BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. rugsėjo 25 d.(*)
„REACH – Chromo trioksido įtraukimas į cheminių medžiagų, kurioms reikia autorizacijos, sąrašą – Naudojimo būdai arba naudojimo būdų kategorijos, kurioms netaikomas reikalavimas gauti autorizaciją – „Esamų konkrečių Bendrijos teisės aktų, nustatančių minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą“ sąvoka – Akivaizdi vertinimo klaida – Proporcingumas – Teisė į gynybą – Gero administravimo principas“
Byloje T‑360/13
Verein zur Wahrung von Einsatz und Nutzung von Chromtrioxid und anderen Chrom‑VI‑verbindungen in der Oberflächentechnik eV (VECCO), įsteigta Memingene (Vokietija), ir ieškovės, kurių pavadinimai nurodyti I priede, atstovaujamos advokatų C. Mereu, K. Van Maldegem ir solisitoriaus J. Beck,
ieškovės,
palaikomos
Assogalvanica, įsteigtos Padujoje (Italija), ir kitų į bylą įstojusių šalių, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, atstovaujamų C. Mereu, K. Van Maldegem ir M. Beck,
įstojusių į bylą šalių,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą K. Talabér‑Ritz ir J. Tomkin,
atsakovę,
palaikomą
Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA), atstovaujamos W. Broere, M. Heikkilä ir T. Zbihlej,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2013 m. balandžio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 348/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priedas (OL L 108, p. 1),
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. Dittrich (pranešėjas), teisėjai J. Schwarcz ir V. Tomljenović,
posėdžio sekretorė C. Heeren, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. vasario 12 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Pirmoji ieškovė Verein zur Wahrung von Einsatz und Nutzung von Chromtrioxid und anderen Chrom‑VI‑verbindungen in der Oberflächentechnik eV (VECCO) yra pagal Vokietijos teisę įsteigta asociacija, atstovaujanti tolesniems chromo trioksido naudotojams.
2 185 ieškovės, kurių pavadinimai nurodyti I priede, gali būti suskirstytos į tris grupes. Į pirmą grupę patenka ieškovės, kurios vandenyje ištirpintą chromo trioksidą naudoja paviršiams apdirbti. Antrą grupę sudaro ieškovės, tiekiančios paviršiams padengti skirtus mišinius, kurių sudėtyje yra chromo trioksido. Trečiai grupei priklausančios ieškovės yra pramoniniai klientai, kurie tiekia arba gamina mechanines dalis, stakles ar kitus gaminus, todėl dengia chromu gaminamas detales.
3 2010 m. rugpjūčio mėn. Vokietijos Federacinė Respublika pateikė Europos cheminių medžiagų agentūrai (angl. k. European Chemicals Agency, ECHA) dokumentaciją (toliau – XV priedo reikalavimus atitinkanti dokumentacija), parengtą siekiant pripažinti chromo trioksidą labai didelį susirūpinimą keliančia medžiaga, kaip numatyta pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1), 59 straipsnyje nustatytą procedūrą. Šioje dokumentacijoje Vokietijos Federacinė Respublika siūlė pripažinti chromo trioksidą labai didelį susirūpinimą keliančia chemine medžiaga motyvuodama tuo, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, p. 1), VI priede ji buvo klasifikuota kaip 1 kategorijos kancerogeninė medžiaga ir 2 kategorijos mutageninė medžiaga ir tuo, kad dėl šios priežasties ši cheminė medžiaga atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a ir b punktuose nustatytus kriterijus. Minėtoje dokumentacijoje remiamasi, be kita ko, dviem ataskaitomis, t. y. 2005 m. Jungtinės Karalystės parengta rizikos vertinimo ataskaita „European Union Risk Assessment Report, 3rd Priority List, Volume 53“ (Europos Sąjungos rizikos vertinimo ataskaita, 3 prioritetų sąrašas, 53 dalis) ir Vokietijos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, darbo saugos ir sveikatos instituto ataskaita „MEGA‑Auswertungen zur Erstellung von REACH‑Expositionsszenarien für Chrom (VI) – Verbindungen (2000 bis 2009) in Deutschland“ (MEGA vertinimų ataskaita dėl REACH poveikio scenarijų, susijusių su chromo (VI) junginių poveikio (2000–2009) rizika Vokietijoje) (toliau – MEGA ataskaita).
4 2010 m. rugpjūčio 30 d. remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 4 dalimi XV priedo reikalavimus atitinkanti dokumentacija buvo paskelbta, o šalims buvo nustatytas terminas pateikti savo pastabas; jis suėjo 2010 m. spalio 14 d. Pateikus pastabas ši dokumentacija buvo pateikta ECHA valstybių narių komitetui, kaip numatyta minėto reglamento 59 straipsnio 7 dalyje. Šis komitetas pritarė Vokietijos Federacinės Respublikos pasiūlymui. Toliau remdamasi šio reglamento 59 straipsnio 8 dalimi ECHA 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu įtraukė chromo trioksidą į kandidatinį sąrašą, kuriame esančios cheminės medžiagos galiausiai bus įtrauktos į to paties reglamento XIV priedą (toliau – kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas), naujausia jo versija buvo paskelbta ECHA interneto svetainėje 2010 m. gruodžio 15 d.
5 Remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 4 dalimi 2011 m. birželio 15 d. ECHA paskelbė rekomendacijos įtraukti chemines medžiagas į to paties reglamento XIV priedą projektą, kuriame buvo pateiktas cheminių medžiagų, kurioms taikomas reikalavimas gauti autorizaciją, sąrašas, ir paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas iki 2011 m. rugsėjo 14 d. Pastabose, pateiktose ECHA per tokias viešas konsultacijas, pirmoji ieškovė pasiūlė numatyti galimybę atleisti nuo reikalavimo taikymo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 1 dalies e punktą, siejamą su 58 straipsnio 2 dalimi, kai chromo trioksidas naudojamas kaip aktyvi katalitinė medžiaga. Vėliau suinteresuotųjų šalių, įskaitant pirmąją ieškovę, pastabos buvo paskelbtos.
6 2011 m. gruodžio 19 d. ECHA valstybių narių komitetas pateikė nuomonę dėl šio sprendimo 5 punkte minėtos rekomendacijos projekto.
7 2011 m. gruodžio 20 d. ECHA pateikė rekomendaciją įtraukti chemines medžiagas į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą. Šioje rekomendacijoje ECHA siūlė nė vieno chromo trioksido naudojimo būdo neatleisti nuo reikalavimo taikymo.
8 Remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 131 straipsniu ir 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta procedūra Europos Komisija priėmė 2013 m. balandžio 17 d. Reglamentą (ES) Nr. 348/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XIV priedas (OL L 108, p. 1, toliau – ginčijamas aktas).
9 Ginčijamu aktu chromo trioksidas buvo įtrauktas į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą. Tam tikri chromo trioksido naudojimo būdai nebuvo atleisti nuo reikalavimo taikymo, kaip numatyta minėto reglamento 58 straipsnio 2 dalyje.
Procesas ir šalių reikalavimai
10 Ieškovės pareiškė šį ieškinį; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. liepos 8 d.
11 Raštu, kuris Bendrojo Teismo kanceliarijoje užregistruotas 2013 m. spalio 18 d., Assogalvanica ir kiti 93 fiziniai ir juridiniai asmenys paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovių reikalavimų. Išklausius šalis 2014 m. kovo 4 d. Nutartimi VECCO ir kt. / Komisija (T‑360/13, EU:T:2014:130) Assogalvanica ir kitų į bylą įstojusių šalių, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, prašymai buvo patenkinti. Kitų prašiusių leisti įstoti į bylą šalių prašymas buvo atmestas.
12 Raštu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. spalio 21 d., ECHA paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. Išklausius šalis 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi šis prašymas buvo patenkintas.
13 2014 m. sausio 22 d. ECHA pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą.
14 2014 m. kovo 11 d. ieškovės pateikė pastabas dėl ECHA įstojimo į bylą paaiškinimo.
15 2014 m. balandžio 24 d. Assogalvanica ir kitos į bylą įstojusios šalys, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą. 2014 m. birželio 18 d. ieškovės ir Komisija pateikė dėl šio paaiškinimo pastabų.
16 Ieškinyje ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,
– pripažinti, kad ginčijamas aktas yra iš dalies neteisėtas, nes pagrįstas akivaizdžia vertinimo klaida ir juo pažeista Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalis, proporcingumo principas ir teisė į gynybą (įskaitant gero administravimo ir mokslinių nuomonių pranašumo principus),
– panaikinti ginčijamą aktą tiek, kiek jo priedo 16 eilutės 5 skiltyje „Naudojimo būdai arba jų kategorijos, kuriems netaikomi reikalavimai“ nenumatyta ši išimtis: „vandenyje ištirpinto chromo trioksido naudojimas gamybai neviršijant maksimalaus poveikio dydžio 5 µg/m³ (arba 0,005 mg/m³)“ arba panaši formuluotė, kuria būtų numatyta netaikyti ginčijamo akto „chromo trioksido naudojimui galvanizavimo, graviravimo procesuose, elektropoliravimui ir kitiems paviršių apdorojimo procesams ir technologijoms bei maišymui“ arba panašūs žodžiai,
– nurodyti Komisijai iš dalies pakeisti ginčijamą aktą, kad jis atitiktų Bendrojo Teismo sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
17 Per posėdį ieškovės atsisakė antrojo ir ketvirtojo reikalavimų.
18 Komisija ir ECHA Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepagrįstu,
– priteisti iš ieškovių, Assogalvanica ir kitų į bylą įstojusių šalių, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, bylinėjimosi išlaidas.
