TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. gegužės 6 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009–4 ir 21 straipsniai – Patvirtinimo kriterijai – Patvirtinimo peržiūra – Augalų apsaugos produktai – Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 485/2013 – Veikliosios medžiagos klotianidinas ir imidaklopridas – Sėklos, apdorotos augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų – Neprofesionalaus naudojimo draudimas – Atsargumo principas“

Byloje C‑499/18 P

dėl 2018 m. liepos 27 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Bayer CropScience AG,

Bayer AG, įsteigtos Monheime prie Reino (Vokietija),

atstovaujamos solisitorės M. Zdzieborska, advokatės A. Robert, advokato K. Nordlander, advokat C. Zimmermann ir solisitoriaus P. Harrison,

apeliantės,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Association générale des producteurs de maïs et autres céréales cultivées de la sous-famille des panicoïdées (AGPM), įsteigtai Montardone (Prancūzija),

The National Farmers’ Union (NFU), įsteigtai Stoneleigh (Jungtinė Karalystė), iš pradžių atstovaujamai QC H. Mercer ir baristerio J. Robb, įgaliotų solisitorės N. Winter, vėliau – QC H. Mercer, baristerio J. Robb ir advokatės K. Tandy,

Association européenne pour la protection des cultures (ECPA), įsteigtai Briuselyje (Belgija), iš pradžių atstovaujamai advokatų D. Abrahams, E. Mullier ir I de Seze, vėliau – advokatų D. Abrahams ir E. Mullier,

Rapool-Ring GmbH Qualitätsraps deutscher Züchter, įsteigtai Izernhagene (Vokietija),

European Seed Association (ESA), įsteigtai Briuselyje, iš pradžių atstovaujamai advokato P. de Jong, advocaat K. Claeyé ir advokatės E. Bertolotto, vėliau – advokato P. de Jong ir advocaat K. Claeyé,

Agricultural Industries Confederation Ltd, įsteigtai Piterbore (Jungtinė Karalystė), iš pradžių atstovaujamai advokato P. de Jong, advocaat K. Claeyé ir advokatės E. Bertolotto, vėliau – advokatų J. Gaul ir P. de Jong, taip pat advocaat K. Claeyé,

pirmojoje instancijoje įstojusioms į bylą šalims,

Europos Komisijai, atstovaujamai B. Eggers, P. Ondrůšek, X. Lewis ir I. Naglis,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

palaikomai

Stichting De Bijenstichting, įsteigtos Vorden (Nyderlandai), atstovaujamos advokatės L. Smale,

įstojusios į apeliacinį procesą šalies,

Union nationale de l’apiculture française (UNAF), įsteigtos Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujamos advokatų B. Fau ir J.-F. Funke,

Deutscher Berufs- und Erwerbsimkerbund eV, įsteigtos Zoltau (Vokietija),

Österreichischer Erwerbsimkerbund, įsteigtos Großebersdorf (Austrija),

atstovaujamų Rechtsanwälte B. Tschida ir A. Willand,

Pesticide Action Network Europe (PAN Europe), įsteigtos Briuselyje,

Bee Life European Beekeeping Coordination (Bee Life), įsteigtos Louvain-la-Neuve (Belgija),

Buglife – The Invertebrate Conservation Trust, įsteigtos Piterbore,

Stichting Greenpeace Council (Greenpeace), įsteigtos Amsterdame (Nyderlandai),

atstovaujamų advocaat B. Kloostra,

Švedijos Karalystės, iš pradžių atstovaujamos – C. Meyer-Seitz, A. Falk, H. Shev, J. Lundberg ir E. Karlsson, vėliau – C. Meyer-Seitz, H. Shev ir E. Karlsson,

pirmojoje instancijoje įstojusių į bylą šalių,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija)

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.-C. Bonichot, Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaerts, einantis pirmosios kolegijos teisėjo pareigas, teisėjai L. Bay Larsen (pranešėjas), M. Safjan ir N. Jääskinen,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretorius M. Longar, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. birželio 3 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Apeliaciniu skundu Bayer CropScience AG ir Bayer AG prašo, pirma, panaikinti 2018 m. gegužės 17 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Bayer CropScience ir kt. / Komisija (T‑429/13 ir T‑451/13, EU:T:2018:280, toliau – skundžiamas sprendimas), juo buvo atmestas jų ieškinys dėl 2013 m. gegužės 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 485/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliųjų medžiagų klotianidino, tiametoksamo ir imidakloprido patvirtinimo sąlygų ir dėl draudimo naudoti augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų, apdorotas sėklas ir jomis prekiauti (OL L 139, 2013, p. 12; toliau – ginčijamas reglamentas), panaikinimo; ir, antra, panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su apeliantėmis.

I.      Teisinis pagrindas

A.      Direktyva 91/414/EEB

2        Iki 2011 m. birželio 14 d. augalų apsaugos produktų pateikimas rinkai buvo reglamentuojamas 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 11 t., p. 332).

3        Direktyvos 91/414 4 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad augalų apsaugos produktas gali būti leidžiamas valstybėje narėje tik jeigu, be kita ko, jo veikliosios medžiagos yra išvardytos šios direktyvos I priede.

4        Šios direktyvos 5 straipsnyje, be kita ko, nustatyta:

„1.      Atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, veiklioji medžiaga gali būti įrašyta į I priedą pradiniam laikotarpiui, neviršijančiam 10 metų, jeigu tikimasi, kad augalų apsaugos produktai, savo sudėtyje turintys veikliosios medžiagos, atitinka šias sąlygas:

a)      jų likučiai, atsirandantys po naudojimo pagal gerą augalų apsaugos praktiką, neturi jokio kenksmingo poveikio žmonių ar gyvulių sveikatai ar požeminiam vandeniui arba jokios nepriimtinos įtakos aplinkai ir minėti likučiai, jeigu jie yra toksikologiškai ar ekotoksikologiškai svarbūs, gali būti nustatyti bendrai taikomais metodais;

b)      jų naudojimas pagal gerą augalų apsaugos praktiką neturi kenksmingo poveikio žmogaus ar gyvulių sveikatai arba nedaro jokios nepriimtinos įtakos aplinkai pagal 4 straipsnio 1 dalies b punkto iv ir v papunkčių nuostatas.

2.      Kad veiklioji medžiaga būtų įrašyta į I priedą, ypač reiktų atsižvelgti:

a)      kur svarbu, į žmogui leistiną paros normą (LPN);

b)      jeigu būtina, į leistiną operatoriaus sąlyčio lygį;

c)      kur svarbu, į jos išlikimą ir pasiskirstymą aplinkoje bei jos poveikį rūšims, kurioms neskirta ši medžiaga.

<…>“

B.      Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009

5        2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009, p. 1) įsigaliojo 2011 m. birželio 14 d.

6        Šio reglamento 8 ir 16 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(8)      Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį, ir tuo pačiu metu apsaugoti Bendrijos žemės ūkio konkurencingumą. <…>

<…>

(16)      Reikėtų numatyti galimybę tam tikromis sąlygomis iš dalies keisti veikliosios medžiagos patvirtinimo sąlygas ar patvirtinimą panaikinti, jei jo kriterijai nebetenkinami arba jeigu jis neatitinka 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus [OL L 327, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 275)].“

7        Remiantis minėto reglamento 28 straipsnio 1 dalimi ir 29 straipsnio 1 dalies a punktu, augalų apsaugos produktas gali būti pateiktas į rinką arba naudojamas tik tuo atveju, jei atitinkamoje valstybėje narėje jis yra autorizuotas pagal šį reglamentą, o šio produkto autorizacija valstybėje narėje reiškia, be kita ko, kad jo veikliosios medžiagos buvo patvirtintos Europos Sąjungos lygmeniu.

8        Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje „Veikliųjų medžiagų patvirtinimo kriterijai“ nustatyti, be kita ko, tokie kriterijai:

„1.      Veiklioji medžiaga tvirtinama pagal II priedą, jei vertinant pagal dabartines mokslo ir technikos žinias galima tikėtis, kad, atsižvelgiant į to priedo 2 ir 3 punktuose nustatytus patvirtinimo kriterijus, tą veikliąją medžiagą turintys augalų apsaugos produktai atitiks 2 ir 3 dalyse numatytas sąlygas.

<…>

2.      Augalų apsaugos produktų likučiai, panaudojus laikantis geros augalų apsaugos praktikos ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)      neturi turėti jokio kenksmingo poveikio žmonių, įskaitant pažeidžiamas grupes, sveikatai ar gyvūnų sveikatai, atsižvelgiant į žinomą bendrą ir sąveikaujantį poveikį, kai turima [Europos maisto saugos tarnybos (EFSA)] pripažintų mokslinių tokio poveikio įvertinimo metodų, arba požeminiam vandeniui;

b)      neturi turėti jokio nepriimtino poveikio aplinkai[.]

<…>

3.      Augalų apsaugos produktas, panaudojus laikantis geros augalų apsaugos praktikos ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)      jis turi būti pakankamai veiksmingas;

b)      neturi turėti tiesioginio ar uždelsto kenksmingo poveikio žmonių, įskaitant pažeidžiamas grupes, ar gyvūnų sveikatai tiesiogiai arba per geriamąjį vandenį (atsižvelgiant į apdorojant geriamąjį vandenį gautus produktus), maistą, pašarą ar orą, ar padarinių darbo vietoje arba kitais netiesioginiais būdais, atsižvelgiant į žinomą bendrą ir sąveikaujantį poveikį, kai turima [EFSA] pripažintų mokslinių tokio poveikio įvertinimo metodų; arba poveikio požeminiams vandenims;

c)      neturi turėti nepriimtino poveikio augalams ar augaliniams produktams;

d)      jis neturi sukelti nereikalingų kančių ir skausmo stuburiniams gyvūnams, kurių skaičius turi būti kontroliuojamas;

e)      neturi turėti nepriimtino poveikio aplinkai, ypač atsižvelgiant į šiuos aspektus, kai turima [EFSA] pripažintų mokslinių metodų tokiam poveikiui įvertinti:

i)      jo išlikimą ir pasiskirstymą aplinkoje, ypač paviršinių vandenų, įskaitant estuarijų ir pakrančių vandenis, požeminio vandens, oro ir dirvos užteršimą, atsižvelgiant į vietas, nutolusias nuo jo naudojimo vietų, kai jis aplinkoje pernešamas dideliu atstumu;

ii)      jo poveikį netikslinėms rūšims, ypač į šių rūšių elgesį;

iii)      ilgalaikį poveikį bioįvairovei ir ekosistemai.

<…>“

9        Šio reglamento 7 straipsnio „Paraiška“ 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:

„Veikliosios medžiagos gamintojas pateikia valstybei narei (toliau – valstybė narė ataskaitos rengėja) paraišką dėl veikliosios medžiagos patvirtinimo arba dėl patvirtinimo sąlygų pakeitimo, kartu pateikdamas <…> dokumentų rinkinio santrauką ir išsamų dokumentų rinkinį <…> įrodantį, kad veiklioji medžiaga tenkina 4 straipsnyje numatytus patvirtinimo kriterijus.“

10      Minėto reglamento 12 straipsnio „[EFSA] išvada“ 2 dalies antroje pastraipoje nustatyta:

„Per 120 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto termino pabaigos [EFSA], atsižvelgdama dabartines mokslo ir technikos žinias, naudodamasi paraiškos pateikimo metu turimais rekomendaciniais dokumentais, priima išvadą, ar galima manyti, kad veiklioji medžiaga tenkina 4 straipsnio reikalavimus <…>“

11      To paties reglamento 21 straipsnyje „Patvirtinimo peržiūra“ nustatyta:

„1.      Komisija gali bet kuriuo metu peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą. Ji atsižvelgia į valstybės narės prašymą peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą remiantis naujomis mokslo ir technikos žiniomis bei stebėsenos duomenimis, įskaitant ir tuos atvejus, kai, peržiūrėjus autorizacijos liudijimus pagal 44 straipsnio 1 dalį, esama požymių, kad Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje ir b punkto i papunktyje bei 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti tikslai gali būti nepasiekti.

Jei, atsižvelgiant į naujas mokslo ir technikos žinias, jos manymu, esama požymių, kad medžiaga nebetenkina 4 straipsnyje nustatytų kriterijų ar pagal 6 straipsnio f punktą reikalaujama papildoma informacija nebuvo pateikta, ji apie tai praneša valstybėms narėms, [EFSA] ir veikliosios medžiagos gamintojui, nustatydama gamintojui terminą pastaboms pateikti.

