BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. sausio 15 d.(*)
Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo BELLRAM paraiška – Ankstesni žodinis ir vaizdiniai nacionaliniai prekių ženklai RAM ir „Ram“ – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Teisė būti išklausytam – Reglamento Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalis, 75 ir 76 straipsniai – Protesto procedūros terminas“
Byloje T‑237/11
Lidl Stiftung & Co. KG, įsteigta Nekarzulme (Vokietija), atstovaujama advokato T. Träger,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą K. Klüpfel ir D. Walicka,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Lactimilk, SA, įsteigta Madride (Ispanija), atstovaujama advokato P. Casamitjana Lleonart,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2011 m. kovo 1 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1154/2009‑4), susijusio su protesto procedūra tarp Lactimilk, SA ir Lidl Stiftung & Co. KG,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai K. Jürimäe (pranešėja) ir M. van der Woude,
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
susipažinęs su 2011 m. gegužės 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su 2011 m. spalio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu VRDT atsakymu į ieškinį,
susipažinęs su 2011 m. rugsėjo 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį,
susipažinęs su 2012 m. sausio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu dubliku,
susipažinęs su 2012 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu VRDT tripliku,
įvykus 2012 m. liepos 10 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2006 m. gegužės 15 d. ieškovė Lidl Stiftung & Co. KG, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra žodinis žymuo BELLRAM.
3 Prekės, kurioms buvo prašoma registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 29 klasei ir atitinka prekes „sūriai“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2006 m. spalio 16 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 42/2006.
5 2007 m. sausio 9 d. įstojusi į bylą šalis Lactimilk, SA, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 42 straipsniu (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis), pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms 29 klasės prekėms.
6 Protestas buvo grindžiamas tokiais ankstesniais ispaniškais prekių ženklais:
– šiuo geltonos ir mėlynos spalvų vaizdiniu prekių ženklu, kuris buvo įregistruotas numeriu 2414439 (toliau – pirmasis ankstesnis vaizdinis prekių ženklas):
– šiuo vaizdiniu prekių ženklu, kuris buvo įregistruotas numeriu 98550 (toliau – antrasis ankstesnis vaizdinis prekių ženklas):
– žodiniu prekių ženklu RAM, kuris buvo įregistruotas numeriu 151890 (toliau – ankstesnis žodinis prekių ženklas).
7 Pirmasis ankstesnis vaizdinis prekių ženklas buvo įregistruotas Nicos sutarties 29 klasės prekėms, atitinkančioms tokį aprašymą: „Mėsa, žuvis, paukštiena ir žvėriena; mėsos ekstraktai; konservuoti, džiovinti ir virti vaisiai, daržovės, mėsa ir žuvis; drebučiai, kompotai; kiaušiniai; maistiniai aliejai ir riebalai; paruošti mėsos, žuvies, daržovių patiekalai ir ypač pienas ir pieno produktai, jogurtas, sūris, sviestas, margarinas ir grietinė (pieno produktai)“
8 Antrasis ankstesnis vaizdinis prekių ženklas buvo įregistruotas Nicos sutarties 29 klasės prekėms, atitinkančioms tokį aprašymą: „Visų rūšių sviestas, šviežias pienas, kondensuotas pienas ir pieno milteliai, sūris, sviestas, jogurtas, kefyras ir kiti pieno produktai“.
9 Iš pradžių ankstesnis žodinis prekių ženklas buvo įregistruotas Nicos sutarties 29 klasės prekėms, atitinkančioms tokį aprašymą: „Šviežias pienas, kondensuotas pienas ir pieno milteliai, sūris, sviestas, jogurtas, kefyras ir kiti pieno produktai“. Vėliau šis sąrašas buvo papildytas sąrašu prekių, atitinkančių tokį aprašymą: „Gyvulinės kilmės maisto produktai; maistiniai aliejai ir riebalai; džiovintos daržovės ir kitos paruoštos vartoti arba konservuotos daržovės; drebučiai, kompotai; mėsa, paukštiena ir žvėriena; kiaušiniai; padažai salotoms; pieno gėrimai, kuriuose pienas yra pagrindinis ingredientas; į šį sąrašą aiškiai nepatenka žuvis ir konservuoti jūros produktai“.
10 Protestas buvo grindžiamas visomis trimis ankstesniais prekių ženklais žymimomis prekėmis.
11 Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) nurodytu pagrindu.
12 2009 m. rugpjūčio 31 d. Protestų skyrius patenkino įstojusios į bylą šalies protestą atlikęs tik prašomo įregistruoti prekių ženklo ir pirmojo ankstesnio vaizdinio prekių ženklo palyginimą. Visų pirma dėl minėtais prekių ženklais žymimų prekių jis nurodė, kad prekės yra tapačios. Toliau dėl žymenų palyginimo jis nurodė, pirma, kad jiems būdingas vidutinis vizualaus ir fonetinio panašumo laipsnis. Be to, jis pažymėjo, kad nė vienas iš šių dviejų žymenų ispanų kalboje neturi konkrečios konceptualios prasmės. Galiausiai, atsižvelgęs į pirmojo ankstesnio vaizdinio prekių ženklo vidutinį skiriamąjį požymį, jis nusprendė, kad yra galimybė supainioti. Be kita ko, jis nurodė, kad, atsižvelgiant į galimybę supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir pirmąjį ankstesnį vaizdinį prekių ženklą, jam nebūtina lyginti prašomo įregistruoti prekių ženklo su antruoju ankstesniu vaizdiniu prekių ženklu.
13 2009 m. spalio 1 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
14 2011 m. kovo 1 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo. Visų pirma ji nusprendė: kadangi įstojusi į bylą šalis pateikė įrodymų, susijusių tik su ankstesnio žodinio prekių ženklo registracija, galimybės supainioti vertinimas gali būti atliekamas tik minėto prekių ženklo atžvilgiu, ir neturi būti atliekamas dviejų ankstesnių vaizdinių prekių ženklų atžvilgiu (žr. ginčijamo sprendimo 13–20 punktus). Kita vertus, nagrinėdama galimybę supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir ankstesnį žodinį prekių ženklą, Apeliacinė taryba visų pirma nurodė, kad ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymai buvo pateikti tik „pieno, grietinėlės ir pieno gėrimų, kuriuose pienas yra pagrindinis ingredientas“ atžvilgiu, todėl šis prekių ženklas gali būti laikomas įregistruotu tik šioms prekėms (žr. ginčijamo sprendimo 23–29 punktus). Pagaliau ji nusprendė, kad „pienas, grietinėlė ir pieno gėrimai, kuriuose pienas yra pagrindinis ingredientas“, kuriems skirtas ankstesnis žodinis prekių ženklas, ir prekės „sūriai“, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, yra panašūs (žr. minėto sprendimo 30 punktą). Be to, ji nurodė, kad nagrinėjami žymenys yra panašūs (žr. minėto sprendimo 31–35 punktus) ir kad buvo nustatyta, jog dėl intensyvaus naudojimo ankstesnis žodinis prekių ženklas turi sustiprėjusį skiriamąjį požymį (žr. minėto sprendimo 37–39 punktus). Remdamasi pateiktais paaiškinimais Apeliacinė taryba nusprendė, kad yra galimybė supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir ankstesnį žodinį prekių ženklą, net jeigu pastarajam būdingas tik vidutinis skiriamasis požymis (žr. minėto sprendimo 36–40 punktus).
Šalių reikalavimai
15 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
16 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
17 Ieškovė nurodo penkis pagrindus, susijusius su, pirma, ieškovės teisės būti išklausytai ir Apeliacinės tarybos diskrecijos pažeidimu, antra, Apeliacinės tarybos klaida, susijusia su ankstesniu žodiniu prekių ženklu žymimomis prekėmis, į kurias turi būti atsižvelgiama vertinant galimybę supainioti, trečia, klaidomis, susijusiomis su ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymu, ketvirta, vertinimo klaida, susijusia su ankstesnio žodinio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ir, penkta, klaidomis vertinant galimybę supainioti nagrinėjamus žymenis.
