PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija) NUTARTIS
2004 m. gruodžio 16 d.(*)
„Prašymas leisti įstoti į bylą – Suinteresuotumas Teismo nagrinėjamos bylos baigtimi – Kartelis“
Byloje T‑410/03
Hoechst AG, įsteigta Frankfurte prie Maino (Vokietija), atstovaujama advokatų M. Klusmann, M. Rüba ir solicitor V. Turner,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą W. Mölls, O. Beyner, K. Mojzesowicz, padedamų advokato A. Böhlke, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti, kiek tai susiję su ieškove, 2003 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimą K(2003) 3426 galutinis dėl EB 81 straipsnio ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūros (byla COMP/E-1/37.370 – Sorbatai) arba, subsidiariai, atitinkamai sumažinti ieškovei paskirtos baudos dydį
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Vilaras, teisėjai F. Dehousse ir D. Šváby,
kancleris H. Jung,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 2003 m. spalio 1 d. Sprendimu K(2003) 3426 galutinis (byla COMP/E‑1/37.370 – Sorbatai) (toliau – Sprendimas) Komisija nusprendė, kad keletas įmonių, dalyvaudamos kartelyje sorbatų rinkoje, pažeidė EB 81 straipsnio 1 dalį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 straipsnį (toliau – EEE). Tarp kartelyje dalyvavusių įmonių buvo ir Hoechst AG (toliau – Hoechst) bei Chisso Corporation (toliau – Chisso), įsteigta Tokijuje (Japonija).
2 Tuo pagrindu Komisija nusprendė aptariamoms įmonėms paskirti pinigines baudas. Nustatydama piniginių baudų dydį, Komisija taikė Baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB Sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gaires (OL C 9, 1998, p. 3) bei Komisijos pranešimo dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais nuostatas (OL C 207, 1996, p. 4).
3 Dėl dalyvavimo kartelyje Hoechst buvo paskirta 99 mln. eurų dydžio piniginė bauda (Sprendimo 3 straipsnio b punktas). Tokia piniginė bauda visų pirma paskirta dėl to, kad Hoechst kartu su įmone Daicel, įsteigta Tokijuje (Japonija), vadovavo karteliui (Sprendimo 363–375 konstatuojamosios dalys). Tačiau Hoechst paskirtos piniginės baudos dydis buvo 50 % sumažintas, nes ji bendradarbiavo atliekant tyrimą (Sprendimo 455–466 konstatuojamosios dalys).
4 Dėl Chisso Komisija nusprendė, kad ši įmonė atliekant tyrimą pirmoji pateikė esminius įrodymus. Dėl to jai buvo suteiktas visiškas imunitetas ir neskirta piniginė bauda (Sprendimo 439–447 konstatuojamosios dalys).
Procedūra
5 Ieškiniu, kurį Pirmosios instancijos teismo sekretoriatas gavo 2003 m. gruodžio 18 d., Hoechst prašo panaikinti Sprendimą tiek, kiek jis yra su ja susijęs, arba, subsidiariai, atitinkamai sumažinti jai paskirtos piniginės baudos dydį.
6 2004 m. balandžio 26 d. Chisso pateikė prašymą leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje.
7 Dokumentu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo sekretoriatui 2004 m. birželio 1 d., Komisija nurodė, kad ji neturi pastabų dėl prašymo leisti įstoti į bylą.
8 Dokumentu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo sekretoriatui 2005 m. birželio 15 d., Hoechst Pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atmesti prašymą leisti įstoti į bylą ir priteisti iš Chisso bylinėjimosi išlaidas.
9 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą penktosios kolegijos pirmininkas šiai kolegijai perdavė prašymą leisti įstoti į bylą.
Dėl teisės
Šalių reikalavimai
10 Chisso visų pirma nurodo, kad pagrindiniu ieškiniu siekiama panaikinti konkrečiai jai skirtą sprendimą. Šiuo atžvilgiu Chisso nurodo, kad ji savanoriškai informavo Komisiją apie kartelį sorbatų rinkoje ir pateikė jai esminius įrodymus apie jį. Vien dėl šios aplinkybės ji yra pakankamai suinteresuota.
11 Be to, Chisso pateikė faktą, kad su ja yra tiesiogiai susijęs Hoechst tvirtinimas, jog Komisija padarė klaidą, nepripažindama jos pirmąja bendradarbiavusia įmone. Šiuo atžvilgiu Chisso nurodo, kad ji teisingai Komisijos buvo laikoma pirmąja bendradarbiavusia įmone, atsižvelgiant į tam tikrą jos primenamą faktinę informaciją. Taigi, jeigu Pirmosios instancijos teismas palaikytų Hoechst argumentus, ji nebetenkintų būtinų sąlygų, kuriomis gali būti suteiktas visiškas imunitetas ir sumažinta piniginė bauda.
