantamas pagal Sprendimo 2004/258 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais 3 straipsnio a punktą.
Be to, Bankas gali atsisakyti leisti susipažinti tik su duomenimis, kuriems taikomos Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 6 dalyje numatytos išimtys. Todėl jis turi suteikti tokią galimybę susipažinti iš dalies, jei tuomet, kai atsisako suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, siekiamas tikslas gali būti pasiektas įslaptinant tik tas dalis, kurios gali pakenkti saugomam visuomenės interesui.
Tai irgi taikoma paraiškai, kuria siekiama, kad Bankas atliktų paiešką savo duomenų bazėse ir informuotų apie šios paieškos rezultatą, nes tokia paraiška iš esmės yra paraiška dėl galimybės iš dalies susipažinti su dokumentu.
Kadangi galimybė iš dalies susipažinti su dokumentais Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta kaip sprendimas tam atvejui, jei neįmanoma visiškai patenkinti paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais, suinteresuotieji asmenys, kurie iš esmės turi teisę susipažinti su visu Banko dokumentu, a fortiori gali prašyti tik iš dalies susipažinti su tokiu dokumentu. Tokioje paraiškoje turi būti pakankamai tiksliai identifikuotas ne tik dokumentas, kuris yra paraiškos objektas, kaip tai suprantama pagal minėto sprendimo 3 straipsnio a punktą, bet ir šio dokumento dalis, su kuria prašoma leisti susipažinti.
Tuo atveju, kai paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais siekiama, kad Bankas vienoje iš savo duomenų bazių pagal pareiškėjo nurodytus kriterijus atliktų paiešką, jis, išskyrus atvejus, kai gali būti taikomas Sprendimo 2004/258 4 straipsnis, turėtų į šią paraišką atsakyti teigiamai, jei prašoma paieška galėtų būti atlikta naudojant šioje duomenų bazėje prieinamus paieškos įrankius. Tačiau remiantis Sprendimu 2004/258 pateiktoje paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais iš Banko negali būti reikalaujama pateikti pareiškėjui visus vienoje iš jo duomenų bazių esančius duomenis ar jų dalį, klasifikuotus pagal šioje duomenų bazėje nenumatytą schemą. Tokia paraiška iš tikrųjų siekiama, kad būtų sukurtas naujas „dokumentas“, todėl tokia paraiška nepatenka į šio sprendimo taikymo sritį.
Remiantis tuo darytina išvada, kad paraiškos dėl galimybės iš dalies susipažinti su dokumentu atveju visa tai, kas gali būti paimta iš duomenų bazės naudojantis įprasta ar kasdiene paieška, gali būti pagal Sprendimą 2004/258 pateiktos paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais objektu.
(žr. 138, 144, 146–148, 150, 152, 153 punktus)
11. Kitaip nei Reglamente Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, Sprendime 2004/258 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais nėra numatyta, kad Bankas turi sukurti dokumentų registrą. Šio reglamento 11 straipsnyje numatyta pareiga sukurti tokį registrą siekiama užtikrinti jame numatytų piliečių teisių veiksmingumą. Todėl abejotina, kad aplinkybė, jog informacijos įtraukimas į šį registrą yra sudėtingas ar net neįmanomas, galėtų būti pakankamas argumentas išvadai, jog tai nėra dokumentas, kaip jis suprantamas pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą.
Bet kuriuo atveju neatrodo, kad duomenų bazės įtraukimas į tokį registrą, nurodant Reglamento Nr. 1049/2001 11 straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją, keltų ypatingų sunkumų. Šia nuostata nėra reikalaujama tikslinti šio įrašymo kiekvieną kartą, kai duomenų bazė papildoma duomenimis ar kai iš jos išbraukiami tam tikri duomenys. Toks tikslinimas gali būti būtinas tik esant dideliam duomenų bazės turinio pasikeitimui. Be to, duomenų bazės įtraukimas į registrą gali būti atnaujinamas kas tam tikrą pagrįstą laikotarpį, kad kuo geriau atspindėtų faktinį šios duomenų bazės turinį.
(žr. 155, 156 punktus)
12. Bendrijos deliktinė atsakomybė pagal EB 288 straipsnio antrą pastraipą už neteisėtą jos institucijų elgesį siejama su situacija, kai įvykdytos visos sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinio ryšio tarp veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodytos žalos buvimas.
Kalbant apie pirmąją sąlygą, reikia įrodyti pakankamai akivaizdų teisės normos, suteikiančios privatiems asmenims teises, pažeidimą. Kalbant apie reikalavimą, kad pažeidimas turi būti gana akivaizdus, lemiamas kriterijus yra aiškus ir sunkus atitinkamos institucijos diskrecijos ribų pažeidimas. Kai ši institucija turi tik labai mažą diskreciją, ar net išvis jos neturi, net paprasto Bendrijos teisės pažeidimo gali pakakti pakankamai sunkiam pažeidimui nustatyti.
Kalbant apie su priežastiniu ryšiu susijusią sąlygą, pažymėtina, kad Sąjunga gali būti laikoma atsakinga tik už žalą, kuri pakankamai tiesiogiai atsirado dėl neteisėto atitinkamos institucijos elgesio. Žala turi būti reali, tikra ir išmatuojama. Priešingai, visiškai hipotetinė ir neapibrėžta žala nesuteikia teisės į jos atlyginimą. Ieškovas turi pateikti įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti tokios žalos faktą ir jos dydį. Be to, jei nėra tenkinama nors viena iš šių sąlygų, visą ieškinį reikia atmesti, nesant reikalo nagrinėti kitų sąlygų.
Šiomis aplinkybėmis ieškovo prašymas atlyginti žalą, grindžiamas vėlavimu, kuris turėjo įtakos ginant jo daktaro disertaciją dėl to, kad Sąjungos institucija neleido jam susipažinti su kai kuriais savo dokumentais, yra pateiktas per anksti, nes šis atsisakymas nėra vienintelis vėlavimą lėmęs veiksnys.
(žr. 189–193, 197 punktus)
13. Vadovaujantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktu, ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Šiems reikalavimams patenkinti ieškinyje, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta Bendrijos institucijos padarytą žalą, turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios nustatyti, be kita ko, žalą, kurią, ieškovo teigimu, jis patyrė ir šios žalos pobūdį bei dydį.
(žr. 194 punktą)