19 Assogalvanica ir kitos į bylą įstojusios šalys, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti, kad ginčijamas aktai yra iš dalies neteisėtas, nes pagrįstas akivaizdžia vertinimo klaida ir juo pažeista Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalis, proporcingumo principas ir teisė į gynybą (įskaitant gero administravimo ir mokslinių nuomonių pranašumo principus),
– panaikinti ginčijamą aktą tiek, kiek jo priedo 16 eilutės 5 skiltyje „Naudojimo būdai arba jų kategorijos, kuriems netaikomi reikalavimai“ nenumatyta ši išimtis: „vandenyje ištirpinto chromo trioksido naudojimas gamybai neviršijant maksimalaus poveikio dydžio 5 µg/m³ (arba 0,005 mg/m³)“, arba panaši formuluotė, kuria būtų numatyta netaikyti ginčijamo akto „chromo trioksido naudojimui galvanizavimo, graviravimo procesuose, elektropoliravimui ir kitiems paviršių apdorojimo procesams ir technologijoms bei maišymui“, arba bet kokia kita formuluotė, pagal kurią ginčijamas aktas nebūtų taikomas chromo trioksidą naudojant padengimo pramonėje,
– nurodyti Komisijai iš dalies pakeisti ginčijamą aktą, kad jis atitiktų Bendrojo Teismo sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
20 2015 m. rugsėjo 8 d. Bendrajam Teismui pateiktu raštu ieškovės paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį ir pateikė naują mokslinę MEGA ataskaitos duomenų analizę. Priešingu atveju ieškovės prašo pridėti šią ekspertizę prie bylos medžiagos ir taikant proceso organizavimo priemones paprašyti šalių pateikti nuomonę dėl jos poveikio sprendžiant ginčą.
Dėl teisės
Dėl pirmojo ir trečiojo „Assogalvanica“ ir kitų į bylą įstojusių šalių, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, reikalavimų priimtinumo
21 Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtą pastraipą, taikomą per procesą Bendrajame Teisme, vadovaujantis to paties statuto 53 straipsnio pirma pastraipa, prašyme įstoti į bylą nurodomi paaiškinimai gali būti pateikiami tik vienos šalies reikalavimams paremti. Todėl į bylą įstojusi šalis negali išplėsti šalies reikalavimų, kurių palaikyti ji įstoja į bylą (2001 m. gegužės 10 d. Sprendimo Kaufring ir kt. / Komisija, T‑186/97, T‑187/97, T‑190/97–T‑192/97, T‑210/97, T‑211/97, T‑216/97–T‑218/97, T‑279/97, T‑280/97, T‑293/97 ir T‑147/99, Rink., EU:T:2001:133, 137 punktas).
22 Nagrinėjamu atveju ieškovės atsisakė antrojo ir ketvirtojo reikalavimų. Todėl Assogalvanica ir kitų į bylą įstojusių šalių, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, pirmasis ir trečiasis reikalavimai nebėra pateikti palaikant ieškovių reikalavimus ir dėl šios priežasties turi būti atmesti kaip nepriimtini.
Dėl esmės
23 Grįsdamos ieškinį ieškovės pateikia keturis pagrindus, susijusius su, pirma, akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, antra, Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalies pažeidimu, trečia, proporcingumo principo pažeidimu ir, ketvirta, teisės į gynybą, gero administravimo ir „mokslinių nuomonių pranašumo“ principų pažeidimu.
24 Pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalies pažeidimu
25 Ieškovės nurodo, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį, nes aptariamo chromo trioksido naudojimo būdo neatleido nuo reikalavimo gauti autorizaciją. Jų nuomone, dėl tokio naudojimo būdo kylanti rizika yra deramai kontroliuojama. Esama konkrečių Bendrijos teisės aktų, kuriais nustatytos minimalios priemonės, kurias darbdaviai privalo taikyti siekdami kontroliuoti riziką, kylančią dėl chromo trioksido naudojimo, be kita ko, 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 131, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 279) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 158, p. 50; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 35). Šios direktyvos yra „konkrečios“ net jose aiškiai nepaminėtų cheminių medžiagų atžvilgiu, jeigu šios cheminės medžiagos priklauso prie vienos iš minėtose direktyvose numatytų cheminių medžiagų kategorijų. Aplinkybė, kad šiose direktyvose nenurodytas chromo trioksido profesinio poveikio ribinis dydis, nepaneigia to, jog jos yra pakankamai „konkrečios“ ir nustato „minimalius reikalavimus“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį. Reikalauti poveikio ribinių dydžių reikštų nustatyti maksimalius reikalavimus, o taip būtų peržengtos Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalies, kurioje kalbama tik apie minimalius reikalavimus, ribos. Savo Komunikate dėl chromo trioksido, amonio dichromato ir kalio dichromato keliamos rizikos vertinimo rezultatų ir tos rizikos mažinimo strategijų (OL C 152, 2008, p. 1) Komisija taip pat nusprendė, kad šiuo metu taikomų rizikos mažinimo priemonių pakanka. 2013 m. vasario mėn. paskelbtame „veiksmų plane labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų srityje“ Komisija pripažino, kad riziką galima kontroliuoti net „nepaisant“ Reglamento Nr. 1907/2006. Be to, galvanizacijos sektorius nesukelia jokios konkrečios vėžio rizikos ir tai lemia darbdavių pritaikytų rizikos mažinimo priemonių veiksmingumas. Be to, chromo trioksido naudotojams taikomos kitų teisės aktų, kuriais siekiama apsaugoti sveikatą ir aplinką, pavyzdžiui, 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičiančios ir vėliau panaikinančios Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL L 197, p. 1), ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, p. 17), nuostatos ir įvairių nacionalinės teisės aktų nuostatos. Be to, pakankamas aptariamų chromo trioksido naudojimo būdų keliamos rizikos kontrolės lygis užtikrinamas įvairiomis nacionalinėmis taisyklėmis ir gali būti pasiektas savanoriškai taikant profesinio poveikio ribinius dydžius. Galiausiai pareiga įvertinti galimybę atleisti nuo reikalavimo ir su ja susijusi įrodinėjimo pareiga pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį tenka Komisijai, o ne ūkio subjektams.
26 Assogalvanica ir kitos į bylą įstojusios šalys, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, iš esmės pritaria ieškovių argumentams ir pabrėžia, kad Komisija ir ECHA turėjo atidžiai ir nuodugniai patikrinti jau galiojančių priemonių veiksmingumą; tai aišku iš Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalyje pavartoto žodžio „tinkamai“ ir minėto reglamento 55 straipsnyje suformuluoto tikslo, pagal kurį Komisija ir ECHA turi atsižvelgti į gerą Sąjungos rinkos veikimą. Beje, šio reglamento 58 straipsnio 2 dalyje numatyti tik minimalūs reikalavimai, todėl jei Komisija vienašališkai nustatytų griežtesnius reikalavimus, tai prieštarautų subsidiarumo principui. Siekiant nustatyti, ar minimalūs reikalavimai leidžia tinkamai kontroliuoti riziką, atliekant vertinimą pagal šią nuostatą reikia išsamiau išnagrinėti ne tik reikšmingus Sąjungos teisės aktus, bet ir su jais susijusius teisės aktus, jų praktinį taikymą ir šiuo klausimu surinktus faktinius duomenis.
27 Komisija, palaikoma ECHA, nesutinka su šiais argumentais.
28 Pirmiausia reikia pažymėti, kad Reglamentu Nr. 1907/2006 teisės akto leidėjas nustatė cheminių medžiagų registravimo, vertinimo ir autorizacijos tvarką, taip pat įtvirtino šioms medžiagoms taikomus apribojimus, siekdamas, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1907/2006 1 konstatuojamojoje dalyje, užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, taip pat laisvą cheminių medžiagų judėjimą vidaus rinkoje, kartu didinant konkurencingumą ir skatinant naujoves. Konkrečiai kalbant, šio reglamento VII antraštinėje dalyje numatyta autorizacijos procedūra. Pagal minėto Reglamento 55 straipsnį šios procedūros tikslas – užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą, sykiu tinkamai kontroliuojant didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų riziką ir palaipsniui pakeičiant jas tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis, kai tai racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu. Autorizacijos procedūra gali būti taikoma visoms medžiagoms, atitinkančioms šio reglamento 57 straipsnyje nustatytus kriterijus.
29 Per pirmąjį autorizacijos procedūros etapą ECHA, remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 XV priedo reikalavimus atitinkančia dokumentacija, tikrina, ar cheminė medžiaga tenkina to reglamento 57 straipsnyje numatytus kriterijus. Komisijos prašymu šią dokumentaciją rengia arba ECHA, arba valstybė narė. Šio etapo pabaigoje ECHA pripažįsta šią medžiagą atitinkančia minėtus kriterijus ir įtraukia ją į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą.
30 Per antrąjį autorizacijos procedūros etapą Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnyje nustatyta tvarka kandidatiniame medžiagų sąraše esanti cheminė medžiaga įtraukiama į šio reglamento XIV priedą. Jei minėta cheminė medžiaga įtraukiama į tą priedą ir yra įvykdytos minėto reglamento 56 straipsnyje nurodytos jos draudimo sąlygos, ji nebegali būti naudojama arba tiekiama rinkai, nebent per trečiąjį minėtos procedūros etapą, remiantis minėto reglamento 60 straipsniu, buvo suteikta autorizacija konkrečiam naudojimo būdui. Komisija priima sprendimą įtraukti šią cheminę medžiagą į minėtą sąrašą remdamasi ECHA rekomendacija, kurioje atsižvelgta į anksčiau pateiktą valstybių narių komiteto nuomonę ir pastabas (pavyzdžiui, dėl naudojimo būdų, kurie pagal aptariamo reglamento 58 straipsnio 2 dalį turėjo būti atleisti nuo reikalavimo gauti autorizaciją), kurias suinteresuotosios šalys pateikia per aptariamo reglamento 58 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatytą viešų konsultacijų procedūrą.
31 Sprendime įtraukti Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje numatytą cheminę medžiagą į minėto reglamento XIV priedą turi būti nurodyti, kaip numatyta šio reglamento 58 straipsnio 1 dalies e punkte, naudojimo būdai arba naudojimo būdų kategorijos, kuriems tam tikrais atvejais netaikomas reikalavimas gauti autorizaciją, ir atleidimo nuo tokio reikalavimo sąlygos, jei tokių yra. Tokie atleidimai nuo reikalavimo reglamentuojami to paties reglamento 58 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią naudojimo būdams arba naudojimo būdų kategorijoms gali būti netaikomas reikalavimas gauti autorizaciją, jei rizika yra tinkamai kontroliuojama esamais konkrečiais Bendrijos teisės aktais, nustatančiais minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą.
32 Kadangi ieškovės iš esmės teigia, kad Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos įvykdytos ir Komisija pagal minėtą nuostatą privalėjo atleisti nuo reikalavimo, reikia, visų pirma, išnagrinėti, ar nagrinėjamu atveju buvo „esamų konkrečių Bendrijos teisės aktų, nustatančių minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant [chromo trioksidą]“. Jei jų buvo, toliau reikės išanalizuoti, ar „rizika [buvo] tinkamai kontroliuojama [minėtais] konkrečiais teisės aktais“. Galiausiai, jeigu šios sąlygos įvykdytos, reikės išnagrinėti, ar Komisija, kuri „gali“ atleisti nuo reikalavimo, taigi turi didelę diskreciją šiuo klausimu, suklydo įgyvendindama savo diskreciją.