18 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija visų šių pagrindų pagrįstumą.
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su ieškovės teisės būti išklausytai ir Apeliacinės tarybos diskrecijos pažeidimu
19 Remdamasi pirmuoju pagrindu ieškovė iš esmės nurodo du pažeidimus. Pirma, Apeliacinė taryba pažeidė jos teisę būti išklausytai, išplaukiančią iš Reglamento Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalies ir 75 bei 76 straipsnių. Antra, Apeliacinė taryba viršijo savo diskreciją, išplaukiančią iš 1996 m. vasario 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 216/96, nustatančio VRDT apeliacinių tarybų darbo tvarką (OL L 28, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 221), iš dalies pakeisto 2004 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2082/2004 (OL L 360, p. 8), 4 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio, susijusių su Reglamento Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalimi ir 75 bei 76 straipsniais, kuriuose numatyta teisė būti išklausytam. Iš tikrųjų, ieškovės nuomone, nagrinėdama apeliaciją Apeliacinė taryba turėjo pasiūlyti jai pateikti atsiliepimus dėl ankstesnio žodinio prekių ženklo, nes Protestų skyrius prašomą įregistruoti prekių ženklą palygino tik su pirmuoju ankstesniu vaizdiniu prekių ženklu.
20 VRDT ir įstojusi į bylą šalis nesutinka su ieškovės argumentais.
21 Pirmiausia dėl ieškovės kaltinimo, pagal kurį Apeliacinė taryba pažeidė jos teisę būti išklausytai, reikia nurodyti, jog Reglamento Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „nagrinėdama apeliaciją, Apeliacinė taryba tiek kartų, kiek reikia, pasiūlo šalims per savo nustatytą laiką pateikti atsiliepimus į kitų šalių arba jos pačios pastabas“.
22 Be to, Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnyje numatyta:
„(VRDT) sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Sprendimai grindžiami tiktai tokiais motyvais ar įrodymais, apie kuriuos šalys galėjo pateikti savo atsiliepimus.“
23 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsniu Bendrijos prekių ženklų teisėje įtvirtinamas bendrasis teisės į gynybą principas (pagal analogiją žr. 2009 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo sprendimo Anheuser-Busch prieš VRDT – Budějovický Budvar (BUDWEISER), T‑191/07, Rink. p. II‑691, 33 ir 34 punktus ir jame nurodytą teismų praktiką). Reglamento Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalyje ir to paties reglamento 76 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė būti išklausytoms pateikiant Apeliacinei tarybai argumentus, faktus ir įrodymus, todėl šiais dviem straipsniais Bendrijos prekių ženklų teisėje taip pat įtvirtinamas bendrasis teisės į gynybą principas.
24 Pagal šį bendrąjį Sąjungos teisės principą, įtvirtintą, be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 83, 2010, p. 389) 41 straipsnyje, administracinių sprendimų, kuriais labai paveikiami asmens interesai, adresatams turi būti suteikta galimybė naudingai pateikti savo nuomonę (žr. 23 punkte minėto Sprendimo BUDWEISER 34 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
25 Be to, kaip matyti iš nusistovėjusios teismų praktikos, pagal Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalį išnagrinėjusi apeliaciją iš esmės Apeliacinė taryba priima dėl jos sprendimą ir tai darydama gali „pasinaudoti skyriaus, atsakingo už sprendimą, kuriam [dėl kurio] pateikta apeliacija, kompetencijai priklausančiais įgaliojimais“, t. y. šiuo atveju nuspręsti dėl protesto jį atmetant arba pripažįstant pagrįstu, ir taip patvirtinant arba paneigiant VRDT pirmojoje instancijoje priimtą sprendimą. Iš šios nuostatos matyti, kad tuo atveju, kai Apeliacinei tarybai pateikiama apeliacija, ji turi iš naujo iš esmės išnagrinėti protestą tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriais (žr. 23 punkte minėto Sprendimo BUDWEISER 43 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
26 Be to, Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnyje numatyta:
„1. Procedūrų metu (VRDT) faktus nagrinėja savo iniciatyva; tačiau procedūros dėl atsisakymo registruoti paraiškas santykinių pagrindų atveju Tarnyba nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus bei argumentus bei siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą.
2. Tarnyba gali neatsižvelgti į faktus ar įrodymus, kurie nebuvo pateikti laiku.“
27 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad nei iš ieškovės nurodytų nuostatų, nei iš teismų praktikos nematyti, kad Apeliacinė taryba turi pasiūlyti šalims pateikti pastabų dėl galimybės supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir vieną iš ankstesnių prekių ženklų, jeigu, kaip šiuo atveju, Apeliacinė taryba galimybės supainioti nagrinėjimą grindė ankstesniu prekių ženklu, į kurį Protestų skyrius neatsižvelgė, bet kuriuo buvo teisėtai grindžiamas minėtais protestas. Taigi, šiuo atžvilgiu ieškovė neginčija nei to, kad 2007 m. sausio 9 d. protestą įstojusi į bylą šalis grindė būtent ankstesniu žodiniu prekių ženklu, nei to, kad motyvuose, kuriais grindžiamas 2007 m. birželio 19 d. pateiktas protestas, aiškiai remiamasi galimybe supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir būtent ankstesnį žodinį prekių ženklą.
28 Antra, būtina konstatuoti, kad ieškovė turėjo realią galimybę ir Protestų skyriuje, ir Apeliacinėje taryboje pateikti argumentų dėl galimybės supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir ankstesnį žodinį prekių ženklą nebuvimo, ir kad ji nusprendė Apeliacinėje taryboje atitinkamų argumentų nepateikti. Iš tikrųjų neginčijama, kad 2009 m. gruodžio 22 d. laišku ieškovė išdėstė savo argumentus, kai buvo nagrinėjama apeliacija, jos pateikta dėl Protestų skyriaus sprendimo, kuriais siekiama paneigti tik galimybę supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir pirmąjį ankstesnį vaizdinį prekių ženklą, o ne prašomą įregistruoti prekių ženklą ir ankstesnį žodinį prekių ženklą. Taigi, kadangi protestas grindžiamas būtent ankstesniu žodiniu prekių ženklu ir kadangi Apeliacinė taryba gali, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėti galimybę supainioti tik šį ankstesnį prekių ženklą ir prašomą įregistruoti prekių ženklą, ieškovė turėjo, kaip matyti iš Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies, vykstant apeliacijos nagrinėjimo procedūrai Apeliacinėje taryboje pateikti savo atsiliepimus, susijusius su ankstesniu žodiniu prekių ženklu, jeigu pageidavo, kad Apeliacinė taryba į juos atsakytų ginčijamame sprendime. Taigi ieškovė neturėtų remtis tuo, kad negalėjo numatyti aplinkybės, jog Apeliacinė taryba, nagrinėdama galimybę supainioti, remsis tik ankstesniu žodiniu prekių ženklu.
29 Iš šio sprendimo 27 ir 28 punktuose pateiktų paaiškinimų matyti, kad Apeliacinė taryba nepažeidė ieškovės teisės būti išklausytai, aiškiai nepasiūliusi pateikti atsiliepimų dėl ankstesnio žodinio prekių ženklo.
