Byla T‑183/07

Lenkijos Respublika

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Aplinka – Direktyva 2003/87/EB – Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema – Lenkijos nacionalinis apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2008–2012 m. planas – Trijų mėnesių terminas – Atitinkama valstybių narių ir Komisijos kompetencija – Vienodas požiūris – Pareiga motyvuoti – Direktyvos 2003/87 9 straipsnio 1 bei 3 dalys ir 11 straipsnio 2 dalis“

Sprendimo santrauka

1.      Aplinka – Oro tarša – Direktyva 2003/87 – Nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planas (NPP)

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87 9 straipsnio 3 dalis)

2.      Aplinka – Oro tarša – Direktyva 2003/87 – Nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planas (NPP)

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87 9 straipsnio 3 dalis)

3.      Aplinka – Oro tarša – Direktyva 2003/87 – Nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planas (NPP)

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87 9 straipsnio 3 dalis)

4.      Aplinka – Oro tarša – Direktyva 2003/87 – Nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planas (NPP)

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87 9 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 11 straipsnio 2 dalis)

5.      Aplinka – Oro tarša – Direktyva 2003/87 – Nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planas (NPP)

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87)

6.      Aplinka – Oro tarša – Direktyva 2003/87 – Nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planas (NPP)

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87 9 straipsnio 3 dalis)

7.      Aplinka – Oro tarša – Direktyva 2003/87 – Nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planas (NPP)

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87 9 straipsnio 3 dalis ir 11 straipsnio 2 dalis)

8.      Aplinka – Oro tarša – Direktyva 2003/87 – Nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planas (NPP)

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87 9, 10 straipsniai ir 11 straipsnio 2 bei 3 dalys)

1.      Komisijos teisė tikrinti ir atmesti valstybės narės pateiktą nacionalinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planą (NPP) pagal Direktyvos 2003/87, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos [apyvartinių taršos] leidimų sistemą Bendrijoje, 9 straipsnio 3 dalį yra labai ribota, nes jai taikomi tiek materialiniai, tiek laiko apribojimai. Pirma, Komisija tik nagrinėja NPP suderinamumą su direktyvos III priedo kriterijais ir 10 straipsnio nuostatomis ir, antra, kontrolė turi būti atlikta per tris mėnesius nuo tada, kai valstybė narė pateikia minėtą NPP.

Kalbant apie laiko apribojimus, direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje numatytas tik trijų mėnesių terminas, per kurį Komisija gali pareikšti nuomonę dėl NPP. Nėra jokios priežasties manyti, kad, pateikus neišsamų NPP, trijų mėnesių terminas, per kurį Komisija gali jį atmesti, nepradedamas skaičiuoti. Iš tiesų valstybė narė, pateikdama neišsamų NPP, negali nukelti nenustatytam terminui Komisijos sprendimo priėmimo pagal minėtos direktyvos 9 straipsnio 3 dalį.

(žr. 35–36 punktus)

2.      Komisijai neturint bendro įgaliojimo stricto sensu patvirtinti pateiktą nacionalinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planą (NPP), tuo, kad Komisija nepateikė prieštaravimų pasibaigus trijų mėnesių terminui, numatytam Direktyvos 2003/87, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos [apyvartinių taršos] leidimų sistemą Bendrijoje, 9 straipsnio 3 dalyje, negalima pagrįsti prielaidos, kad NPP yra patvirtintas.

Iš tiesų vykdant a priori kontrolę pagal minėto 9 straipsnio 3 dalį nebūtinai priimamas patvirtinimo sprendimas. Komisija privalo įsikišti tik tiek, kiek mano esant reikalinga prieštaravimams dėl tam tikrų pateikto NPP aspektų pareikšti, ir valstybei narei atsisakius pakeisti savo NPP – sprendimui atmesti planą priimti. Jei būtų kitaip, pateiktas NPP taptų galutinis ir būtų daroma prielaida, kad jis yra teisėtas, o tai leistų nutraukti laikiną draudimą valstybei narei jį vykdyti.

(žr. 41–42 punktus)

3.      Komisija gali imtis priemonių nepasibaigus trijų mėnesių terminui, numatytam Direktyvos 2003/87, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos [apyvartinių taršos] leidimų sistemą Bendrijoje, 9 straipsnio 3 dalyje, – ne tik, pirma, pareikšdama prieštaravimus ar pateikdama klausimus dėl tam tikrų pateikto nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plano (NPP) aspektų, bet ir, antra, valstybei narei atsisakius pakeisti savo NPP, priimdama sprendimą atmesti pateiktą NPP. Priėmus sprendimą atmesti planą, trijų mėnesių terminas nutraukiamas, o Komisijai pareiškus prieštaravimų arba pateikus klausimų dėl tam tikrų pateikto NPP aspektų, trijų mėnesių terminas sustabdomas.

(žr. 43 punktą)

4.      Direktyvos 2003/87, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos [apyvartinių taršos] leidimų sistemą Bendrijoje, 9 straipsnio 1 bei 3 dalyse ir 11 straipsnio 2 dalyje šios sistemos įgyvendinimo tikslais aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas kompetencijos pasidalijimas tarp valstybių narių ir Komisijos rengiant, tikrinant ir įgyvendinant nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planus (NPP).