33 Visų pirma reikia pažymėti, kad „Bendrijos teisės aktai“, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį, – tai Sąjungos organo priimta teisės norma, kuria siekiama sukelti privalomų pasekmių. Todėl, kaip ieškovės, beje, pripažino per posėdį, įvairios nacionalinės teisės normos ir savanoriškos iniciatyvos netenkina Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalyje numatytos pirmos sąlygos, nes jos nėra „konkretūs Bendrijos teisės aktai, nustatantys minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą“. Todėl nereikia nagrinėti nei ieškovių nurodytų nacionalinių taisyklių, nei savanoriškos iniciatyvos, kuriomis jos remiasi.
34 Dėl 25 punkte minėto Komisijos komunikato, kuriuo remiasi ieškovės, reikia pažymėti, kad jame pateikiama su rizikos vertinimu susijusi informacija ir šios rizikos mažinimo strategijos, kiek tai susiję konkrečiai su chromo trioksidu. Tačiau šio komunikato turinys nėra privalomas ir jis neišaiškina kitos nuostatos, jame tik, pirma, informuojama apie vertinimo rezultatus, visų pirma dėl chromo trioksido naudojimo kylančios rizikos ir, antra, pažymima, kad 2008 m. gegužės 30 d. Komisija patvirtino rekomendaciją dėl chromo trioksido, amonio dichromato ir kalio dichromato keliamos rizikos mažinimo priemonių (OL L 158, p. 65), kuria remiamasi minėtame komunikate. Kadangi šis komunikatas nėra norminio pobūdžio, jis, kaip, beje, per posėdį pripažino ieškovės, negali būti laikomas „Bendrijos teisės aktu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį.
35 Todėl nagrinėti reikia tik klausimą, ar ieškovių nurodytos direktyvos, būtent direktyvos 98/24, 2004/37, 2010/75 ir 2012/18, yra „esami konkretūs Bendrijos teisės aktai, nustatantys minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį.
36 Pirma, ieškovės, Assogalvanica ir kitos į bylą įstojusios šalys, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, remiasi dviem direktyvomis dėl darbuotojų apsaugos darbo vietose, t. y. direktyvomis 98/24 ir 2004/37.
37 Kiek tai susiję su Direktyva 98/24, ieškovės, Assogalvanica ir kitos į bylą įstojusios šalys, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, remiasi visų pirma šios direktyvos 1 straipsniu, 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 8 ir 10 straipsniais. Pagal šios direktyvos 1 straipsnį ja siekiama nustatyti „būtiniausius reikalavimus, keliamus darbuotojų apsaugai nuo rizikos saugai ir sveikatai, kylančios arba galinčios kilti dėl cheminių veiksnių, esančių darbo vietoje, poveikio arba dėl darbo, susijusio su cheminiais veiksniais“. Toje pačioje direktyvoje iš principo numatytos priemonės, kurių turi imtis darbdaviai, kad būtų išvengta dėl nurodytų cheminių medžiagų poveikio darbuotojams kylančios rizikos arba ji būtų sumažinta. Šios priemonės apima, be kita ko, įsipareigojimus įvertinti riziką, darančią poveikį darbuotojams darbo vietose (4 straipsnis), pavojingų cheminių medžiagų pakeitimą mažiau pavojingomis medžiagomis (6 straipsnis), tokių cheminių medžiagų kiekių mažinimą (6 straipsnis), asmens apsaugą (6 straipsnis), nuolatinę atitinkamų darbuotojų medicininę priežiūrą (10 straipsnis) ir, galiausiai, darbuotojų ir kompetentingų institucijų informavimą (9 straipsnio 3 dalis). Taigi aptariama direktyva nustatytos įvairios priemonės. Visų pirma, reikia vengti pavojingos medžiagos poveikio darbuotojui, geriausia pakeičiant pavojingą cheminę medžiagą mažiau pavojinga, o jei tai neįmanoma, įdiegiant uždarą gamybos sistemą. Jei nė viena iš šių priemonių neįmanoma, poveikis darbuotojams turi būti kuo labiau sumažintas naudojant kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip tinkamas vėdinimas ir darbo metodai. Galiausiai, jei šių priemonių nepakanka siekiant išvengti poveikio darbuotojams, darbdavys turi, trečia, numatyti individualias apsaugos priemones, pavyzdžiui, aprūpinti darbuotojus tinkamomis apsaugos priemonėmis.
38 Direktyva 98/24 taikoma apskritai visoms cheminėms medžiagoms. Jos paskirtis yra visuotinė. Ja, be kita ko, siekiama nustatyti reikalavimus, kurių turi laikytis darbdaviai, privalantys užtikrinti darbuotojams tinkamą saugumo darbo vietoje lygį. Tačiau reikia pažymėti, kad joje numatyti į I priedą įtrauktų medžiagų privalomi profesinio poveikio ribiniai dydžiai; tame priede šiuo metu yra tik švinas ir jo junginiai. Dėl kitų medžiagų minėtos direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje numatyta „Bendrijos lygmeniu“ nustatyti ateityje „orientacines profesinio poveikio ribines vertes“, kad „šios ribinės vertės nustatomos arba peržiūrimos Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į turimas matavimo metodų galimybes“, ir kad „valstybės narės [nuolat] informuoja darbuotojų ir darbdavių organizacijas apie Bendrijoje nustatytas orientacines profesinio poveikio ribines vertes“. Pagal šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalį „[k]iekvienam cheminiam veiksniui, kuriam Bendrijoje yra nustatytos orientacinės profesinio poveikio ribinės vertės, valstybės narės privalo nustatyti nacionalinę profesinio poveikio ribinę vertę, atsižvelgdamos į Bendrijos ribinį dydį ir nustatydamos jos pobūdį pagal nacionalinius teisės aktus bei praktiką“. Pagal tos pačios direktyvos 3 straipsnio 4 dalį „Bendrijoje gali būti nustatytos ir privalomos profesinio poveikio ribinės vertės, atsižvelgiant ne tik į tuos veiksnius, kurie buvo įvertinti nustatant orientacines profesinio poveikio ribines vertes, bet ir į galimybes jų laikytis, siekiant garantuoti darbuotojų sveikatą [sveikatos apsaugą darbo vietoje]“.
39 Dėl Direktyvos 98/24 ir Reglamento Nr. 1907/2006 santykio šio reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad jis „turėtų būti taikomas nepažeidžiant darbo vietas ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų“, o jo 12 konstatuojamojoje dalyje, kad jis „neturi įtakos direktyvų dėl darbuotojų saugos ir aplinkos apsaugos taikymui, ypač [Direktyvai 2004/37] ir [Direktyvai 98/24], pagal kurias darbdaviai privalo visur, kur tik techniškai įmanoma, pašalinti pavojingas medžiagas arba pakeisti jas mažiau pavojingomis“. Minėto reglamento 2 straipsnio 4 dalies a punkte nustatyta, kad šis reglamentas taikomas „nepažeidžiant Bendrijos teisės aktų dėl darbo vietos ir aplinkos, įskaitant <...> [D]irektyvą 89/391/EEB <...>, [D]irektyvą 96/61/EB <...>, Direktyvą [98/24], <...> [D]irektyvą 2000/60/EB ir Direktyvą [2004/37]“.
40 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad Direktyvoje 98/24 nepaminėta tokia konkreti cheminė medžiaga, kaip cheminės medžiagos, nurodytos minėtos direktyvos I priede, todėl ji negali būti laikoma nei konkrečia, nes taikoma apskritai visoms cheminėms medžiagoms, nei nustatančia minimalius reikalavimus, nes nustato darbdaviams, kurių darbuotojai, naudodami chemines medžiagas, susiduria su rizika, tik bendrąsias užduotis. Minėtos direktyvos bendras pobūdis aiškiai matyti iš aplinkybės, kad šios direktyvos 3 straipsnyje ribinių dydžių nustatymą teisės aktų leidėjas laikė darbuotojų apsaugos sistemos sudėtine dalimi ir kad dėl cheminių medžiagų, kurių atitinkami dydžiai nebuvo nustatyti, tokį nustatymą dar tik reikėjo atlikti. Priešingai, nei teigia Assogalvanica ir kitos į bylą įstojusios šalys, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, Komisijos negalima kaltinti pažeidus Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji reikalavo profesinio poveikio ribinių dydžių, nes šių ribinių dydžių reikalavimas išplaukia iš tos pačios direktyvos 3 straipsnio taikymo. Taigi Komisija pati nenustatė papildomų konkrečių reikalavimų – atvirkščiai, ji teisingai nusprendė, kad nesant šių ribinių dydžių aptariama direktyva nėra „esamas konkretus Bendrijos teisės aktas, nustatantis minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį.
41 Galiausiai jei ieškovių nurodomas požiūris, pagal kurį Direktyva 98/24 turi būti laikoma konkrečiu teisės aktu neatsižvelgiant į tai, ar ja nustatomi profesinio poveikio ribiniai dydžiai, kuriais reikia vadovautis, visos cheminės medžiagos turėtų būti laikomos reglamentuojamomis „esamu konkrečiu Bendrijos teisės aktu, nustatančiu minimalius reikalavimus“. Tokiu atveju beveik visada būtų reikėję netaikyti reikalavimo, kaip tai numatyta minėto reglamento 58 straipsnio 2 dalyje, neatsižvelgiant į tai, kad ši nuostata yra griežta šio reglamento 57 straipsnyje, siejamame su to paties reglamento 69 straipsniu, įtvirtinto principo išimtis; remiantis šiuo principu labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos iš esmės turi būti įtrauktos į aptariamo reglamento XIV priedą ir joms turi būti taikoma to paties reglamento 60 straipsnyje numatyta autorizacijos procedūra. Darytina išvada, kad ieškovių nurodomas požiūris gali kelti didelę grėsmę aptariamo reglamento siekiamiems tikslams ir nustatytos sistemos veikimui, todėl jam negali būti pritarta.