2.      Komisija gali paprašyti [EFSA] ir valstybių narių pateikti nuomonę arba suteikti mokslinę ar techninę pagalbą. Valstybės narės, gavusios Komisijos prašymą, taip pat gali pateikti pastabas per tris mėnesius nuo prašymo dienos. [EFSA] pateikia Komisijai nuomonę arba savo darbo rezultatus per tris mėnesius nuo prašymo dienos.

3.      Komisijai nusprendus, kad 4 straipsnyje nurodyti kriterijai nebetenkinami ar nebuvo pateikta 6 straipsnio f punkte nustatyta papildoma informacija, pagal 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą priimamas patvirtinimo panaikinimo arba pakeitimo reglamentas.

<…>“

12      Reglamento Nr. 1107/2009 II priedo „Veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių tvirtinimo pagal II skyrių tvarka ir kriterijai“ 3 punkto „Veikliosios medžiagos patvirtinimo kriterijai“ 3.8.3 papunktis suformuluotas taip:

„Veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga arba sinergiklis patvirtinami tik tuo atveju, jei, atlikus atitinkamą rizikos įvertinimą remiantis [Sąjungos] ar tarptautiniu mastu suderintomis bandymų gairėmis, nustatoma, kad naudojant augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos arba sinergiklio, siūlomomis sąlygomis:

–        bus daromas nežymus poveikis naminėms bitėms, arba

–        nebus nepriimtino stipraus arba nuolatinio poveikio naminių bičių šeimos išgyvenimui ir vystymuisi, atsižvelgiant į poveikį bičių lervoms ir elgsenai.“

13      Šio reglamento 69 straipsnyje „Neatidėliotinos priemonės“ nustatyta:

„Jei akivaizdu, kad dėl patvirtintos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos, sinergiklio ar koformulianto arba pagal šį reglamentą autorizuoto augalų apsaugos produkto gali atsirasti didelė rizika žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) taikomų priemonių nepakanka, kad tokia rizika būtų tinkamai įveikta, Komisijos iniciatyva arba valstybės narės prašymu 79 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka nedelsiant imamasi priemonių tokios medžiagos ar produkto naudojimui ir (arba) prekybai apriboti arba uždrausti. Prieš imdamasi tokių priemonių Komisija išnagrinėja įrodymus ir gali paprašyti [EFSA] pateikti nuomonę. Komisija gali nustatyti terminą tokiai nuomonei pateikti.“

14      To reglamento 78 straipsnio „Pakeitimai ir įgyvendinimo priemonės“ 3 dalyje numatyta, kad, panaikinus Direktyvą 91/414 ir pakeitus ją Reglamentu Nr. 1107/2009, į Direktyvos 91/414 I priedą įtrauktos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 ir nuo tol yra išvardytos 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011, p. 1), priedo A dalyje.

II.    Bylos aplinkybės

15      Veikliosios medžiagos klotianidinas ir imidaklopridas (toliau – nagrinėjamos medžiagos), priklausančios neonikotinoidų grupei, buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414 I priedą ir yra išvardytos Įgyvendinimo reglamento Nr. 540/2011 priedo A dalyje.

16      Per incidentus, susijusius su piktnaudžiavimu augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje, be kita ko, yra nagrinėjamų medžiagų, kai mirė naminių bičių šeimos, 2011 m. kovo 18 d. Komisija paprašė EFSA peržiūrėti esamą bitėms keliamos augalų apsaugos produktų rizikos vertinimo sistemą, patvirtintą Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EPPO), atsižvelgiant į ilgalaikės rizikos bitėms vertinimą, mažų dozių poveikį, gutacijos poveikį ir sudėtinės rizikos vertinimą. Ši sistema buvo pristatyta Dokumente Nr. PP 3/10 „Augalų apsaugos produktų aplinkai keliamos rizikos vertinimo sistema“ (toliau – EPPO gairės).

17      2012 m. kovo 30 d. žurnale Science buvo paskelbti du tyrimai, susiję su neonikotinoidų grupei priklausančių medžiagų subletaliu poveikiu bitėms. Pirmasis iš šių tyrimų buvo susijęs su produktais, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos tiametoksamo (toliau – Henry tyrimas), o antrasis – su produktais, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos imidakloprido (toliau kartu – 2012 m. kovo mėn. tyrimai). Šių tyrimų autoriai padarė išvadą, kad normalus šių dviejų veikliųjų medžiagų lygis gali turėti reikšmingą poveikį naminių bičių ir kamanių šeimų stabilumui ir išgyvenimui.

18      2012 m. balandžio 3 d. Komisija paprašė EFSA pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnį įvertinti 2012 m. kovo mėn. tyrimus ir patikrinti, ar atliekant šiuose tyrimuose nurodytus eksperimentus naudotos dozės buvo panašios į dozes, kuriomis bitės buvo iš tikrųjų veikiamos Sąjungoje, atsižvelgiant į leidžiamą naudojimą Sąjungos lygmeniu ir valstybių narių išduotus leidimus. Komisija taip pat kėlė klausimą, ar šių tyrimų rezultatai galėjo būti taikomi kitiems neonikotinoidams, naudojamiems sėkloms apdoroti, be kita ko, klotianidinui.

19      2012 m. balandžio 25 d. Komisija paprašė EFSA iki 2012 m. gruodžio 31 d. atnaujinti rizikos, susijusios, be kita ko, su nagrinėjamomis medžiagomis, vertinimus, visų pirma kiek tai susiję su ūmiu ir lėtiniu poveikiu bičių šeimų vystymuisi ir išgyvenimui, atsižvelgiant į pasekmes bičių lervoms ir bičių elgsenai, ir, antra, subletalių dozių poveikiu bičių išgyvenimui ir elgesiui.

20      2012 m. gegužės 23 d. atsakydama į 2011 m. kovo 18 d. Komisijos prašymą EFSA paskelbė mokslinę nuomonę dėl mokslo metodų, kuriais grindžiamas augalų apsaugos produktų bitėms keliamos rizikos vertinimas (toliau – EFSA nuomonė). Šiame dokumente buvo nurodytos kelios sritys, kuriose turėtų būti patobulinti būsimi bitėms keliamos rizikos vertinimai. Jame, be kita ko, pabrėžiami tam tikri EPPO gairių trūkumai, dėl kurių atsiranda netikrumas dėl poveikio naminėms bitėms realaus dydžio, ir keliami bičių sveikatai svarbūs klausimai, kurie prieš tai nebuvo nagrinėti EPPO gairėse.

21      2012 m. birželio 1 d., atsakydama į 2012 m. balandžio 3 d. Komisijos prašymą, EFSA pateikė deklaraciją dėl neseniai atliktų tyrimų išvadų, susijusių su subletaliu kai kurių neonikotinoidų poveikiu bitėms, atsižvelgiant į Europoje šiuo metu leidžiamą naudojimą. Šioje deklaracijoje EFSA įvertino 2012 m. kovo mėn. tyrimus ir 2012 m. sausio mėn. paskelbtą trečiąjį tyrimą, susijusį su klotianidinu (toliau – Schneider tyrimas). Apskritai EFSA padarė išvadą, kad būtina atlikti papildomus tyrimus esant skirtingiems poveikio lygiams arba kitoms situacijoms.

22      2013 m. sausio 16 d. EFSA paskelbė savo išvadas dėl nagrinėjamų medžiagų ir tiametoksamo keliamos rizikos bitėms vertinimo (toliau – EFSA išvados); jose nustatė:

–        didelę ūmią riziką naminėms bitėms dėl dulkių poveikio sėjant kukurūzų ir grūdų sėklas (klotianidinas, imidaklopridas, tiametoksamas), rapsų sėklas (klotianidinas, imidaklopridas ir, išskyrus mažesnį, Europos Sąjungoje leidžiamą naudojimą, tiametoksamas) ir medvilnės sėklas (imidaklopridas ir tiametoksamas),

–        didelę ūmią riziką bitėms dėl nektare ir žiedadulkėse esančių likučių poveikio, naudojant rapsams (klotianidinas ir imidaklopridas), taip pat medvilnei ir saulėgrąžoms (imidaklopridas), ir

–        didelę ūmią riziką dėl gutacijos poveikio naudojant kukurūzams (tiametoksamas).

23      Be to, EFSA išvadose buvo konstatuota, kad esama daug neaiškumų, nes trūksta mokslo duomenų. Tai visų pirma buvo susiję su dulkių, užteršto nektaro ir žiedadulkių prarijimo ir gutacijos poveikiu naminėms bitėms, ūmia ir ilgalaike rizika naminių bičių šeimų išgyvenimui ir vystymuisi, rizika kitiems augalus apdulkinantiems vabzdžiams, rizika, kuri kyla dėl liekanų lipčiuje ir dėl liekanų vėliau auginamuose kultūriniuose augaluose.

24      Atsižvelgdama į EFSA nustatytą riziką Komisija 2013 m. gegužės 24 d. priėmė ginčijamą reglamentą.

25      Šio reglamento 1 straipsnyje buvo nustatyti tokie, be kita ko, nagrinėjamų medžiagų apribojimai:

–        bet kokio neprofesionalaus naudojimo patalpose ir lauke draudimas,

–        draudimas naudoti sėkloms arba dirvožemiui apdoroti tokiems javams, kai jie sėjami nuo sausio iki birželio mėn.: miežiams, soroms, avižoms, ryžiams, rugiams, sorgams, kvietrugiams, kviečiams,

–        draudimas apdoroti šių javų lapus: miežių, sorų, avižų, ryžių, rugių, sorgų, kvietrugių, kviečių ir

–        draudimas naudoti sėkloms ir dirvožemiui apdoroti arba maždaug 100 kultūrinių augalų, įskaitant rapsus, sojas, saulėgrąžas ir kukurūzus, lapams apdoroti, išskyrus naudojimą šiltnamiuose ir lapų apdorojimą augalams nužydėjus.

26      Be to, ginčijamo reglamento 2 straipsnyje buvo uždrausta naudoti ir pateikti rinkai jo II priede išvardytų kultūrinių augalų sėklas, apdorotas augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra nagrinėjamų medžiagų, išskyrus šiltnamiuose naudojamas sėklas.

III. Ieškinys Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

27      2013 m. rugpjūčio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Bayer CropScience ir Syngenta Crop Protection AG, palaikomų Association générale des producteurs de maïs et autres céréales cultivées de la sous-famille des panicoïdées (AGPM), The National Farmers’ Union (NFU), Association européenne pour la protection des cultures (ECPA), Rapool-Ring GmbH Qualitätsraps deutscher Züchter, European Seed Industries (ESA) ir Agricultural Industries Confederation Ltd, ieškinį, juo buvo prašoma panaikinti ginčijamą reglamentą.

28      Grįsdamos ieškinį Bayer CropScience ir Syngenta Crop Protection iš esmės pateikė prieštaravimus, susijusius su Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymu.

29      Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė ieškinį ir priteisė iš Bayer CropScience ir Syngenta Crop Protection bylinėjimosi išlaidas.

IV.    Apeliacinės bylos šalių reikalavimai

30      Bayer CropScience ir Bayer Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamą sprendimą,

–        panaikinti ginčijamą reglamentą tiek, kiek jis su jomis susijęs, ir

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek per procesą Bendrajame Teisme, tiek per apeliacinį procesą.

31      NFU ir Agricultural Industries Confederation pateikia tokius pačius reikalavimus kaip ir Bayer CropScience ir Bayer. ECPA palaiko jų reikalavimus, tačiau nepateikia atskirų argumentų.

32      Komisija Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Bayer CropScience ir Bayer bylinėjimosi išlaidas.

33      Pirmojoje instancijoje į bylą įstojusios šalys Union nationale de l’apiculture française (UNAF), Deutscher Berufs- und Erwerbsimkerbund eV, Österreichischer Erwerbsimkerbund, Pesticide Action Network Europe (PAN Europe), Bee Life European Beekeeping Coordination (Bee Life), Buglife – The Invertebrate Conservation Trust, Stichting Greenpeace Council (Greenpeace) ir Švedijos Karalystė palaiko Komisijos reikalavimus.

34      Tas pats pasakytina apie Stichting De Bijenstichting, kuriai 2019 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų šiame apeliaciniame procese.