30 Be kita ko, kadangi tuo metu, kai buvo nagrinėjama ieškovės apeliacija dėl Protestų skyriaus sprendimo, ieškovė nepateikė argumentų dėl galimybės supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir ankstesnį žodinį prekių ženklą, ji neturėtų kritikuoti to, kad Apeliacinė taryba ginčijame sprendime nepateikė aiškaus atsakymo į minėtus argumentus. Iš tikrųjų, nors Apeliacinė taryba turi iš naujo iš esmės išnagrinėti protesto pagrįstumą, iš Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio, kurio turinys primenamas šio sprendimo 26 punkte, matyti, kad ji gali nagrinėti tik jai nurodytus pagrindus ir argumentus. Priešingu atveju Apeliacinė taryba turėtų nuspręsti dėl pagrindų ir argumentų, kuriais ieškovė nepageidavo remtis šiame procedūros etape.
31 Iš pateiktų paaiškinimų matyti (šio sprendimo 27–30 punktai), kad pirmąjį ieškovės kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
32 Antra, dėl ieškovės kaltinimo, kad Apeliacinė taryba pažeidė savo diskreciją nepranešusi ieškovei apie ketinimą pakeisti, nagrinėjant galimybę supainioti, pirmąjį ankstesnį vaizdinį prekių ženklą ankstesniu žodiniu prekių ženklu, reikia konstatuoti, kad, kalbant apie teisės normas, kurių pažeidimą ji nurodo ir kurios pateiktos šio sprendimo 19 punkte, Reglamento Nr. 216/96 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta:
„Pranešėjas [kiekvienoje VRDT apeliacinėje taryboje] iš anksto susipažįsta su apeliacija. Pagal Tarybos pirmininko nuorodas pranešėjas gali parengti šalims pranešimus, kuriuos jis pasirašo tarybos vardu.“
33 Kita vertus, Reglamento Nr. 216/96 10 straipsnyje numatyta, kad „jei, tarybos nuomone, yra tikslinga pranešti šalims apie galimą esminių ar teisinių dalykų įvertinimą, tai turi būti padaryta taip, kad nebūtų pagrindo daryti prielaidą, jog taryba yra įsipareigojusi taip vertinti“.
34 Taigi reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, abiem Reglamento Nr. 216/96 nuostatomis, pateiktomis šio sprendimo 32 ir 33 punktuose, ir kurios, kaip nurodo ieškovė, yra susijusios su Reglamento Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalimi ir 75 bei 76 straipsniais, kuriuose numatyta teisė būti išklausytam, nenumatoma Apeliacinės tarybos pareiga nagrinėjant galimybę supainioti informuoti šalis apie savo ketinimą atsižvelgti į vieną arba visus ankstesnius prekių ženklus, nurodytus proteste.
35 Todėl antrąjį ieškovės kaltinimą ir visą pirmąjį pagrindą reikia atmeti kaip nepagrįstus.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su klaida dėl ankstesniu žodiniu prekių ženklu žymimų prekių, į kurias turi būti atsižvelgta vertinant galimybę supainioti
36 Iš esmės ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnio 1 dalį, susijusią su 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 (OL L 303, p. 1), iš dalies pakeisto 2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1041/2005 (OL L 172, p. 4), 15 taisyklės 2 dalies f punktu. Šiuo atžvilgiu ji pažymi, kad ginčijamo sprendimo 29 punkte Apeliacinė taryba turėjo atsižvelgti tik į ankstesniu žodiniu prekių ženklu žymimus „šviežią pieną, kondensuotą pieną ir pieno miltelius, sūrį, sviestą, jogurtą, kefyrą ir kitus pieno produktus“, nes tik šios prekės buvo nurodytos proteste, pateiktame per nurodytą trijų mėnesių terminą nuo Bendrijos prekių ženklo paraiškos paskelbimo dienos.
37 VRDT ir įstojusi į bylą šalis nepritaria ieškovės argumentams.
38 Visų pirma reikia nurodyti pagrindines protesto padavimo taisykles, paskui, antra, nustatyti tikslią įstojusios į bylą šalies pateikto protesto apimtį ir galiausiai, trečia, nustatyti, ar šiuo atveju Apeliacinė taryba, vertindama galimybę supainioti nagrinėjamus prekių ženklus, galėjo atsižvelgti į visas ankstesniu žodiniu prekių ženklu žymimas prekes arba ar ji turėjo atsižvelgti tik į dalį iš jų.
39 Pirmiausia reikia nurodyti, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnio 1 dalį „per tris mėnesius nuo paraiškos Bendrijos prekių ženklui paskelbimo dienos, remdamiesi tuo, kad [to paties reglamento] 8 straipsnio pagrindu prekių ženklas negali būti įregistruotas, šie asmenys gali paduoti protestą dėl prekių ženklo įregistravimo“.
40 Toliau Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnio 3 dalis suformuluota taip:
„Protestas privalo būti paduotas raštu ir turi būti nurodomi jo pagrindai <...> Per [VRDT] nustatytą laiką protestą pareiškęs asmuo savo teiginiams paremti gali pateikti faktus, įrodymus ir argumentus.“
41 Be to, Reglamento Nr. 2868/95 15 taisyklės 2 dalyje nurodyta:
„Pranešimą apie protestą sudaro:
<...>
b) aiški ankstesnio ženklo arba ankstesnės teisės, kuriais grindžiamas protestas, nuoroda, būtent:
i) jei protestas grindžiamas ankstesniu ženklu, kaip apibrėžta Reglamento [Nr. 207/2009] 8 straipsnio 2 dalies a ar b punkte <...> – ankstesnio ženklo bylos numerio nuoroda arba registracijos numeris, nuoroda į tai, ar ankstesnis ženklas yra įregistruotas arba dėl jo paduota paraiška, valstybių narių, jei taikoma ir Beniliuksą, kuriose arba kurioms ankstesnis ženklas yra apsaugotas nuoroda, arba, jei taikoma, nuoroda į tai, jog jis yra Bendrijos prekių ženklas;
<...>
f) prekės ir paslaugos, kuriomis grindžiamas protestas;
<...>“
42 Be to, Reglamento Nr. 2868/95 17 taisyklės 4 dalyje nurodyta:
„Jei pranešimas apie protestą neatitinka [Reglamento Nr. 2868/95] 15 taisyklės nuostatų, [VRDT] apie tai praneša protestą reiškiančiai šaliai ir paragina ją per du mėnesius ištaisyti nurodytus trūkumus. Jei trūkumai iki nustatyto termino neištaisomi, [VRDT] atmeta protestą kaip nepriimtiną.“
43 Be to, pagal Reglamento Nr. 2868/95 18 taisyklės 1 dalį, „jei, remiantis [minėto reglamento] 17 taisykle, nustatoma, kad protestas yra priimtinas, [VRDT] nusiunčia šalims pranešimą, informuodama jas apie tai, kad su protestu susiję procesiniai veiksmai pradedami praėjus dviem mėnesiams nuo pranešimo gavimo“.
44 Galiausiai Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklėje „Protesto pagrindimas“ numatyta:
„1. [VRDT] suteikia protestą reiškiančiai šaliai galimybę per jos nustatytą laiką, kuris yra ne mažesnis kaip 2 mėnesiai nuo tos dienos, kuri pagal [to paties reglamento] 18 taisyklės 1 dalį laikoma su protestu susijusių procesinių veiksmų pradžia, – pateikti jos protestą pagrindžiančius faktus, įrodymus ir argumentus arba papildyti jau anksčiau pateiktus pagal 15 taisyklės 3 dalį.