42 Kiek tai susiję su Direktyva 2004/37, ieškovės, Assogalvanica ir kitos į bylą įstojusios šalys, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, remiasi visų pirma šios direktyvos 1 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu, 5 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, 6 ir 14 straipsniais. Remiantis šios direktyvos 1 straipsniu, jos tikslas – „darbuotojų apsauga nuo jų saugai ir sveikatai gresiančio ar galinčio grėsti pavojaus dėl kancerogenų ar mutagenų poveikio, įskaitant šio pavojaus prevenciją“. Ta pati direktyva nustato „konkrečius būtiniausius šios srities reikalavimus, įskaitant ribines vertes“. Be to, aptariama direktyva, kaip ir Direktyva 98/24, numato įvairias priemones, apimančias, be kita ko, įsipareigojimus įvertinti riziką, darančią poveikį darbuotojams darbo vietose (3 straipsnio 2–4 dalys), pavojingų cheminių medžiagų pakeitimą mažiau pavojingomis medžiagomis (4 straipsnis), tokių cheminių medžiagų kiekių mažinimą (5 straipsnis), asmens apsaugą (8 ir 10 straipsniai), nuolatinę atitinkamų darbuotojų medicininę priežiūrą (14 straipsnis) ir, galiausiai, darbuotojų ir kompetentingų institucijų informavimą (11, 12 ir 19 straipsniai).
43 Direktyva 2004/37 taikoma visiems kancerogenams ir mutagenams. Tačiau joje numatyti privalomi benzeno, vinilchlorido ir lapuočių medienos dulkių profesinio poveikio ribiniai dydžiai (III priedas). Jos 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[l]aikydamasi Sutarties 137 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos ir remdamasi turima informacija, įskaitant mokslo ir technikos duomenis, Taryba direktyvomis nustato visų kancerogenų ar mutagenų, kurių atveju tai įmanoma padaryti, ribines vertes ir, jei reikia, priima kitas tiesiogiai susijusias nuostatas“. Jos 13 konstatuojamojoje dalyje šiuo klausimu patikslinama, kad „[p]rofesinio poveikio ribines vertes privaloma laikyti bendros tvarkos dėl darbuotojų apsaugos svarbia dalimi“ ir kad „[t]okias ribines vertes privaloma pakeisti, kai būtina, atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis“.
44 Kaip buvo minėta dėl Direktyvos 98/24, Reglamentas Nr. 1907/2006 neturi jokios įtakos su darbuotojų apsauga susijusių direktyvų taikymui; tarp jų ir Direktyvos 2004/37, kuriai taikytini tie patys argumentai, kaip nurodyta šio sprendimo 40 punkte. Kadangi šioje direktyvoje minimos tik tokios medžiagos kaip benzenas, vinilchloridas ir lapuočių medienos dulkės, kurių profesinio poveikio minimalius dydžius ji nustato, ji negali būti laikoma nei „konkrečia“, nei nustatančia minimalius reikalavimus. Be to, kaip ir Direktyvos 98/24 atveju, Direktyvos 2004/37 16 straipsnyje teisės aktų leidėjas aiškiai nurodė, kad ribinių dydžių nustatymas yra darbuotojų apsaugos sistemos sudėtinė dalis ir kad dėl cheminių medžiagų, kurių atitinkami dydžiai nebuvo nustatyti, tokį veiksmą dar tik reikėjo atlikti. Galiausiai, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a ir b punktus, pagal kuriuos kancerogeninėms ir mutageninėms medžiagoms turi būti taikoma šio reglamento VII antraštinėje dalyje nustatyta autorizacijos procedūra, minėto reglamento nustatytos kontrolės ir apsaugos sistemos tikslui ir veikimui būtų keliama didelė grėsmė, jei tektų nuspręsti, kad Direktyva 2004/37 yra „esamas konkretus Bendrijos teisės aktas, nustatantis minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 58 straipsnio 2 dalį, kalbant apie bet kurią kancerogeninę arba mutageninę medžiagą. Direktyvai 2004/37 taikytini šio sprendimo 41 punkte išdėstyti samprotavimai.
45 Todėl darytina išvada, kad, kiek tai susiję su chromo trioksidu, nei Direktyva 98/24, nei Direktyva 2004/37 nėra „esami konkretūs Bendrijos teisės aktai, nustatantys minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį.
46 Tokios išvados nepaneigia kiti ieškovių, Assogalvanica ir kitų į bylą įstojusių šalių, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, argumentai.
47 Visų pirma ieškovės tvirtina, kad, kai, taikydama Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį, Komisija reikalavo profesinio poveikio ribinių dydžių, faktiškai ji siekė nustatyti ne minimalius, o maksimalius reikalavimus. Šiuo klausimu reikia priminti, kad „minimalių reikalavimų“ kriterijus negali būti laikomas reiškiančiu bet kokią priemonę, numatytą teisėkūros procedūra priimtame Sąjungos akte. Minimalaus reikalavimo sąvoką reikia suprasti taip, kad ji, pirma, reiškia darbuotojams ar kitiems atitinkamiems asmenims naudingą minimalų standartą ir, antra, leidžia priimti ir nustatyti griežtesnes nacionalines priemones teisės akte, kuris yra griežtesnis nei Sąjungos lygiu minimalų reikalavimą nustatantis teisės aktas. Vien profesinio poveikio ribinių dydžių reikalavimo faktas nereiškia maksimalaus reikalavimo taikymo, o yra minimalus įmanomas reikalavimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį.
48 Be to, ieškovės tvirtina, jog tam, kad teisės aktas būtų „konkretus“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį, pakanka, kad jame būtų nurodyta cheminių medžiagų kategorija, ypač klasifikavimo kriterijai. Pirmoji ieškovė cituoja ECHA dokumentą „Preparation of draft Annex XIV entries for the third recommandation of substances to be included in Annex XIV – General Approach“ („Projektų dėl cheminių medžiagų įtraukimo į XVI priedą parengimas. Bendras požiūris“), iš kurio aišku, kad cheminės medžiagos priskyrimo prie „kancerogeninių medžiagų“ arba „mutageninių medžiagų“ kategorijos pakanka tam, kad su viena iš šių kategorijų susijęs teisės aktas būtų laikomas konkrečiu.
49 Tokiam argumentui negalima pritarti.
50 Pirma, ieškovių cituojamas dokumentas yra paprastas Komisijos komunikatas, kuriuo suinteresuotosios šalys informuojamos apie jos požiūrį vertinant, be kita ko, Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Šis dokumentas neturi jokios teisinės reikšmės ir nėra svarbus Sąjungos teismui išaiškinant minėtą straipsnį.
51 Antra, remiantis ieškovių cituoto dokumento 5.1 punkto antra konstatuojamąja dalimi negalima daryti išvados, kad bet kokio klasifikavimo kriterijaus pakanka tam, kad su šį kriterijų tenkinančių cheminių medžiagų kategorija susijęs teisės aktas būtų laikomas konkrečiu.
52 Visų pirma reikia pažymėti, kad ieškovių cituoto dokumento 5.1 punkto antroje konstatuojamojoje dalyje daroma nuoroda į tinkamą rizikos kontrolę. Aplinkybė, kad šia konstatuojamąja dalimi ECHA norėjo patikslinti kriterijus, kurie, jos nuomone, leidžia pripažinti teisės aktą konkrečiu, yra abejotina.
53 Be to, ieškovių cituotame dokumente ECHA patikslina, kad „paprastai aptariamame teisės akte turėtų būti padaryta nuoroda į konkrečią cheminę medžiagą, įtrauktiną į [Reglamento Nr. 1907/2006] XIV priedą, arba apie ją užsiminant, arba darant nuorodą į grupę, kuriai priklauso ši medžiaga, pavyzdžiui, nurodant klasifikavimo kriterijus arba [minėto reglamento] XIII priedo kriterijus“. Net jei ECHA būtų norėjusi patikslinti kriterijus, kurie, jos nuomone, leidžia pripažinti teisės aktą konkrečiu, iš nagrinėjamos ištraukos matyti tik tai, kad pirmiausia cheminė medžiaga turi būti kaip tokia numatyta teisės akte ir kad, jei ji nebūtų numatyta, būtų galima konkretaus teisės akto dalyku taip pat laikyti cheminių medžiagų kategoriją, tačiau tik tuo atveju, jei šis teisės aktas būtų susijęs su atskira kitų medžiagų kategorija. Taigi cheminių medžiagų kategorijai skirto teisės akto konkretumas turi būti panašus į tik vienai medžiagai skirto teisės akto konkretumą. Todėl vien nuoroda į kancerogenines, mutagenines arba chemines medžiagas yra pernelyg bendro pobūdžio.
54 Antra, ieškovės remiasi dviem direktyvomis aplinkos apsaugos srityje, t. y. direktyvomis 2010/75 ir 2012/18, tačiau nepatikslina, kiek šios direktyvos yra „esami konkretūs Bendrijos teisės aktai, nustatantys minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį. Grįsdamos savo argumentus jos tik daro nuorodą į ieškinio A.22 priedą, kuriame nenurodytas nei ataskaitos „Environmental Risk Reduction Strategy and Analysis of Advantages and Drawbacks for Hexavalent Chromium“ („Rizikos aplinkai mažinimo strategija ir chromo trioksido naudojimo pranašumų ir trūkumų analizė“) autorius, nei jos šaltinis, bet yra pateiktas šios ataskaitos 4 skyrius; šį priedą sudaro 40 puslapių. Anot jų, Direktyva 2010/75 ir vadinamasis BREF dokumentas, t. y. 2006 m. rugpjūčio mėn. pamatinis dokumentas dėl geriausių prieinamų metalinių ir plastikinių paviršių apdorojimo technologijų, garantuoja, kad bus taikomos geriausios prieinamos technologijos, t. y. veiksmingiausi, pažangiausi ir lengviausiai įgyvendinami veiklos vykdymo būdai, siekiant užkirsti kelią taršai arba sumažinti ją ir jos poveikį aplinkai.
55 Pirma, reikia konstatuoti, kad šie argumentai nepriimtini tiek, kiek ieškovės nurodo, jog direktyvos 2010/75 ir 2012/18 yra „esami konkretūs Bendrijos teisės aktai, nustatantys minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį, nes Bendrasis Teismas didelės apimties ieškinio priede A.22, į kurį ieškovės daro bendrą nuorodą, neturi vietoj jų pats ieškoti ir nustatyti duomenis, kurie galėtų būti laikomi patvirtinančiais jų argumentus (šiuo klausimu žr. 1993 m. lapkričio 29 d. Nutarties Koelman / Komisija, T‑56/92, Rink., EU:T:1993:105, 23 punktą). Kadangi šie argumentai susiję tik su rizikos kontrole, jie, beje, yra taip pat nepriimtini, nes vien bendro pobūdžio nuoroda į priedą, nenurodant jo konkrečių reikšmingų ištraukų arba dalių, juo labiau neleidžia suprasti, kodėl rizika turi būti laikoma kontroliuojama. Dėl vadinamojo BREF dokumento taikytini tie patys argumentai. Be to, reikia konstatuoti, kad tas dokumentas nebuvo perduotas Bendrajam Teismui, todėl šis negali jo nagrinėti.
