Byla T‑410/03
Hoechst GmbH
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Konkurencija – Susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai – Sorbatų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Baudų dydžio apskaičiavimas – Pareiga motyvuoti – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Sunkinančios aplinkybės – Non bis in idem principas – Bendradarbiavimas per administracinę procedūrą – Teisė susipažinti su bylos medžiaga – Procedūros trukmė“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Su Komisijos pareiga susijęs pažeidimas – Gero administravimo principo ir vienodo požiūrio paisymas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnis; Komisijos pranešimas 96/C 207/04)
2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Teisė susipažinti su byla
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 19 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnis)
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pažeidimų nutraukimas – Komisijos įgaliojimai – Įmonėms skirti nurodymai
(Tarybos reglamento Nr. 17 3 straipsnio 1 dalis)
4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Senatis baudų srityje – Išimtinis Reglamento Nr. 2988/74 taikymas
(Tarybos reglamento Nr. 2988/74 2 straipsnio 1 ir 3 dalys)
5. Konkurencija – Baudos – Sprendimas, kuriuo skiriamos baudos – Pareiga motyvuoti – Apimtis
(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
6. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Komisijos diskrecija
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
7. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 A punktas)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atitinkamų įmonių suskirstymas į kategorijas pagal tapatų specifinį atskaitos tašką
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 A punktas)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atgrasomasis baudos pobūdis
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 A punkto ketvirtoji ir penktoji pastraipos)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo trukmė
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 B punkto pirmoji ir trečioji pastraipos)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas ir trukmė
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 A ir 1 B punktai)
12. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys – Teisės į gynybą paisymas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 2 punktas)
13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Recidyvas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
14. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudos neskyrimas ar sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimai 96/C 207/04 ir 2002/C 45/03)
15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atsižvelgimas į kaltinamos įmonės bendradarbiavimą su Komisija
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 96/C 207/04 B skyrius)
16. Konkurencija – Baudos – Bendrijos sankcijos ir sankcijos, paskirtos trečiojoje valstybėje už nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimus
(EB 3 straipsnio 1 dalies g punktas; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis)
1. Taikydama pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais, Komisija pažeidžia gero administravimo ir vienodo požiūrio principus, kai ji užtikrina, kad viena iš bendradarbiaujančių įmonių bus perspėta, jei kitos įmonės bandytų ją aplenkti bendradarbiavimo srityje, net jei ši garantija vėliau ir nebuvo iš tiesų įgyvendinta.
Kai dėl šio procedūros pažeidimo negali būti panaikintas Komisijos galutinis sprendimas, atsižvelgdamas į tai, kad yra svarbu, jog ši institucija paisytų šių principų, įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją Bendrijos teismas gali sumažinti baudą nuo pažeidimo nukentėjusiai įmonei.
(žr. 136–137, 581–582 punktus)
2. Teisė susipažinti su bylos medžiaga, neatsiejama nuo teisės į gynybą principo paisymo, konkurencijos bylose reiškia, kad Komisija atitinkamai įmonei suteikia galimybę išnagrinėti visus tyrimo byloje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai. Tai yra tiek kaltę įrodantys dokumentai, tiek nekaltumą įrodantys dokumentai, išskyrus kitų įmonių verslo paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją.
Tačiau Komisija, pagrįsdama visišką atsisakymą atskleisti savo bylos medžiagos dokumentus, negali apskritai remtis konfidencialumu. Iš esmės įmonių ir įmonių asociacijų teisė į jų verslo paslapčių apsaugą turi būti suderinama su garantuojama teise susipažinti su visa byla.
Šiomis aplinkybėmis tai, kad iš tikrųjų buvo leista susipažinti su vieno iš Komisijos bylos medžiagos dokumento nekonfidencialia versija, kurio beveik visi puslapiai buvo tušti ir su užrašu „verslo paslaptys“, ir juo labiau kad jokia suprantama nekonfidenciali versija arba net šių dokumentų turinio santrauka nebuvo pateikta, prilygintina šio dokumento neatskleidimui.
(žr. 145, 152–153 punktus)
3. Reglamento Nr. 17 3 straipsnio 1 dalies taikymas gali būti susijęs ne tik su draudimu tęsti tam tikrą veiklą, veiksmus arba išlaikyti padėtį, kurių neteisėtumas buvo konstatuotas, bet ir su draudimu panašiai elgtis ateityje. Tačiau tokie įpareigojimai įmonėms neturi viršyti to, kas yra tinkama ir būtina siekiamam tikslui pasiekti. Be to, Komisijos įgaliojimai teikti nurodymus turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į konstatuoto pažeidimo pobūdį.