2. Per 1 dalyje nurodytą laikotarpį protestą reiškianti šalis pateikia faktus, įrodymus ar argumentus apie ankstesnio ženklo arba ankstesnės teisės egzistavimą, galiojimą bei apsaugos apimtį, taip pat įrodymą, pagrindžiantį jo įgaliojimus pateikti protestą. Protestą reiškianti šalis pateikia šiuos įrodymus:
a) jei protestas grindžiamas prekių ženklu, kuris nėra Bendrijos prekių ženklas – jo padavimo arba įregistravimo įrodymus pateikiant:
<...>
ii) jei prekių ženklas įregistruotas – atitinkamo registracijos liudijimo arba tam tikrais atvejais paskutiniojo pratęsimo liudijimo kopiją, rodančią, kad prekių ženklo apsaugos terminas yra ilgesnis nei nurodytas 1 dalyje, bei visus jo pratęsimus arba lygiaverčius dokumentus, išduotus prekių ženklą įregistravusios administracijos;
<...>“
45 Antra, reikia nustatyti šiuo atveju įstojusios į bylą šalies paduoto protesto apimtį.
46 Neginčijama, kad 2007 m. sausio 9 d. pateiktame proteste įstojusi į bylą šalis nurodė, kad protestą grindžia „visomis prekėmis ir paslaugomis, kurioms skirtas [ankstesnis žodinis prekių ženklas]“.
47 Kad pagrįstų 2007 m. sausio 9 d. paduotą protestą, įstojusi į bylą šalis pateikė 2004 m. birželio 4 d. Oficina Española de Patentes y Marcas (Ispanijos patentų ir prekių ženklų biuras) išduotą liudijimą (toliau – pirmasis liudijimas), kuriame nurodoma, kad ankstesnio žodinio prekių ženklo paraiška 1944 m. kovo 30 d. buvo pateikta 29 klasės prekėms, atitinkančioms tokį aprašymą: „Šviežias pienas, kondensuotas pienas ir pieno milteliai, sūris, sviestas, jogurtas, kefyras ir kiti pieno produktai“.
48 Trečia, iš 2007 m. vasario 19 d. VRDT laiško įstojusiai į bylą šaliai matyti, kad VRDT jai pasiūlė per keturis mėnesius, t. y. iki 2007 m. birželio 20 d., pateikti jos protestą pagrindžiančius faktus, įrodymus ir argumentus arba papildyti jau anksčiau pateiktus, arba papildyti ir įrodyti, kad ankstesni prekių ženklai, kuriais grindžiamas jos protestas, egzistuoja ir galioja.
49 Ketvirta, 2007 m. birželio 18 d. laišku, išsiųstu VRDT atsakant į šio sprendimo 48 punkte minėtą laišką, įstojusi į bylą šalis pateikė VRDT ankstesnio žodinio prekių ženklo registracijos liudijimo kopiją. Šiame 2007 m. kovo 28 d. Oficina Española de Patentes y Marcas išduotame liudijime (toliau – antrasis liudijimas) nurodoma, kad šis 1944 m. kovo 30 d. įregistruotas prekių ženklas skirtas 29 klasės prekėms, atitinkančioms tokį aprašymą: „Šviežias pienas, kondensuotas pienas ir pieno milteliai, sūris, sviestas, jogurtas, kefyras ir kiti pieno produktai“. Be to, jame patikslinama, kad nuo 1995 m. rugsėjo 8 d. registracija buvo išplėsta prekių, atitinkančių tokį aprašymą „Gyvulinės kilmės maisto produktai; maistiniai aliejai ir riebalai; džiovintos daržovės ir kitos paruoštos vartoti arba konservuotos daržovės; drebučiai, kompotai; mėsa, paukštiena ir žvėriena; kiaušiniai; padažai salotoms; pieno gėrimai, kuriuose pienas yra pagrindinis ingredientas; į šį sąrašą aiškiai nepatenka žuvis ir konservuoti jūros produktai“, atžvilgiu.
50 Taigi iš šio sprendimo 46–49 punktuose pateiktų paaiškinimų matyti, kad, pirma, įstojusi į bylą šalis protestą padavė per tris mėnesius nuo prašomo įregistruoti prekių ženklo paraiškos paskelbimo Bendrijos prekių ženklų biuletenyje dienos. Antra, nors šiame proteste nurodyta, kad jis grindžiamas „visomis prekėmis, kurioms skirtas“ ankstesnis žodinis prekių ženklas, pirmajame liudijime išvardyta tik dalis prekių, kurioms skirtas minėtas prekių ženklas. Galiausiai per VRDT nustatytą terminą protestui papildyti ieškovė pateikė antrąjį liudijimą, kuriame išvardytos visos prekės, kurioms skirtas minėtas prekių ženklas.
51 Trečia, remiantis šio sprendimo 39–44 punktuose nurodytomis taisyklėmis ir šio sprendimo 50 punkte pateiktais paaiškinimais, reikia nurodyti, kad Apeliacinė taryba nesuklydo, kai vertindama galimybę supainioti atsižvelgė į visas prekes, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas.
52 Iš tikrųjų, pirma, tai, kad įstojusi į bylą šalis padavė protestą 2007 m. sausio 9 d., t. y. per tris mėnesius nuo prašomo įregistruoti prekių ženklo paraiškos paskelbimo Bendrijos prekių ženklų biuletenyje 2006 m. spalio 16 d. (žr. šio sprendimo 4 punktą), aiškiai nurodydama ankstesnį žodinį prekių ženklą, atitinka Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnio 1 dalį.
53 Antra, iš įstojusios į bylą šalies paduoto protesto matyti, kad, kaip reikalaujama Reglamento Nr. 2868/95 15 taisyklės 2 dalies b punkto i papunktyje, ji aiškiai nurodė ankstesnį žodinį prekių ženklą kaip vieną iš prekių ženklų, kuriuo grindžiamas jos protestas. Kaip reikalaujama Reglamento Nr. 2868/95 15 taisyklės 2 dalies b punkte, ji nurodė, kad nagrinėjant protestą turi būti atsižvelgiama į „visas prekes, kurioms skirtas“ ankstesnis žodinis prekių ženklas. Žinoma, reikia apgailestauti, kad, priešingai, nei tvirtina įstojusi į bylą šalis, ir, kaip matyti iš VRDT bylos medžiagos, ji pridėjo pirmąjį liudijimą, kuriame nurodyta tik dalis ankstesniu žodiniu prekių ženklu saugomų prekių, tačiau tai nekeičia išvados, jog iš protesto aiškiai matyti, kad protestą ji grindė visomis prekėmis, kurios saugomos minėtu prekių ženklu.
54 Trečia, atsižvelgusi į prieštaravimą tarp protesto, kuriame nurodytos visos prekės, kurioms skirtas ankstesnis žodinis prekių ženklas, ir pirmojo liudijimo, kuriame kalbama tik apie dalį minėtų prekių, VRDT, remdamasi Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 1 dalimi ir 2 dalies a punkto i papunkčiu, paprašė įstojusios į bylą šalies pateikti jai kitą liudijimą, patvirtinantį ankstesnio žodinio prekių ženklo buvimą ir minėto prekių ženklo apsaugos apimtį; įstojusi į bylą šalis tai padarė – pateikė antrąjį liudijimą, kuriame išsamiai išdėstytos visos prekės ir paslaugos, kuriomis įstojusi į bylą šalis norėjo grįsti savo protestą.
55 Todėl, priešingai, nei tvirtina ieškovė, įstojusi į bylą šalis neteisėtai neišplėtė protesto apimties pasibaigus trijų mėnesių terminui, o tik tinkamai papildė savo protestą pateikusi antrąjį liudijimą, kuriame yra tikslus visų prekių, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas, sąrašas.
56 Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti antrąjį pagrindą kaip nepagrįstą.
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su klaidomis dėl ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymo
57 Ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba padarė klaidų, susijusių su ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymu, ir kad dėl to pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnį ir 42 straipsnio 2 ir 3 dalis.
58 VRDT ir įstojusi į bylą šalis nepritaria ieškovės argumentams.
59 Reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 207/2009 10 konstatuojamosios dalies, ankstesnio prekių ženklo apsauga pateisinama tik jeigu šis prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas. Atitinkamai Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo gali prašyti pateikti įrodymų, kad penkerius metus iki Bendrijos prekių ženklo, dėl kurio paduotas protestas, paraiškos paskelbimo dienos ankstesnis Bendrijos prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas teritorijoje, kurioje buvo saugomas.