56 Antra, net jei ieškovių argumentai dėl Direktyvos 2012/18 būtų priimtini, minėta direktyva jokiu būdu nebūtų laikoma „esamu konkrečiu Bendrijos teisės aktu, nustatančiu minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį, nepaisant to, kad pagal jos I priedo 1 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3.1 lentelės indekso numeriu 024‑001‑00‑0, ši direktyva taikytina chromo trioksidui.
57 Iš tikrųjų, iš Direktyvos 2012/18 1 straipsnio matyti, kad šia direktyva siekiama nustatyti didelių avarijų, susijusių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, prevencijos ir tų avarijų padarinių žmonių sveikatai ir aplinkai mažinimo taisykles, siekiant visoje Sąjungoje nuosekliai ir veiksmingai užtikrinti aukštą apsaugos lygį. Šios direktyvos 5 straipsnyje numatyti bendri įpareigojimai ūkio subjektams, kurie turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta didelių avarijų, ir sumažinti jų padarinius žmonių sveikatai ir aplinkai. Tos pačios direktyvos III priedo b punkte pateikiami aspektai, kurie turi būti numatyti saugos valdymo sistemoje; ūkio subjektai privalo savo įrenginiuose pagal nagrinėjamos direktyvos 8 straipsnį atsižvelgti į šiuos aspektus, būtent personalo apmokymą ir informavimą, didelių pavojų nustatymą ir įvertinimą, pramoninių įrenginių kontrolę, įrenginių, procesų arba sandėliavimo zonų atliktinų pokyčių valdymą, pasiruošimą avarijoms, nuolatinį vykdymo stebėjimą, pranešimą apie avarijas ir periodišką auditą ir peržiūrą.
58 Be to, Direktyvos 2012/18 I priede nustatytas įmonėje esamos pavojingos medžiagos kvalifikacinis kiekis (tonomis), siekiant taip apriboti jos taikymo sritį. Taigi ši direktyva netaikoma įmonėms, kuriose pavojingų medžiagų kiekis yra mažesnis, nei nurodytas jos I priedo 1 dalies 2 skiltyje arba 2 dalies 2 skiltyje. Atvirkščiai, ši direktyva skirta įmonėms, kurios į jos taikymo sritį patenka kaip „žemesnės pakopos objektai“, kaip jie suprantami pagal jos 3 straipsnio 2 dalį, arba kaip „aukštesnės pakopos objektai“, kaip jie suprantami pagal minėto straipsnio 3 dalį. Taigi tos pačios direktyvos I priede nenustatyti nei įmonės profesinio poveikio ribiniai dydžiai, nei išmetamųjų teršalų ribiniai dydžiai.
59 Todėl Direktyvos 2012/18 tikslas yra užtikrinti įrenginių saugumą tam, kad būtų išvengta „didelių“ avarijų. Ji neapima nei konkrečių pavojingų medžiagų naudojimo būdų įmonei vykdant įprastą pramoninę veiklą, nei žmonių apsaugos nuo pernelyg didelio pavojingų medžiagų poveikio darbo vietoje. Todėl ji negali būti laikoma „esamu konkrečiu Bendrijos teisės aktu, nustatančiu minimalius reikalavimus“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį.
60 Trečia, net jei ieškovių argumentams dėl Direktyvos 2010/75 būtų galima pritarti, reikia pažymėti, kad minėtos direktyvos negalima laikyti „esamu konkrečiu Bendrijos teisės aktu, nustatančiu minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį.
61 Pagal Direktyvos 2010/75 1 straipsnį ja nustatomos „taisyklės, reglamentuojančios integruotą taršos, kurią sukelia pramoninė veikla, prevenciją ir kontrolę“. Ja taip pat nustatomos taisyklės, skirtos tam, kad būtų užkirstas kelias išmetamiems teršalams patekti į orą, vandenį ir žemę, arba, jei tai neįmanoma, jų kiekiui mažinti ir užkirsti kelią atliekų susidarymui, siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio. Pagal 2 straipsnį ji taikoma pramoninei veiklai, sukeliančiai taršą ir nurodytai II–VI skyriuose. Ši direktyva netaikoma mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai arba naujų produktų ir procesų bandymui. Remiantis direktyvos I priedu, ji taikoma, be kita ko, „metalų arba plastinių medžiagų paviršių apdorojimui elektrolizės arba cheminiais procesais, kai dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m3“. Jos 14 straipsnio 1 dalies a punktu valstybės narės įpareigotos imtis visų priemonių, reikalingų 11 ir 18 straipsnių reikalavimams įvykdyti, be kita ko, nustatyti II priede išvardytų išmetamų teršalų ir kitų teršalų, kurie gali būti dideliais kiekiais išmetami iš atitinkamo įrenginio, ribinius dydžius, nustatytus atsižvelgiant į teršalų savybes ir jų galimybę pernešti taršą iš vienos terpės į kitą. Šiame priede išvardytos medžiagos, visų pirma medžiagos ir mišiniai, kurie, kaip įrodyta, turi kancerogeninių ar mutageninių savybių arba tokių savybių, kurios gali veikti dauginimąsi per orą ar vandens terpėje arba per orą ar vandenį.
62 Nors nėra abejonių, kad apskritai Direktyva 2010/75 gali būti taikoma naudojant chromo trioksidą išmetamiems pramonės teršalams, vis dėlto reikia konstatuoti, kad šioje direktyvoje nėra jokios konkrečios nuostatos, susijusios su šia chemine medžiaga. Ji taikoma tik metalų arba plastinių medžiagų paviršiams apdoroti naudojant elektrolizės arba cheminius procesus, kai dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m3. Taigi joje kalbama apie konkretų pramoninį procesą, kurį vykdant viršijama tam tikra aukšta tūrio riba, o ne apie konkrečią šiame procese naudojamą medžiagą; ši direktyva taikoma ne visiems šio proceso tipams, pavyzdžiui, procesams, kuriuos vykdant neviršijama nurodyta riba.
63 Iš viso to, kas išdėstyta matyti, kad ieškovės, Assogalvanica ir kitos į bylą įstojusios šalys, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, neįrodė, jog, kiek tai susiję su chromo trioksidu, yra „esamų konkrečių Bendrijos teisės aktų, nustatančių minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį.
64 Dėl Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalyje numatytos antros sąlygos, būtent esamais konkrečiais Bendrijos teisės aktais, nustatančiais minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą, tinkamai kontroliuojamos rizikos, reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 32 punkte, nuo reikalavimo gali būti atleista tik tuo atveju, kai yra įvykdytos visos šioje nuostatoje nurodytos sąlygos. Jei nėra esamų konkrečių Bendrijos teisės aktų, nustatančių minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą, nebūtina nagrinėti tos antros sąlygos. Be to, reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į šios nuostatos versijoje prancūzų kalba esantį žodžių junginį „compte tenu“ ir žodžių junginius, pavartotus kitose šios nuostatos kalbinėse versijose, pavyzdžiui, „auf der Grundlage“ (vok. k.) ir „on the basis of“ (angl. k.), rizika turi būti kontroliuojama remiantis minėtais esamais konkrečiais Bendrijos teisės aktais. Nesant tokių teisės aktų neįmanoma, kad kokia nors rizikos kontrolė, jei ji būtų nustatyta, būtų galėjusi kilti iš tų teisės aktų; vien šio motyvo pakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju antra sąlyga neįvykdyta. Ieškovių argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad faktiškai dėl įvairių chromo trioksido naudojimo būdų kylančios rizikos beveik nėra, t. y. kad ji yra labai nedidelė arba kontroliuojama, neįrodo tariamos rizikos kontrolės ir esamų konkrečių Bendrijos teisės aktų ryšio, todėl neturi reikšmės.
65 Kadangi neįvykdytos visos Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, Komisija nagrinėjamu atveju neturėjo diskrecijos atleisti nuo reikalavimo, kaip nustatyta minėtame straipsnyje. Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymi, kad jeigu šio sprendimo 32 punkte nurodytos sąlygos būtų buvusios įvykdytos, diskrecija, kurią turėtų Komisija, nebūtų neribota ir nesuteiktų jai teisės imtis savavališkų priemonių. Tačiau net tokiu atveju ieškovių, Assogalvanica ir kitų į bylą įstojusių šalių, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, argumentams nebūtų galima pritarti, nes remiantis pateiktais duomenimis negalima daryti išvados, kad Komisijos diskrecija buvo taip apribota, kad ji privalėjo atleisti nuo reikalavimo, kaip jos buvo prašoma.
66 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija nepažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalies, kai neatleido nuo reikalavimo, kaip jos prašė ieškovės. Todėl antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su šio straipsnio pažeidimu, turi būti atmestas.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis
67 Ieškovės iš esmės nesutinka su ginčijamo akto moksliniu pagrindimu ir jų pagrindinis argumentas yra tas, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo klausimo, ar dėl įvairių naudojimo chromavimo pramonėje būdų kylanti rizika buvo kontroliuojama.
68 Kadangi antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti dėl to, kad Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalyje numatyta pirma sąlyga netenkinama, kaip nurodyta šio sprendimo 63 punkte, nereikia nagrinėti, ar dėl įvairių naudojimo chromavimo pramonėje būdų kylanti rizika kontroliuojama.
69 Todėl reikia konstatuoti, kad net tuo atveju, jei prieš priimdama ginčijamą aktą Komisija iš tikrųjų padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, Bendrasis Teismas negali patenkinti ieškovių reikalavimo panaikinti ginčijamą aktą tiek, kiek jame nenumatyta ieškovių pageidaujama galimybė atleisti nuo reikalavimo.
70 Šiomis aplinkybėmis pirmajam ieškinio pagrindui negalima pritarti, todėl jį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu
71 Ieškovės, palaikomos Assogalvanica ir kitų į bylą įstojusių šalių, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, nurodo, kad šios bylos aplinkybėmis būtų neproporcinga patvirtinti ginčijamu aktu nustatytą de facto draudimą kaip nors naudoti chromo trioksidą. Be kita ko, reikia turėti omenyje, kad ši cheminė medžiaga chromavimo pramonėje naudojama visų pirma kaip tarpinė cheminė medžiaga, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 15 punktą.