12 Hoechst mano, kad Chisso nėra jos atžvilgiu priimto Sprendimo, kuris yra vienintelis šio ieškinio dalykas, adresatė. Hoechst nuomone, net jeigu būtų nutarta, kad šis Sprendimas taip pat buvo skirtas Chisso, ši įmonė nėra teisėtai suinteresuota įstoti į bylą. Šiuo požiūriu Hoechst teigia, kad jeigu jos ieškinys būtų patenkintas šioje pagrindinėje byloje dėl Sprendimo 3 straipsnio b punkto pakeitimo, niekaip nesikeistų kitos jo nuostatos, ypač tos, kurios yra susijusios su Chisso. Remdamasi būtent 2003 m. vasario 25 d. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi (BASF prieš Komisiją, T‑15/02, Rink. p. II‑213), Hoechst taip pat nurodo, kad non bis in idem principas draudžia Komisijai iš naujo iš esmės tirti pažeidimą, kuris yra Sprendimo dalykas. Bet kuriuo atveju, net jeigu Komisija galėjo iš naujo vertinti Sprendimą, kiek tai konkrečiai susiję su Chisso, pastarosios suinteresuotumas kliudyti šiam pakartotiniam tyrimui nebūtų nei tiesioginis, nei realus, o tik netiesioginis ir potencialus.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
13 Remiantis Teisingumo Teismo statuto, kuris taikomas Pirmosios instancijos teismo procese pagal šio statuto 53 straipsnio pirmąją pastraipą, 40 straipsnio antrąja pastraipa, įstojimo į bylą teise gali pasinaudoti bet kuris asmuo, suinteresuotas Teismo nagrinėjamos bylos baigtimi, išskyrus bylas tarp valstybių narių, Bendrijų institucijų arba valstybių narių ir Bendrijų institucijų.
14 Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad suinteresuotumo Teismo nagrinėjamos bylos baigtimi sąvoka šios Statuto nuostatos prasme turi būti apibrėžta atsižvelgiant į bylos dalyką ir suprantama kaip tiesioginis ir realus suinteresuotumas pačiais reikalavimais, o ne kaip suinteresuotumas teisinių pagrindų ar iškeltų argumentų atžvilgiu. Iš tikrųjų Teismo nagrinėjamos bylos „baigtis“ reiškia byloje galutinį sprendimą, dėl kurio buvo kreiptasi į teismą ir kuris nurodomas bylos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Ypač reikia patikrinti, ar ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su įstojančiu į bylą asmeniu, ir ar jo suinteresuotumas Teismo nagrinėjamos bylos baigtimi yra tikras. Tačiau iš teismų praktikos matyti, kad reikia atskirti į prašymus įstoti į bylą pateikiančius asmenis, galinčius pagrįsti su konkrečiu aktu, kurį prašoma panaikinti, susijusį tiesioginį suinteresuotumą, ir asmenis, kurie gali pagrįsti tik netiesioginį interesuotumą Teismo nagrinėjamos bylos baigtimi, remdamiesi savo ir bylos šalių situacijų panašumu (1997 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties National Power ir PowerGen, C‑151/97 P(I) ir C‑157/97 P(I), Rink. p. I‑3491, 51–53 punktai ir 57 punktas; 12 punkte nurodytos nutarties BASF prieš Komisiją 26 ir 27 punktai bei 2004 m. vasario 4 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Ulestraten, Schimmert en Hulsberg ir kt.prieš Komisiją T‑14/00, dar nepaskelbta Rinkinyje, 11 ir 12 punktai).
15 Šioje byloje visų pirma pažymėtina, kad Hoechst savo reikalavimuose „Pirmosios instancijos teismo prašo <…> 1) panaikinti (Sprendimą) tiek, kiek jis yra su ja susijęs <…> 2) arba subsidiariai, nustatyti tinkamą Sprendimu paskirtos piniginės baudos dydį <…>“
16 Antra, pažymėtina, kad Sprendimas, nors yra parengtas kaip vienas dokumentas, turi būti nagrinėjamas kaip atskiri individualūs sprendimai, nustatantys įmonėms, kurioms jis yra skirtas, priskiriamus pažeidimus ir prireikus joms paskiriantys pinigines baudas, ką patvirtina ir rezoliucinės dalies, ypač 1 ir 3 straipsnių, tekstas (žr. šiuo klausimu 12 punkte nurodytos nutarties BASF prieš Komisiją 31 punktą ir jame nurodytus sprendimus).