V.      Dėl apeliacinio skundo

35      Apeliaciniam skundui pagrįsti Bayer CropScience ir Bayer nurodo šešis pagrindus dėl atitinkamai teisės klaidų, susijusių su Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu bei taikymu, ir teisės klaidų, susijusių su atsargumo priemonių taikymu.

A.      Dėl apeliacinio skundo priimtinumo

36      Iš pradžių reikia priminti, kad apeliacinio skundo pateikėjo suinteresuotumas pateikti šį skundą suponuoja, kad dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo baigties jis gali gauti naudos (žr., be kita ko, 2020 m. sausio 16 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties Highgate Capital Management / Komisija, C‑605/19 P(R) ir C‑605/19 P(R)-R, nepaskelbta Rink., EU:C:2020:12, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37      Nagrinėjamu atveju, kaip savo išvados 58 punkte pažymi generalinė advokatė, Bayer CropScience suinteresuotumas pareikšti ieškinį nekėlė jokių abejonių iki skundžiamo sprendimo paskelbimo, nes ginčijamu reglamentu buvo labai apribotas nagrinėjamų medžiagų, kurias gamino ši bendrovė, pagrindu pagamintų augalų apsaugos produktų naudojimas ir šie ribojimai dingtų, jei ieškinys būtų patenkintas.

38      Vis dėlto netrukus po skundžiamo sprendimo paskelbimo buvo priimtas 2018 m. gegužės 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/783, kuriuo dėl veikliosios medžiagos imidakloprido patvirtinimo sąlygų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 132, 2018, p. 31), ir 2018 m. gegužės 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/784, kuriuo dėl veikliosios medžiagos klotianidino patvirtinimo sąlygų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (OL L 132, 2018, p. 35).

39      Kaip generalinė advokatė iš esmės pažymėjo savo išvados 59 punkte, šių reglamentų apeliantės neginčijo, nors juose buvo iš naujo apibrėžtos nagrinėjamų medžiagų patvirtinimo sąlygos ir jos tapo dar labiau ribojančios nei tos, kurios anksčiau buvo nustatytos ginčijamame reglamente.

40      Šiuo aspektu Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį nebūtinai išnyksta dėl to, kad aktas, kurį jis ginčija, neteko galios vykstant procesui (2013 m. gegužės 28 d. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 62 punktas). Ieškovas gali išsaugoti suinteresuotumą, kad minėtas aktas būtų pripažintas neteisėtu dėl laikotarpio, per kurį jis buvo taikomas ir sukėlė pasekmių, nes jis yra bent jau suinteresuotas tokiu pripažinimu kaip pagrindu pareikšti galimą ieškinį dėl atsakomybės pripažinimo (2013 m. birželio 27 d. Sprendimo Xeda International ir Pace International / Komisija, C‑149/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:433, 32 punktas ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, EU:C:2015:609, 69 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

41      Būtent taip yra nagrinėjamu atveju. Kadangi Bayer CropScience gamina ginčijamame reglamente nurodytas veikliąsias medžiagas ir augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra tų medžiagų, ir jais prekiauja, jei apeliacinis skundas būtų patenkintas, ji galėtų gauti naudos, pareikšdama ieškinį dėl atsakomybės pripažinimo.

42      Kalbant apie UNAF argumentą, kad visas apeliacinis skundas yra nepriimtinas, nes juo siekiama, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės aplinkybės, reikia konstatuoti, jog, be to, kad, pirma, jis yra bendro pobūdžio ir jame, grindžiant apeliacinio skundo nepriimtinumą, nenurodyta jokia konkreti to skundo dalis ir, antra, jo nepateikė Komisija, t. y. atsakovė, kurios reikalavimų palaikyti į bylą įstojo UNAF, apeliantės apskritai nurodė skundžiamo sprendimo punktus, kuriuose, jų manymu, yra padaryta teisės klaidų, tačiau Teisingumo Teismo neprašo iš naujo bendrai įvertinti faktinių aplinkybių.

43      Galiausiai reikia konstatuoti, kad apeliacinis skundas yra pateiktas Bayer CropScience ir Bayer vardu, nors tik pirmoji iš šių dviejų bendrovių buvo proceso Bendrajame Teisme šalis. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį apeliacinį skundą gali paduoti tik proceso Bendrajame Teisme šalys ir įstojusios į bylą šalys, taip pat valstybės narės ir Sąjungos institucijos. Kadangi Bayer nedalyvavo procese Bendrajame Teisme ir nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių ji atitinkamu atveju turi teisę pateikti apeliacinį skundą, šis skundas nepriimtinas, kiek jis pateiktas šios bendrovės vardu.

44      Be to, reikia priminti, kad Syngenta Crop Protection nepateikė apeliacinio skundo dėl skundžiamo sprendimo, todėl veiklioji medžiaga tiametoksamas šiame procese nenagrinėjama.

B.      Dėl esmės

1.      Dėl pirmojo pagrindo

a)      Šalių argumentai

45      Bayer CropScience teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai, be kita ko, skundžiamo sprendimo 162 ir 179 punktuose nusprendė, kad tikrumo dėl ankstesnių mokslo žinių padidėjimas gali būti laikomas „naujomis žiniomis“, todėl Komisija turi teisę peržiūrėti atitinkamą patvirtinimą pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalį.

46      Komisija mano, kad šį pagrindą reikia atmesti.

b)      Teisingumo Teismo vertinimas

47      Skundžiamo sprendimo 162, 164 ir 179 punktai suformuluoti taip:

„162      <…> kaip teisingai pažymėjo ECPA, sąvokos „naujos mokslo ir technikos žinios“ negalima suprasti kaip susijusios tik su laiku – ji taip pat apima kokybinį elementą, kuris, beje, susijęs tiek su žinių pripažinimu „naujomis“, tiek su jų pripažinimu kaip „mokslo“. Vadinasi, Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalies taikymo apatinė riba nepasiekiama, jeigu „naujos žinios“ susijusios tik su paprasčiausiais ankstesnių žinių pakartojimais, naujomis tvirto pagrindo neturinčiomis prielaidomis, taip pat sąsajos su mokslu neturinčiais politiniais argumentais. Taigi „naujos mokslo ir technikos žinios“ turi turėti realią reikšmę vertinant, ar tebetenkinamos Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytos patvirtinimo sąlygos.

<…>

164      Apibendrinant pasakytina, jog tam, kad Komisija galėtų peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą, remiantis Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalimi, pakanka, kad yra naujų tyrimų <…>, kurių rezultatai, palyginti su žiniomis, turėtomis atliekant ankstesnį vertinimą, kelia susirūpinimą dėl to, ar tebetenkinamos Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytos patvirtinimo sąlygos, nesant reikalo šiuo etapu tikrinti, ar šis susirūpinimas iš tikrųjų pagrįstas, nes toks patikrinimas atliekamas tik per pačią peržiūrą.

<…>

179      Vis dėlto, norint laikyti tokius rezultatus patvirtinančiais naujas mokslo žinias, būtina bent tai, kad nauji metodai būtų patikimesni už anksčiau naudotuosius. Tokiu atveju naujomis mokslo žiniomis reikėtų laikyti tikrumo dėl ankstesnių žinių padidėjimą. Priimant sprendimą dėl rizikos valdymo, laikantis atsargumo principo, tokia informacija turi būti laikoma reikšminga, priešingai, nei teigia Bayer [CropScience].“

48      Reikia pažymėti, kad iš skundžiamo sprendimo 162, 164 ir 179 punktų matyti, jog Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalyje numatyta peržiūros procedūros taikymo apatinė riba suponuoja naujų mokslo žinių, leidžiančių manyti, kad atitinkama medžiaga gali nebeatitikti patvirtinimo kriterijų, atsiradimą, o šios naujos mokslo žinios gali būti nauji metodai, leidę pasiekti rezultatus, kurie padidina ankstesnių mokslo žinių tikrumo laipsnį.

49      Vis dėlto nustatydamas peržiūros procedūros taikymo apatinę ribą Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

50      Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje Komisijai leidžiama peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą bet kuriuo metu, nenustatant papildomų sąlygų. Tik šio 21 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje aiškiai apibrėžtais atvejais peržiūros procedūros pradėjimas suponuoja naujų mokslo ir technikos žinių buvimą.

51      Šiuo aspektu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad naujų mokslo ir technikos žinių buvimas yra tik vienas iš atvejų, kai Komisija gali peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 1 d. Sprendimo Blaise ir kt., C‑616/17, EU:C:2019:800, 99 punktą).

52      Kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1107/2009 16 konstatuojamąja dalimi, kuria remiasi Bayer CropScience, pažymėtina, kad ji nėra reikšminga, nes, kaip generalinė advokatė nurodo savo išvados 80 punkte, joje nurodytos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos siekiant pakeisti arba atšaukti patvirtinimą, o ne pradėti peržiūros procedūrą.

53      Taigi šio sprendimo 49 punkte konstatuota teisės klaida negali lemti skundžiamo sprendimo panaikinimo.

54      Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, jeigu Bendrojo Teismo sprendimo motyvais pažeidžiama Sąjungos teisė, tačiau šio sprendimo rezoliucinė dalis yra pagrįsta kitais teisiniais motyvais, dėl tokio pažeidimo šis sprendimas neturi būti panaikintas, bet reikia pakeisti jo motyvus (2019 m. sausio 23 d. Sprendimo Deza / ECHA, C‑419/17 P, EU:C:2019:52, 87 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

55      Nors Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog reikia naujų mokslo žinių tam, kad Komisija galėtų peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį, vis dėlto skundžiamo sprendimo 217 punkte jis teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai galėjo padaryti išvadą, jog reikia atlikti nagrinėjamų medžiagų patvirtinimo peržiūrą.

56      Atsižvelgiant į šiuos argumentus pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nereikšmingą.

2.      Dėl antrojo pagrindo

a)      Šalių argumentai

57      Bayer CropScience kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis padarė teisės klaidą aiškindamas Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį, kai nusprendė, kad atlikdama rizikos vertinimą EFSA pagrįstai rėmėsi savo nuomone ir neprivalėjo laikytis nagrinėjamų medžiagų patvirtinimo peržiūros metu galiojusio oficialaus rekomendacinio dokumento, susijusio su rizikos vertinimu.

58      Anot šios bendrovės, Bendrasis Teismas suklydo, kai rėmėsi tuo, kad ji teigė, jog vertindama riziką EFSA turėjo taikyti pirminių patvirtinimų suteikimo dieną galiojantį rekomendacinį dokumentą, nors, kaip matyti iš ieškinio ir dubliko, ji tvirtino, kad EFSA privalėjo taikyti nagrinėjamų medžiagų patvirtinimo peržiūros metu galiojusias gaires. Be to, šios peržiūros metu taikytos rizikos vertinimo oficialios gairės buvo atnaujintos 2010 m., t. y. po to, kai buvo priimtas Reglamentas Nr. 1107/2009 ir šio reglamento 4 straipsnyje ir II priedo 3.8.3 punkte nurodyti patvirtinimo kriterijai.

59      Komisija teigia, kad šį pagrindą reikia atmesti.

b)      Teisingumo Teismo vertinimas

60      Kaip matyti, be kita ko, iš skundžiamo sprendimo 228, 260 ir 271 punktų, Bendrasis Teismas rėmėsi aplinkybe, kad Bayer CropScience tvirtino, jog vykstant Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalyje numatytai peržiūros procedūrai EFSA ir Komisija privalėjo rizikos vertinimą pagrįsti prašymo patvirtinti veikliąją medžiagą pateikimo dieną galiojusiu rekomendaciniu dokumentu, priimtu arba Sąjungos lygmeniu, arba tarptautiniu lygmeniu, nors iš tikrųjų, kaip aiškiai matyti iš Bendrajame Teisme pateikto ieškinio, ši bendrovė kalbėjo apie rekomendacinį dokumentą, galiojusį nagrinėjamų medžiagų patvirtinimo peržiūros metu.

61      Vadinasi, Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, dėl kurių Bayer CropScience kaltina EFSA ir Komisiją ir dėl kurių nagrinėjamų medžiagų patvirtinimo peržiūros procedūra tariamai buvo neteisėta.

62      Nors dėl šio iškraipymo skundžiamo sprendimo 266 ir 271 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo, kad, vykdant peržiūros procedūrą pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnį, patvirtintos veikliosios medžiagos rizikos vertinimas negali būti grindžiamas prašymo patvirtinti šią medžiagą pateikimo dieną galiojusiu rekomendaciniu dokumentu, vis dėlto dėl jo, priešingai, nei teigia Bayer CropScience, šis teismas nekonstatavo, kad toks vertinimas neturi būti grindžiamas peržiūros metu galiojusiu rekomendaciniu dokumentu.