Tai, kad įmonė, kuri dalyvavo vykdant antikonkurencinius veiksmus, sprendimo, kuriuo Komisija nubaudžia už šiuos veiksmus, priėmimo dieną daugiau nebevykdo veiklos atitinkamoje rinkoje arba juos nutraukė prieš priimant šį sprendimą, nereiškia, kad Komisija, įpareigodama atitinkamas įmones ateityje atitinkamoje rinkoje susilaikyti nuo visų priemonių, galinčių turėti tokį pat tikslą ar poveikį, viršijo įgaliojimus, jai suteiktus pagal Reglamento Nr. 17 3 straipsnio 1 dalį.
(žr. 198–200 punktus)
4. Nors protingo termino viršijimas tam tikromis sąlygomis gali pateisinti sprendimo, kuriuo yra konstatuojamas konkurencijos normų pažeidimas, panaikinimą, kitaip yra, jei ginčijamas šiuo sprendimu skirtų baudų dydis, nes Komisijos įgaliojimai skirti baudas yra reglamentuojami Reglamentu Nr. 2988/74, kuriame šiuo atžvilgiu yra įtvirtintas senaties terminas. Šiame reglamente iš tiesų yra įtvirtintos visos nuostatos, išsamiai reglamentuojančios terminus, per kuriuos Komisija turi teisę, nepažeisdama pagrindinio teisinio saugumo reikalavimo, skirti baudas įmonėms, kurių atžvilgiu vykdomos Bendrijos konkurencijos normų taikymo procedūros. Iš minėto reglamento 2 straipsnio 3 dalies matyti, jog senaties terminas, jei jis nebuvo sustabdytas, bet kuriuo atveju sueina praėjus dešimčiai metų, jei senaties termino skaičiavimas buvo nutrauktas pagal šio reglamento 2 straipsnio 1 dalį, t. y. Komisija negali neribotai atidėlioti savo sprendimo dėl baudų priėmimo, nes gali sueiti senaties terminas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, kiekvienas argumentas, susijęs su Komisijos pareiga įgyvendinti savo įgaliojimus skirti baudas per protingą terminą, turi būti atmestas.
(žr. 220, 223–224 punktus)
5. Komisijos sprendimas, kuriuo skiriamos baudos keletui įmonių už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą, kiek tai susiję su atitinkamų įmonių skirstymu į skirtingas kategorijas siekiant nustatyti pradinį baudos dydį, yra pakankamai motyvuotas, kai Komisija nurodo, jog ji šias rinkos dalis nustatė remdamasi su atitinkamu produktu susijusios pasaulinės apyvartos duomenimis, nes net jei dėl konfidencialumo ji nenurodo šios apyvartos, bet nurodo tik apyvartos ribas, šie įrodymai yra pakankamai suprantami.
(žr. 258–259, 261, 263–265 punktus)
6. Nustatant baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimus dydį, Komisija turi diskreciją. Pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę. Taip pat baudos dydis yra Komisijos skaičiavimų, atliktų remiantis gairėmis, rezultatas. Pirmiausia šio dydžio nustatymas priklauso nuo įvairių aplinkybių, susijusių su individualiu atitinkamos įmonės elgesiu, pavyzdžiui, sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
Iš šio teisinio pagrindo negali būti daroma išvada, kad Komisija turi užtikrinti tam tikrą proporcingumą tarp taip apskaičiuoto baudos dydžio ir bendro atitinkamo produkto Europos ekonominės erdvėje rinkos dydžio konkrečiais pažeidimo metais.
(žr. 342 punktą)
7. Pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį trijų sunkumo vertinimo aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti, svarba, t. y. jo pobūdis, konkreti įtaka rinkai, jeigu ji gali būti įvertinta, ir atitinkamos geografinės rinkos dydis, yra nevienoda. Svarbiausias yra pažeidimo pobūdis, ypač apibūdinant pažeidimus, kurie vertinami kaip „labai sunkūs“. Šiuo atžvilgiu iš labai sunkių pažeidimų apibūdinimo minėtose gairėse matyti, kad susitarimai arba suderinti veiksmai, kurių tikslas nustatyti siekiamas kainas ir pasiskirstyti kiekybines pardavimų kvotas, vien dėl savo pobūdžio gali būti vertinami kaip „labai sunkūs“, ir nėra būtina apibūdinti konkrečios tokio elgesio įtakos.