72 Komisija, palaikoma ECHA, nesutinka su šiais argumentais.
73 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nagrinėjant antrąjį ieškinio pagrindą, reikia konstatuoti: kadangi nagrinėjamu atveju Komisija neturėjo diskrecijos atleisti nuo reikalavimo pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo tenkinamos visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos, ji taip pat negalėjo pažeisti proporcingumo principo, kai taikė šį straipsnį kaip įpareigojantį ją taip elgtis. Kadangi Komisija privalėjo priimti sprendimą neatleisti nuo reikalavimo, dėl šios aplinkybės ji negalėjo pažeisti proporcingumo principo.
74 Todėl, kaip teisingai teigia Komisija, ieškovių nurodytam argumentui galima būtų pritarti tik tuo atveju, jei jis būtų susijęs su paties Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalies teisėtumu. Tačiau kaip ieškovės paaiškino per posėdį, jos nesiremia šio straipsnio neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu.
75 Dėl Assogalvanica ir kitų į bylą įstojusių šalių, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti II priede, argumento, kad chromo trioksidui, kaip Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 15 punkte nurodytai tarpinei cheminei medžiagai, neturi būti taikomas reikalavimas gauti autorizaciją, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 VII antraštinę dalį, reikia konstatuoti, kad šiuo argumentu į bylą įstojusios šalys nori pasakyti, jog pagal minėto reglamento 2 straipsnio 8 dalį VII antraštinė dalis neturi būti taikoma, todėl tai yra pagrindas, galintis pakeisti pagrindinių šalių apibrėžtą ginčo dalyką ir dėl to nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 28 d. Sprendimo Diputación Foral de Vizcaya ir kt. / Komisija, C‑474/09 P–C‑476/09 P, EU:C:2011:522, 111 punktą). Šis argumentas bet kuriuo atveju yra dar ir nepagrįstas, nes įstojusios į bylą šalys nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad chromo trioksidas gali būti laikomas šio reglamento 3 straipsnio 15 punkte numatyta tarpine chemine medžiaga. Tačiau jos prašo, kad Bendrasis Teismas pats įvertintų, „ar chromo trioksido pavertimas chromuotu metalu per chromavimo procesą tenkina atleidimo nuo reikalavimo sąlygas, nustatytas [aptariamo] reglamento 2 straipsnio 8 dalyje, arba subsidiariai [to paties reglamento] 58 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo reikalavimo sąlygas, taip, kad chromo trioksido įtraukimas į XIV priedą visais atvejais yra neteisėtas“. Tačiau Bendrasis Teismas neprivalo rinkti įrodymų, kurių šalys nepateikė.
76 Kadangi šis argumentas, kaip ieškovės nurodė per posėdį, susijęs tik su klausimu, ar Komisijos priimtas sprendimas neatleisti nuo reikalavimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį, neproporcingas, jis neturi įtakos šio sprendimo 73 punkte pateiktiems motyvams.
77 Todėl trečiasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės į gynybą ir gero administravimo bei „mokslinių nuomonių pranašumo“ principų pažeidimu
78 Ieškovės pateikia du kaltinimus. Kaip pirmąjį kaltinimą jos nurodo, kad pažeista jų teisė į gynybą, ir teigia, be kita ko, kad, neturėdamos galimybės susipažinti su MEGA ataskaitos duomenimis, jos negalėjo visiškai pateisinti savo prašymo atleisti nuo reikalavimo gauti autorizaciją. Kaip antrąjį kaltinimą jos nurodo, kad pažeisti gero administravimo ir „mokslinių nuomonių pranašumo“ principai; šį kaltinimą jos motyvavo, be kita ko, tuo, kad Komisija ir ECHA neturėjo minėtos ataskaitos, todėl negalėjo išnagrinėti visų prieinamų duomenų ir kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į pirmosios ieškovės per viešas konsultacijas pateiktus duomenis.
79 Komisija, palaikoma ECHA, nesutinka su šiais argumentais.
– Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su teisės į gynybą pažeidimu
80 Dėl pirmojo kaltinimo reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1907/2006 VII antraštinėje dalyje nenumatyta teisė prašyti atleisti nuo reikalavimo ir tik pagal minėto reglamento 58 straipsnio 4 dalį ieškovėms kaip suinteresuotosioms šalims pasiūlyta pateikti savo „pastabas, ypač apie naudojimo būdus, kuriems netaikomas reikalavimas gauti autorizaciją“.
81 Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 4 dalyje numatyta viešų konsultacijų procedūra nesuteikia suinteresuotosioms šalims konkrečių procesinių teisių, tokių kaip teisė susipažinti su dokumentais, kurie ECHA arba Komisijai buvo pateikti vykstant cheminių medžiagų įtraukimo į šio reglamento XIV priedą procedūrai. Minėtame straipsnyje numatyta tik teisė pateikti pastabas. Tačiau ieškovės netvirtina, kad ECHA arba Komisija nepaisė jų teisės per viešų konsultacijų procedūrą pateikti pastabas. Todėl negalima pritarti ieškovių argumentams, kad pažeista jų teisė į gynybą.
82 Šios išvados nepaneigia ieškovių nurodyta teismo praktika. Tiesa, 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Bayer CropScience ir kt. / Komisija (T‑75/06, Rink., EU:T:2008:317) 130 punkte, be kita ko, kalbama apie teisės į gynybą užtikrinimą per „bet kokią procedūrą, kuri buvo pradėta prieš asmenį“. Tačiau nagrinėjamoje byloje procedūra dėl chromo trioksido įtraukimo į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą negali būti laikoma „procedūra, pradėta prieš“ ieškoves. Be to, aplinkybė, kad minėto reglamento 58 straipsnyje numatytos viešos konsultacijos nepaneigia to, jog pagal šį straipsnį nei ECHA, nei Komisija neprivalo išklausyti asmens, su kuriuo ginčijamas aktas gali būti susijęs (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2003 m. gruodžio 12 d. Nutarties Bactria / Komisija, C‑258/02 P, Rink., EU:C:2003:675, 43 punktą). Galiausiai, kadangi ieškovės mini 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 2 straipsnį, reikia konstatuoti, kad šis straipsnis negali pakeisti Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 4 dalies taikymo srities ir atitinkamai negali sukurti tame reglamente nenumatytų procesinių teisių. Beje, ieškovės ir neteigia, kad pažeistas Reglamentas Nr. 1049/2001.
83 Šiomis aplinkybėmis vien viešų konsultacijų procedūros tikslais Komisija visiškai neprivalėjo leisti susipažinti su per ankstesnę procedūrą nagrinėtais dokumentais, įskaitant MEGA ataskaitą. Taigi klausimas, ar Komisija šią ataskaitą turėjo ir ar ji galėjo leisti susipažinti su šiuo dokumentu, neturi reikšmės. Todėl pirmasis kaltinimas turi būti atmestas.
– Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su gero administravimo ir „mokslinių rekomendacijų pranašumo“ principų pažeidimu
84 Dėl antrojo kaltinimo pirmiausia reikia pažymėti, kad Komisija nepažeidė Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalies. Be to, kaip matyti išnagrinėjus ketvirtojo ieškinio pagrindo pirmąjį kaltinimą, Komisija ir ECHA nepažeidė ieškovių procesinių teisių. Galiausiai priimdamos sprendimą dėl atleidimo nuo reikalavimo Komisija ir ECHA taip pat galėjo nevertinti klausimo, ar dėl tam tikrų chromo trioksido naudojimo būdų kylanti rizika kontroliuojama.
85 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad net jei, kaip teigia ieškovės, ECHA ir Komisijos mokslinis vertinimas buvo atliktas netinkamai, tokios klaidos buvo padarytos ankstesniuose procedūros etapuose, t. y. rengiant XV priedo reikalavimus atitinkančią dokumentaciją, todėl negalėjo lemti sprendimo neatleisti nuo reikalavimo pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį. Iš tikrųjų šis sprendimas, kaip ir ECHA rekomendacija, buvo grindžiamas tik tuo, kad nėra „esamų konkrečių Bendrijos teisės aktų, nustatančių minimalius reikalavimus, susijusius ne su rizikos kontrole, o su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį. Todėl galimos klaidos, susijusios su rizikos kontrolės moksline analize, ankstesniuose procedūros etapuose, būtent rengiant aptariamą dokumentaciją, negalėjo turėti jokios įtakos šio sprendimo teisėtumui.
86 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškinį.
Dėl prašymo antaujinti žodinę proceso dalį
87 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nereikėtų tenkinti prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį.
88 Iš tiesų, kaip matyti iš Procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalies c punkto ir teismo praktikos, prašymą dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo, kad būtų įvertintos naujos faktinės aplinkybės, Bendrasis Teismas turi tenkinti tik tada, kai suinteresuotoji šalis remiasi faktinėmis aplinkybėmis, kurios gali turėti lemiamos reikšmės bylos baigčiai ir kuriomis šalis negalėjo remtis vykstant žodinei proceso daliai (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Roquette Frères / Komisija, T‑322/01, Rink, EU:T:2006:267, 323 punktą).
89 Nagrinėjamu atveju ieškovių pateiktos naujos faktinės aplinkybės susijusios tik su MEGA ataskaitos duomenimis ir klausimu, ar Komisija ir ECHA padarė akivaizdžių vertinimo klaidų atlikdamos rizikos kontrolės mokslinę analizę procedūros etapuose, vykusiose anksčiau nei buvo priimtas sprendimas atleisti nuo reikalavimo pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 2 dalį.
90 Kaip konstatuota šio sprendimo 68 ir 69 punktuose net jei prieš priimdama ginčijamą aktą Komisija iš tikrųjų padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, Bendrasis Teismas negali patenkinti ieškovių reikalavimo panaikinti ginčijamą aktą tiek, kiek jame nenumatyta ieškovių pageidaujama galimybė atleisti nuo reikalavimo.
91 Todėl ieškovių pateiktos naujos faktinės aplinkybės negali turėti lemiamos įtakos ginčo išsprendimui.
92 Dėl tos pačios priežasties taip pat nereikia išklausyti šalių dėl ekspertizės poveikio ginčo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
93 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį įstojusios į bylą institucijos turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali nurodyti kitiems įstojantiems į bylą asmenims, nei minėti tos pačios nuostatos 1 ir 2 dalyse, patiems padengti savo išlaidas.