63      Iš tikrųjų, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 16, 17, 223–235 ir 238 punktų, būtent priėmus direktyvą, kuria sugriežtinamos, be kita ko, nagrinėjamų medžiagų patvirtinimo sąlygos, kiek tai konkrečiai susiję su bičių apsauga, viena vertus, 2011 m. kovo 18 d. Komisija paprašė EFSA peržiūrėti esamą sistemą, EPPO sukurtą 2010 m. ir skirtą įvertinti rizikai, kurią augalų apsaugos produktai kelia bitėms, atsižvelgiant į ilgalaikės rizikos bitėms vertinimą, mažų dozių ir gutacijos poveikį, taip pat sudėtinės rizikos vertinimą; kita vertus, EFSA pateikė savo nuomonę, pagrįstą labai išsamiais esamais tyrimais, kurioje, pirma, išsamiai išanalizuoti įvairūs poveikio skirtingų kategorijų bitėms būdai, antra, įvertintos esamos bandymų rekomendacijos, trečia, nurodyti tam tikri šių rekomendacijų trūkumai, susiję su iki to laiko naudotais tyrimais, ir, ketvirta, raginama plėtoti esamas gaires siekiant į jas įtraukti naujausias mokslo žinias tam tikrais klausimais ir prireikus parengti naujas gaires.

64      Tuo remdamasis skundžiamo sprendimo 239 ir 240 punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad nors EFSA nuomonė, kuri yra mokslinis pagrindas, kuriuo gali būti remiamasi rengiant bandymams skirtus rekomendacinius dokumentus, savaime nėra toks dokumentas, EFSA galėjo ja remtis vertindama riziką, nes ši nuomonė, kaip dokumentas, kuriame išsamiai išanalizuoti įvairūs poveikio skirtingų kategorijų bitėms būdai ir įvertintos esamos bandymų gairės, galėjo parodyti sritis, kuriose iki tol atlikti vertinimai turėjo trūkumų, dėl ko galėjo būti nenustatyta dar neįvertinta rizika, į kurią nebuvo atsižvelgta priimant ankstesnius sprendimus dėl nagrinėjamų medžiagų keliamos rizikos valdymo.

65      Taip Bayer CropScience teigia, kad Bendrasis Teismas nukrypo nuo Reglamento Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.3 punkte ir 12 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo rizikos vertinimą grįsti gairėmis.

66      Šiuo aspektu reikia priminti, kad, pirma, Reglamento Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.3 punkte numatyta, jog veiklioji medžiaga patvirtinama tik tuo atveju, jei, atlikus atitinkamą rizikos vertinimą remiantis Sąjungos ar tarptautiniu mastu suderintomis bandymų gairėmis, nustatoma, kad naudojant augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, siūlomomis sąlygomis poveikis bitėms bus nežymus arba, atsižvelgiant į poveikį bičių lervoms ir bičių elgsenai, nebus nepriimtino ūmaus arba lėtinio poveikio bičių šeimų išgyvenimui ir vystymuisi.

67      Antra, minėto reglamento 12 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad per 120 dienų nuo rašytinių pastabų pateikimo laikotarpio pabaigos EFSA, atsižvelgdama į naujausias mokslo ir technikos žinias, naudodamasi paraiškos dėl veikliosios medžiagos patvirtinimo pateikimo dieną turimais rekomendaciniais dokumentais, priima išvadą, kurioje patikslina, ar ši veiklioji medžiaga atitinka to paties reglamento 4 straipsnyje numatytus patvirtinimo kriterijus.

68      Kita vertus, kiek tai susiję su veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūra, Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalyje, siejamoje su šio straipsnio 1 dalies antra pastraipa, numatyta, kad jeigu Komisija, atsižvelgdama į naujas mokslo ir technikos žinias, padaro išvadą, kad nebetenkinami to reglamento 4 straipsnyje nustatyti patvirtinimo kriterijai, priimamas patvirtinimo panaikinimo arba pakeitimo reglamentas.

69      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, atliekant veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūrą, išvada, kad nebetenkinami Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje numatyti patvirtinimo kriterijai, gali būti grindžiama bet kokiomis naujomis žiniomis, jeigu jos yra mokslinės ar techninės, neatsižvelgiant į jų šaltinį ar dokumentą, iš kurio jos buvo gautos.

70      Be to, šio reglamento 21 straipsnio 3 dalies aiškinimas, kad atliekant peržiūrą turi būti atsižvelgiama į geriausias turimas mokslo ir technikos žinias, atitinka minėto reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje nurodytą tikslą užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį.

71      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad nors, kaip konstatuota šio sprendimo 60 ir 61 punktuose, Bendrasis Teismas iškraipė argumentus, kuriais Bayer CropScience grindė savo pagrindą, jis nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 240 punkte nusprendė, kad EFSA, identifikavusi EPPO gairių trūkumus, vertindama riziką galėjo remtis savo nuomone. Šia nuomone, kaip dokumentu, kuriame išsamiai išanalizuoti įvairūs poveikio skirtingų kategorijų bitėms būdai ir įvertintos esamos bandymų gairės, galėjo būti remiamasi siekiant parodyti sritis, kuriose iki tol atlikti vertinimai turėjo trūkumų, dėl kurių galėjo būti nenustatyta dar neįvertinta rizika, į kurią nebuvo atsižvelgta priimant ankstesnius sprendimus dėl nagrinėjamų medžiagų keliamos rizikos valdymo.

72      Tokiomis aplinkybėmis antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nereikšmingą.

3.      Dėl trečiojo ir ketvirtojo pagrindų

73      Bendrovė Bayer CropScience kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis padarė teisės klaidą taikydamas Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį, nes, pirma, neatsižvelgė į tai, kad EFSA turėjo atlikti atitinkamą rizikos vertinimą, antra, padarė išvadą, kad remdamasi šia nuostata Komisija galėjo imtis neatidėliotinų priemonių, trečia, nesuteikė jai galimybės pateikti trūkstamų duomenų ir, ketvirta, pažeidė teisinio saugumo principą, prieidamas prie išvados, kad vien teisės aktų, susijusių su patvirtinimo kriterijais, pakeitimo gali pakakti, kad Komisija turėtų galimybę įvykdyti jai pagal šią nuostatą tenkančią įrodinėjimo pareigą.

74      Komisija mano, kad trečiąjį ir penktąjį pagrindus reikia atmesti.

a)      Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies ir penktojo pagrindo

1)      Šalių argumentai

75      Bayer CropScience kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad skundžiamo sprendimo 309 ir 310 punktuose jis neišnagrinėjo, ar rizikos ir mokslinis vertinimai buvo pakankamai išsamūs ir aiškūs, kad pagrįstų ginčijamo reglamento priėmimą. Reglamente Nr. 1107/2009 įtvirtintoms procedūrinėms garantijoms prieštarautų tai, kad Komisija galėtų greičiau užbaigti peržiūros procedūrą prieš skubiai priimdama sprendimą dėl patvirtinimo pakeitimo ar panaikinimo, visiškai neatlikdama išsamaus rizikos vertinimo ir juo nesiremdama.

76      Komisija nesutinka su šiais argumentais.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

77      Skundžiamo sprendimo 309 ir 310 punktai, su kuriais daugiausiai susiję prieštaravimai, Bayer CropScience pateikė trečiojo pagrindo pirmoje dalyje ir jie suformuluoti taip:

„309      Vis dėlto, jei šis terminas būtų buvęs pratęstas, Komisija, kaip rizikos valdytoja, apie nagrinėjamų medžiagų keliamą rizikos lygį neišvengiamai būtų sužinojusi vėliau, nors ir turėdama netikslią informaciją, todėl sprendimas dėl būtinybės ir tikslingumo pakeisti šių medžiagų patvirtinimo sąlygas taip pat būtų buvęs priimtas vėliau. Taigi Komisijai iškilo du priešingi tikslai: tikslas skubiai atlikti rizikos vertinimą ir tikslas, kad šis vertinimas būtų išsamus ir tikslus.

310      Taigi šioje byloje nekyla klausimo, ar abstrakčiai ir nenustatant jokių terminų būtų buvę galima atlikti išsamesnį ir tikslesnį mokslinį vertinimą. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad tikriausiai atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas. Vis dėlto pirmiausia reikia išnagrinėti, ar Komisija rizikos vertinimo pabaigos datą pasirinko teisėtai <…>, o jeigu taip, tai ar šis vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į pasirinktą dieną turimas mokslo žinias <…>“

78      Iš skundžiamo sprendimo 307 ir 308 punktų matyti, kad EFSA rizikos vertinimo termino pratęsimas siekiant, pirma, palaukti, kol bus baigtas rengti rekomendacinis dokumentas dėl bandymų, ir, antra, sudaryti Bayer CropScience galimybę atsižvelgti į šį rekomendacinį dokumentą, būtų leidęs atsižvelgti į dar naujesnes mokslo žinias nei tos, kurios buvo pateiktos EFSA nuomonėje. Tuo remdamasis jis padarė išvadą, jog gali būti, kad tai, jog rizikos vertinimas buvo užbaigtas iki 2012 m. gruodžio 31 d., reiškia, kad tam tikros rizikos nebuvo galima atmesti, nors iš tikrųjų jos nebuvo, ir kad tokios situacijos buvo galima išvengti pratęsus terminą.

79      Šiuo aspektu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1107/2009 nuostatos grindžiamos atsargumo principu ir kad jos nekliudo valstybėms narėms taikyti šio principo, kai yra mokslinių abejonių dėl pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai ar aplinkai, keliamo augalų apsaugos produktų, kurie turi būti autorizuoti jų teritorijoje (2019 m. spalio 1 d. Sprendimo Blaise ir kt., C‑616/17, EU:C:2019:800, 44 punktas). Tas pats pasakytina apie Komisiją, kai mokslo požiūriu neaišku, kokią riziką kelia veikliosios medžiagos, dėl kurių atliekama peržiūra pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnį.

80      Atsargumo principas reiškia, kad jei esama abejonių dėl rizikos, kylančios, be kita ko, aplinkai, buvimo ar jos masto, apsaugos priemonių galima imtis nelaukiant, kol bus visiškai įrodytas šios rizikos realumas ir rimtumas. Jeigu paaiškėja, kad dėl atliktų tyrimų rezultatų neįtikinamumo neįmanoma neabejotinai nustatyti nurodomos rizikos buvimo ar masto, tačiau realios žalos aplinkai tikimybė išlieka tuo atveju, jeigu rizika pasitvirtina, atsargumo principas pateisina ribojamųjų priemonių ėmimąsi (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 1 d. Sprendimo Blaise ir kt., C‑616/17, EU:C:2019:800, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

81      Taigi, priešingai, nei teigia Bayer CropScience, taikant atsargumo principą, kuris atitinka mokslinio netikrumo kontekstą, nereikalaujama išsamaus rizikos vertinimo.

82      Be to, atsargumo principas nereikalauja, kad pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį priimamų priemonių taikymas būtų atidėtas vien dėl to, kad yra atliekami tyrimai, galintys paneigti turimus mokslo ir technikos duomenis (pagal analogiją žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine, C‑15/10, EU:C:2011:504, 128 ir 129 punktus).

83      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 309 ir 310 punktuose nebuvo padaryta teisės klaidos, kurią nurodo Bayer CropScience.

84      Taigi trečiojo pagrindo pirmą dalį ir penktąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstus.

b)      Dėl trečiojo pagrindo antros dalies

1)      Šalių argumentai

85      Trečiojo pagrindo antroje dalyje Bayer CropScience teigia, kad pripažindamas, jog Komisija kaip pagrindą gali imti EFSA skubiai atliktą rizikos vertinimą ir greičiau atlikti peržiūrą remdamasi privalomais terminais, Bendrasis Teismas iš tikrųjų nusprendė, kad Komisija pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį galėjo imtis neatidėliotinų priemonių, patenkančių į to reglamento 69 straipsnio taikymo sritį.

86      Komisija nesutinka su šiais argumentais.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

87      Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju nėra nieko, kas rodytų, jog nebuvo įvykdytos Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio taikymo sąlygos. Konkrečiai kalbant, iš skundžiamo sprendimo 312 ir 313 punktų, kurie nebuvo ginčijami, matyti, kad nagrinėjamų veikliųjų medžiagų keliama rizika turėjo būti įvertinta iki 2012 m. gruodžio 31 d., todėl išvadoms padaryti EFSA turėjo daugiau laiko, nei buvo numatyta minėto reglamento 21 straipsnio 2 dalyje. Be to, neginčytina, kad ginčijamą reglamentą Komisija priėmė tik 2013 m. gegužės 24 d.

