Byla T‑499/12
HSH Investment Holdings Coinvest-C Sàrl ir HSH Investment Holdings FSO Sàrl
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Bankų sektorius – HSH Nordbank restruktūrizacija – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka su tam tikromis sąlygomis – Ieškinys dėl panaikinimo – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Pagalbos gavėjo mažumos akcininkas – Skirtingo intereso sąvoka – Dalinis nepriimtinumas – Kapitalo dalies sumažėjimas“
Santrauka – 2015 m. lapkričio 12 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys, pareikštas ieškovo, kuris nėra ginčijamo teisės akto adresatas – Priimtinumas – Sąlyga – Privalomų teisinių padarinių ieškovui turintis aktas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – „Locus standi“ – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka su tam tikromis sąlygomis – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Administracinės procedūros šalies statusas – Aiškiai apibrėžtos derybininko padėties nebuvimas – Nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka su tam tikromis sąlygomis – Pagalbą gavusios įmonės akcininko ieškinys – Priimtinumas – Sąlyga – Atskiras suinteresuotumas pareikšti ieškinį palyginti su pagalbą gavusios įmonės suinteresuotumu
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
4. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Nebuvimas – Nepriimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento (1991 m.) 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
5. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas valstybės pagalbos srityje
(SESV 296 straipsnis)
6. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas, kuriuo nacionalinė priemonė pripažįstama suderinama su vidaus rinka su tam tikromis sąlygomis – Reglamento Nr. 659/1999 7 straipsnio 1 dalies ir teisinio saugumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(SESV 107 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 7 straipsnis)
7. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Pagalba, kuri skirta ištaisyti dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams – Pagalba finansų sektoriui finansų krizės sąlygomis – Naštos paskirstymas – Akcijų emisijos kainos nustatymas atkuriant kapitalą ir dalyvaujant pagalbą gavusios įmonės akcininkams – Komisijos galimybė neatsižvelgti į apsaugą nuo rizikos ir reikalauti atsižvelgti į restruktūrizavimo ir kompensavimo priemones, kurių tikimasi – Priimtinumas
(SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas; Komisijos komunikatas 2008/C 270/02)
8. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Pagalba, kuri skirta ištaisyti dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams – Pagalba finansų sektoriui finansų krizės sąlygomis – Naštos paskirstymas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas)
9. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Pagalba, kuri skirta ištaisyti dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams – Pagalba finansų sektoriui finansų krizės sąlygomis – Naštos paskirstymas – Nepakankamas mažumos akcininkų kapitalo dalies sumažėjimas – Mažumos akcininko naudai atliktas koregavimas vienkartiniu mokėjimu – Priimtinumas
(SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas)
10. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Pagalba, kuri skirta ištaisyti dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams – Vertinimas – Atsižvelgimas į ankstesnę praktiką – Netaikymas
(SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas)
1. Jei, nagrinėjant neprivilegijuoto ieškovo pareikšto ieškinio dėl panaikinimo priimtinumą, nustatoma, kad toks ieškovas neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nebereikia nagrinėti, ar jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos nuostatas. Tokiu atveju ieškovas privalo įrodyti savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, konkrečiai – kad yra asmeniškai suinteresuotas ginčijamo teisės akto panaikinimu.
Vis dėlto, jei ieškinį dėl panaikinimo pareiškia neprivilegijuotas ieškovas dėl jam neskirto akto, reikalavimas, kad ginčijamos priemonės privalomi teisiniai padariniai darytų įtaką ieškovo interesams, iš esmės pakeisdamos jo teisinę padėtį, sutampa su SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtintomis sąlygomis. Todėl, siekiant įvertinti, ar dėl ginčijamo sprendimo ieškovės gali pareikšti ieškinį, reikia išnagrinėti, ar tas sprendimas yra aktas, kuriuo joms sukeliami privalomi teisiniai padariniai.
(žr. 23, 25–27 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 29, 30, 33, 45 punktus)
3. Kiek tai susiję su ieškiniu dėl panaikinimo, reikia pažymėti, kad jeigu asmuo negali pasiremti suinteresuotumu pareikšti ieškinį, kuris skirtųsi nuo įmonės, su kuria susijęs Sąjungos teisės aktas ir kurios kapitalo dalį jis turi, suinteresuotumo, jis gali ginti savo interesus šio akto atžvilgiu tik įgyvendindamas savo, kaip šios įmonės, turinčios teisę pareikšti ieškinį, dalininko, teises.
