Language of document : ECLI:EU:C:2017:525

TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) NUTARTIS

2017 m. liepos 6 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnis – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Asmenų, subjektų ir įstaigų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi, sąrašas – Ieškovo pavardės įtraukimas – Reikalavimų tikslinimas – Mirusio ieškovo vardu ir jo naudai pateiktas pareiškimas“

Byloje C‑505/16 P

dėl 2016 m. rugsėjo 23 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Olga Stanislavivna Yanukovych, Viktor Viktorovych Yanukovych įpėdinė, gyvenanti Donecke (Ukraina), atstovaujama QC T. Beazley,

apeliantė,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Europos Sąjungos Tarybai, atstovaujamai P. Mahnič Bruni ir J.‑P. Hix,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

Europos Komisijai, iš pradžių atstovaujamai S. Bartelt ir J. Norris-Usher, vėliau – E. Paasivirta ir Norris-Usher,

įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Vilaras (pranešėjas), teisėjai J. Malenovský ir D. Šváby,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į išklausius generalinį advokatą priimtą sprendimą priimti sprendimą byloje motyvuota nutartimi pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnį,

priima šią

Nutartį

1        Apeliaciniu skundu Olga Stanislavivna Yanukovych prašo panaikinti 2016 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Yanukovych / Taryba (T‑347/14, EU:T:2016:433; toliau – skundžiama nutartis) tiek, kiek ja Bendrasis Teismas atmetė jos reikalavimus panaikinti 2015 m. sausio 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/143, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 24, 2015, p. 16), 2015 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/364, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 62, 2015, p. 25), 2015 m. sausio 29 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/138, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 24, 2015, p. 1), ir 2015 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/357, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 62, 2015, p. 1), tiek, kiek jie susiję su Viktor Viktorovych Yanukovych (toliau – ginčijami aktai).

 Teisinis pagrindas

2        2014 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimo 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 26), 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.      Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, pripažintiems atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

2.      Lėšos ar ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai atiduoti naudotis priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba jų naudai.“

3        Sprendimo 2014/119 priedo „1 straipsnyje nurodytų asmenų, subjektų ir įstaigų sąrašas“ 10 punkte nurodytas Viktor Viktorovych Yanukovych, kuris identifikuotas kaip „buvusio Prezidento sūnus, Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys“, pateikiant motyvą, kad tai asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas Ukrainoje dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.

4        2014 m. kovo 5 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 1), įpareigojama taikyti nagrinėjamas ribojamąsias priemones ir apibrėžiama jų taikymo tvarka, kuri iš esmės identiška tame sprendime nustatytai tvarkai.

5        Šio reglamento I priedo „2 straipsnyje nurodytų fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų sąrašas“ 10 punkte yra Viktor Viktorovych Yanukovych pavardė ir tos pačios nuorodos kaip ir Sprendimo 2014/119 priedo 10 punkte.

6        Sprendimas 2014/119 buvo iš dalies pakeistas, be kita ko, Sprendimu 2015/143 ir Sprendimu 2015/364, o Reglamentas Nr. 208/2014 –Reglamentu 2015/138 ir Įgyvendinimo reglamentu 2015/357.

7        Šiais aktais ribojamosios priemonės Viktor Viktorovych Yanukovych buvo pratęstos iki 2015 m. birželio 6 d., be kita ko, motyvuojant taip:

„Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos atlieka tyrimą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo. Asmuo, susijęs su į sąrašą įtrauktu asmeniu (buvusiu Ukrainos Prezidentu Viktor Fedorovych Yanukovych), kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo.“

8        2015 m. birželio 5 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2015/876, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 142, 2015, p. 30), ir 2015 m. birželio 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/869, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 142, 2015, p. 1), V. Yanukovych pavardė buvo išbraukta iš asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės pagal Sprendimą 2014/119 ir Reglamentą Nr. 208/2014, sąrašo.

 Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis

9        Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamos nutarties teisiniai motyvai nurodyti jos 17–34 ir 38–95 punktuose. Šio proceso tikslais jie toliau glaustai apibūdinti.

10      2014 m. gegužės 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje buvo gautas V. Yanukovych ieškinys, kuriuo prašyta panaikinti Sprendimą 2014/119 ir Reglamentą Nr. 208/2014, kiek jie su juo susiję.

11      2015 m. kovo 20 d. V. Yanukovych mirė.

12      Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. balandžio 8 d.) V. Yanukovych atstovas jo vardu pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kad būtų atsižvelgta į ginčijamus aktus.

13      Tuo pačiu metu Bendrojo Teismo kanceliarijoje buvo gautas V. Yanukovych atstovo mirusiojo vardu pareikštas ieškinys (bylos numeris T‑172/15) dėl tų pačių aktų panaikinimo (toliau – antrasis ieškinys dėl panaikinimo.