88      Taigi trečiojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

c)      Dėl trečiojo pagrindo trečios dalies

1)      Šalių argumentai

89      Anot Bayer CropScience, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 142 punkte nusprendė: kadangi, atsižvelgiant į pakeistus patvirtinimo kriterijus, tyrimų, atliktų siekiant gauti pirminį patvirtinimą, duomenys buvo nepakankami, kad būtų galima įvertinti visą su nagrinėjamomis medžiagomis susijusią riziką bitėms, Komisija galėjo panaikinti šių medžiagų patvirtinimą. Tokiomis aplinkybėmis Komisija visų pirma privalėjo suteikti suinteresuotajam asmeniui galimybę pateikti atnaujintus duomenis. EFSA atliktas rizikos vertinimas turėjo būti grindžiamas šiais atnaujintais duomenimis, o Komisija, remdamasi minėtais duomenimis, turėjo įvertinti, ar buvo įvykdyti pakeisti patvirtinimo kriterijai.

90      Komisija ginčija šiuos argumentus.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

91      Skundžiamo sprendimo 142 punktas suformuluotas taip:

„Taigi Komisija teisės požiūriu pakankamai įvykdo jai pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį tenkančią įrodinėjimo pareigą, jei įrodo, kad atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, kuriais buvo sugriežtintos patvirtinimo sąlygos, tyrimų, atliktų siekiant suteikti pirminį patvirtinimą, duomenų nepakanka, kad būtų įvertinta visa rizika bitėms, susijusi su atitinkama veikliąja medžiaga <…>. Pagal atsargumo principą iš tiesų reikalaujama panaikinti arba pakeisti veikliosios medžiagos patvirtinimą, esant naujų duomenų, dėl kurių tampa negaliojanti ankstesnė išvada, kad ši medžiaga atitinka Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje numatytus patvirtinimo kriterijus. Tokiomis aplinkybėmis Komisija, remdamasi įrodinėjimo teisės bendrąja sistema, gali apsiriboti rimtų ir įtikinamų įrodymų, kurie, nepašalindami mokslo netikrumo, leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad [tam tikra] veiklioji medžiaga atitinka minėtus patvirtinimo kriterijus, pateikimu.“

92      Reikia pabrėžti, kad skundžiamo sprendimo 142 punktas susijęs tik su įrodinėjimo pareiga, kuri per peržiūros procedūrą Komisijai tenka pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį, o ne konkrečiai su klausimu, ar toks gamintojas, kaip Bayer CropScience, per ją turėjo teisę pateikti pastabas ar naujus duomenis.

93      Bet kuriuo atveju, kiek tai susiję su Bayer CropScience reikalavimu leisti pateikti atnaujintus duomenis per patvirtinimo peržiūros procedūrą, neginčijama, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 435 punkto, ši bendrovė pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnį kelis kartus turėjo galimybę pateikti pastabas vykstant šiai procedūrai.

94      Kaip savo išvados 119 punkte pažymėjo generalinė advokatė, teisė būti išklausytam neįpareigoja Komisijos atliekant peržiūrą pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnį suteikti gamintojui galimybę atlikti naujus tyrimus, kad būtų užpildytos galimos turimų duomenų spragos.

95      Kaip nurodyta šio sprendimo 82 punkte, atsargumo principas nereikalauja, kad pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį priimamų priemonių taikymas būtų atidėtas vien dėl to, kad yra atliekami tyrimai, galintys paneigti turimus mokslo ir technikos duomenis.

96      Taigi, atsižvelgdamas, be kita ko, į skundžiamo sprendimo 442 punkte primintą atsargumo principą, Bendrasis Teismas to sprendimo 446 punkte pagrįstai galėjo nuspręsti, kad konkrečiai Bayer CropScience neturėjo teisės į tai, kad Komisija atidėtų nagrinėjamų medžiagų patvirtinimo pakeitimą, kad suteiktų jai galimybę surinkti duomenis, reikalingus EFSA išvadose nurodytoms spragoms užpildyti.

97      Vadinasi, trečiojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

d)      Dėl trečiojo pagrindo ketvirtos dalies

1)      Šalių argumentai

98      Trečiojo pagrindo ketvirtoje dalyje Bayer CropScience teigia, kad skundžiamo sprendimo 142 punkte Bendrasis Teismas pažeidė teisinio saugumo principą, kai nusprendė, kad vien teisės aktų, susijusių su patvirtinimo kriterijais, pakeitimo pakanka, kad Komisija galėtų įvykdyti jai pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį tenkančią įrodinėjimo pareigą.

99      Anot šios bendrovės, jei Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalies taikymo apatinė riba yra didesnė už šio reglamento 21 straipsnio 1 dalies taikymo apatinę ribą, o pastarosios nuostatos taikymo riba reikalauja naujų mokslo ir technikos žinių, leidžiančių manyti, kad patvirtinimo kriterijai nebetenkinami, minėto reglamento 21 straipsnio 3 dalies taikymo riba logiškai turi suponuoti dar gilesnes naujas mokslo ir technikos žinias, pagrindžiančias išvadą, kad patvirtinimo kriterijai netenkinami.

100    Komisija ginčija šiuos argumentus.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

101    Kaip Bendrasis Teismas priminė skundžiamo sprendimo 285 punkte, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios, tikslios ir nuspėjamo poveikio, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius.

102    Bayer CropScience argumentai grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo 142 punkto aiškinimu.

103    Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors tiesa, jog, kaip konstatuota šio sprendimo 49 punkte, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalyje numatyta peržiūros procedūros taikymo apatinė riba suponuoja naujų mokslo žinių, leidžiančių manyti, kad atitinkama medžiaga gali nebeatitikti patvirtinimo kriterijų, atsiradimą, šiuo atveju tokia klaida neturi įtakos.

104    Priešingai, nei teigia Bayer CropScience, skundžiamo sprendimo 142 punkte Bendrasis Teismas nenusprendė, kad vien patvirtinimo kriterijų teisinio konteksto pakeitimo gali pakakti tam, kad Komisija įvykdytų jai pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį tenkančią įrodinėjimo pareigą, tačiau patikslino, kad veikliosios medžiagos patvirtinimo panaikinimas arba pakeitimas suponuoja, jog esama naujų duomenų, paneigiančių ankstesnę išvadą, kad ši medžiaga atitinka to reglamento 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus.

105    Taigi, nepaisant šio sprendimo 103 punkte primintos Bendrojo Teismo padarytos teisės klaidos, nagrinėjant šią trečiojo pagrindo dalį neatrodo, kad Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kaip ją aiškina Bendrasis Teismas, prieštarauja teisinio saugumo principui.

106    Vadinasi, trečiojo pagrindo ketvirta dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

107    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

4.      Dėl ketvirtojo pagrindo

108    Ketvirtajame pagrinde Bayer CropScience kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis padarė teisės klaidą, nes, kiek tai susiję su nurodytos rizikos, kurios reikalaujama tam, kad būtų galima taikyti atsargumo priemones, kilimu, nenustatė mokslinio tikrumo tinkamo lygmens, pirma, klaidingai aiškindamas ir taikydamas įrodymų lygį, reikalingą tam, kad būtų imtasi atsargumo priemonių, antra, padarydamas išvadą, kad visiškai hipotetinė rizika gali pateisinti atsargumo priemonių priėmimą, ir, trečia, nesilaikydamas įrodinėjimo pareigos teisinės tvarkos.

109    Komisija mano, kad ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną arba bent jau nepagrįstą.

a)      Dėl ketvirtojo pagrindo pirmos dalies

1)      Šalių argumentai

110    Bayer CropScience kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis, pirma, neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamos medžiagos jau buvo autorizuotos atlikus išsamų mokslinį vertinimą, ir netaikė tinkamo įrodymų lygmens, kuris yra didesnis tokioms medžiagoms nei toms, kurios dar neautorizuotos. Antra, Bendrasis Teismas pats sau prieštaravo, kai leido Komisijai imtis atsargumo priemonių, nesant naujų reikšmingų mokslo žinių, ir klaidingai nusprendė, kad pakanka, jog Komisija iš dalies pakeistų apeliantės patvirtinimus, remdamasi duomenimis, kurie turi didelių trūkumų. Trečia, Bendrasis Teismas iš tikrųjų leido Komisijai taikyti atsargumo principą imantis neatidėliotinų priemonių pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį, o ne pagal šio reglamento 69 straipsnį.

111    Komisija visų pirma teigia, kad ši ketvirtojo pagrindo dalis yra nepriimtina ir subsidiariai – kad ji nepagrįsta.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

112    Reikia pažymėti, jog Bayer CropScience neginčija skundžiamo sprendimo 142 punkte padarytos išvados, kad taikydama Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį Komisija, laikydamasi įrodinėjimo teisės bendros sistemos, gali apsiriboti pateikimu rimtų ir įtikinamų įrodymų, kurie, nors ir nepašalina mokslinio netikrumo, leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nagrinėjama veiklioji medžiaga atitinka šio reglamento 4 straipsnyje numatytus patvirtinimo kriterijus.

113    Vis dėlto ši bendrovė teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai taikė reikiamą įrodymų lygį, kai nereikalavo, jog siekdama imtis atsargumo priemonių Komisija pagal įrodinėjimo reikalavimą, kuris yra griežtesnis jau patvirtintoms medžiagoms nei nepatvirtintoms, remdamasi naujais duomenimis įrodytų, kad kyla rimtų abejonių dėl atitinkamos veikliosios medžiagos saugumo.

114    Iš tiesų, pirma, skundžiamo sprendimo 177 ir 180 punktuose Bendrasis Teismas pripažino, kad Komisija galėjo imtis atsargumo priemonių, neturėdama reikšmingų mokslinių žinių, ir, antra, skundžiamo sprendimo 442 punkte jis nusprendė, jog pakanka, kad Komisija pakeistų Bayer CropScience patvirtinimus, remdamasi didelių trūkumų turinčiais duomenimis.

115    Šiuo klausimu, kaip matyti iš šio sprendimo 79 punkto, pagal Reglamento Nr. 1107/2009 nuostatas, kurios grindžiamos atsargumo principu, Komisijai nedraudžiama taikyti šio principo tuo atveju, kai esama mokslinių abejonių dėl veikliųjų medžiagų, dėl kurių pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnį atliekama peržiūra, keliamos rizikos žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai.

116    Kaip priminta šio sprendimo 80 punkte, šis principas reiškia, kad jei esama abejonių dėl rizikos, kylančios, be kita ko, aplinkai buvimo ar jos masto, apsaugos priemonių galima imtis nelaukiant, kol bus visiškai įrodytas šios rizikos realumas ir rimtumas. Jeigu paaiškėja, kad dėl atliktų tyrimų rezultatų nepakankamumo neįmanoma neabejotinai nustatyti nurodomos rizikos buvimo ar masto, tačiau realios žalos aplinkai tikimybė išlieka tuo atveju, jeigu rizika pasitvirtintų, atsargumo principas pateisina ribojamųjų priemonių ėmimąsi. Šiomis aplinkybėmis pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 Komisijai nenustatytas griežtesnis įrodinėjimo reikalavimas dėl jau patvirtintų veikliųjų medžiagų nei tų, kurios nebuvo patvirtintos.

117    Bayer CropScience argumentui, kad Bendrasis Teismas pripažino, jog Komisija galėjo imtis atsargumo priemonių, neturėdama reikšmingų mokslo žinių, negalima pritarti.

118    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 177–180 punktai iš esmės susiję su klausimu, ar, atsižvelgiant į 2012 m. kovo mėn. tyrimus ir Schneider tyrimą, Komisija, pradėdama peržiūros procedūrą, turėjo „naujų mokslo ir technikos žinių“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalį.

119    Nors Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad tokios naujos žinios būtinos peržiūrai pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalį inicijuoti, vis dėlto ši skundžiamo sprendimo dalis susijusi su peržiūros procedūros pradėjimu ir joje nėra pateikta pozicija dėl atsargumo priemonių, kurias Komisija priėmė pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį.