60 Be to, pagal Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 3 dalį naudojimo iš tikrųjų įrodymus sudaro duomenys apie ankstesnio prekių ženklo naudojimo vietą, laiką, apimtį bei pobūdį.
61 Taip pat, taikant Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnio 2 dalies a punktą ir 43 straipsnio 2 ir 3 dalis, ankstesnio nacionalinio ar Bendrijos prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas Bendrijos prekių ženklo paraiškos atžvilgiu, naudojimo iš tikrųjų įrodymas apima ir įrodymą dėl ankstesnio prekių ženklo naudojimo tokia forma, kurios elementai skiriasi, jeigu jie nepakeičia išskirtinio ženklo pobūdžio, kuris buvo ženklo įregistravimo metu (šiuo klausimu žr. 2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Castellblanch prieš VRDT – Champagne Roederer (CRISTAL CASTELLBLANCH), T‑29/04, Rink. p. II‑5309, 30 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
62 Bendrasis Teismas mano, kad reikia išnagrinėti abu ieškovės pateiktus kaltinimus, pradedant antruoju.
63 Pirma, remdamasi antruoju pagrindu ieškovė nurodo, kad įstojusios į bylą šalies VRDT pateikti naudojimo iš tikrųjų įrodymai yra susiję su šio sprendimo 6 punkte nurodytais ankstesniais vaizdiniais prekių ženklais, ypač pirmuoju ankstesniu vaizdiniu prekių ženklu, o ne ankstesniu žodiniu prekių ženklu. Šiuo atžvilgiu ieškovė nurodo, kad pagal 2007 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimą Il Ponte Finanziaria prieš VRDT (C‑234/06 P, Rink. p. I‑7333) įstojusi į bylą šalis negalėjo įrodyti ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų remdamasi dokumentais, susijusiais su pirmuoju ankstesniu vaizdiniu prekių ženklu.
64 Ginčijamo sprendimo 26 punkte Apeliacinė taryba iš esmės nurodė, kad įstojusi į bylą šalis pateikė kelių tūkstančių eurų sąskaitas, siųstas Ispanijos prekybos centrams, už atitinkamą laikotarpį nuo 2001 m. spalio mėn. iki 2006 m. spalio mėnesio ir kad tiek šių sąskaitų antraštinėje dalyje, tiek eilutėse, kuriose nurodyta parduotų prekių rūšis, t. y. pienas, grietinė ir pieno gėrimai, taip pat jų kiekis ir kaina, yra žodinis elementas RAM. Kita vertus, minėto sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad ankstesnis žodinis prekių ženklas yra įvairiuose įstojusios į bylą šalies pateiktuose dokumentuose, kaip antai reklaminėse ir tam tikrų prekių, kurioms skirtas minėtas prekių ženklas, pakuočių nuotraukose.
65 Be to, dėl ankstesniame punkte nurodytų sąskaitų Apeliacinė taryba nurodė, kad, remiantis Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies a punktu, aplinkybė, kad ten ankstesnis žodinis prekių ženklas yra atspausdintas mėlynai ant geltono pusapskritimio, nekeičia jo skiriamojo požymio, nes tai yra prekyboje dažnai pasitaikantys baziniai grafiniai elementai.
66 Šiuo atveju būtina konstatuoti, kad, pirma, kaip Apeliacinė taryba teisingai nurodė ginčijamo sprendimo 26 ir 27 punktuose, labai daug įstojusios į bylą šalies pateiktų sąskaitų, kuriose skirtingos parduotos prekės konkrečiai identifikuojamos ankstesniu žodiniu prekių ženklu, apima visą atitinkamą penkerių metų laikotarpį iki prašomo įregistruoti prekių ženklo paraiškos paskelbimo dienos; ieškovė to neginčija. Kita vertus, šias sąskaitas papildo kelios reklaminės ir pakuočių nuotraukos, kuriose yra ne tik pirmasis ankstesnis vaizdinis prekių ženklas, bet ir ankstesnis žodinis prekių ženklas.
67 Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, remdamasi šio sprendimo 66 punkte minėtais dokumentais, Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai nuspręsti, kad ankstesnis žodinis prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas.
68 Ieškovės argumentą, kad Apeliacinė taryba negalėjo, kaip matyti iš nusistovėjusios teismų praktikos, remtis pirmojo ankstesnio vaizdinio prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų patvirtinančiais dokumentais tam, kad nuspręstų, jog ankstesnis žodinis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, nes šiems dviem prekių ženklams nebūdingi dideli skirtumai, reikia atmesti kaip netinkamą. Iš tikrųjų, net jeigu reikėtų manyti, kad tikrindama ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų Apeliacinė taryba padarė klaidingą išvadą, pateikiamą šio sprendimo 65 punkte, tai nedaro įtakos ankstesniame punkte pateiktai išvadai, kad ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimo įrodymų pakako, kad būtų nuspręsta, jog minėtas prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas.
69 Antra, pateikdama pirmąjį kaltinimą ieškovė nurodo, kad ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų buvo įrodytas tik dėl „ultra aukštoje temperatūroje apdirbto pieno ir konservuotų pieno gėrimų“. Taigi ginčijamo sprendimo 29 punkte Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad įstojusi į bylą šalis įrodė ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų „pieno, grietinėlės, pieno gėrimų, kuriuose pienas yra pagrindinis ingredientas“, atžvilgiu, tačiau neįrodė kitų prekių, kurios žymimos ankstesniu žodiniu prekių ženklu, atžvilgiu.
70 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad pateiktos sąskaitos ir reklaminės bei pakuočių nuotraukos, aprašytos šio sprendimo 64 punkte, konkrečiai patvirtina, kad buvo parduotas skirtingų rūšių pienas, kaip antai nenugriebtas pienas, pusiau nugriebtas pienas ir nugriebtas pienas, bei grietinėlė ir pieno gėrimai, kaip antai šokoladiniai pieno gėrimai.
71 Pirma, nors tiesa, kad, kaip nurodo ieškovė, nė vienu iš įstojusios į bylą šalies dokumentu neįrodoma, kad ankstesnis žodinis prekių ženklas buvo daugiausia naudojamas prekių kategorijai „šviežias pienas“, tai nereiškia, kad, kaip pastebi VRDT, kalbant apie ankstesnį žodinį prekių ženklą, nuoroda „šviežias pienas“ turi būti suprantama kaip nurodanti skystą pieną, nes ši pieno rūšis papildo kitų pieno rūšių, kaip antai „kondensuoto pieno“ ir „pieno miltelių“, kuriems skirtas minėtas prekių ženklas, sąrašą. Toliau reikia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog „šviežias pienas“ yra pieno, kuris nėra nenugriebtas, pusiau nugriebtas ir nugriebtas, kategorija. Galiausiai bet kuriuo atveju, kaip teisingai nurodo įstojusi į bylą šalis, nenugriebtas pienas, pusiau nugriebtas pienas ir nenugriebtas pienas patenka į „pieno gėrimų, kuriuose pienas yra pagrindinis ingredientas“ ir kurie iš esmės atitinka „pieną“, kuriame yra kitų ingredientų, kategoriją. Taigi ieškovės argumentus, kad įstojusi į bylą šalis neįrodė ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimo „pienui“ arba „šviežiam pienui“, reikia atmesti kaip nepagrįstus.
