Byla C‑724/17
Vantaan kaupunki
prieš
Skanska Industrial Solutions Oy ir kt.
(Korkein oikeus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2019 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konkurencija – SESV 101 straipsnis – Žalos, padarytos dėl šiame straipsnyje draudžiamo kartelio, atlyginimas – Už žalos atlyginimą atsakingų ūkio subjektų nustatymas – Juridinių subjektų perėmimas – Sąvoka „įmonė“ – Ekonominio tęstinumo kriterijus“
1. Karteliai – Draudimas – Tiesioginis veikimas – Privačių asmenų teisė reikalauti atlyginti patirtą žalą – Naudojimosi sąlygos
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
(žr. 24–27, 43, 44 punktus)
2. Karteliai – Draudimas – Tiesioginis veikimas – Privačių asmenų teisė reikalauti atlyginti patirtą žalą – Subjekto, turinčio atlyginti patirtą žalą, nustatymas – Sąjungos teisės taikymas – Įmonė – Direktyvos 2014/104 dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, 11 straipsnio 1 dalis – Solidariai atsakingos įmonės – Poveikio nebuvimas
(SESV 101 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/104 11 straipsnio 1 dalis)
(žr. 28–35 punktus)
3. Karteliai – Draudimas – Tiesioginis veikimas – Privačių asmenų teisė reikalauti atlyginti patirtą žalą – Subjekto, turinčio atlyginti patirtą žalą, nustatymas – Įmonė – Sąvoka – Ekonominis vienetas – Subjektas, kurį sudaro keli fiziniai ar juridiniai asmenys – Įmonės restruktūrizavimas – Juridinis asmuo, atsakingas už įmonės valdymą pažeidimo padarymo metu – Išnykimas, kai įmonę absorbuoja kita įmonė – Atsakomybės priskyrimas įgijėjui – Leistinumas – Sąlygos
(SESV 101 straipsnis)
(žr. 36–40 punktus)
4. Karteliai – Draudimas – Tiesioginis veikimas – Privačių asmenų teisė reikalauti atlyginti patirtą žalą – Subjekto, turinčio atlyginti patirtą žalą, nustatymas – Įmonė – Ekonominio tęstinumo situacijos buvimas – Suformuota jurisprudencija dėl Komisijos skiriamų baudų – Taikymas ieškiniui dėl žalos atlyginimo
(SESV 101 straipsnis)
(žr. 41–47 punktus)
5. Karteliai – Draudimas – Tiesioginis veikimas – Privačių asmenų teisė reikalauti atlyginti patirtą žalą – Subjekto, turinčio atlyginti patirtą žalą, nustatymas – Įmonė – Darant pažeidimą dalyvavusios bendrovės ir ją įgijusios bendrovės ekonominis tapatumas
(SESV 101 straipsnis)
(žr. 48–51 punktus ir rezoliucinę dalį)
6. Prejudiciniai klausimai – Aiškinimas – Aiškinamųjų sprendimų poveikis laiko atžvilgiu – Galiojimas atgaline data – Teisingumo Teismo nustatytas apribojimas – Sąlygos – Sprendimo finansinių pasekmių reikšmė atitinkamai valstybei narei – Sunkių ekonominių pasekmių atsiradimo rizika, visų pirma kylanti dėl didelio sąžiningai sukurtų teisinių santykių skaičiaus – Privačių asmenų ir nacionalinės valdžios institucijų skatinimas elgtis Sąjungos teisės neatitinkančiu būdu – Kitų valstybių narių ir Komisijos elgesys, kuriuo galbūt prisidėta prie neaiškumo – Neįvykdytos sąlygos
(SESV 267 straipsnis)
(žr. 54–58 punktus)
Santrauka
2019 m. kovo 14 d. priimtame Sprendime Skanska Industrial Solutions ir kt. (C‑724/17) Teisingumo Teismas nutarė dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pateikto dėl Sutarties nuostatų, susijusių su karteliais, ir nusprendė, kad bendroves, kurios įsigyja visas kartelyje dalyvavusių bendrovių akcijas, likviduoja šias pirmąsias bendroves ir tęsia jų komercinę veiklą, galima pripažinti atsakingomis už šiuo karteliu padarytą žalą.
Nagrinėjamu atveju kartelis Suomijoje buvo įgyvendintas 1994–2002 m. Šis kartelis, susijęs su rinkų pasidalijimu, kainomis ir pasiūlymų teikimu, apėmė visą šios valstybės narės teritoriją, taip pat galėjo daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. 2000–2003 m. bendrovės atsakovės įsigijo visas kelių kartelio dalyvių akcijas, paskui, pasibaigus savanoriško bankroto procedūroms, jas likvidavo. 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Suomijos aukščiausiasis administracinis teismas konstatavo, kad kartelio dalyvės pažeidė Suomijos teisės aktus dėl konkurencijos ribojimo ir Sutarties nuostatas dėl kartelių. Remdamasis šiuo sprendimu Suomijos Vantos miestas iš įsigijusių bendrovių ketino gauti kompensaciją už kartelio padarytą žalą, tačiau ją skirti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad Suomijos teisės normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nustatyta, jog atsakingas yra tik tas juridinis asmuo, kuris padarė žalą.
Pirmuoju ir antruoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekė išsiaiškinti, ar Sutarties nuostatas dėl kartelių reikia aiškinti taip, kad, esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, įsigijusias bendroves galima pripažinti atsakingomis už šio kartelio padarytą žalą.
Teisingumo Teismas nusprendė, kad subjekto, turinčio atlyginti kartelio padarytą žalą, nustatymo klausimas tiesiogiai reglamentuojamas Sąjungos teisėje. Kadangi atsakomybė už žalą, padarytą dėl Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimų, yra asmeninio pobūdžio, už dėl pažeidimo padarytą žalą turi atsakyti šias taisykles pažeidusi įmonė. Subjektai, turintys atlyginti pagal SESV 101 straipsnį draudžiamo kartelio ar veiksmų padarytą žalą, yra įmonės, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, dalyvavusios šiame kartelyje ar vykdžiusios šiuos veiksmus.
Sąvoka „įmonė“, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį, apima bet kokį ekonominę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ir finansavimo būdą, ir reiškia ekonominį vienetą, net jeigu teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keli fiziniai arba juridiniai asmenys.
Taigi, kai Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą padaręs subjektas patiria teisinio ar organizacinio pobūdžio reformas, šie pasikeitimai nebūtinai lemia, kad sukurta nauja įmonė nėra atsakinga už pirmtakės padarytus šių taisyklių pažeidimus, jei ekonominiu požiūriu abu subjektai sutampa. Iš tiesų, jei įmonės, atsakingos už dėl tokio pažeidimo padarytą žalą, galėtų išvengti atsakomybės paprasčiausiai pakeitusios savo tapatybę restruktūrizavimu, perdavimais arba kitomis teisinėmis arba organizacinėmis reformomis, būtų pakenkta šia sistema siekiamam tikslui ir minėtų taisyklių veiksmingumui.
Šiuo atveju matyti, kad tarp įsigijusių bendrovių ir nagrinėjamame kartelyje dalyvavusių bendrovių yra ekonominis tęstinumas. Taigi įsigijusios bendrovės perėmė pastarųjų bendrovių atsakomybę už šiuo karteliu padarytą žalą.