17 Trečia, primintina, kad kadangi Bendrijos teismas dėl įgaliojimų viršijimo negali nagrinėti bylos ultra petita, jo sprendimas dėl panaikinimo negali viršyti ieškovės reikalavimų. Taigi, jeigu vienas iš sprendimo adresatų nusprendžia pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, Bendrijos teismas turi nagrinėti tik tuos sprendimo elementus, kurie yra su juo susiję. Tačiau su kitais adresatais susiję sprendimo elementai, kurie nėra ginčijami, yra bylos dalykas tik tuo atveju, kai į Bendrijos teismą buvo kreiptasi dėl jų išnagrinėjimo (1999 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš AssiDomän Kraft Products ir kt., C‑310/97 P, Rink. p. I‑5363, 52 ir 53 punktai bei 2001 m. vasario 15 d. Sprendimo Nachi Europe, C‑239/99, Rink. p. I‑1197, 24 ir 25 punktai).
18 Pagaliau pažymėtina, kad nors absoliutus teisinis poveikis, kurį turi Bendrijos teismo sprendimas dėl panaikinimo, yra susijęs tiek su sprendimo rezoliucine dalimi, tiek su jo motyvais, sudarančiais būtiną sprendimo pagrindą, jis negali panaikinti Bendrijos teismo kontrolei neperduoto akto, kuris yra taip pat neteisėtas. Iš tikrųjų atsižvelgiant į motyvus, nurodančius tikslias Bendrijos teismo konstatuoto neteisėtumo priežastis, siekiama tik apibrėžti tikslią rezoliucinės dalies prasmę. Sprendimo dėl panaikinimo motyvo teisinis poveikis negali būti taikomas asmenims, kurie nebuvo proceso šalys ir kurių atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas (17 punkte nurodyto sprendimo Komisija prieš AssiDomän Kraft Products ir kt. 54 ir 55 punktai).
19 Šiomis sąlygomis su Chisso susijusio Sprendimo nuostatoms negali daryti poveikio Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris panaikintų Sprendimą tiek, kiek jis yra susijęs su Hoechst, arba pakeistų Hoechst paskirtos piniginės baudos dydį.
20 Taigi Chisso yra suinteresuota tik tuo, kad pagrindinėje byloje Hoechst pateikti reikalavimai būtų atmesti tiek, kiek toks panaikinimas ar pakeitimas kvestionuotų Sprendime nurodytų su ja susijusių išvadų ir vertinimų pagrįstumą, ir dėl to Komisija galėtų iš naujo svarstyti jai suteiktą imunitetą.
21 Tačiau, net manant, kad Komisija gali iš naujo vertinti Sprendimo nuostatas, suteikiančias imunitetą Chisso, šios nutarties 20 punkte nurodytas suinteresuotumas pagal teismo praktiką nėra tiesioginis ir realus, bet daugių daugiausia netiesioginis ir potencialus. Be to, darant tokią prielaidą, Chisso bet kuriuo metu gali pateikti savo argumentus, pareikšdama ieškinį dėl panaikinimo, kurį ji gali pateikti Pirmosios instancijos teismui dėl tokio nepalankaus Komisijos sprendimo (šiuo klausimu žr. 12 punkte nurodytos nutarties BASF prieš Komisiją 37 punktą).
22 Atsižvelgiant į visus šiuos svarstymus, darytina išvada, kad Chisso nurodytas suinteresuotumas negali būti laikomas tiesioginiu ir realiu suinteresuotumu Teismo nagrinėjamos bylos baigtimi Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrosios pastraipos prasme. Todėl jo prašymas įstoti į bylą atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį išlaidų klausimas sprendžiamas galutiniame sprendime arba nutartyje, kuria užbaigiamas procesas. Kadangi Chisso atžvilgiu ši nutartis yra galutinė, reikia išspręsti klausimą dėl jos išlaidų, susijusių su jos prašymu įstoti į bylą.
24 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Chisso pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Hoechst bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procedūra dėl įstojimo į bylą, pagal Hoechst pateiktus reikalavimus. Kadangi Komisija dėl to nepateikė savo reikalavimų, ji savo bylinėjimosi išlaidas padengia savarankiškai.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti prašymą leisti įstoti į bylą.
2. Chissopadengia savo ir Hoechstbylinėjimosi išlaidas, susijusias su procedūra dėl įstojimo į bylą.
3. Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procedūra dėl įstojimo į bylą.
Priimta 2004 m. gruodžio 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.