120    Kiek tai susiję su skundžiamo sprendimo 442 punktu, Bendrasis Teismas jame priminė, kad to sprendimo 325 punkte buvo nuspręsta, jog, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pagal atsargumo principą yra pateisinama tai, kad nagrinėjamų medžiagų patvirtinimas būtų pakeistas, nelaukiant, kol taps prieinami EFSA išvadose nustatytas spragas užpildantys duomenys.

121    Kaip konstatuota šio sprendimo 82 punkte, atsargumo principas nereikalauja, kad pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį priimamų priemonių taikymas būtų atidėtas vien dėl to, kad yra atliekami tyrimai, galintys paneigti turimus mokslo ir technikos duomenis. Iš tiesų, kaip skundžiamo sprendimo 116 punkte teisingai konstatavo Bendrasis Teismas, atsargumo principo taikymo aplinkybės iš esmės atitinka mokslinio netikrumo aplinkybes.

122    Dėl Bayer CropScience argumento, kad Bendrasis Teismas iš tikrųjų leido Komisijai taikyti atsargumo principą siekiant imtis neatidėliotinų priemonių pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį, o ne pagal šio reglamento 69 straipsnį, reikia pažymėti, kad, neatsižvelgiant į tai, kas konstatuota šio sprendimo 87 ir 88 punktuose, ši bendrovė, priešingai, nei reikalaujama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 169 straipsnio 2 dalį, šiuo atžvilgiu visiškai nenurodė skundžiamo sprendimo motyvų, kurie yra ginčijami. Todėl šis argumentas nepriimtinas.

123    Taigi ketvirtojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

b)      Dėl ketvirtojo pagrindo trečios dalies

1)      Šalių argumentai

124    Ketvirtojo pagrindo trečioje dalyje bendrovė Bayer CropScience kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis padarė teisės klaidą, nes nesilaikė įrodinėjimo pareigos teisinės tvarkos.

125    Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą, kai atitinkamai skundžiamo sprendimo 546, 184, 216 ir 499–50 punktuose paprašė apeliantės įrodyti, pirma, kad draudimas apdoroti lapus yra akivaizdžiai netinkamas, antra, kad 2012 m. kovo mėn. tyrimuose ir Schneider tyrime nėra naujų mokslo ir techninių žinių, trečia, kad susirūpinimas, susijęs su tuo, kad bičių mirtingumo padidėjimas ar jų šeimų išnykimas sutapo su augalų apsaugos produktų, turinčių nagrinėjamų medžiagų, naudojimu, yra nepagrįstas, ir, ketvirta, kad prielaida, susijusi su koreliacija tarp poveikio pavienėms naminėms bitėms ir poveikio bičių šeimoms, yra nepagrįsta.

126    Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai remdamasis vien tam tikra rizika pavienėms naminėms bitėms ir tariama koreliacija tarp šios rizikos ir poveikio bičių šeimoms konstatavo, kad negalima atmesti rizikos bičių šeimoms, nes jis atleido Komisiją nuo pareigos laikytis taikytino teisinio kriterijaus, susijusio su naminių bičių šeimų, o ne pavienių bičių sveikatos išsaugojimu, įtvirtinto Reglamente Nr. 1107/2009.

127    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

128    Pirma, kalbant apie tariamą teisės klaidą, kurią sudaro reikalavimas, kad apeliantė įrodytų, jog draudimas apdoroti lapus buvo akivaizdžiai netinkamas, reikia priminti, kad skundžiamo sprendimo 546 punkte konstatuota, jog būtent Bayer CropScience neįrodė, kad draudimas apdoroti lapus buvo akivaizdžiai netinkamas siekiant ginčijamo reglamento tikslų, t. y. saugoti aplinką ir, be kita ko, bites.

129    Kaip matyti iš šio sprendimo 79 ir 80 punktų, atsargumo principas reiškia, kad tuo atveju, kai esama abejonių dėl rizikos, kylančios, be kita ko, aplinkai, buvimo ar jos masto, vykdant Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnyje numatytą peržiūros procedūrą apsaugos priemonių galima imtis nelaukiant, kol bus visiškai įrodytas šios rizikos realumas ir rimtumas, ir kad jeigu paaiškėja, jog dėl atliktų tyrimų rezultatų nepakankamumo neįmanoma neabejotinai nustatyti nurodomos rizikos buvimo ar masto, tačiau realios žalos aplinkai tikimybė išlieka tuo atveju, jeigu rizika pasitvirtina, atsargumo principas pateisina ribojamųjų priemonių ėmimąsi.

130    Vadinasi, kai Komisija imasi ribojamosios priemonės, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį, siekdama išvengti rizikos, dėl kurios buvimo ar masto nėra aiškumo, tačiau kuri yra pakankamai pagrįsta, suinteresuotasis asmuo pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį turi įrodyti, kad atitinkama veiklioji medžiaga atitinka patvirtinimo kriterijus, nustatytus minėto reglamento 4 straipsnyje. Iš tiesų, kaip generalinė advokatė iš esmės pažymėjo savo išvados 150 punkte, jei Komisija pateikia rimtų ir įtikinamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti tuo, ar laikomasi šių kriterijų, pirminė įrodinėjimo pareiga tenka suinteresuotajam asmeniui.

131    Kalbant apie tokį prieštaravimą, koks nagrinėjamas šioje byloje, grindžiamą vien tuo, kad Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą, o ne tariamu rimtų ir įtikinamų įrodymų, leidžiančių abejoti, ar laikomasi Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų, nebuvimu, skundžiamo sprendimo 546 punkte padaryta išvada, kad Bayer CropScience neįrodė, jog draudimas apdoroti lapus buvo akivaizdžiai netinkamas siekiant ginčijamo reglamento tikslo – apsaugoti bites, savaime nereiškia teisės klaidos.

132    Kiek tai susiję su skundžiamo sprendimo 184 punktu, kuriame teigiama, kad Bayer CropScience užsakytas ir 2013 m. gegužės 24 d. užbaigtas tyrimas, atliktas siekiant nustatyti, ar Henry ir Schneider tyrimų rezultatai skiriasi nuo šioje srityje anksčiau turėtų žinių, negali įrodyti, kad 2012 m. kovo mėn. tyrimai ir Schneider tyrimas nesuteikia „naujų mokslo ir technikos žinių“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalį, argumentas, kad prieinant prie šios išvados nesilaikyta įrodinėjimo pareigos teisinės tvarkos, bet kuriuo atveju yra nereikšmingas, nes, kaip pažymėta šio sprendimo 50 punkte, Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje Komisijai leidžiama peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą bet kuriuo metu, nenustatant papildomų sąlygų.

133    Be to, šio sprendimo 55 punkte pažymėta, jog skundžiamo sprendimo 217 punkte Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai galėjo padaryti išvadą, kad reikia peržiūrėti nagrinėjamų medžiagų patvirtinimą.

134    Tas pats pasakytina apie argumentą, kad skundžiamo sprendimo 216 punkte padaryta išvada neatitinka įrodinėjimo pareigos teisinės tvarkos. Iš tiesų šiame punkte, kuriame teigiama, kad stebėsenos duomenys, kuriais remiasi apeliantės, neabejotinai gali sukelti abejonių dėl 2012 m. kovo mėn. tyrimuose ir Schneider tyrime išreikšto susirūpinimo, tačiau jie negali įrodyti, kad šis susirūpinimas buvo nepagrįstas, žinoma, keliamas klausimas, susijęs su įrodinėjimo pareiga mokslo žinių srityje, tačiau tai daroma atsižvelgiant į sprendimą atlikti peržiūrą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalį.

135    Skundžiamo sprendimo 499 ir 500 punktai, kuriuose, kaip teigia Bayer CropScience, yra pažeista įrodinėjimo pareigos teisinė tvarka, suformuluoti taip:

„499      Taigi neginčijama, kad tarp pavienėms bitėms kylančios rizikos ir bičių šeimai kylančios rizikos yra koreliacija. Tačiau šiuo etapu mokslo požiūriu neaišku, kokia yra pavienių bičių mirtingumo norma, nuo kurios gali atsirasti „nepriimtinas ūmus arba nuolatinis poveikis“ bičių šeimos išgyvenimui ir vystymuisi. Šį netikrumą lemia, be kita ko, sunkumai, kylantys sklype matuojant pavienių bičių mirtingumą ir jo poveikį bičių šeimai.

500      Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, jog Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, kad, atsižvelgiant į pavojaus koeficiento reikšmes, nustatytas EFSA išvadose nurodytoms medžiagoms, negalima atmesti rizikos bičių šeimoms, todėl Komisija, remdamasi atsargumo principu, turėjo imtis apsaugos priemonių, neprivalėdama laukti, kol bus visiškai įrodyta, kokiomis sąlygomis ir nuo kokios mirtingumo normos pavienių bičių praradimas gali kelti grėsmę bičių šeimų išgyvenimui ar vystymuisi.“

136    Šiuose punktuose tik šiuo konkrečiu atveju taikomas, be kita ko, šio sprendimo 129 punkte primintas atsargumo principas, kuris reiškia, kad, jei esama abejonių dėl rizikos, kylančios, be kita ko, aplinkai, buvimo ar jos masto, apsaugos priemonių vykdant Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnyje numatytą peržiūros procedūrą galima imtis nelaukiant, kol bus visiškai įrodytas šios rizikos realumas ir rimtumas, ir kad jeigu paaiškėja, jog dėl atliktų tyrimų rezultatų nepakankamumo neįmanoma neabejotinai nustatyti nurodomos rizikos buvimo ar masto, tačiau realios žalos aplinkai tikimybė išlieka tuo atveju, jeigu rizika pasitvirtina, atsargumo principas pateisina ribojamųjų priemonių ėmimąsi.

137    Galiausiai dėl Bayer CropScience argumento, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai remdamasis vien tam tikra rizika pavienėms naminėms bitėms ir tariama koreliacija tarp šios rizikos ir poveikio bičių šeimoms konstatavo, kad negalima atmesti rizikos bičių šeimoms, nes jis atleido Komisiją nuo pareigos laikytis taikytino teisinio kriterijaus, susijusio su naminių bičių šeimų, o ne pavienių bičių sveikatos išsaugojimu, įtvirtinto Reglamente Nr. 1107/2009, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

138    Remiantis Reglamento Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.3 punktu, veiklioji medžiaga gali būti patvirtinta tik jeigu nustatyta, be kita ko, kad naudojant augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, siūlomomis sąlygomis nebus nepriimtino ūmaus arba lėtinio poveikio bičių šeimų išgyvenimui ir vystymuisi, atsižvelgiant į poveikį bičių lervoms ir bičių elgsenai.

139    Taigi, remiantis skundžiamo sprendimo 499 ir 500 punktais, pakartotais šio sprendimo 135 punkte, tokiomis aplinkybėmis, kai neginčytina, kad esama koreliacijos tarp rizikos pavienėms bitėms ir rizikos bičių šeimoms, tačiau šiuo etapu mokslo požiūriu neaišku, kokia yra pavienių bičių mirtingumo norma, kurią pasiekus gali atsirasti „nepriimtinas ūmus arba lėtinis poveikis“ bičių šeimų išgyvenimui ir vystymuisi, Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, kad negalima atmesti rizikos bičių šeimoms, todėl ji, remdamasi atsargumo principu, turėjo imtis apsaugos priemonių.

140    Vadinasi, priešingai, nei tvirtino Bayer CropScience, Bendrasis Teismas, pažymėjęs, kad neginčytina, jog tarp rizikos pavienėms bitėms ir rizikos bičių šeimoms esama koreliacijos, o moksliniu požiūriu neaiškumų šiuo aspektu kyla tik dėl pavienių bičių mirtingumo normos, kurią pasiekus gali atsirasti „nepriimtinas ūmus arba lėtinis poveikis“ bičių šeimų išgyvenimui ir vystymuisi, neatleido Komisijos nuo pareigos įvykdyti Reglamento Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.3 punkte nustatytą teisinį kriterijų, susijusį su naminių bičių šeimų sveikatos išsaugojimu.

141    Taigi šiuo klausimu nebuvo padaryta jokios teisės klaidos.

142    Vadinasi, ketvirtojo pagrindo trečia dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

c)      Dėl ketvirtojo pagrindo antros dalies

1)      Šalių argumentai

143    Ketvirtojo pagrindo antroje dalyje Bayer CropScience kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad vien hipotetinė rizika gali pateisinti atsargumo priemonių ėmimąsi. Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad tiek lapų apdorojimas, tiek neprofesionalus naudojimas gali būti ribojami, kai nėra mokslinio įvertinimo ir pagrindo prielaidoms, kad, pirma, lapų apdorojimas, kurio dar neįvertino EFSA, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 533 ir 534 punktų, gali kelti riziką, analogišką įvertintų naudojimo būdų keliamai rizikai, ir, antra, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 556 ir 558 punktų, neprofesionalūs naudotojai gali nesilaikyti naudojimo instrukcijų.