72 Antra, dėl ieškovės argumento, kad įstojusi į bylą šalis pateikė ribotą ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimo „grietinėlei“ įrodymų skaičių, proteste nenurodžiusi, kad minėta prekė atitinka „pieno produktus“, reikia pažymėti, kad įstojusios į bylą šalies pateiktos sąskaitos, nurodomos šio sprendimo 64 punkte, patvirtina, kad atitinkamu laikotarpiu „grietinėlė“ buvo parduota kelis kartus. Kita vertus, ieškovė neginčijo, kad „grietinėlė“ priskiriama prie „pieno produktų“. Tokiomis aplinkybėmis ieškovės argumentą šiuo atžvilgiu reikia atmesti kaip nepagrįstą.
73 Trečia, ieškovės argumentą, kad į „pieno gėrimus, kuriuose pienas yra pagrindinis ingredientas“, negali būti atsižvelgiama, nes jie nenurodyti proteste, reikia atmesti kaip nepagrįstą. Iš tikrųjų, kaip buvo konstatuota šio sprendimo 51–55 punktuose, įstojusi į bylą šalis savo proteste pagrįstai rėmėsi visomis prekėmis, saugomomis minėtu prekių ženklu, įskaitant „pieno gėrimus, kuriuose pienas yra pagrindinis ingredientas“. Kita vertus, svarbu nurodyti, kad ieškovė neginčija, jog įstojusi į bylą šalis pateikė ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų šioms prekėms įrodymų.
74 Tokiomis aplinkybėmis pirmąjį ieškovės kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą, o trečiąjį pagrindą – kaip iš dalies nepagrįstą ir iš dalies nesvarbų.
Dėl ketvirtojo ir penktojo pagrindų, susijusių atitinkamai su ankstesnio žodinio prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimo klaida ir nagrinėjamų žymenų palyginimo klaidomis
75 Remdamasi ketvirtuoju pagrindu ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnį ir Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 1 ir 3 dalis bei 50 taisyklės 1 dalį. Iš esmės ji mano, kad Apeliacinė taryba nepagrįstai atsižvelgė į sustiprėjusį ankstesnio žodinio prekių ženklo skiriamąjį požymį, nors įstojusi į bylą šalis nepateikė nei argumentų, nei įrodymų šiuo atžvilgiu per nustatytą terminą.
76 Remdamasi penktuoju pagrindu ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Šiuo atžvilgiu ji tvirtina, kad nėra galimybės supainioti prašomo įregistruoti prekių ženklo ir ankstesnio žodinio prekių ženklo. Visų pirma pieną ir sūrį sieja tik labai tolimas panašumas. Be to, nagrinėjami žymenys nėra panašūs, ypač kadangi prašomame įregistruoti prekių ženkle antrasis balsis nekirčiuotas. Be to, Apeliacinė taryba neturėjo atsižvelgti į sustiprėjusį skiriamąjį požymį, ypač dėl to, kad jos nagrinėjimas ribojamas įstojusios į bylą šalies nustatyta protesto apimtimi. Galiausiai Apeliacinė taryba klaidingai įvertino galimybę supainioti nagrinėjamus prekių ženklus, ypač dėl to, kad žymenį BELLRAM sudaro tik vienas žodis, ir dėl žodžio „bellram“ naujo pobūdžio.
77 VRDT ir įstojusi įbylą šalis prieštarauja šiems dviem pagrindams.
78 Pirmiausia primintina, kad nors vertinant galimybę supainioti turi būti atsižvelgta į ankstesnio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, skiriamąjį požymį, jis yra tik vienas iš elementų, į kuriuos atsižvelgiama vertinant (šiuo klausimu žr. 2012 m. sausio 31 d. Bendrojo Teismo sprendimo Spar prieš VRDT – Spa Group Europe (SPA GROUP), T‑378/09, neskelbto Rinkinyje, 22 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Todėl reikia nagrinėti ieškovės argumentus, pateiktus ketvirtojo pagrindo atžvilgiu, kartu su argumentais, ieškovės pateiktais penktojo pagrindo, kuriuo ji iš esmės nurodo, kad nėra galimybės supainioti prašomo įregistruoti prekių ženklo su ankstesniu žodiniu prekių ženklu, atžvilgiu.
79 Vadovaujantis Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu, ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Galimybė supainioti apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.
80 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybę suklaidinti sudaro tikimybė, kad visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba, nelygu atvejis, ekonomiškai susijusių įmonių. Iš šios teismo praktikos taip pat matyti, jog galimybė supainioti turi būti visapusiškai vertinama atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, įskaitant žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink. p. II‑2821, 30–33 punktus ir nurodytą teismų praktiką).
81 Siekiant taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, galimybė supainioti reiškia, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra tapatūs arba panašūs ir kad prekės ar paslaugos, kurioms jie skirti, yra tapačios arba panašios. Šios sąlygos yra kumuliacinės (žr. 2009 m. sausio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Commercy prieš VRDT – easyGroup IP Licensing (easyHotel), T‑316/07, Rink. p. II‑43, 42 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
82 Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, visapusiškai vertinant galimybę supainioti reikia atsižvelgti į atitinkamų prekių kategorijos vidutinį vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus. Taip pat reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad vidutinio vartotojo pastabumas gali kisti pagal nagrinėjamą prekių ar paslaugų kategoriją (žr. 2007 m. vasario 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mundipharma prieš VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, Rink. p. II‑449, 42 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
83 Galiausiai dėl atsižvelgimo į prekių ženklo skiriamąjį požymį visapusiškai vertinant galimybę supainioti reikia nurodyti, kad net tuo atveju, kai ankstesnis prekių ženklas turi nestiprų skiriamąjį požymį, gali egzistuoti galimybė supainioti visų pirma dėl žymenų ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo (šiuo klausimu žr. 78 punkte minėto Sprendimo SPA GROUP 22 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
84 Šiuo atveju svarbu nurodyti, kad galimybė supainioti nagrinėjamus prekių ženklus turi būti vertinama atsižvelgiant į vidutinį vartotoją ispaną. Iš tikrųjų, kaip Apeliacinė taryba teisingai nurodė ginčijamo sprendimo 22 punkte ir ieškovė to neginčijo, nagrinėjamos prekės skirtos galutiniams vartotojams, kurie yra plačiosios visuomenės dalis, o ankstesnis žodinis prekių ženklas buvo įregistruotas Ispanijoje.
Dėl prekių, kurioms skirti nagrinėjami prekių ženklai, palyginimo
85 Ieškovė prieštarauja Apeliacinės tarybos vertinimui, pateiktam ginčijamo sprendimo 30 punkte, pagal kurį „pienas, grietinėlė, pieno gėrimai, kuriuose pienas yra pagrindinis ingredientas“, kuriems skirtas ankstesnis žodinis prekių ženklas, yra labai panašūs į „sūrius“, kuriems skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas. Jos nuomone, prekės, kurioms skirti nagrinėjami prekių ženklai, yra nepanašios, arba joms būdingas labai tolimas panašumas.
86 Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, siekiant įvertinti nagrinėjamų prekių ar paslaugų panašumą, reikia atsižvelgti į visus svarbius ryšį tarp šių prekių ar paslaugų apibūdinančius veiksnius. Tarp šių veiksnių visų pirma yra jų rūšis, paskirtis, naudojimas ir konkuruojantis ar papildomas pobūdis. Taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kaip antai atitinkamų prekių platinimo būdai (žr. 2007 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo El Corte Inglés prieš VRDT – Bolaños Sabri (PiraÑAM diseño original Juan Bolaños), T‑443/05, Rink. p. II‑2579, 37 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
87 Šiuo atveju, pirma, būtina konstatuoti, kad, kaip Apeliacinė taryba teisingai nurodė ginčijamo sprendimo 30 punkte, prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimi „sūriai“ yra maisto produktai, pagaminti visiškai arba beveik visiškai iš „pieno“, kuris yra viena iš prekių, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas. Todėl, priešingai, nei tvirtina ieškovė, prekių, kurioms skirti minėti žymenys, pobūdis nėra labai skirtingas; priešingai, joms būdingas tam tikras panašumas. Tokį panašumą patvirtina tai, kad, kaip teisingai nurodė VRDT, „pieną“ ir „sūrius“ vartotojas, norintis vartoti daug kalcio turinčius produktus, galėtų laikyti konkuruojančiomis arba vienos kitas pakeičiančiomis prekėmis. Šiam konstatavimui įtakos nedaro ieškovės argumentai, kad nagrinėjamos prekės yra valgomos ir turi skirtingą skonį.