Tokiu atveju, kai paramą gavusios įmonės akcininkas savo ieškiniu siekia visiškai panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su bendrąja rinka, jis neturi atskiro nuo šios įmonės suinteresuotumo pareikšti ieškinį.
Taip yra būtent tuo atveju, kai, visų pirma, nesant sanavimo priemonių, kaip antai kapitalo atkūrimo, apsaugos nuo rizikos ir likvidumo garantijos, įmonė, kuriai skirtos šios priemonės, tikriausiai būtų bankrutavusi, o jos akcininkas, matydamas, kaip jo akcijos krenta iki žemiausios, gal net simbolinės, kainos prasidėjus likvidavimo procedūrai, būtų netekęs savo investicijų. Be to, akcininko, kuris nedalyvauja atkuriant kapitalą, nors teisiškai galėjo dalyvauti, interesas sutampa įmonės, kurios kapitalas buvo atkurtas, interesu gauti valstybės pagalbą, kad būtų galima užtikrinti tolesnę šios įmonės veiklą. Galiausiai, jeigu pagalba būtų pripažinta nesuderinama su vidaus rinka, valstybė narė būtų privalėjusi ją susigrąžinti iš gavėjo, o tai būtų atsiliepę akcininko finansinei padėčiai proporcingai jo turimai šio gavėjo kapitalo daliai.
Atvirkščiai, pagalbą gavusios įmonės akcininkas turi atskirą nuo šios įmonės suinteresuotumą pareikšti ieškinį, kai savo ieškiniu siekia iš dalies panaikinti Komisijos sprendimą, kuriame nustatytų sąlygų, kad pagalbą būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka, tam tikri aspektai daro žalos, nors ir potencialios, akcininko nuosavybės teisei arba lemia mažesnį jo atlygį dėl sumažėjusios nominalios kiekvienos akcijos vertės.
Vis dėlto, dėl dividendų uždraudimo, o vėliau – apribojimo priemonių, nors jos susijusios su įmonės pelno paskirstymu, pažymėtina, kad akcininko ir pagalbą gavusios įmonės interesai sutampa, kai tam, jog būtų galima sanuoti šią įmonę, bendras jos ir visų akcininkų interesas buvo sustiprinti įmonės nuosavų išteklių dalį, kad ji galėtų pagerinti įvertinimą ir pritraukti naujų investuotojų. Iš tiesų, pirma, bendrovė gali būti suinteresuota išmokėti dividendus, kad atsidėkotų savo akcininkams ir jiems atsilygintų už investiciją, todėl jai gali daryti įtakos draudimas, o vėliau – ribojimas mokėti dividendus, taigi ji gali ginčyti tokią jai taikomą priemonę. Antra, dividendų nemokėjimas jai atneša naudos, nes taip ji sustiprina nuosavus išteklius. Dėl akcininko intereso pažymėtina, kad jis ypač nereikšmingas. Pagal bendrąją taisyklę akcininko interesas trumpuoju laikotarpiu yra, kai tik įmanoma, gauti grąžą iš investicijos, taigi gauti dividendus. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu akcininkas siekia bendrovės plėtros, pavyzdžiui, kad gautų pelną pardavęs savo akcijas, o krizės laikotarpiu, kai bendrovės tikslas plėstis tampa neįgyvendinamas, ją išsaugoti arba atgaivinti.
(žr. 31, 40–43, 57–59, 61–63 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 64, 65 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 68–76 punktus)
6. Valstybės pagalbos srityje Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV108] straipsnio taikymo taisykles, 7 straipsnio 1 dalyje numatytos keturios sprendimų, kuriais gali būti baigta formalaus tyrimo procedūra, rūšys: sprendimas, kuriame konstatuojama, kad aptariama priemonė nėra pagalba, sprendimas, kuriuo pripažįstama, jei reikia – atitinkamai valstybei narei padarius pakeitimą, kad aptariama pagalba yra suderinama su vidaus rinka („teigiamas sprendimas“), sprendimas, kuriuo Komisija priimdama teigiamą sprendimą gali nustatyti sąlygas, kurių laikantis pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, ir įsipareigojimus, kuriuos įgyvendinus būtų kontroliuojama, kaip laikomasi jos sprendimo („sąlyginis sprendimas“), ir galiausiai sprendimas, kuriuo Komisija pagalbą pripažįsta nesuderinama su vidaus rinka („neigiamas sprendimas“).