Kalbant apie valstybių narių kompetenciją, iš minėtų nuostatų vienareikšmiškai matyti, kad tik valstybės narės turi kompetenciją, pirma, parengti NPP ir nurodyti bendrą leidimų skaičių, kurį ketina skirti atitinkamam laikotarpiui, ir kaip tą skaičių ketina skirti, ir, antra, nuspręsti, kiek iš viso leidimų skirti kiekvienam penkerių metų laikotarpiui, ir pradėti atskirai skirti tokius leidimus. Tiesa, kad pagal minėtos direktyvos 9 straipsnio 1 dalies antrą sakinį valstybės narės tokia išimtine kompetencija turi naudotis vadovaudamosi šios direktyvos III priede išvardytais objektyviais ir skaidriais kriterijais. Taip pat, remiantis direktyvos 9 straipsnio 3 dalies antru sakiniu, kai Komisija nusprendžia atmesti visą NPP arba jo dalį, valstybė narė sprendimą pagal šios direktyvos 11 straipsnio 2 dalį priima tik tuomet, jeigu jos siūlomiems pakeitimams pritarė Komisija.

Tačiau Direktyvoje 2003/87 nėra aiškiai ir tiksliai nurodyti forma ir būdai, kaip pasiekti joje numatytą rezultatą. Taigi perkeldamos minėtą direktyvą valstybės narės turi tam tikrą diskreciją ir todėl gali pasirinkti priemones, kurios, jų manymu, tinkamiausios, atsižvelgiant į ypatingas nacionalinės energetikos rinkos sąlygas, šioje direktyvoje nustatytam tikslui pasiekti.

(žr. 84–88 punktus)

5.      Įgyvendinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje, nustatytą Direktyva 2003/87, ir leidus Komisijai tą patį nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planų (NPP) vertinimo metodą naudoti visų valstybių narių atžvilgiu, būtų pripažinta, kad ji ne tik turi faktinius vienodinimo įgaliojimus įgyvendinant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, bet ir vaidina pagrindinį vaidmenį rengiant NPP. Tačiau, kalbant apie Komisijos NPP kontrolės įgaliojimus, teisės aktų leidėjas direktyvoje jai nesuteikė nei tokių vienodinimo įgaliojimų, nei tokio pagrindinio vaidmens.

Iš tiesų dėl vienodo požiūrio į valstybes nares principo taikymo negali būti pakeistas kompetencijos pasidalijimas tarp valstybių narių ir Komisijos, kaip numatyta Direktyvoje 2003/87 laikantis subsidiarumo principo, kurio turėjo būti paisoma priimant direktyvą.

(žr. 104, 106 punktus)

6.      Sprendimu dėl nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plano (NPP), Komisijos priimtu pagal Direktyvos 2003/87, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos [apyvartinių taršos] leidimų sistemą Bendrijoje, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriame konstatuojamas minėtos direktyvos III priedo kelių kriterijų pažeidimas, kai Komisija apsiribojo NPP įrašytų duomenų pakeitimu savo duomenimis, visiškai nepatikrinusi jų atitikties direktyvoje nurodytiems kriterijams, nepaisoma kompetencijos pasidalijimo tarp valstybių narų ir Komisijos, kaip apibrėžta direktyvoje.

Komisijos naudotas NPP kontrolės metodas, pagal kurį į NPP įrašyti duomenys palyginami su duomenimis, kuriuos ji gavo remdamasi savo vertinimo metodu, praktiškai leido Komisijai pačiai visiškai nepriklausomai sukurti savo pavyzdinį NPP ir įvertinti pateiktų NPP atitiktį atsižvelgiant ne į direktyvoje nurodytus kriterijus, bet visų pirma į duomenis ir rezultatus, gautus remiantis savo metodu.

(žr. 107–108, 110 punktus)

7.      Visuomenės nuomonės išklausymas, kaip numatyta Direktyvos 2003/87, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos [apyvartinių taršos] leidimų sistemą Bendrijoje, 11 straipsnio 2 dalyje, prieš priimant galutinį sprendimą remiantis ta pačia nuostata neturėtų tikslo, o visuomenės pastabos būtų tik teorinės, jei nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plano (NPP) pakeitimai, kurie galėtų būti pasiūlyti po Komisijos sprendimo priėmimo pagal minėtos direktyvos 9 straipsnio 3 dalį, būtų ribojami taip, kaip numato Komisija.

Iš tiesų valstybės narės, nebūtinai privalėdamos laikytis Komisijos pagal minėto 9 straipsnio 3 dalį priimtame sprendime išdėstytų rekomendacijų, gali ne tik ištaisyti ir atnaujinti savo NPP po tokio sprendimo priėmimo, bet ir jį vėliau patikslinti priėmus sprendimą skirti atskirus leidimus. Be to, atsižvelgiant tiek į direktyvos formuluotę, tiek į jos nustatytos sistemos bendrą struktūrą bei tikslus, Komisija privalo nuolat užtikrinti, kad NPP būtų atsižvelgiama į kuo tikslesnius ir todėl naujausius duomenis bei informaciją, jog būtų kuo mažiau pakenkta ekonomikos plėtrai bei užimtumui, kartu užtikrinant veiksmingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų sistemą.

(žr. 116–118 punktus)

8.      Sprendimo dėl nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos [apyvartinių taršos] leidimų paskirstymo plano (NPP), priimto pagal Direktyvos 2003/87, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos [apyvartinių taršos] leidimų sistemą Bendrijoje, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, rezoliucinėje dalyje nustatydama maksimalų bendrą skirtinų leidimų skaičių, kurį viršijus NPP būtų laikomas nesuderinamu su direktyva, Komisija viršija pagal minėtas nuostatas jai suteiktą kompetenciją.

Iš tiesų, remiantis tos pačios direktyvos 11 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ne Komisija, o kiekviena valstybė narė, remdamasi savo NPP, parengtu taikant minėtos direktyvos 9 straipsnį ir pagal jos 10 straipsnį, turi nuspręsti dėl bendro leidimų skaičiaus, kurį ji skirs tam laikotarpiui, pradėti tų leidimų skyrimo kiekvieno įrenginio operatoriui procesą ir nuspręsti dėl tų leidimų skyrimo.

(žr. 123, 126, 131 punktus)