(žr. 343, 345 punktus)
8. Komisijos sprendimas skirti baudą, kuris buvo adresuotas skirtingoms neteisėtame kartelyje dalyvavusioms įmonėms, nors parengtas kaip vienas dokumentas, turi būti nagrinėjamas kaip atskiri individualūs sprendimai, nustatantys įmonėms, kurioms jie yra skirti, priskiriamus pažeidimus ir prireikus joms paskiriantys baudas. Todėl Komisija gali nagrinėti skirtingų įmonių padėtį atskirai ir priskirti jas atitinkamoms kategorijoms, kad nustatytų, kiek kiekviena įmonė individualiai, atsižvelgiant į jos faktines ekonomines galimybes, prisidėjo prie kartelio sėkmės, net jei kartelyje visos įmonės laikėsi suderintų veiksmų.
(žr. 308, 360, 365 punktus)
9. Apskaičiuodama baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimus dydį pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, Komisija gali taikyti pradinės baudos padidinimo koeficientą, kad atsižvelgtų į įmonės dydį ir bendruosius išteklius.
Iš tiesų, viena vertus, dėl būtinybės užtikrinti pakankamą atgrasomąjį baudos poveikį būtina, kad baudos dydis būtų koreguojamas atsižvelgiant į siekiamą poveikį įmonei, kuriai jis yra nustatytas, ir kad bauda nebūtų nereikšminga arba, atvirkščiai, pernelyg didelė, pirmiausia atsižvelgiant į šios įmonės finansines galimybes, kaip reikalaujama, pirma, dėl būtinybės užtikrinti baudos veiksmingumą, ir, antra, proporcingumo principo paisymo. Komisija gali atsižvelgti į tai, kad atitinkama įmonė dėl savo didžiulės, palyginti su kitais kartelio dalyviais, apyvartos gali lengviau surasti lėšų baudai sumokėti, o tai, turint omenyje pakankamą atgrasomąjį baudos poveikį, pateisina padidinimo koeficiento taikymą. Todėl įmonės finansiniai ištekliai, siekiant tinkamai pasiekti atgrasymo tikslą ir laikantis proporcingumo principo, turi būti įvertinti skiriant baudą. Dėl tų pačių priežasčių šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi, maksimali baudos riba, t. y. 10 % atitinkamos įmonės apyvartos, yra nustatoma atsižvelgiant į apyvartą verslo metais, kurie buvo prieš priimant sprendimą.
Kita vertus, Komisija gali atsižvelgti į įmonių turimas teisines ir ekonomines žinias bei išteklius, leidžiančius joms lengviau pastebėti, kad jų veiksmai sudaro pažeidimą. Remiantis šia informacija galima labiau nubausti dideles įmones, kurių atžvilgiu preziumuojama, jog jos turi pakankamai žinių ir struktūrinių išteklių, kad suvoktų, jog jų veiksmai sudaro pažeidimą, ir įvertintų galimą jo naudą. Šiuo atveju Komisija nagrinėjamų įmonių dydį ir atitinkamai jų galimybę nustatyti savo veiksmų pobūdį ir pasekmes nustato pagal darant pažeidimą buvusią apyvartą.
Pradinės baudos dydžio padidinimo 100 % koeficientas, siekiant atsižvelgti į atitinkamos įmonės dydį ir bendruosius išteklius, neviršija Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje ir gairėse nustatytų ribų.
(žr. 374, 379, 382, 387 punktus)
10. Nors tiesa, kad Baudų nustatymo, remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi, metodo gairių 1 B punkto trečiojoje pastraipoje nustatyta, kad ilgalaikių konkurencijos pažeidimų atveju žodžių „daug didesnė bauda“ vartojimas neleidžia daryti išvados, kad baudos padidinimai, viršijantys 100 %, už pažeidimą, kuris trunka daugiau nei 10 metų, prieštarauja gairėse numatytam skaičiavimo metodui arba viršija Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas. Iš tiesų, net jei gairių 1 B punkto pirmosios pastraipos trečioje įtraukoje nėra numatytas savaiminis baudos padidinimas 10 % už metus ilgos trukmės pažeidimų atveju, šiuo atžvilgiu diskrecija paliekama Komisijai, kuri gali tiek padidinti baudą nepažeisdama proporcingumo principo.
(žr. 395–396 punktus)
11. Net darant prielaidą, kad tam tikros kartelių rūšys, kaip antai pardavimo kainų ir kiekių karteliai, yra tipiniai ilgos trukmės pažeidimai, svarbu, kad kiekvieną kartą taikant Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį būtų daromas skirtumas tarp jų faktinio veikimo trukmės ir jų pobūdžio nulemto sunkumo. Todėl padidinant baudą už pažeidimo trukmę nėra antrą kartą atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą.