Sprendimas, kuriuo įmonei suteikta valstybės pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka tik su sąlyga, kad bus padarytos korekcijos dėl naštos paskirstymo akcininkams, kad būtų padidintas mažumos akcininkų įnašas, yra sąlyginis sprendimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 659/1999 7 straipsnio 4 dalį. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai nereikėjo priimti sprendimo dėl mažumos akcininkams suteiktos netiesioginės valstybės pagalbos, nes šios korekcijos buvo priimtos būtent todėl, kad ši pagalba nebūtų suteikta.
Taigi Komisija nepažeidžia Reglamento Nr. 659/1999 7 straipsnio 1 dalies ir teisinio saugumo principo, kai ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepriima sprendimo dėl netiesioginės pagalbos mažumos akcininkams, egzistavimo, nes būtent dėl to, kad tokios tikimybės būtų išvengta, buvo nustatytos korekcijos dėl naštos paskirstymo tarp akcininkų, kad būtų padidintas mažumos akcininkų įnašas.
(žr. 79–81 punktus)
7. Valstybės pagalbos srityje, siekdama nustatyti akcijų emisijos kainą, kai atkuriamas kapitalas ir dalyvauja pagalbą gavusios įmonės akcininkai, Komisija gali neatsižvelgti į apsaugą nuo rizikos ir reikalauti atsižvelgti į restruktūrizavimo ir kompensavimo priemones.
Iš tiesų, pastarųjų priemonių, kaip antai portfelių ar veiklos šakų perleidimo, bet kuriuo atveju iš rinkų ir bankų vis tiek būtų pareikalauta siekiant padidinti šios įmonės rentabilumą, kai tik būtų patvirtintas jos išlikimo principas. Šiomis aplinkybėmis, kai vertinimo ataskaitos tikslas yra nustatyti pagalbą gaunančios įmonės vertę be šios pagalbos, kad šiuo pagrindu būtų galima nustatyti būtent pagalbos priemonėms finansuoti skirtų akcijų emisijos kainą, įprastai ši įmonė, nustatydama savo vertę, atsižvelgia į ribojimus, susijusius su procedūromis, kurias rūpestingas ir nuovokus ūkio subjektas turėtų numatyti. To paties negalima pasakyti apie pagalbos priemones, kurios neatitinka įmonės finansinės vertės rinkoje sudedamųjų dalių, tačiau yra išimtinės priemonės, skirtos šios įmonės bankrotui išvengti ir sudaryti sąlygas ilgainiui jai atsigauti.
Dėl šio aspekto, remiantis Komisijos komunikatu dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės, valstybės garantijos suteikimas turi būti laikoma skubos priemone, todėl bet kuriuo atveju laikina, o tokia garantija taip pat turi būti taikoma kartu su jos gavėjo restruktūrizavimo arba likvidavimo priemonėmis.
Nors yra logiška ir naudinga, kad pagalbą gavusi įmonė savo verslo partneriams ir bankams paaiškina, kokia bus jos finansinė padėtis suteikus apsaugą nuo rizikos, į pastarąją negalima atsižvelgti nustatant kapitalui atkurti skirtų naujų akcijų emisijos vertę automatiškai nepervertinant tų akcijų vertės.
(žr. 101 punktą)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 108, 111–113 punktus)
9. Valstybės pagalbos srityje, kad būtų užtikrintas naštos paskirstymas tarp pagalbą gavusios įmonės mažumos akcininkų ir daugumos akcininko, kuris yra pagal viešąją teisę veikianti įstaiga, vienkartinė išmoka, kurią sudaro šios pagalbą gavusios įmonės minėtai pagal viešąją teisę veikiančiai įstaigai mokama pinigų suma, kuri turi būti skirta pagalbą gaunančios įmonės fiziniam kapitalui didinti, nors jos ekonominė pasekmė yra mažumos akcininkų valdomų pagalbą gavusios įmonės kapitalo dalių vertės sumažėjimas, vis dėlto yra teisiškai pagrįsta, nes tuos akcininkus įpareigoja dėti proporcingas pastangas, palyginti su viešųjų akcininkų pastangomis atkuriant kapitalą, kad mažumos akcininkai negalėtų netiesiogiai gauti naudos iš pagalbos ir kad aptariamos priemonės galėtų būti pripažintos suderinamomis su vidaus rinka.
(žr. 123 punktą)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 126–131 punktus)