144    Galiausiai skundžiamo sprendimo 543 punkte Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, kai leido Komisijai pačiai tvirtinti, kad dėl lapų apdorojimo nagrinėjamas produktas ėmė kauptis dirvožemyje, ir remtis savo hipotetinėmis išvadomis, užuot patikėjus mokslinį rizikos vertinimą EFSA.

145    Komisija ginčija Bayer CropScience argumentus.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

146    Pirma, dėl draudimo apdoroti lapus pažymėtina, kad Bayer CropScience kritikuojami skundžiamo sprendimo punktai suformuluoti taip:

„533      Antra, reikia pažymėti, kad įgaliojimų, kuriuos Komisija suteikė EFSA antrą kartą, 2012 m. liepos 25 d. pataisyta versija <…> aiškiai apėmė tik „leidžiamą šių medžiagų naudojimą sėklų ir granulių apdorojimui“. Todėl EFSA atliktas rizikos vertinimas nebuvo susijęs su kitais leidžiamais naudojimo būdais, o EFSA išvadose dėl trijų nagrinėjamų medžiagų nebuvo jokios informacijos apie riziką, susijusią su lapų apdorojimu jomis.

534      Trečia, reikia priminti, kad priemonės, kurių imtasi ginčijamame [reglamente], grindžiamos atsargumo principo taikymu, nes buvo įtikinamų įrodymų, kad kai kurie nagrinėjamų medžiagų naudojimo būdai, kurie iki tol buvo patvirtinti, galėjo kelti nepriimtiną riziką bitėms, nors dėl to dar nebuvo mokslinio užtikrintumo. Esant tokiai situacijai, Komisija turėjo teisę imtis prevencinių priemonių taip pat ir dėl naudojimo būdų, kurių EFSA dar nebuvo konkrečiai įvertinusi, jeigu (ir tiek, kiek) galėjo pagrįstai daryti prielaidą, kad jie kelia analogišką jau įvertintiems naudojimo būdams riziką.

<…>

543      Antra, dėl akropetalinės translokacijos Komisija teigė, kad dėl lapų apdorojimo nagrinėjamas produktas ėmė kauptis dirvožemyje, ir iš ten jo veikliosios medžiagos galėjo būti sugertos per šaknis ir pasklisti po visą augalą.“

147    Kalbant apie Bayer CropScience argumentą, susijusį su tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai pripažino, jog Komisija pati galėjo įvertinti riziką, užuot patikėjusi šią užduotį EFSA, reikia pažymėti, kad, kaip generalinė advokatė nurodė savo išvados 155 punkte, pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 2 dalį Komisija turi diskreciją dėl kreipimosi į EFSA, todėl EFSA rizikos vertinimas nėra būtinas.

148    Be to, pripažindamas, kad Komisija pati galėjo įvertinti riziką dėl naudojimo būdų, kurių EFSA dar nėra konkrečiai įvertinusi, kaip antai lapų apdorojimo, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos.

149    Dėl Bayer CropScience argumento, grindžiamo tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad, nesant mokslinio vertinimo, lapų apdorojimas gali būti ribojamas remiantis prielaidomis, kad toks apdorojimas kelia riziką, analogišką įvertintų naudojimo būdų keliamai rizikai, reikia pabrėžti, jog skundžiamo sprendimo 534 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad Komisija turėjo teisę imtis prevencinių priemonių ir dėl naudojimo būdų, kurių EFSA dar nėra konkrečiai įvertinusi, tik jeigu (ir tiek, kiek) pagrįstai galėjo daryti prielaidą, kad šie būdai kelia riziką, analogišką tai, kurią kelia įvertinti naudojimo būdai.

150    Taigi, kiek tai susiję su bazipetaline translokacija, skundžiamo sprendimo 542 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į mokslo tyrimų, kuriais remiasi abi pusės, trūkumus, negalima konstatuoti, kad Komisija pagrįstai galėjo daryti prielaidą, jog lapų apdorojimas kelia riziką, analogišką įvertintų naudojimo būdų keliamai rizikai.

151    Kita vertus, dėl akropetalinės translokacijos skundžiamo sprendimo 543 ir 544 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo: kadangi Komisija tvirtino, kad dėl lapų apdorojimo nagrinėjamas produktas ėmė kauptis dirvožemyje, ir iš ten jo veikliosios medžiagos galėjo būti sugertos per šaknis ir pasklisti po visą augalą, šie aspektai leido šiai institucijai daryti pagrįstą prielaidą, kad lapų apdorojimas kėlė riziką, analogišką keliamai naudojimo būdų, kuriuos EFSA įvertino savo išvadose.

152    Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kaip generalinė advokatė pažymėjo savo išvados 160 punkte, nagrinėdamas draudimą apdoroti lapus Bendrasis Teismas, priešingai, nei teigia Bayer CropScience, nepripažino rizikos vertinimo, remdamasis vien hipotetiniais svarstymais, todėl šiuo klausimu nepadarė teisės klaidos.

153    Antra, kiek tai susiję su neprofesionalaus naudojimo draudimu, skundžiamo sprendimo 553–558 punktai suformuluoti taip:

„553      Trečia, kalbant apie tikimybę, kad neprofesionalūs naudotojai netinkamai naudos augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra nagrinėjamų medžiagų, nei Komisija, nei [apeliantės] iš tikrųjų neįrodė, kiek tokios tikimybės yra ar kiek jos nėra. Vis dėlto Bayer [CropScience] nurodė 2011 m. Komisijos užsakytą visuomenės apklausą dėl „to, kaip vartotojai supranta etiketes ir kaip saugiai naudoti chemines medžiagas“, kuri parodė, kad beveik 80 % respondentų nurodė, kad ant pesticidų esančias etiketes skaito „visada“ arba „dažniausiai“, o dar 12 % jas skaito „kartais“. Iš skaitančiųjų etiketėse esančias instrukcijas beveik 74 % jų laikėsi „visiškai“, o 23 % – „iš dalies“. Šiuos skaičius patvirtino kita apklausa; Bayer [CropScience] pateikė tik jos ištraukas.

554      Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad Bayer [CropScience] nurodyti pirmosios apklausos skaičiai neatitinka jos pateiktoje kopijoje nurodytų duomenų. Iš tiesų respondentų, atsakiusių, kad augalų apsaugos produktų etiketėse esančias instrukcijas skaito „visada“ arba „dažniausiai“, procentinė dalis buvo 66 % (50 % atsakė – „visada“, o 16 % – „dažniausiai“), o ne „beveik 80 %“, kaip nurodė Bayer [CropScience].

555      Be to, iš Bayer [CropScience] pateiktos antrosios apklausos ištraukos neaišku, kas ją atliko, kaip buvo sudaryta šių apklausų imtis ir ar ji buvo reprezentatyvi septynių valstybių, kuriose buvo atlikta, atžvilgiu. Tokiomis aplinkybėmis ji gali turėti tik labai nedidelę įrodomąją galią.

556      Galiausiai paskutinė visose valstybėse narėse surengta apklausa, grindžiama reprezentatyvia imtimi, parodė, kad 34 % respondentų skaito augalų apsaugos produktų etiketėse nurodytas instrukcijas tik „kartais“ arba „neskaito niekada“. Tokiomis aplinkybėmis, visų pirma atsižvelgiant į didelį nagrinėjamų medžiagų toksiškumo lygį, reikia konstatuoti, kad Komisija galėjo padaryti pagrįstą išvadą, kad neprofesionalūs naudotojai buvo labiau linkę nesilaikyti naudojimo instrukcijų, palyginti su profesionaliais naudotojais.

557      Taigi draudimas neprofesionaliai naudoti nagrinėjamas medžiagas lauke negali būti laikomas „akivaizdžiai netinkamu numatytam tikslui pasiekti“, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 506 punkte cituotą jurisprudenciją.

558      Ketvirta, konkrečiai kalbant apie neprofesionalų naudojimą patalpose, iš pirmo žvilgsnio atrodo mažai tikėtina, kad dėl jo bitėms kils rizika, darant prielaidą, kad bus laikomasi naudojimo instrukcijų. Tačiau, kaip jau buvo paaiškinta, netinkamo naudojimo, nesilaikant naudojimo instrukcijų, negalima atmesti, visų pirma kalbant apie neprofesionalius naudotojus. Šiuo klausimu Komisijos nurodyta rizika, kad augalas bus apdorotas patalpose ir vėliau išneštas į lauką, atrodo anekdotiška ir bet kuriuo atveju atsitiktinė. Vis dėlto, atsižvelgiant į nagrinėjamų medžiagų veiksmingumą kaip insekticidų, atrodo tikėtina, kad kai kuriems naudotojams gali kilti pagunda produktus, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, naudoti tiesiogiai lauke, net jeigu jie parduodami naudojimui patalpose.“

154    Bayer CropScience iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis skundžiamo sprendimo 558 punkte konstatavo, jog netinkamo naudojimo, kai nesilaikoma naudojimo instrukcijų, negalima atmesti, ypač kiek tai susiję su neprofesionaliais naudotojais, nors to sprendimo 553 punkte jis kartu pripažino, kad nei apeliantės, nei Komisija neįrodė, kad netinkamo naudojimo tikimybė yra ar kad jos nėra.

155    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 551 ir 552 punktų, institucijos, atsakingos už politinių sprendimų priėmimą, turi nustatyti visuomenei priimtiną rizikos lygį, kuris nustatomas remiantis ne vien griežtai moksliniais motyvais, bet ir atsižvelgiant į socialinius veiksnius, kaip antai galimybę atlikti patikrinimus.

156    Iš tiesų ši galimybė gali būti svarbus veiksnys nustatant priimtiną rizikos lygį, nes patikrinimais siekiama užtikrinti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, naudojimo instrukcijų laikymąsi, kuris savo ruožtu mažina tokių medžiagų naudojimo poveikį aplinkai.

157    Žinoma, skundžiamo sprendimo 553 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad nei Komisija, nei Bayer CropScience neįrodė konkrečios tikimybės, kad neprofesionalūs naudotojai gali netinkamai naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra nagrinėjamų medžiagų. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad neprofesionalūs naudotojai nėra tikrinami, galima laikytis nuomonės, kaip tai daro Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 556 punkte, kad neprofesionalūs naudotojai gali labiau nei profesionalūs naudotojai nesilaikyti naudojimo instrukcijų.

158    Taigi, turint omenyje didelį nagrinėjamų veikliųjų medžiagų toksiškumo bitėms laipsnį, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai konstatavo, kad draudimas neprofesionaliai naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra minėtų medžiagų, negali būti laikomas „akivaizdžiai netinkamu“ ginčijamu reglamentu siekiamam tikslui įgyvendinti.

159    Vadinasi, ketvirtojo pagrindo antra dalis taip pat nepagrįsta.

160    Taigi ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

5.      Dėl šeštojo pagrindo

a)      Šalių argumentai

161    Šeštajame pagrinde Bayer CropScience kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis skundžiamo sprendimo 459–461 punktuose padarė teisės klaidą, kai klaidingai apibrėžė poveikio vertinimo, kuris turi būti atliktas prieš imantis atsargumo priemonių, apimtį ir nepaisė šiam vertinimui keliamų reikalavimų. Bendrajam Teismui užteko to, kad Komisija buvo susipažinusi su poveikiu, kurį gali sukelti numatomi veiksmai, ir jis konstatavo, kad Komisija turi diskreciją dėl poveikio vertinimo apimties ir formos, nuspręsdamas, kad pakanka pramonės sektoriaus pateiktos keturių punktų poveikio vertinimo santraukos, nors Komisija neturėjo išsamios informacijos apie alternatyvius augalų apsaugos produktus. Anot Bayer CropScience, tokiu būdu pareiga atlikti poveikio vertinimą neteko prasmės.

