Byla T‑501/13

Karl-May-Verlag GmbH, anksčiau – Karl May Verwaltungs- und Vertriebs- GmbH

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą

(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas WINNETOU – Absoliutus atmetimo pagrindas – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas – Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 ir 2 dalys – Bendrijos prekių ženklo autonomiškumo ir nepriklausomumo principai – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2016 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumas – Atsižvelgimas, siekiant taikyti Sąjungos teisę, į nacionalinės teisės aktus, nacionalinių teismų praktiką arba nacionalinę mokslinę literatūrą – Leistinumas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia – Negaliojimo pagrindų, kuriais grindžiamas prašymas, nustatymas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies c punktas)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Žymens tinkamumo būti įregistruotam vertinimas – Atsižvelgimas tik į Sąjungos teisę – Nacionalinių institucijų sprendimai, neprivalomi Sąjungos instancijoms

(Tarybos reglamentas Nr. 207/2009)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Sprendimų motyvavimas – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys – Reikšmė, tapati SESV 296 straipsnio reikšmei

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys)

5.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Atskiras atmetimo pagrindų nagrinėjimas kiekvienos registracijos paraiškoje nurodytos prekės ar paslaugos atveju – Pareiga motyvuoti atsisakymą registruoti – Apimtis

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys)

1.      Nei šalims, nei pačiam Bendrajam Teismui negali būti daroma kliūčių vadovautis nacionalinės teisės aktais, nacionalinių teismų praktika ar nacionaline moksline literatūra, jeigu kalbama ne apie priekaištavimą Apeliacinei tarybai dėl to, kad ji neatsižvelgė į konkrečiame nacionalinio teismo sprendime esančias faktines aplinkybes, bet apie rėmimąsi teismo praktika ir teisės doktrina grindžiant pagrindą, susijusį su tuo, jog Apeliacinė taryba klaidingai taikė Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo nuostatą.

(žr. 18 punktą)

2.      Nustatant, kokiais pagrindais paremtas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, reikia išnagrinėti visą prašymą ir konkrečiai atsižvelgti į šį prašymą pagrindžiančių pagrindų išsamų aprašymą.

(žr. 26 punktą)

3.      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Bendrijos prekių ženklų sistema yra autonominė, ją sudaro tik jai būdingų tikslų ir taisyklių visuma ir jos taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos.

Žymens tinkamumas būti įregistruotam kaip Bendrijos prekių ženklui turi būti vertinamas tik atitinkamų Sąjungos teisės aktų, kaip juos išaiškino Sąjungos teismai, pagrindu. Taigi Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) nėra privalomi valstybėse narėse priimti sprendimai, net jeigu šie sprendimai buvo priimti taikant nacionalinius teisės aktus, kurie suderinti Pirmąja direktyva 89/104 dėl prekių ženklų.

Reikia pridurti, kad jokia Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo nuostata neįpareigoja Tarnybos arba ieškinio atveju – Bendrojo Teismo priimti tokių pačių sprendimų, kokius panašioje situacijoje priėmė nacionalinės administracinės institucijos ar teismai.

Iš nusistovėjusios teismo praktikos taip pat matyti, kad Tarnybos nesaisto valstybės narės administracinių institucijų priimti sprendimai, tačiau į šiuos sprendimus, kurie nėra privalomi ar lemiami, Tarnyba gali atsižvelgti kaip į įrodymus vertindama bylos faktines aplinkybes.

Iš visų šių aplinkybių matyti, kad, išskyrus situaciją, nurodytą Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalyje, kuriai esant Tarnyba turi taikyti nacionalinę teisę, įskaitant susijusią nacionalinių teismų praktiką, Tarnyba arba Bendrasis Teismas neturėtų būti saistomi nacionalinių administracinių institucijų arba teismų sprendimų.

(žr. 34–37 punktus)

4.      Pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 75 straipsnio pirmą sakinį Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Taip įtvirtinta motyvavimo pareiga savo apimtimi atitinka SESV 296 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą motyvuoti, pagal kurį motyvai turi aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti aktą priėmusios institucijos argumentus taip, kad leistų suinteresuotiesiems asmenims žinoti, kokie priimtos priemonės pagrindai, o kompetentingam teismui – vykdyti kontrolę. Nurodant motyvus nereikalaujama tiksliai atskleisti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei į visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas.

Konkrečiai kalbant, atsisakydama įregistruoti žymenį kaip Bendrijos prekių ženklą, Tarnyba savo sprendimo motyvuose privalo nurodyti absoliutų ar santykinį atmetimo pagrindą, dėl kurio ši registracija negalima, šį pagrindą įtvirtinančią teisės nuostatą bei faktines aplinkybes, kurias laikė įrodytomis ir kurios, jos manymu, pagrindžia nurodytos teisės nuostatos taikymą. Tokie motyvai yra iš principo pakankami.

(žr. 53, 54 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 65–68 punktus)