(žr. 397–398 punktus)
12. Per administracinę procedūrą konkurencijos srityje Komisija pažeidžia įmonės gynybos teises, kai ji tos įmonės atžvilgiu nurodo sunkinančią aplinkybę, remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, net jei jos buvo paminėtos įvairiuose pranešimo apie kaltinimus punktuose ir, vertinant bendrai, taikymo srities ir vertinimo atžvilgiu buvo nepakankamai tikslios, todėl tik priimant sprendimą šios aplinkybės buvo sujungtos vienoje dalyje ir atsirado aiškus kaltinimas.
(žr. 424, 431, 433 punktus)
13. Baudų nustatymo, remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi, metodo gairėse yra numatytas pakartotinis tos pačios įmonės „to paties pobūdžio pažeidimas“. Šiomis aplinkybėmis, jei įmonė padaro to paties pobūdžio pažeidimą, net jei skiriasi atitinkamas ekonomikos sektorius, Komisija gali konstatuoti sunkinančią aplinkybę.
Šiuo atžvilgiu Komisija negali konstatuoti įmonės recidyvo remdamasi ankstesniu sprendimu, kuriuo ši įmonė nubaudžiama už to paties pobūdžio pažeidimą, kai šį sprendimą Bendrijos teismas panaikino prieš priimdamas sprendimą, kuriuo konstatuojamas įmonės recidyvas. Iš tiesų EB 231 straipsnyje yra numatyta, kad jei ieškinys dėl panaikinimo yra pagrįstas, teismas ginčijamą teisės aktą paskelbia negaliojančiu.
Tačiau ji gali remtis ankstesniu sprendimu, kuriuo ši įmonė nubaudžiama už to paties pobūdžio pažeidimą, nepaisant to, kad dėl šio sprendimo buvo pareikštas ieškinys dėl panaikinimo Bendrijos teisme, o prašymas dėl šio sprendimo sustabdymo net nebuvo pateiktas. Iš tiesų toks sprendimas pagal EB 256 straipsnio pirmąją pastraipą yra vykdytinas privaloma tvarka, kadangi juo piniginė prievolė buvo skirta kitiems asmenims nei valstybės narės, nepaisant to, kad dėl šio sprendimo buvo pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, nes pagal EB 242 straipsnį ieškinys Bendrijos teisme nesustabdo ginčijamo akto galiojimo.
Nors konstatuodama recidyvą Komisija rėmėsi keliais ankstesniais sprendimais, kuriais buvo nubausta atitinkama įmonė, iš kurių vienas buvo panaikintas prieš priimant sprendimą, kuriuo buvo konstatuotas recidyvas, Komisijos klaida nėra tokio pobūdžio, kad užginčytų šioje byloje recidyvo konstatavimą, nes jį pakankamai pagrindžia kiti ankstesni sprendimai, ar patį baudos padidinimo lygį, jei sprendime niekas nerodo, kad Komisija, konstatuodama, kad recidyvas atsiranda iš kelių precedentų, baudos dydį už sunkinančią aplinkybę padidino daugiau, nei ji būtų padidinta, jei būtų nustatytas tik vienas precedentas.
(žr. 465–466, 468–470, 474 punktus)
14. Jei įmonių, kurioms taikoma procedūra, susijusi su karteliais, bendradarbiavimas su Komisija prasidėjo prieš priimant 2002 m. Pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais bylose ir jei šios įmonės rėmėsi ankstesniu 1996 m. Pranešimu dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais bylose, taikoma tik ši paskutinė nuostata, net jei Komisija galutinį sprendimą ypač dėl to, kuri įmonė prireikus gali būti atleista nuo baudos, priėmė tik po to, kai buvo priimtas 2002 m. Pranešimas dėl bendradarbiavimo. Iš tiesų, nors tiesa, kad darant prielaidą, jog bendradarbiavimo veiksmų poveikis pasireiškė priėmus 2002 m. Bendradarbiavimo pranešimą, naujoji norma taikoma situacijos, susiklosčiusios galiojant ankstesnei normai, būsimiems padariniams, jei nėra pereinamojo laikotarpio nuostatų. 2002 m. Pranešimo dėl bendradarbiavimo 28 punkte yra aiškiai numatyta, jog šis pranešimas nuo 2002 m. vasario 14 d. taikomas visais atvejais, kai nė viena įmonė nesikreipė, siekdama pasinaudoti 1996 m. Pranešime dėl bendradarbiavimo nustatytu režimu.