94 Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.
95 Įstojusios į bylą šalys ir ECHA padengia savo pačių bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Verein zur Wahrung von Einsatz und Nutzung von Chromtrioxid und anderen Chrom‑VI‑verbindungen in der Oberflächentechnik eV (VECCO) ir ieškovės, kurių pavadinimai nurodyti I priede, padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Assogalvanica ir kitos į bylą įstojusios šalys, kurių pavardės ir pavadinimai, nurodyti II priede, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
4. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Dittrich | Schwarcz | Tomljenović |
Paskelbta 2015 m. rugsėjo 25 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
I PRIEDAS
Adolf Krämer GmbH & Co. KG, įsteigta Ulme (Vokietija),
AgO Argentum GmbH Oberflächenveredelung, įsteigta Niurnberge (Vokietija),
Alfred Kruse GmbH Metallveredelungen, įsteigta Langenfelde (Vokietija),
AL‑Oberflächenveredlungsgesellschaft m.b.H, įsteigta Vupertalyje (Vokietija),
Anke GmbH & Co. KG Oberflächentechnik, įsteigta Esene (Vokietija),
ATC Armoloy Technology Coatings GmbH & Co. KG, įsteigta Mosbache (Vokietija),
August Schröder GmbH & Co. KG Oberflächenveredelung, įsteigta Hėmeryje (Vokietija),
August Sure KG, įsteigta Liudenšeide (Vokietija),
Baaske Oberflächenveredlung GmbH, įsteigta Vupertalyje (Vokietija),
Hartchrom Beck GmbH, įsteigta Güglingen (Vokietija),
Bredt GmbH, įsteigta Mešedėje (Vokietija),
Breidert Galvanic GmbH, įsteigta Darmštate (Vokietija),
Chrom‑Müller Metallveredelung GmbH, įsteigta Oberndorfe prie Nekaro (Vokietija),
Chrom‑Schmitt GmbH & Co. KG, įsteigta Baden Badene (Vokietija),
C. Hübner GmbH, įsteigta Marktoberdorfe (Vokietija),
C. W. Albert GmbH & Co. KG, įsteigta HemerBredenbruch (Vokietija),
Detlef Bingen Gesellschaft mit beschränkter Haftung, įsteigta Langenfelde (Vokietija),
Dittes Oberflächentechnik GmbH, įsteigta Keltern (Vokietija),
Duralloy Süd GmbH, įsteigta Filingene-Šveningene (Vokietija),
Durochrom‑Bogatzki, įsteigta Oberndorfe prie Nekaro (Vokietija),
Metallveredlung Emil Weiß GmbH & Co. KG, įsteigta Mitwitz (Vokietija),
Ewald Siodla Metallveredelungsgesellschaft mbH, įsteigta Vitene (Vokietija),
Flügel CSS GmbH & Co. KG, įsteigta Zolingene (Vokietija),
Fritz Zehnle Galvanische Anstalt, Inh. Gerd Joos e.K., įsteigta Triberge (Vokietija),
Galvanoform Gesellschaft für Galvanoplastik mbH, įsteigta Lare (Vokietija),
Galvano Herbert Geske e.K., įsteigta Zolingene (Vokietija),
Galvanotechnik Friedrich Holst GmbH, įsteigta Hamburge (Vokietija),
Galvano Weis, Weis GmbH & Co., Galvanische Werkstätte KG, įsteigta Emmering (Vokietija),
gebr. böge Metallveredelungs GmbH, įsteigta Hamburge (Vokietija),
Hans Giesbert GmbH & Co. KG, įsteigta Membrise (Vokietija),
Groz‑Beckert KG, įsteigta Albštate (Vokietija),
GTW GmbH, įsteigta Verlyje (Vokietija),
GWC Coating GmbH, įsteigta Filingene-Šveningene (Vokietija),
Hartchrom Beuthel GmbH, įsteigta Švelme (Vokietija),
Hartchrom Erb GmbH, įsteigta Veiterštate (Vokietija),
Hartchrom GmbH, įsteigta Karlsrūhėje (Vokietija),
Hartchrom GmbH Werner Kreuz, įsteigta Bliumberge (Vokietija),
Hartchrom Schoch GmbH, įsteigta Sternenfels (Vokietija),
Hartchrom Teikuro Automotive GmbH, įsteigta Sternenfels (Vokietija),
Heine Optotechnik GmbH & Co. KG, įsteigta Heršinge (Vokietija),
Heinrich Schnarr GmbH Metallveredlungswerk, įsteigta Mainaschaff (Vokietija),
Heinrich Schulte Söhne GmbH & Co. KG, įsteigta Arnsberge (Vokietija),
Heinz Daurer und Söhne GmbH & Co. KG Metall‑Veredelung‑Lampertheim, įsteigta Lampertheime (Vokietija),
Helmut Gossmann Metallveredelungs‑GmbH, įsteigta Goldbache (Vokietija),
Henry Gevekoth GmbH, įsteigta Hamburge (Vokietija),
Heyer GmbH Oberflächentechnik, įsteigta Liubeke (Vokietija),
HFJ Galvano Kiel GmbH, įsteigta Kylyje (Vokietija),
Hueck Engraving GmbH & Co. KG, įsteigta Fyrzene (Vokietija),
Imhof Hartchrom GmbH, įsteigta Karlštate (Vokietija),
Johannes Jander GmbH & Co. KG Metalloberflächenveredelung, įsteigta Izerlone (Vokietija),
Johann Maffei GmbH & Co. KG, įsteigta Iserlone-Zimerne (Vokietija),
Kesseböhmer Beschlagsysteme GmbH & Co. KG, įsteigta Bad Esene (Vokietija),
Knipex‑Werk C. Gustav Putsch KG, įsteigta Vupertalyje (Vokietija),
Kreft & Röhrig Gesellschaft mit beschränkter Haftung, įsteigta Troisdorf-Friedrich-Wilhelms Hütte (Vokietija),
Kriebel Metallveredelung GmbH, įsteigta Kirschfurt (Vokietija),
LKS Kronenberger GmbH Metallveredlungswerk, įsteigta Zeligenštate (Vokietija),
Kunststofftechnik Bernt GmbH, įsteigta Kaufboirene (Vokietija),
L B – Oberflächentechnik GmbH, įsteigta Vupertalyje (Vokietija),
Linder Metallveredelungsgesellschaft mit beschränkter Haftung, įsteigta Albštate (Vokietija),
Metallisierwerk Peter Schreiber GmbH, įsteigta Diuseldorfe (Vokietija),
Montanhydraulik GmbH, įsteigta Holzwickeden (Vokietija),
Morex SpA, įsteigta Crespano del Grappa (Italija),
Motoren‑Sauer Instandsetzungs‑GmbH, įsteigta Hesbache (Vokietija),
MSC/Copperflow Ltd, įsteigta Boltone, Didžiajame Mančesteryje (Jungtinė Karalystė),
Neumeister Hydraulik GmbH, įsteigta Nojenštate prie Kocherio (Vokietija),
Nießer Metallveredelung GmbH, įsteigta Rotenbache prie Pėgnico (Vokietija),
Norddeutsche Hartchrom GmbH & Co. KG, įsteigta Ganderkezėje (Vokietija),
Oberflächenzentrum Elz GmbH, įsteigta Limburge (Vokietija),
OK Oberflächenveredelung GmbH & Co. KG, įsteigta Zunderne (Vokietija),
OTH Oberflächentechnik Hagen GmbH & Co. KG, įsteigta Hagene (Vokietija),
OT Oberflächentechnik GmbH & Co. KG, įsteigta Šverine (Vokietija),
Präzisionsgalvanik GmbH Wolfen, įsteigta Biterfelde-Volfene (Vokietija),
Rahrbach GmbH, įsteigta Heiligenhause (Vokietija),
Rudolf Clauss GmbH & Co. KG Metallveredlung, įsteigta Miulheime prie Rūro (Vokietija),
Rudolf Jatzke Galvanik-Hartchrom Günter Holthöfer GmbH & Co. KG, įsteigta Bylefelde (Vokietija),
Schaeffler Technologies AG & Co. KG, įsteigta Hercogenaurache (Vokietija),
Scherer GmbH, įsteigta Kincigtalio Haslache (Vokietija),
Schmitz Hydraulikzylinder GmbH, įsteigta Biutelborne (Vokietija),
Schnarr Metallveredlung GmbH, įsteigta Vaiblingene (Vokietija),
Schornberg Galvanik GmbH, įsteigta Lipštate (Vokietija),
Robert Schrubstock GmbH & Co. KG, įsteigta Felberte (Vokietija),
Schulte Hartchrom GmbH, įsteigta Arnsberge (Vokietija),
Schwing GmbH, įsteigta Sankt Stefan im Lavanttal (Austrija),
Silit‑Werke GmbH & Co. KG, įsteigta Rydlingene (Vokietija),
Steinbach & Vollmann GmbH & Co. KG, įsteigta Heiligenhause (Vokietija),
Strötzel Oberflächentechnik GmbH & Co. KG, įsteigta Hildesheime (Vokietija),
Süss Oberflächentechnik GmbH, įsteigta Veclare (Vokietija),
Thoma Metallveredelung GmbH, įsteigta Heimertingen (Vokietija),
Viemetall Viersener Metallveredlung Pottel GmbH & Co. KG, įsteigta Fyrzene (Vokietija),
Walzen‑Service‑Center GmbH, įsteigta Oberhauzene (Vokietija),
Wavec GmbH, įsteigta Eizenhiutenštate (Vokietija),
Wilhelm Bauer GmbH & Co. KG, įsteigta Hanoveryje (Vokietija),
Willy Remscheid Galvanische Anstalt GmbH, įsteigta Zolingene (Vokietija),
Willy Remscheid Kunststofftechnik GmbH, įsteigta Felberte (Vokietija),
Wiotec, Inhaber Udo Wilmes e.K., įsteigta Enzėje (Vokietija),
Wissing Hartchrom GmbH, įsteigta Lomare (Vokietija),
alfi GmbH Isoliergefäße, Metall‑ und Haushaltswaren, įsteigta Vėrtheime (Vokietija),
BIA Kunststoff‑ und Galvanotechnik GmbH & Co. KG, įsteigta Zolingene (Vokietija),
Siegfried Boner e.K., įsteigta Filingene-Šveningene (Vokietija),
