PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2009 m. rugsėjo 9 d.

Byla T‑375/08 P

Bart Nijs

prieš

Europos Bendrijų Audito Rūmus

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Audito Rūmų sprendimas pratęsti savo generalinio sekretoriaus mandatą – Sprendimas nepaaukštinti apelianto pareigų per 2004 m. pareigų paaukštinimo procedūrą – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2008 m. birželio 26 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) nutarties byloje Nijs prieš Audito Rūmus (F‑108/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000), kuriuo prašoma panaikinti šią nutartį.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Bart Nijs padengia savo ir Europos Bendrijų Audito Rūmų šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Ieškinys Tarnautojų teisme – Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento straipsnio ir Tarnautojų teismo procedūros reglamento straipsnio norminio turinio tapatumas – Minėto Tarnautojų teismo procedūros reglamento straipsnio taikymas bylai, kurioje ieškinys buvo pareikštas iki šio teismo reglamento įsigaliojimo

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 111 straipsnis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis; Tarybos sprendimo 2004/752 3 straipsnio 4 dalis)

2.      Procesas – Motyvuota nutartimi priimtas sprendimas – Sąlygos – Generalinio advokato išklausymas – Formalumas, kurio nėra per procedūrą Tarnautojų teisme

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 111 straipsnis; Tarybos sprendimo 2004/752 3 straipsnio 4 dalis)

3.      Procesas – Ieškinys Tarnautojų teisme – Galimybė antrą kartą pasikeisti procesiniais dokumentais – Tarnautojų teismo diskrecija

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalis)

4.      Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsni 1 dalies c punktas)

5.      Apeliacinis skundas – Teisinių pagrindų ir argumentų išdėstymas ieškinyje – Nepakankamai tikslus pagrindas – Nuoroda į visus priedus – Nepriimtinumas

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punktas)

6.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Tarnautojų teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu pateiktas apeliacinio skundo pagrindas – Nepriimtinumas tuo atveju, kai visi kiti pagrindai atmetami

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalis)

1.      Tuo atveju, jei Tarnautojų teismas, laikydamasis teismų praktikoje nustatytų reikalavimų, Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 111 straipsnį ir Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnį kartu taikė bylai, kurioje ieškinys buvo pareikštas prieš pastarojo reglamento įsigaliojimą, ieškinį pareiškusi šalis negalėtų teisėtai remtis tuo, kad pareikšdama ieškinį negalėjo žinoti nuostatų, kuriomis remiantis jos ieškinys buvo atmestas. Iš tikrųjų, kalbant apie taikymą procesams Tarnautojų teisme, minėtų 111 ir 76 straipsnių norminis turinys yra visiškai identiškas. Kadangi Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento tekstas 1991 m. gegužės 30 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje, laikoma, kad apie jį visi žino.

(žr. 21, 23, 24 ir 28 punktus)

Nuoroda: 1989 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Binder, 161/88, Rink. p. I‑2415, 19 punktas.

2.      Kadangi Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 111 straipsnio taikymas mutatis mutandis procesams Tarnautojų teisme iki įsigaliojant pastarojo teismo procedūros reglamentui būtinai reiškia, kad atsižvelgiama į šio teismo vidaus struktūrą, pagal šią nuostatą negalima reikalauti, kad generalinis advokatas dalyvautų procesuose Tarnautojų teisme. Iš tiesų nei EB sutartyje, nei Sprendime 2004/752, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos tarnautojų teismas, nei Teisingumo Teismo statute nenumatyta, kad Tarnautojų teismui padeda generaliniai advokatai. Be to, taip pat nenumatyta, kad nustatytose bylose Tarnautojų teismas galėtų paskirti savo narį atlikti generalinio advokato funkcijas.

(žr. 22 punktą)

Nuoroda: 2008 m. rugsėjo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kerstens prieš Komisiją, T‑222/07 P, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 49 ir 50 punktai.

3.      Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalies aiškiai matyti, kad Tarnautojų teismas neprivalo kviesti šalių antrą kartą pasikeisti procesiniais dokumentais. Sprendimas kviesti šalis pasikeisti procesiniais dokumentais priskirtinas minėto teismo diskrecijai, kurią jis įgyvendina, kai jam pačiam reikia informacijos. Todėl dėl minėtos nuostatos formuluotės ieškinį pareiškusi šalis negali teisėtai tikėtis galimybės antrą kartą pateikti procesinį dokumentą.

(žr. 27 punktą)

4.      Ieškinys atitinka Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus, tik jei ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka yra pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad šalis atsakovė galėtų pasirengti gynybai, o Teismas galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio; abi šios sąlygos taikomos kumuliatyviai. Todėl jeigu remdamasis ieškiniu Teismas negali suprasti pateiktų argumentų ir įvertinti jų pagrįstumo, tvirtinimas, kad jis suprantamas priešingai šaliai dėl jai žinomų faktinių aplinkybių, yra nesvarbus.

(žr. 35–37 punktus)

5.      Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Tarnautojų teismo sprendimo, argumentas, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą nenuspręsdamas dėl pagrindo, neatitinka Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintų aiškumo ir tikslumo reikalavimų, jeigu apeliantas aiškiai ir tiksliai nepaaiškina, kas sudaro tariamą klaidą. Šiuo atžvilgiu bendra nuoroda į kitus nei apeliacinis skundas dokumentus negali kompensuoti šioje nuostatoje reikalaujamų pagrindinių teisinės argumentacijos elementų nebuvimo. Be kita ko, Pirmosios instancijos teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų bei argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti apeliacinio skundo pagrindo sudedamąja dalimi, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją.

(žr. 41 ir 57 punktus)

Nuoroda: 1999 m. gegužės 21 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Asia Motor France ir kt. prieš Komisija, T‑154/98, Rink. p. II‑1703, 49 punktas; 2005 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Honeywell prieš Komisiją, T‑209/01, Rink. p. II‑5527, 57 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

6.      Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalies matyti, kad apeliacinis skundas negali būti paduotas vien dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ar šalies, kuriai buvo priteista jas atlyginti. Iš to išplaukia, kad jei visi kiti apeliacinio skundo dėl Tarnautojų teismo sprendimo pagrindai buvo atmesti, reikalavimas dėl tariamo minėto teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų neteisėtumo privalo būti atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas.

(žr. 71 ir 72 punktus)

Nuoroda: 2005 m. gegužės 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Tralli prieš ECB, C‑301/02 P, Rink. p. I‑4071, 88 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.