Byla T‑208/13
Portugal Telecom SGPS, SA
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Portugalijos ir Ispanijos telekomunikacijų rinkos – Nekonkuravimo Iberijos pusiasalio rinkoje sąlyga, įrašyta sutartyje dėl Telefónica įsigyjamos Portugal Telecom priklausančios Brazilijos judriojo ryšio operatoriaus Vivo dalies – Teisinė apsauga, „kiek tai leidžiama pagal įstatymą“ – Pareiga motyvuoti – Pažeidimas dėl tikslo – Pagalbinis ribojimas – Galima konkurencija – Pažeidimas dėl poveikio – Baudos dydžio apskaičiavimas – Prašymas apklausti liudytojus“
Santrauka – 2016 m. birželio 28 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Ieškinyje nenurodyti teisiniai pagrindai – Netikslių vertinimų santrauka, verčianti instituciją atsakovę ir Sąjungos teismą spėlioti ir taikyti dedukciją – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalis)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Sąvoka – Ieškinio dėl panaikinimo dalyje, skirtoje sprendimo santraukai, pateikti duomenys – Įtraukimas – Sąlyga – Aiškus ir vienareikšmis ginčijamame sprendime pateiktų konstatavimų teisėtumo ginčijimas
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalis)
3. Teismo procesas – Sprendimų motyvavimas – Apimtis – Bendrojo Teismo numanomas motyvavimas – Leistinumas – Sąlygos
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Motyvų nebuvimas arba stoka – Pagrindas, kuris skiriasi nuo pagrindo dėl materialaus teisėtumo
(SESV 263 ir 296 straipsniai)
5. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis
(SESV 263 ir 296 straipsniai)
6. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Kartelio turinys ir tikslas bei to kartelio vystymosi ekonominis ir teisinis kontekstas – Pažeidimo dėl tikslo ir pažeidimo dėl poveikio atskyrimas – Susitarimo šalių siekis riboti konkurenciją – Nebūtinas kriterijus – Pažeidimas dėl tikslo – Pakankamas žalos lygis – Vertinimo kriterijai
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
7. Karteliai – Draudimas – Išimtis – Sąlyga, laikoma pagalbiniu apribojimu – Pagalbinių apribojimų sąvoka – Apimtis – Su pagrindinio sandorio įgyvendinimu tiesiogiai susijęs ir būtinas apribojimas – Objektyvumas ir proporcingumas – Sudėtingi ekonominiai vertinimai – Teisminė kontrolė – Ribos – Kvalifikavimo pasekmės
(SESV 101 straipsnio 1 ir 3 dalys)
8. Karteliai – Įmonių susitarimai – Pažeidimo įrodymas – Skirtingų įrodymų įrodomosios vertės vertinimas – Kriterijai – Kartelyje dalyvavusių įmonių parodymai
(SESV 101 straipsnis)
9. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Pareiga apibrėžti rinką – Nebuvimas susitarimo dėl rinkų pasidalijimo atveju
(SESV 101 straipsnis)
10. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Įmonės kvalifikavimas kaip potencialios konkurentės – Kriterijai
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Privalomo ar išsamaus kriterijų sąrašo nebuvimas – Komisijai suteikta diskrecija vertinti
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
12. Institucijų aktai – Baudų už konkurencijos taisyklių pažeidimus nustatymo metodo gairės – Teisinis pobūdis – Orientacinė elgesio taisyklė, kurią nustatydama Komisija apribojo jai suteiktą diskreciją – Pareiga laikytis vienodo požiūrio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija – Apimtis
(SESV 261 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 17 straipsnis ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
14. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo skiriamos baudos – Vertinimo veiksnių, leidusių Komisijai įvertinti pažeidimo sunkumą ir trukmę, nurodymas – Pakankamas nurodymas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimai 2006/C 210/02 ir 2006/C 298/11)
15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Nagrinėjamos įmonės bendra apyvarta – Prekių, kurias parduodant buvo padarytas pažeidimas, apyvarta – Atitinkamas atsižvelgimas – Ribos – Tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių įvykdytų pardavimų vertės nustatymas – Kriterijai
(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 6 ir 13 punktai)
16. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Komisijos priimtų konkurencijos srities sprendimų teisminė kontrolė – Teisėtumo ir neribotos jurisdikcijos teisinė ir faktinė kontrolė – Pažeidimas – Nebuvimas
(SESV 263 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
17. Teismo procesas – Tyrimo priemonės – Liudytojų apklausa – Bendrojo Teismo diskrecija – Teisės į teisingą procesą principo poveikis
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 68–70, 270 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 71 punktą)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 75 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 78 punktą)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 78, 220 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 86–91, 173, 174, 178, 190, 191 punktus)
7. Jeigu sandoriui ar tam tikrai veiklai netaikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimo principas dėl jų neutralumo ar teigiamo poveikio konkurencijai, vieno ar kelių šio sandorio ar veiklos dalyvių komercinio savarankiškumo ribojimui taip pat netaikomas minėtas draudimo principas, jeigu šis apribojimas objektyviai reikalingas vykdant minėtą sandorį ar veiklą ir yra proporcingas to sandorio arba veiklos tikslams.