Be to, ši išvada negali būti užginčyta remiantis palankesnės nuostatos principu. Iš tiesų ir nesant reikalo nustatyti, ar toks principas gali būti taikomas Komisijos pranešimams dėl bendradarbiavimo, 2002 m. Pranešimas dėl bendradarbiavimo negali būti vertinamas kaip apskritai palankesnis nei 1996 m. Pranešimas dėl bendradarbiavimo, kuris yra iš dalies pakeistas daugeliu punktų tiek materialiųjų, tiek procesinių normų lygmeniu, nes tam tikri pakeitimai atitinkamoms įmonėms yra palankesni, o kiti, atvirkščiai, nėra palankūs.
Pagaliau, reikia atmesti 2002 m. Pranešimo dėl bendradarbiavimo taikymą pagal analogiją, nes ši situacija skiriasi nuo atvejų, kuriais 1996 m. Pranešimas dėl bendradarbiavimo galėjo būti pagal analogiją taikomas situacijoms, kurios atsirado iki šio pranešimo priėmimo, bet kurioms nebuvo taikomos jokios kitos teisės normos.
(žr. 507–511 punktus)
15. Siekiant visiškai atleisti nuo baudos arba sumažinti baudos dydį pagal 1996 m. Pranešimo apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju B skyrių reikalaujama, pirmiausia, kad atitinkama įmonė pirmoji pateiktų informaciją, turinčią lemiamą reikšmę įrodant kartelinio susitarimo egzistavimą. Taigi nors tokia informacija nebūtinai turi būti pati savaime pakankama, kad būtų įrodytas kartelio egzistavimas, šiuo atžvilgiu ji turi turėti lemiamą reikšmę. Taigi tai turi būti ne tik orientacinė tyrimų, kuriuos privalo atlikti Komisija, bazė, bet ir įrodymai, kuriuos galima tiesiogiai naudoti kaip pagrindinę pažeidimą konstatuojančio sprendimo įrodomąją bazę. Ši informacija gali būti pateikta ir žodžiu.
Komisija turi tam tikrą diskreciją, vertindama, ar nagrinėjamas bendradarbiavimas, siekiant palengvinti jos užduotį konstatuoti pažeidimo buvimą ir jį nutraukti, buvo „lemiamas“, ir Bendrijos teismas gali uždrausti tik akivaizdų piktnaudžiavimą tokia diskrecija.
Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos nuspręsdama, kad įmonė, kuri per posėdį pateikė išsamų kartelio veiklos ir veikimo apibūdinimą, pagrįstą tinkamais dokumentiniais įrodymais, kad įrodytų jo egzistavimą, buvo pirmoji įmonė 1996 m. Pranešimo dėl bendradarbiavimo prasme, kai kita įmonė per ankstesnį posėdį pateikė ne tokią išsamią informaciją dėl kartelio, kuri tinkamai neatspindėjo nagrinėjamo kartelio tikslo bei veikimo ir galiausiai nebuvo pagrįsta jokiu dokumentiniu įrodymu.
(žr. 552–555, 568–569 punktus)
16. Kad būtų taikomas non bis in idem principas, yra nustatytos trys sąlygos: faktinių aplinkybių, pažeidėjo ir saugomo teisinio gėrio tapatumas. Taigi šis principas draudžia, siekiant apsaugoti tą patį teisinį gėrį, tą patį asmenį už tą patį neteisėtą elgesį bausti daugiau kaip vieną kartą.
Taikant sankcijas už konkurencijos taisyklių pažeidimą, non bis in idem principas netaikomas tokiose situacijose, kai taikomos trečiųjų valstybių teisinės sistemos ir kai, remdamosi savo kompetencija, veikia šių valstybių konkurenciją prižiūrinčios valdžios institucijos.
Pasaulinio kartelio, už kurį baudžia trečiųjų valstybių konkurencijos tarnybos ir Komisija, atveju šis principas negali būti taikomas, net jei šiose institucijose nagrinėjamos faktinės aplinkybės yra susijusios su tais pačiais susitarimais, nes saugomi teisiniai interesai yra skirtingi. Iš tiesų Komisijos ieškiniu siekiama apsaugoti laisvą konkurenciją Bendrijos vidaus rinkoje ir tai pagal EB sutarties 3 straipsnio 1 dalies g punktą yra vienas iš pagrindinių Bendrijos tikslų, o tuo atveju, kai trečiosios šalies institucijos pradėta procedūra būtų skirta kartelio taikymui arba poveikiui už šios šalies ar Europos ekonominės erdvės teritorijoje, būtų akivaizdžiai kėsinamasi į Komisijos teritorinę kompetenciją.
Dėl tų pačių priežasčių turi būti atmesti su teisingumu susiję argumentai, kad Komisijai skiriant baudą reikėtų atsižvelgti į trečiųjų šalių institucijų skirtą baudą.
(žr. 600–605 punktus)