88 Antra, net jeigu paaiškėtų, kaip tvirtina ieškovė, kad stambūs Ispanijos sūrių gamintojai negamina pieno, tai neleistų paneigti, kad, kaip teisingai pastebi VRDT, šis veiksnys vidutiniam vartotojui ispanui gali būti nežinomas. Iš tikrųjų pastarasis gali manyti, kad sūriai ir pienas gaminami tose pačiose įmonėse, atsižvelgiant į tai, kad sūriai gaminami visiškai arba beveik visiškai iš pieno.
89 Trečia, ieškovė neginčija, kad, kaip pažymi VRDT, nagrinėjamos prekės platinamos vienodai, t. y. prekybos centruose, ir kad, kaip VRDT nurodo ginčijamo sprendimo 30 punkte, jomis prekiaujama tuose pačiuose minėtų prekybos centrų pieno produktų skyriuose.
90 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 87–89 punktuose, reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad nagrinėjamos prekės yra labai panašios. Taigi ieškovės argumentus šiuo klausimu reikia atmesti kaip nepagrįstus.
Dėl nagrinėjamų žymenų palyginimo
91 Ieškovė tvirtina, kad nagrinėjami žymenys nepanašūs arba kad jų panašumas nedidelis.
92 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek tai susiję su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu nagrinėjamų prekių ženklų panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų sukeliamu įspūdžiu, visų pirma atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Tai, kaip vidutinis nagrinėjamų prekių ir paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklus, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant minėtą galimybę supainioti. Vidutinis vartotojas prekių ženklą dažniausiai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (žr. 2007 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Shaker, C‑334/05 P, Rink. p. I‑4529, 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
93 Dėl vizualaus panašumo ginčijamo sprendimo 33 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad nagrinėjami žymenys, vertinami kaip visuma, yra panašūs. Šiuo atžvilgiu ji iš esmės nurodo, kad jeigu abu prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra skirtingo ilgumo dėl keturių pirmųjų prašomo įregistruoti prekių ženklo raidžių „b“, „e“, „l“ ir „l“, tai reiškia, kad, net jeigu šis prekių ženklas suvokiamas kaip visuma, mažai tikėtina, kad vartotojams nežinoma, jog abiejuose prekių ženkluose yra tos pačios trys raidės „r“, „a“ ir „m“, kurios sudaro beveik pusę prašomo įregistruoti prekių ženklo.
94 Ieškovė prieštarauja tokiam vertinimui nurodydama, kad mažai tikėtina, jog vartotojai pastebėtų trijų paskutinių raidžių „r“, „a“ ir „m“ prašomame įregistruoti prekių ženkle ir ankstesniame žodiniame prekių ženkle tapatumą, nes, kaip matyti iš nusistovėjusios teismų praktikos, iš vieno žodžio sudaryti prekių ženklai suvokiami kaip visuma, o ne kaip sudaryti iš skirtingų elementų.
95 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas ir ankstesnis prekių ženklas turi vizualių skirtumų, nes prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro septynios raidės, o ankstesnį žodinį prekių ženklą – tik trys, ir kad pirmosios keturios prašomo įregistruoti prekių ženklo raidės skiriasi nuo ankstesnį vaizdinį prekių ženklą sudarančių raidžių. Vis dėlto šių skirtumų nepakanka, kad atitinkamam vartotojui nesusidarytų įspūdis, jog šie prekių ženklai, vertinami kaip visuma, yra panašūs vizualiai, atsižvelgiant į jų panašumus. Pirma, kaip nurodė Apeliacinė taryba, aplinkybė, kad vienas iš dviejų prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančių skiemenų yra tapatus vieninteliam pirmojo ankstesnio vaizdinio prekių ženklo skiemeniui, sukuria įspūdį, kad minėti prekių ženklai yra panašūs. Antra, priešingai, nei tvirtina ieškovė, aplinkybė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas būtų suvokiamas kaip visuma, nepaneigia nagrinėjamų prekių ženklų panašumo dėl to, kad visas ankstesnis žodinis prekių ženklas yra prašomame įregistruoti prekių ženkle. Trečia, šio panašumo nesusilpnina, priešingai, nei tvirtina ieškovė, aplinkybė, kad šiems dviem prekių ženklams bendras skiemuo, t. y. „ram“, yra tik antrasis prašomo įregistruoti prekių ženklo skiemuo, nes iš nusistovėjusios teismų praktikos išplaukia, kad paprastai vartotojai dėmesį labiau atkreipia į žymenų pradžią. Iš tikrųjų ankstesnį žodinį prekių ženklą sudarantis žodis „ram“ ir prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarantis žodis „bellram“, kurie yra atitinkamai trijų ir septynių raidžių ilgumo, abiem atvejais yra trumpi žymenys. Tokiomis aplinkybėmis nagrinėjamų prekių ženklų skiemens „ram“ tapatumas pritraukia ir konkrečiai sulaiko atitinkamo vartotojo dėmesį.
96 Todėl reikia, pirma, atmesti kaip nepagrįstus ieškovės argumentus šiuo klausimu, antra, konstatuoti, kaip tai padarė Apeliacinė taryba, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas ir ankstesnis žodinis prekių ženklas, vertinami kaip visuma, yra panašūs vizualiai.
97 Antra, dėl fonetinio panašumo ginčijamo sprendimo 34 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad nagrinėjami prekių ženklai, vertinami kaip visuma, yra panašūs. Prašomas įregistruoti prekių ženklas ištariamas dviem skiemenimis. Remiantis ispanų kalbos tarimo taisyklėmis, akcentuojamas antrasis skiemuo, kuris tapatus vieninteliam ankstesnį žodinį prekių ženklą sudarančiam skiemeniui. Be to, šis antrasis skiemuo prasideda raide „r“, kuri ispanų kalboje yra labai stiprus skiriamasis garsas.
98 Ieškovė ginčija šį Apeliacinės tarybos vertinimą. Atsižvelgiant į ispanų kalbos tarimo taisykles, klaidinga manyti, kad neišvengiamai kirčiuojamas paskutinis žodžio skiemuo. Šiuo atžvilgiu tarimas priklauso nuo kirčiavimo ir kai kurie kelių skiemenų žodžiai visiškai nekirčiuojami. Be to, raidė „r“ nėra pabrėžiama.
