Language of document : ECLI:EU:T:2018:335

Byla T72/17

Gabriele Schmid

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos panaikinimo procedūra – Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija – Vaizdinis prekių ženklas „Steirisches Kürbiskernöl“ – Saugoma geografinė nuoroda – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 15 straipsnis, 51 straipsnio 1 dalies a punktas ir 55 straipsnio 1 dalis (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 18 straipsnis, 58 straipsnio 1 dalies a punktas ir 62 straipsnio 1 dalis) – Prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų – Naudojimas kaip prekių ženklo“

Santrauka – 2018 m. birželio 7 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas

1.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Bendrojo Teismo teisė pakeisti ginčijamą sprendimą – Ribos

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 3 dalis)

2.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Vertinimo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalis)

3.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Registruotos saugomos geografinės nuorodos naudojimas kaip individualaus prekių ženklo

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalis)

4.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Panaikinimo pagrindai – Prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų nebuvimas – Vaizdinis prekių ženklas „Steirisches Kürbiskernöl“

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalis ir 51 straipsnio 1 dalies a punktas)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 25, 62 punktus)

2.      Kiek tai susiję su Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalimi, pagal suformuotą jurisprudenciją prekių ženklas yra „naudojamas iš tikrųjų“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis registruotas, kilmės tapatybę šių prekių ar paslaugų realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, išskyrus simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti registracijos suteikiamas teises.

Vis dėlto aplinkybės, kad prekių ženklas naudojamas tam, kad būtų sukurta ar išsaugota prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas, realizavimo rinka, o ne tik tam, kad būtų išsaugotos prekių ženklo suteikiamos teisės, nepakanka, siekiant daryti išvadą, jog „naudojama iš tikrųjų“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų taip pat būtina, kad toks prekių ženklo naudojimas atitiktų pagrindinę prekių ženklo funkciją.

Kiek tai susiję su individualiais prekių ženklais, ši pagrindinė funkcija yra užtikrinti vartotojui arba galutiniam naudotojui šiuo ženklu pažymėtos prekės arba paslaugos kilmę ir leisti neklystant atskirti šią prekę arba paslaugą nuo kitos kilmės prekės arba paslaugos. Iš tikrųjų tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo, kaip esminio neiškreiptos konkurencijos sistemos, kurią Sutartimi siekiama įtvirtinti ir išlaikyti, elemento vaidmenį, jis turi užtikrinti, kad visos juo pažymėtos prekės ir paslaugos buvo pagamintos ar suteiktos kontroliuojant vienai už jų kokybę atsakingai įmonei.

Taikant Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalį būtinybė, kad naudojimas atitiktų pagrindinę prekių ženklo kilmės nuorodos funkciją, reiškia tai, kad, nors prekių ženklas iš tiesų taip pat gali būti naudojamas pagal kitas funkcijas, kaip antai prekės kokybės užtikrinimo arba informacinę, investicinę arba reklaminę, šiam prekių ženklui gali būti taikomos šiame reglamente numatytos sankcijos, jeigu penkerius metus jis nenaudojamas pagal savo pagrindinę funkciją. Šiuo atveju pagal Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą tvarką prekių ženklo savininko teisės panaikinamos, jeigu jis negali nurodyti svarių priežasčių, dėl kurių jis nepradėjo naudoti prekių ženklo pagal jo pagrindinę funkciją.

(žr. 42–45 punktus)

3.      Iš jurisprudencijos matyti, kad kai individualaus prekių ženklo naudojimas žymint įvairių gamintojų prekių geografinę kilmę ir su ja susijusias savybes vartotojams negarantuoja, kad šios prekės arba paslaugos gaminamos arba teikiamos vienos įmonės, kuri kontroliuoja jų gamybą arba teikimą ir kuriai galėtų būti priskirta atsakomybė už minėtų prekių arba paslaugų kokybę, toks naudojimas nelaikomas naudojimu pagal kilmės nuorodos funkciją.

Individualus prekių ženklas nėra naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją, kai jis ant prekių nurodomas tik siekiant identifikuoti jų geografinę kilmę ir su ja susijusias savybes, o ne norint, be kita ko, užtikrinti, kad prekės pagamintos vienoje įmonėje, kuri kontroliuoja jų gamybą ir kuri gali būti laikoma atsakinga už jų kokybę.

(žr. 48, 49 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 50–53, 55–59 punktus)