Bruchmühlbacher Galvanotechnik (BG) GmbH, įsteigta Bruchmühlbach-Miesau (Vokietija),
C + C Krug GmbH, įsteigta Felberte (Vokietija),
Collini GmbH, įsteigta Aperg (Vokietija),
Collini Gesellschaft m.b.H, įsteigta Hohenemse (Austrija),
Collini GmbH, įsteigta Marchtrenke (Austrija),
Collini Wien GmbH, įsteigta Vienoje (Austrija),
Federal‑Mogul TP Europe GmbH & Co KG, įsteigta Buršeide (Vokietija),
Fischer GmbH & Co. surface technologies KG, įsteigta Katzenelnborgen (Vokietija),
Friederici Oberflächenveredlung GmbH, įsteigta Izerlone (Vokietija),
Galvano Wittenstein GmbH, įsteigta Zolingene (Vokietija),
Gedore‑Werkzeugfabrik GmbH & Co. KG, įsteigta Remšeide (Vokietija),
Gerhardi Kunststofftechnik GmbH, įsteigta Liudenšeide (Vokietija),
Gosma – Werkzeugfabrik und Metallveredelung Weber GmbH, įsteigta Gosheim (Vokietija),
Hartchrom‑Meuter Ernst Meuter GmbH & Co. KG, įsteigta Zolingene (Vokietija),
Hartchrom Spezialbeschichtung Winter GmbH, įsteigta Troine (Vokietija),
Hasler AG, Aluminiumveredlung, įsteigta Turgi (Šveicarija),
Hartchrom Haslinger Oberflächentechnik GmbH, įsteigta Lince (Austrija),
Hentschel Harteloxal GmbH & Co. KG, įsteigta Šorndorfe (Vokietija),
Kammin Metallveredelung KG, įsteigta Fryzenheime (Vokietija),
Karl‑Heinz Bauer GmbH Galvanische Anstalt, įsteigta Išpringene (Vokietija),
Maschinenfabrik KBA‑Mödling AG, įsteigta Maria Enzersdorf (Austrija),
Albert Kißling Galvanische Werke GmbH, įsteigta Noizese (Vokietija),
KME Germany GmbH & Co. KG, įsteigta Osnabriuke (Vokietija),
Lahner KG, įsteigta Brunn am Gebirge (Austrija),
Liebherr‑Aerospace Lindenberg GmbH, įsteigta Lindenberge (Vokietija),
MTU Aero Engines AG, įsteigta Miuchene (Vokietija),
MTU Maintenance Hannover GmbH, įsteigta Langenhagene (Vokietija),
Münze Österreich AG, įsteigta Vienoje (Austrija),
Nehlsen‑BWB Flugzeug‑Galvanik Dresden GmbH & Co. KG, įsteigta Dresdene (Vokietija),
Orbis Will GmbH + Co. KG, įsteigta Ahause (Vokietija),
Riag Oberflächentechnik AG, įsteigta Wängi (Šveicarija),
Franz Rieger Metallveredlung, įsteigta Steinheim am Albuch (Vokietija),
Saxonia Galvanik GmbH, įsteigta Halsbrücke (Vokietija),
Schweizer Galvanotechnic GmbH & Co. KG, įsteigta Heilbrone (Vokietija),
G. Schwepper Beschlag GmbH + Co, įsteigta Heiligenhause (Vokietija),
R. Spitzke Oberflächen‑ und Galvanotechnik GmbH & Co. KG, įsteigta Barsbiutelyje (Vokietija),
Stahl Judenburg GmbH, įsteigta Judenburge (Austrija),
VTK Veredelungstechnik Krieglach GmbH, įsteigta Kryglache (Austrija),
STI Surface Technologies International Holding AG, įsteigta Šteinache (Šveicarija),
Witech GmbH, įsteigta Remšeide (Vokietija),
Kurt Zecher GmbH, įsteigta Paderborne (Vokietija),
De Martin AG, Metallveredelung, įsteigta Wängi (Šveicarija),
Hattler & Sohn GmbH, įsteigta Filingene-Šveningene (Vokietija),
Alfacrom 2000 Srl, įsteigta Fiume Veneto (Italija),
F.LLI Angelini Sud Srl, įsteigta Arcane (Italija),
Bertola Srl, įsteigta Marene (Italija),
Bugli Srl, įsteigta Skandičyje (Italija),
Burello Srl, įsteigta Pavia di Udine (Italija),
Galvanica CMB Di Bittante Franco EC – Snc, įsteigta Skorcėje (Italija),
Casprini Gruppo Industriale SpA, įsteigta Cavrilia (Italija),
C.F.G. Rettifiche Srl, įsteigta Ardžentoje (Italija),
CIL – Cromatura e Rettifica Srl, įsteigta Esine (Italija),
Cromatura Dura Srl, įsteigta Lozza (Italija),
Cromital Srl, įsteigta Parmoje (Italija),
Cromoflesch Di Bolletta Giuseppe & C. – Snc, įsteigta Salzano (Italija),
Cromogalante Srl, įsteigta Padujoje (Italija),
Cromotrevigiana Srl, įsteigta Ponzano Veneto (Italija),
Elezinco Srl, įsteigta Kastelfidarde (Italija),
Galvanica Nobili Srl, įsteigta Marano sul Panaro (Italija),
Galvanotecnica Vignati Srl, įsteigta Canegrate (Italija),
Galvitek Srl, įsteigta Veronoje (Italija),
Gilardoni Vittorio Srl, įsteigta Mandelo del Larijuje (Italija),
Industria Galvanica Dalla Torre Ermanno e Figli Srl, įsteigta Vilorboje (Italija),
La Galvanica Trentina Srl, įsteigta Roverete (Italija),
Nicros Srl, įsteigta Koneljane (Italija),
O.C.M. Di Liboà Mauro & C. – Snc, įsteigta Mondovì (Italija),
Rubinetterie Zazzeri SpA, įsteigta Incisa Valdarno (Italija),
Silga SpA, įsteigta Castelfidarno (Italija),
Surcromo Di Suttora Marco, įsteigta Pieve Emanuele (Italija),
Tobaldini SpA, įsteigta Altavilla Vicentina (Italija),
Tre Albi SNC Di Trentin Silvano Bittante Mario & Albanese Giancarlo, įsteigta Vedelage (Italija),
Adolf Boos GmbH & Co. KG, įsteigta Izerlone (Vokietija),
Henkel Beiz‑ und Elektropoliertechnik GmbH & Co. KG, įsteigta Vaidhofene prie Tajos (Austrija),
Saueressig GmbH + Co.KG, įsteigta Frėdene (Vokietija),
Saueressig Polska sp. z o.o., įsteigta Tarnowo Podgórne (Lenkija),
Wetzel GmbH, įsteigta Grencache-Vylene (Vokietija),
Wetzel sp. z o.o., įsteigta Duchnów (Lenkija),
Apex Cylinders Ltd, įsteigta Bristolyje (Jungtinė Karalystė),
Federal‑Mogul Burscheid GmbH, įsteigta Buršeide (Vokietija),
Federal‑Mogul Friedberg GmbH, įsteigta Frydberge (Vokietija),
Federal‑Mogul Vermögensverwaltungs GmbH, įsteigta Buršeide (Vokietija),
Federal‑Mogul Operations France SAS, įsteigta Sen Žan de la Riuelyje (Prancūzija),
Dietmar Schrick GmbH, įsteigta Zolingene (Vokietija),
Cromatura Dalla Torre Sergio Snc Di Dalla Torre Sergio EC, įsteigta Breda di Tiave (Italija),
Hartchromwerk Brunner AG, įsteigta Saint Galle (Šveicarija),
Schulz Hartchrom GmbH, įsteigta Hamburge (Vokietija).
II PRIEDAS
Ecometal, įsteigta Trevize (Italija),
Comité européen pour le traitement de surface (CETS), įsteigta Levene (Belgija),
Österreichische Gesellschaft für Oberflächentechnik (AOT), įsteigta Vienoje (Austrija),
Surface Engineering Association (SEA), įsteigta Birmingame (Jungtinė Karalystė),
Zentralverband Oberflächentechnik e.V. (ZVO), įsteigta Hildene (Vokietija),
Eco‑Chim Galvanotecnica di Antoniazzi G. & C. Snc, įsteigta Codognè (Italija),
Heiche Oberflächentechnik GmbH, įsteigta Švaigerne (Vokietija),
Schwäbische Härtetechnik Ulm GmbH & Co. KG, įsteigta Ulme (Vokietija),
Trattamento superfici metalliche Srl (TSM), įsteigta Skijuje (Italija),
Aros Hydraulik GmbH, įsteigta Memingene (Vokietija),
Berndorf Band GmbH, įsteigta Berndorfe (Austrija),
Eberhard Derichs Maschinen‑ und Apparatebau GmbH, įsteigta Krėfelde (Vokietija),
Friedrich Fausel Metalldrückerei, įsteigta Herrlingen (Vokietija),
Goldhofer AG, įsteigta Memingene (Vokietija),
Heidelberger Druckmaschinen AG, įsteigta Heidelberge (Vokietija),
Huhtamaki Flexible Packaging Germany GmbH & Co. KG, įsteigta Ronsberge (Vokietija),
ITW Automotive Products GmbH, įsteigta Hodenhagen (Vokietija),
Josef Van Baal GmbH, įsteigta Krėfelde (Vokietija),
Kleinvoigtsberger Elektrobauelemente GmbH, įsteigta Grosširmoje (Vokietija),
Kniggendorf & Kögler GmbH, įsteigta Lacene (Vokietija),
Liebherr‑Components Kirchdorf GmbH, įsteigta Kirchdorfe (Vokietija),
Max Hilscher GmbH, įsteigta Dornštate (Vokietija),
Mora Metrology GmbH, įsteigta Ašafenburge (Vokietija),
Norsystec – Nohra‑System‑Technik – GmbH, įsteigta Nohra (Vokietija),
Otto Littmann Maschinenfabrik – Präzisionsmechanik GmbH, įsteigta Hamburge (Vokietija),
Provertha Connectors Cables & Solutions GmbH, įsteigta Pforcheime (Vokietija),
Roland Merz, gyvenantis Aukštutiniame Ramštate (Vokietija),
Schwing‑Stetter Baumaschinen GmbH, įsteigta Vienoje (Austrija),
SML Maschinengesellschaft mbH, įsteigta Lenzing (Austrija),
ThyssenKrupp Steel Europe AG, įsteigta Duisburge (Vokietija),
Windmöller & Hölscher KG, įsteigta Lengeriche (Vokietija).