Iš tiesų, kai negalima atsieti tokio ribojimo nuo pagrindinio sandorio ar veiklos nepakenkiant jų buvimui ir tikslams, reikia išnagrinėti šio ribojimo suderinamumą su SESV 101 straipsniu kartu su pagrindinio sandorio ar veiklos, dėl kurių tas ribojimas yra pagalbinis, suderinamumu, nors, atskirai paėmus, tokiam ribojimui iš pirmo žvilgsnio gali būti taikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimo principas. Todėl konkurencijos teisėje pagalbinio ribojimo sąvoka apima bet kokį su pagrindinio sandorio įgyvendinimu tiesiogiai susijusį ir būtiną apribojimą.
Su pagrindinio sandorio įgyvendinimu tiesiogiai susijusiu apribojimu reikia laikyti bet kokį apribojimą, kurio reikia įgyvendinant šį sandorį ir kuris aiškiai su juo susijęs.
Sąlygą, susijusią su apribojimo būtinumu, reikia patikrinti dviem aspektais. Pirma, reikia nustatyti, ar apribojimas yra objektyviai būtinas pagrindiniam sandoriui įgyvendinti, antra, ar jis proporcingas jo atžvilgiu. Apribojimo objektyvaus būtinumo, palyginti su pagrindiniu sandoriu, patikrinimas gali būti tik sąlygiškai abstraktus. Reikia ne patikrinti, ar, atsižvelgiant į konkurencinę situaciją atitinkamoje rinkoje, apribojimas yra būtinas pagrindinio sandorio komercinei sėkmei, o nustatyti, ar dėl pagrindinio sandorio ypatumų apribojimas įgyvendinant šį sandorį yra būtinas. Jeigu, nesant apribojimo, pagrindinis sandoris pasirodytų esantis sunkiai įgyvendinamas ar išvis negalėtų būti įgyvendintas, apribojimas galėtų būti laikomas objektyviai būtinu jam įgyvendinti.
Kai apribojimas yra objektyviai būtinas pagrindiniam sandoriui įgyvendinti, dar reikia patikrinti, ar jo trukmė ir taikymo sritis, atsižvelgiant į dalyką ir vietą, neviršija to, kas būtina šiam sandoriui įgyvendinti. Jei viršija, sandorį reikia vertinti atskirai pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį.
Beje, kadangi šis sandorio pagalbinio pobūdžio vertinimas reiškia sudėtingą ekonominiu požiūriu vertinimą, kurį turi atlikti Komisija, teisminė šio įvertinimo kontrolė apsiriboja klausimu, ar buvo laikomasi procedūrinių taisyklių, ar jis pakankamai motyvuotas, ar faktai atitinka tikrovę, ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais.
Galiausiai, jei nustatoma, kad apribojimas tiesiogiai susijęs su pagrindiniu sandoriu ir yra būtinas jam įgyvendinti, šio apribojimo atitiktis konkurencijos taisyklėms turi būti tikrinama kartu su pagrindinio sandorio atitiktimi šioms taisyklėms. Taigi, jei pagrindiniam sandoriui netaikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas, tas pats taikoma ir su šiuo sandoriu tiesiogiai susijusiems būtiniems apribojimams. Tačiau jeigu pagrindinis sandoris yra apribojimas, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, ir jam pagal SESV101 straipsnio 3 dalį taikoma išimtis, ši išimtis apima ir tuos pagalbinius ribojimus.