99 Visų pirma svarbu pažymėti, atsižvelgiant į tai, ką nurodo Apeliacinė taryba, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle yra vienu skiemeniu daugiau nei ankstesniame vaizdiniame prekių ženkle ir kad pirmasis iš dviejų prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančių skiemenų skiriasi nuo ankstesnį žodinį prekių ženklą sudarančio skiemens. Vis dėlto šių nepanašumų nepakanka, kad atitinkamam vartotojui nesusidarytų įspūdis, jog šie prekių ženklai, vertinami bendrai, yra panašūs fonetiškai, atsižvelgiant į jų panašumo elementus. Iš tikrųjų, pirma, minėtus prekių ženklus sudaro tapatus skiemuo, kuris yra vienintelis ankstesnį žodinį prekių ženklą sudarantis žodinis elementas ir kuris yra vienas iš dviejų prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančių skiemenų. Antra, net darant prielaidą, kad manytina, jog Apeliacinė taryba suklydo nusprendusi, jog ispanų kalboje paprastai kirčiuojamas antrasis skiemuo, reikia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog šiuo atveju veikiau akcentuojamas pirmasis, o ne antrasis skiemuo, todėl pirmojo skiemens tarimu sumažinama antrojo skiemens svarba. Tokiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad, atsižvelgiant į skiemens „ram“ tapatumą prekių ženkluose, dėl kurių kilo ginčas, atitinkamas vartotojas skirtingai suvoktų dviejų prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, fonetinį panašumą. Trečia, net jei iš principo galima manyti, kad paprastai vartotojas dėmesį labiau atkreipia į pirmąją žodžio dalį, taip nėra šiuo atveju. Kaip jau buvo konstatuota šio sprendimo 95 punkte, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjami prekių ženklai yra trumpi žymenys, nagrinėjamų prekių ženklų tapatus skiemuo „ram“ pritraukia atitinkamo vartotojo dėmesį ir jį sulaiko tuo metu, kai jis ištariamas. Bet kuriuo atveju, net jeigu, kaip nurodo ieškovė, ispanų kalboje priebalsė „r“ paprastai nepabrėžiama, tai nepaneigia, kad kalbama apie stiprią skiriamąją priebalsę, galinčią pabrėžti prašomo įregistruoti prekių ženklo antrojo skiemens svarbą fonetiniu požiūriu.
100 Tokiomis aplinkybėmis reikia, pirma, atmesti kaip nepagrįstus ieškovės argumentus šiuo klausimu ir, antra, konstatuoti, kad prašomam įregistruoti prekių ženklui ir ankstesniam žodiniam prekių ženklui, vertinamiems kaip visuma, būdingas fonetinis panašumas.
101 Trečia, dėl konceptualaus panašumo ginčijamo sprendimo 35 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad nagrinėjamų žymenų konceptualus palyginimas negali daryti įtakos jų panašumo vertinimui. Reikia pritarti šiam konstatavimui, kurio ieškovė neginčija, nes, kaip teisingai nurodė Apeliacinė taryba, nė vienas iš dviejų nagrinėjamų žymenų, vertinamų kaip visuma, neturi reikšmės.
102 Atsižvelgiant į šio sprendimo 96, 100 ir 101 punktuose pateiktus paaiškinimus reikia daryti išvadą, kad nagrinėjami žymenys, vertinami kaip visuma, yra panašūs, nes, kaip Apeliacinė taryba nurodė ginčijamo sprendimo 40 punkte, jie panašūs vizualiai ir fonetiškai, be to, tai, kad jie nieko nereiškia, nedaro įtakos jų panašumo vertinimui. Todėl šiuo atžvilgiu pateikti ieškovės argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
Dėl galimybės supainioti
103 Ginčijamo sprendimo 37–39 punktuose Apeliacinė taryba nurodė, kad, atsižvelgiant į įstojusios į bylą šalies pateiktus ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymus, šis ženklas turi sustiprėjusį skiriamąjį požymį. Ginčijamo sprendimo 40 punkte ji tvirtino, kad, atsižvelgiant į ankstesnio žodinio prekių ženklo sustiprėjusį skiriamąjį požymį, žymenų vizualų ir fonetinį panašumą bei didelį prekių panašumą, egzistuoja galimybė supainioti. Galiausiai ginčijamo sprendimo 40 punkte ji patikslino, jog galimybė supainioti nagrinėjamus žymenis egzistuotų ir tuo atveju, jeigu ankstesnio žodinio prekių ženklo skiriamasis požymis būtų tik vidutinis.
104 Ieškovė nesutinka su šiuo vertinimu nurodydama, kiek tai susiję su ketvirtuoju ir penktuoju pagrindais, kad, pirma, Apeliacinė taryba negalėjo atsižvelgti į sustiprėjusį ankstesnio žodinio prekių ženklo skiriamąjį požymį, nes įstojusi į bylą šalis nepateikė argumentų šiuo klausimu per nustatytą terminą. Antra, Apeliacinė taryba neteisingai įvertino galimybės supainioti nagrinėjamus prekių ženklus buvimą, visų pirma dėl to, kad žymuo BELLRAM sudarytas tik iš vieno žodžio ir dėl žodžio „bellram“ vienodo ir naujo pobūdžio.
105 Šiuo atveju, kadangi atitinkamą visuomenę sudaro vidutiniai galutiniai vartotojai (žr. 84 punktą), kadangi nagrinėjamos prekės labai panašios (žr. 90 punktą) ir kadangi nagrinėjami žymenys yra panašūs (žr. 102 punktą), reikia konstatuoti, kaip Apeliacinė taryba nurodė ginčijamo sprendimo 40 punkte, kad galimybė supainioti nagrinėjamus prekių ženklus egzistuoja, neatsižvelgiant tai, ar ankstesnis žodinis prekių ženklas turi ar ne ryškų arba silpną skiriamąjį požymį.
106 Tokiomis aplinkybėmis, net manant, kad Apeliacinė taryba suklydo vertindama ankstesnio žodinio prekių ženklo skiriamąjį požymį, tai nekeičia konstatavimo, kad jos išvada, jog egzistuoja galimybė supainioti nagrinėjamus prekių ženklus, yra teisinga.
107 Nė vienu ieškovės pateiktu argumentu negalima paneigti šio sprendimo 106 punkte pateiktos išvados.
108 Pirma, dėl ieškovės argumento, kad elementas „ram“ prašomame įregistruoti prekių ženkle išlaiko savo autonomišką skiriamąją poziciją, reikia konstatuoti, kad šį argumentą, kurį ieškovė pateikė ir lygindama nagrinėjamus žymenis, reikia atmesti dėl šio sprendimo 95 ir 99 punktuose nurodytų motyvų.
109 Antra, ieškovės argumentą, kad iš Bendrojo Teismo praktikos matyti, jog bylose, susijusiose su kitais nei šiuo atveju nagrinėjamais prekių ženklais, jis nusprendė, jog vieno vienodo skiemens nepakanka tam, kad atsirastų galimybė supainioti, reikia atmesti kaip nepagrįstą. Iš tikrųjų konstatavimas konkrečioje byloje, kad vieno dviem prekių ženklams, dėl kurių kilo ginčas, bendro skiemens egzistavimo nepakanka tam, kad atsirastų galimybė supainioti, yra susijęs su faktinėmis aplinkybėmis ir negali keisti vertinimo, kad šiuo atveju ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nesuklydo dėl šio sprendimo 102 punkte pateiktų konstatavimų.
110 Todėl ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nesvarbų, o penktąjį – kaip iš dalies nesvarbų ir iš dalies nepagrįstą.
111 Kadangi atmestini visi ieškovės nurodyti pagrindai, reikia atmesti ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
112 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Lidl Stiftung & Co. KG bylinėjimosi išlaidas.
Pelikánová | Jürimäe | Van der Woude |
Paskelbta 2013 m. sausio 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Ginčo aplinkybės
Šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su ieškovės teisės būti išklausytai ir Apeliacinės tarybos diskrecijos pažeidimu
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su klaida dėl ankstesniu žodiniu prekių ženklu žymimų prekių, į kurias turi būti atsižvelgta vertinant galimybę supainioti
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su klaidomis dėl ankstesnio žodinio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymo
Dėl ketvirtojo ir penktojo pagrindų, susijusių atitinkamai su ankstesnio žodinio prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimo klaida ir nagrinėjamų žymenų palyginimo klaidomis
Dėl prekių, kurioms skirti nagrinėjami prekių ženklai, palyginimo
Dėl nagrinėjamų žymenų palyginimo
Dėl galimybės supainioti
Dėl bylinėjimosi išlaidų