162    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

b)      Teisingumo Teismo vertinimas

163    Skundžiamo sprendimo punktai, su kuriais susijusi Bayer CropScience kritika, yra šie:

„459      Pirma, šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad [2000 m. vasario 2 d. Komunikato COM(2000) 1 final dėl vadovavimosi atsargumo principu (toliau – Komunikatas dėl atsargumo principo)] 6.3.4 punkte numatyta, kad reikia atlikti naudos ir išlaidų, kuriuos lems veiksmai ar neveikimas, nagrinėjimą. Kita vertus, šio nagrinėjimo forma ir apimtis nėra nurodyti. Visų pirma tuo remiantis negalima daryti išvados, kad atitinkama institucija privalo inicijuoti konkrečią vertinimo procedūrą, per kurią, pavyzdžiui, parengiama formali raštiška vertinimo ataskaita. Be to, iš šio teksto matyti, kad institucija, kuri taiko atsargumo principą, turi didelę diskreciją dėl analizės metodų. Iš tiesų, nors komunikate nurodyta, kad į nagrinėjimą turėtų būti įtraukta ekonominė analizė, atitinkama institucija bet kuriuo atveju turi atsižvelgti ir į ne ekonominius veiksnius. Be to, aiškiai pabrėžiama, kad tam tikromis aplinkybėmis ekonominiai veiksniai turi būti laikomi mažiau reikšmingais už kitus labai svarbiais pripažintus interesus; kaip pavyzdys, aiškiai paminėti tokie interesai – aplinkos ir sveikatos apsauga.

460      Be to, nebūtina, kad sąnaudų ir pelno ekonominė analizė būtų atlikta remiantis tiksliu atitinkamų sąnaudų, susijusių su planuojamais veiksmais ar neveikimu, apskaičiavimu. Tokio tikslaus apskaičiavimo daugeliu atvejų neįmanoma atlikti, nes taikant atsargumo principą jo rezultatas priklauso nuo įvairių kintamųjų, kurie iš esmės nėra žinomi. Iš tiesų, jei būtų žinomos visos neveikimo ar veiksmų pasekmės, nereikėtų vadovautis atsargumo principu, nes būtų galima priimti sprendimus remiantis tiksliais duomenimis. Apibendrinant pasakytina, kad Komunikato dėl atsargumo principo reikalavimai yra įvykdomi, jei atitinkama institucija, šiuo atveju Komisija, iš tikrųjų žinojo teigiamas ir neigiamas ekonomines ir kitokio pobūdžio pasekmes, kurias gali sukelti planuojami veiksmai ar neveikimas, ir jei į jas atsižvelgė, priimdama savo sprendimą. Kita vertus, šios pasekmės nebūtinai turi būti išreikštos tiksliais skaičiais, jei to padaryti neįmanoma arba jei tam reikėtų neproporcingai didelių pastangų.

461      Antra, reikėtų pažymėti, kad Komisija aiškiai palygino labiausiai tikėtinas teigiamas ir neigiamas siūlomų veiksmų ir neveikimo pasekmes bendrų išlaidų Sąjungai požiūriu, taip įvykdydama Komunikato dėl atsargumo principo 6.3.4 punkto reikalavimus. Tai aiškiai matyti iš 2013 m. sausio 21 d. rašto, skirto tuo metu už šį klausimą atsakingam Komisijos nariui. Šiuo raštu šį Komisijos narį buvo siekiama informuoti apie vykstančias diskusijas dėl EFSA išvadų ir paprašyti jo patvirtinimo dėl Komisijos tarnybų siūlomų priemonių. Rašto V priede „Bendroji informacija, susijusi su EP, pramonės subjektais, NVO“ buvo nurodytos įvairios aplinkybės, į kurias atsižvelgta rengiant pasiūlymą. Visų pirma, kalbant apie tai, kad neonikotinoidų naudojimas yra paplitęs žemės ūkyje, V priede buvo paminėti svarbiausi [apeliančių] Komisijai pateikto Humboldt tyrimo rezultatai, įskaitant šio tyrimo išvadas dėl neonikotinoidų uždraudimo pasekmių ekonomikai, darbo rinkai ir Sąjungos aplinkosaugos klausimams. Jame taip pat buvo nurodyta, kad Komisija neturi išsamios informacijos apie alternatyvius augalų apsaugos produktus, nes jie yra autorizuojami nacionaliniu lygmeniu. Galiausiai minėtame rašte buvo nurodyta, kad Europos Parlamentas ketino svarstyti šį klausimą po trijų dienų, 2013 m. sausio 24 d., remdamasis jo paties užsakytu nagrinėjamų medžiagų keliamos rizikos tyrimu, kuriame buvo rekomenduota visiškai uždrausti neonikotinoidus (o ne tik apriboti jų naudojimą) ir pažymėta, kad aplinkosaugos NVO taip pat reikalavo visiško draudimo. Iš visų šių aplinkybių matyti, kad Komisija žinojo ir ekonominius, ir aplinkosauginius aspektus, susijusius su nagrinėjamų medžiagų naudojimu.“

164    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį, jeigu Komisija padaro išvadą, kad šio reglamento 4 straipsnyje numatyti patvirtinimo kriterijai nebetenkinami, priimamas patvirtinimo panaikinimo arba pakeitimo reglamentas.

165    Kaip konstatuota šio sprendimo 69 punkte, atliekant veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūrą, išvada, kad nebetenkinami Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje numatyti patvirtinimo kriterijai, gali būti grindžiama bet kokiomis naujomis žiniomis, jeigu jos yra mokslinės ar techninės.

166    Kai Komisija prieina prie tokios išvados, pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį ji turi priimti reglamentą, kuriuo panaikinamas arba pakeičiamas atitinkamos veikliosios medžiagos patvirtinimas. Taigi, šioje nuostatoje numatytas šio patvirtinimo panaikinimas arba pakeitimas aiškiai apima proporcingumo principą, kuris pagal suformuotą jurisprudenciją yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų ir pagal kurį reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina atitinkamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Afton Chemical, C‑343/09, EU:C:2010:419, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

167    Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 22–24 punktų ir paties ginčijamo reglamento, Komisija šiuo reglamentu pakeitė nagrinėjamų medžiagų patvirtinimo sąlygas, atsižvelgdama į tai, kad šios medžiagos kelia tam tikrą ūmią riziką bitėms, ir į tai, kad negalima atmesti nepriimtinos rizikos, kylančios dėl ūmaus ar lėtinio poveikio bičių šeimų išgyvenimui ir vystymuisi tam tikruose kultūriniuose augaluose.

168    Vadinasi, Komisija priėjo prie išvados, kad šioje byloje nagrinėjamų veikliųjų medžiagų patvirtinti naudojimo būdai nebeatitiko patvirtinimo kriterijų, numatytų Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje, visų pirma šio reglamento II priedo 3.8.3 punkte, pagal kurį veiklioji medžiaga patvirtinama tik jei nustatoma, kad naudojant augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, siūlomomis sąlygomis poveikis bitėms bus nežymus arba, atsižvelgiant į poveikį bičių lervoms ir bičių elgsenai, nebus nepriimtino ūmaus arba lėtinio poveikio bičių šeimų išgyvenimui ir vystymuisi.

169    Kalbant apie proporcingumo principą, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyti konkretūs reikalavimai ar taisyklės, taikomi siekiant užtikrinti jo laikymąsi.

170    Bendrojo Teismo išvada, kad Komisija turi diskreciją dėl naudos ir išlaidų, kuriuos lemia veiksmai ar neveikimas, nagrinėjimo apimties ir formos, nepažeidžia nei Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalies, nei proporcingumo principo, kurį, kaip pažymėta šio sprendimo 166 punkte, apima ta nuostata.

171    Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad vertinimas, kurį Komisija atlieka per peržiūrą pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnį, siejamą su to paties reglamento II priedo 3.8.3 punktu, susijęs su rizikos, kurią augalų apsaugos produkto, turinčio vienos iš nagrinėjamų medžiagų, naudojimas kels bičių šeimų išgyvenimui ir vystymuisi, analize.

172    Vadinasi, Bayer CropScience negali teigti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai rėmėsi didele diskrecija, kurią turi Komisija, kai nusprendžia ne tik atlikti šį rizikos vertinimą – vienintelį, numatytą minėtose teisės normose, bet ir panagrinėti naudą ir išlaidas, kurias lemia jos veiksmai ar neveikimas.

173    Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia Bayer CropScience, Bendrajam Teismui neužteko to, kad Komisijai buvo žinomas galimas numatomų veiksmų poveikis. Iš tiesų, kaip nurodyta skundžiamo sprendimo 461 punkte, Komisija bendrų išlaidų Sąjungai aspektu palygino labiausiai tikėtinas teigiamas ar neigiamas numatomų veiksmų pasekmes su tomis, kurias keltų neveikimas.

174    Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 463–466 punktų, Komisija galėjo įvertinti ginčijamame reglamente numatytų priemonių poveikį žemės ūkiui ir aplinkai, atsižvelgdama, pirma, į tai, kad prireikus buvo galima nacionaliniu lygmeniu suteikti išimtines autorizacijas augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra nagrinėjamų medžiagų, ir, antra, tai, kad praeityje tam tikrose valstybėse narėse žemės ūkis galėjo pakankamai funkcionuoti, nenaudojant augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra nagrinėjamų medžiagų, o tai neturėjo neigiamo poveikio aplinkai.

175    Galiausiai iš skundžiamo sprendimo 468–470 punktų matyti, kad, nors atsižvelgiant į Reglamente Nr. 1107/2009 nustatytą sistemą, pagal kurią Komisija turi kompetenciją patvirtinti veikliąsias medžiagas Sąjungos mastu, o valstybės narės – kompetenciją išduoti leidimus augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra patvirtintų veikliųjų medžiagų, Komisija neturėjo galimybės dėl visos Sąjungos nustatyti, kiek, dėl kokių naudojimo būdų ir dėl kokių kultūrinių augalų ūkininkai galėjo naudoti produktus, alternatyvius tiems, kurių sudėtyje yra nagrinėjamų medžiagų, vis dėlto šiai institucijai buvo žinomos veikliosios medžiagos, kurios gali pakeisti nurodytąsias ginčijamame reglamente.

176    Šiomis aplinkybėmis, net darant prielaidą, kad pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį Komisija turi savarankišką pareigą atlikti analizę, kurioje būtų konkrečiai atsižvelgta į naudą ir išlaidas, atsirandančias dėl veiksmų ar neveikimo, reikia konstatuoti, kad bet kuriuo atveju negalima pritarti Bayer CropScience pateiktiems argumentams.

177    Taigi šeštąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

178    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas turi būti atmestas.

VI.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

179    Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

180    Pagal to reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

181    Kadangi Komisija, UNAF, Deutscher Berufs- und Erwerbsimkerbund, Österreichischer Erwerbsimkerbund, PAN Europe, Bee Life, Buglife ir Greenpeace prašė priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas ir šios pralaimėjo bylą, apeliantės turi padengti šių šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi Švedijos Karalystė neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

182    Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinį skundą pateikia ne pirmojoje instancijoje įstojusi į bylą šalis, iš šios šalies gali būti priteistos bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidos tik tuo atveju, jeigu ji dalyvavo Teisingumo Teisme vykusio proceso rašytinėje arba žodinėje dalyje. Jeigu tokia šalis dalyvauja procese, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

183    Pirmojoje instancijoje į bylą įstojusios šalys AGPM, ECPA, Rapool-Ring GmbH Qualitätsraps deutscher Züchter ir ESA nedalyvavo procese Teisingumo Teisme. Kita vertus, kadangi NFU ir Agricultural Industries Confederation dalyvavo apeliaciniame procese ir pralaimėjo bylą, jos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

184    Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 3 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusios šalys, išskyrus valstybes nares, institucijos, valstybės, kurios nėra valstybės narės, bet yra 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3) šalys, ar ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

185    Ši nuostata turi būti taikoma, todėl Stichting De Bijenstichting turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1.      Apeliacinis skundas nepriimtinas tiek, kiek jį pateikė Bayer AG.

2.      Atmesti apeliacinį skundą, kiek jį pateikė Bayer CropScience AG.

3.      Bayer CropScience AG ir Bayer AG padengia savo ir Europos Komisijos, Union nationale de l’apiculture française (UNAF), Deutscher Berufs- und Erwerbsimkerbund eV, Österreichischer Erwerbsimkerbund, Pesticide Action Network Europe (PAN Europe), Bee Life European Beekeeping Coordination (Bee Life), Buglife – The Invertebrate Conservation Trust ir Stichting Greenpeace Council (Greenpeace) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.      The National Farmer’s Union (NFU), Agricultural Industries Confederation Ltd ir Stichting De Bijenstichting padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

5.      Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

*      Proceso kalba: anglų.