(žr. 97–101, 104–107 punktus)
8. Pagal Sąjungos konkurencijos teisę net jeigu tiesioginio liudytojo pateiktas jo išdėstytų aplinkybių liudijimas iš principo turi būti laikomas didelės įrodomosios vertės įrodymu, taip pat reikia atsižvelgti ir į aplinkybę, kad parodymus davė asmuo, kuris gali būti tiesiogiai suinteresuotas byla ir kuris negali būti laikomas nepriklausomu nuo ieškovės. Iš tiesų, kiek tai susiję su atskiriems įrodymams suteikiama įrodomąja verte, vienintelis kriterijus vertinant laisva valia pateiktus įrodymus yra jų įtikimumas. Remiantis bendrai taikomomis taisyklėmis dėl įrodymų dokumento įtikimumas ir dėl tos priežasties – įrodomoji vertė priklauso nuo jo kilmės, parengimo aplinkybių, adresato ir turinio pagrįstumo bei patikimumo.
(žr. 149, 150 punktus)
9. Taikydama Sąjungos konkurencijos teisės srities taisykles, Komisija ne visada privalo tiksliai apibrėžti nagrinėjamą rinką ar rinkas. Iš tiesų nagrinėjamos rinkos apibrėžimas atlieka nevienodą vaidmenį, nelygu, ar taikomas SESV 101 straipsnis, ar SESV 102 straipsnis. Taigi taikant SESV 101 straipsnio 1 dalį nebūtina iš anksto apibrėžti atitinkamos rinkos, jeigu ginčijamos sutarties tikslas savaime yra antikonkurencinis, t. y. jeigu iš anksto neapibrėždama rinkos Komisija galėjo pagrįstai padaryti išvadą, kad nagrinėjama sutartis iškreipia konkurenciją ir gali pastebimai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Jeigu tikrasis susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją pasidalijant rinkas, nebūtina tiksliai nustatyti nagrinėjamų rinkų, nes faktinė ar potenciali konkurencija tikrai yra apribota.
(žr. 175, 176 punktus)
10. Sudarydamos sutartį nekonkuruoti šalys pripažįsta, kad jos bent yra potencialios konkurentės dėl tam tikrų paslaugų. Tuo atveju, kai rinka yra liberalizuota, kaip antai telekomunikacijų sektoriaus rinka, Komisija neprivalo atlikti atitinkamos rinkos sandaros analizės ir nagrinėti klausimo, ar atėjimas į šią rinką kiekvienai šaliai yra ekonomiškai perspektyvi strategija, tačiau ji turi išnagrinėti, ar yra neįveikiamų kliūčių patekti į šią rinką, dėl kurių nebūtų jokios galimos konkurencijos.
Nors įmonės ketinimas įeiti į rinką gali būti svarbus nustatant, ar ji gali būti laikoma potencialia konkurente toje rinkoje, vis dėlto esminis veiksnys, kuriuo turi būti grindžiamas toks kvalifikavimas, yra jos pajėgumas patekti į minėtą rinką.
(žr. 180, 181, 186 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 195, 196 punktus)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 197–200 punktus)
13. Kiek tai susiję su baudų, skiriamų už konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydžio nustatymu, neribota jurisdikcija, be paprastos sankcijos teisėtumo kontrolės, teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, todėl panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę ar periodinę baudą.
Tačiau neribotos jurisdikcijos įgyvendinimas neprilygsta patikrinimui savo iniciatyva, o Sąjungos teismuose vyksta rungimosi procesas. Išskyrus su viešąja tvarka susijusius pagrindus, kuriuos teismas tikrina savo iniciatyva, kaip antai ginčijamo sprendimo nemotyvavimą, būtent ieškovas turi nurodyti su ginčijamu sprendimu susijusius ieškinio pagrindus ir pateikti įrodymų jiems pagrįsti. Šis procesinis reikalavimas neprieštarauja taisyklei, pagal kurią, kiek tai susiję su konkurencijos taisyklių pažeidimais, būtent Komisija turi pateikti jos konstatuotų pažeidimų įrodymų ir nustatyti įrodymus, kurie pakankamai patvirtina pažeidimą sudarančių aplinkybių egzistavimą. Iš tikrųjų pareiškiant ieškinį teisme iš ieškovo reikalaujama būtent nurodyti ginčijamo sprendimo ginčijamus elementus, suformuluoti kaltinimus šiuo atžvilgiu ir pateikti įrodymų su svariais požymiais, įrodančiais, kad jo kaltinimai pagrįsti.
(žr. 205, 206, 272–274 punktus)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 220–222 punktus)
15. Kiek tai susiję su baudų, skiriamų už konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydžio nustatymu, Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 13 punkto tikslas – nustatyti, kad įmonei skirtos baudos apskaičiavimo pagrindas yra dydis, kuris atspindi pažeidimo ekonominę svarbą ir šios įmonės santykinę reikšmę darant šį pažeidimą. Todėl gairių 13 punkte vartojama pardavimų vertės sąvoka apima pardavimus, įvykdytus su pažeidimu Europos ekonominėje erdvėje susijusioje rinkoje, ir nereikia nustatyti, ar pažeidimas darė realios įtakos šiems pardavimams, nes apyvartos dalis, gauta iš su pažeidimu susijusių prekių pardavimo, gali geriausiai atspindėti šio pažeidimo ekonominę svarbą.
Tačiau, nors iš tikrųjų būtų pakenkta šia nuostata siekiamam tikslui, jeigu joje vartojama pardavimų vertės sąvoka turėtų būti suprantama kaip susijusi tik su apyvarta, pasiekta vykdant tuos pardavimus, dėl kurių įrodyta, jog jie tikrai susiję su inkriminuojamu karteliu, ši sąvoka vis dėlto negalėtų būti išplėsta taip, kad apimtų nagrinėjamos įmonės pradavimus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nesusiję su šiuo karteliu.
Šiomis aplinkybėmis nagrinėjant ribojimą dėl tikslo negalima reikalauti iš Komisijos, kad ji savo iniciatyva atliktų potencialios konkurencijos tyrimą dėl visų rinkų ir paslaugų, susijusių su pažeidimo apimtimi, nes nustatant pardavimų, į kuriuos reikia atsižvelgti baudos apskaičiavimo tikslais, vertę, būtų nustatyta pareiga išnagrinėti potencialią konkurenciją, nors tokios analizės nereikalaujama, kai kalbama apie konkurencijos ribojimo dėl tikslo atvejį.
Vis dėlto, pareigos apibrėžti su pažeidimu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius pardavimus nustatymas Komisijai nereiškia, kad apskaičiuojant baudos dydį jai nustatoma pareiga, kurios ji neprivalo laikytis SESV 101 straipsnio taikymo tikslais, kiek tai susiję su antikonkurencinį tikslą turinčiu pažeidimu. Tokia išeitis iš tiesų reiškia tik tai, kad reikia atsižvelgti į aplinkybę, jog pardavimų vertė turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su pažeidimu, kaip tai suprantama pagal gairių 13 punktą, ir ji negali apimti pardavimų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nesusiję su pažeidimu, už kurį baudžiama. Darytina išvada, kad kai Komisija, nustatydama baudos dydį, nusprendžia remtis tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių pardavimų verte, ji turi tiksliai nustatyti šią vertę.
(žr. 237–241 punktus)
16. Tai, kad teismas savo iniciatyva netikrina viso ginčijamo sprendimo, nepažeidžia veiksmingos teisminės gynybos principo. Pagal šį principą nereikalaujama, kad Bendrasis Teismas savo iniciatyva iš naujo išsamiai išnagrinėtų bylos medžiagą.
Iš tiesų, Sutartyse nustatyta konkurencijos srityje Komisijos priimtų sprendimų kontrolė reiškia, kad Sąjungos teismas vykdo ir teisinių, ir faktinių aplinkybių kontrolę ir kad jis turi teisę vertinti įrodymus, panaikinti ginčijamą sprendimą ir pakeisti baudų dydžius. Todėl nematyti, kad SESV 263 straipsnyje nustatyta teisėtumo kontrolė, kurią papildo Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnyje suteikta neribota jurisdikcija, kiek tai susiję su baudos dydžiu, prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinto veiksmingos teisminės gynybos principo reikalavimams.
Kadangi nesant argumentų ir įrodymų tariamam pagrindui dėl proporcingumo principo pripažinimo pagrįsti, Bendrasis Teismas neprivalo savo iniciatyva ir naudodamasis jam suteikta neribota jurisdikcija nagrinėti, kaip Komisija laikėsi šio principo, nustatydama baudos dydį.
(žr. 245, 275–277 punktus)
17. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 280–286 punktus)