14      Pareiškime dėl ieškinio patikslinimo, kaip ir antrajame ieškinyje dėl panaikinimo, V. Yanukovych atstovas patikslino, kad V. Yanukovych mirė prieš pat jų pateikimą. Juose jis nurodė, kad Ukrainoje vyksta teisių perėmėjo nustatymo procedūra ir tikėtina, kad V. Yanukovych teises perims jo našlė. Todėl V. Yanukovych atstovas paprašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus nustatytas teisių perėmėjas ir priimtas sprendimas dėl teismo proceso tęsimo.

15      2015 m. liepos 13 d. sprendimu Bendrojo Teismo devintosios kolegijos pirmininkas, remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio d punktu, sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki 2015 m. spalio 31 d.

16      2015 m. liepos 16 d. Nutartimi Yanukovych / Taryba (T‑172/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:569) Bendrasis Teismas atmetė antrąjį ieškinį dėl panaikinimo kaip akivaizdžiai nepriimtiną, nes jį V. Yanukovych mirus pareiškė jo atstovas.

17      2015 m. spalio 30 d. raštu V. Yanukovych atstovas prie bylos dokumentų pridėjo V. Yanukovych mirties liudijimą ir nurodė, kad jo našlė ir vienintelė įpėdinė O. S. Yanukovych ketina tęsti procesą, taip pat pateikė motyvus, pagrindžiančius jos išlikusį suinteresuotumą bylos baigtimi, nepaisant to, kad V. Yanukovych pavardė buvo išbraukta iš asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės pagal Sprendimą 2014/119 ir Reglamentą Nr. 208/2014, sąrašo.

18      2016 m. kovo 17 d. raštu Bendrojo Teismo kanceliarija, be kita ko, paprašė šalių pateikti savo nuomonę dėl galimų reikalavimų patikslinimo ir dėl 2015 m. liepos 16 d. Nutarties Yanukovych / Taryba (T‑172/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:569) pasekmių ieškiniui dėl panaikinimo. Šalys pateikė savo nuomonę per tam nustatytą terminą.

19      Skundžiamos nutarties 38–75 punktuose Bendrasis Teismas, remdamasis keliais jo paskelbtais sprendimais, kurie susiję su tais pačiais teisės klausimais, kaip ir tais, kurie keliami ieškinyje dėl panaikinimo, konstatavo, kad įtraukiant V. Yanukovych pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės pagal Sprendimą 2014/119 ir Reglamentą Nr. 208/2014, sąrašą nebuvo laikomasi tame sprendime nurodytų asmenų, kuriems taikomos šios priemonės, nustatymo kriterijų. Todėl jis pripažino ieškinį akivaizdžiai pagrįstu ir panaikino Sprendimą 2014/119 bei Reglamentą Nr. 208/2014.

20      Šie skundžiamo sprendimo punktai nėra šio apeliacinio skundo dalykas.

21      Skundžiamos nutarties 76–95 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo 2015 m. balandžio 8 d. gautame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo pateiktų reikalavimų dėl ginčijamų aktų panaikinimo priimtinumo klausimą.

22      Skundžiamos nutarties 82 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad tokio pareiškimo priimtinumą reikia vertinti atsižvelgiant į padėtį, egzistavusią jo pareiškimo momentu.

23      Tos nutarties 83 punkte jis konstatavo, kad V. Yanukovych atstovas jo vardu pateikė pareiškimą dėl iš pradžių pateiktų reikalavimų, nurodytų ieškinyje, patikslinimo ir kad iš bylos medžiagos nematyti, kad šis dokumentas buvo pateiktas apeliantės naudai.

24      Minėtos nutarties 84 punkte jis konstatavo, kad šio pareiškimo gavimo dieną V. Yanukovych buvo miręs, ir iš to jis padarė išvadą, kad šį pareiškimą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

25      Tos pačios nutarties 85–92 punktuose Bendrasis Teismas atmetė įvairius apeliantės pateiktus argumentus.

26      Taigi Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad reikia atmesti ieškinio patikslinimą, todėl ir ieškinį dėl panaikinimo kaip akivaizdžiai nepriimtinus tiek, kiek jie buvo nukreipti prieš ginčijamus aktus.

 Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme

27      Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktus,

–        panaikinti skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 3 punktą tiek, kiek Bendrasis Teismas nusprendė, kad Europos Sąjungos Taryba turi padengti tik apeliantės, bet ne asmens (kuris vėliau mirė) nurodytas bylinėjimosi išlaidas,

–        grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad būtų surengtas teismo posėdis ir priimtas sprendimas arba subsidiariai:

–        panaikinti ginčijamus aktus:

–        jei Teisingumo Teismas manytų, kad Bendrasis Teismas to nepadarė, priteisti iš Tarybos apeliantės ir asmens (kuris vėliau mirė) nurodytas bylinėjimosi išlaidas, kiek tai susiję ieškinyje nurodytu jos prašymu dėl panaikinimo,

–        priteisti iš Tarybos apeliantės ir asmens (kuris vėliau mirė) nurodytas bylinėjimosi išlaidas, kiek tai susiję su pareiškime dėl ieškinio patikslinimo nurodytu prašymu dėl panaikinimo, ir

–        bet kuriuo atveju priteisti iš Tarybos su šiuo apeliaciniu skundu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

28      Taryba Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinį skundą,

–        priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese ir,

–        nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti prašymą dėl ginčijamų aktų panaikinimo.

29      Europos Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinio skundo antrąjį pagrindą kaip nepriimtiną,

–        atmesti kitus apeliacinio skundo pagrindus kaip akivaizdžiai nepagrįstus ir

–        priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl apeliacinio skundo

30      Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnį, jeigu visas apeliacinis skundas arba jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtina arba akivaizdžiai nepagrįsta, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, gali bet kuriuo metu nuspręsti motyvuota nutartimi visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą.

31      Ši nuostata taikytina šio apeliacinio skundo atveju.

 Šalių argumentai

32      Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 84, 89 ir 92 punktuose nusprendė, kad pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo nepriimtinas dėl to, kad buvo pareikštas V. Yanukovych vardu jam mirus, – taigi, šio pareiškimo priimtinumas vertintas atsižvelgiant į padėtį jo pateikimo momentu.

33      Jos teigimu, Bendrasis Teismas minėto pareiškimo priimtinumą turėjo nagrinėti atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. kad ieškinys dėl panaikinimo buvo priimtinas, nes buvo pareikštas V. Yanukovych esant gyvam, kad jis norėjo, jog pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo būtų pateiktas, kad toks pareiškimas buvo pateiktas apeliantės ir jos naudai, kaip faktinės pastarojo įpėdinės, ir kad, kai minėto pareiškimo priimtinumas buvo nagrinėjamas, apeliantė buvo teisėtai pripažinta įpėdine atgaline data.

34      Apeliacinio skundo antrajame pagrinde apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas atliko faktinius konstatavimus, kurių materialųjį netikslumą lėmė bylos medžiaga, ir kad jis iškraipė jam pateiktus įrodymus.

35      Taigi ji mano, kad skundžiamos nutarties 83 ir 87 punktuose esantys teiginiai, jog pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo nebuvo parengtas ar pareikštas jos vardu ir jos naudai, yra materialiai ir akivaizdžiai netikslūs ir juos lemia iškraipymas. Ji pažymi, kad V. Yanukovych nusprendė pateikti pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo ir kad pagal Ukrainos teisę, praėjus šešių mėnesių terminui, teisių perėmėju automatiškai tampa mirusiojo asmens našlė ir jo tėvai.

36      Šios įvairios aplinkybės matyti iš pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo 2 punkto, 2015 m. balandžio 7 d. rašto, kuri ji adresavo V. Yanukovych advokatui, pastabų, pateiktų Bendrajame Teisme 2015 m. liepos 3 d., ir jo advokato 2015 m. spalio 30 d. rašto, kuriuose Bendrajam Teismui nurodoma, kad ji yra mirusio asmens įpėdinė ir teisių perėmėja ir suformuluotos pastabos dėl jos suinteresuotumo pareikšti ieškinį buvimo.

37      Be to, apeliantė teigia, kad ji patvirtino pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, ir, būdama faktinė V. Yanukovych įpėdinė, leido jį pateikti.

38      Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas, taip pat vertindamas pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo ir antrojo ieškinio dėl panaikinimo priimtinumą, padarė teisės klaidą. Ji mano, kad yra svarbus faktinis skirtumas tarp dviejų dokumentų, susijęs su tuo, kad Bendrasis Teismas skirtingai vertino prašymus dėl laikino sustabdymo. Tai, kad byla buvo sustabdyta pateikus pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, nors jis buvo atmestas antrajame ieškinyje dėl panaikinimo, lėmė pagrįstus lūkesčius, nes Bendrasis Teismas nemanė, kad šis pareiškimas buvo nepriimtinas dėl to, kad buvo pareikštas po V. Yanukovych mirties.

39      Be to, ji pažymi, kad kai Bendrasis Teismas nusprendė dėl antrojo ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo, ji dar nebuvo pripažinta kaip V. Yanukovych teisių perėmėja ir įpėdinė, o skundžiamos nutarties paskelbimo datą ji tokia jau buvo. Remdamasi tuo ji daro išvadą, kad dėl pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo buvo laikytasi priimtinumo sąlygų pagal SESV.

40      Galiausiai ji mano, kad Bendrojo Teismo išvados dėl pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo nepriimtinumo poveikis yra toks, kad ji, kaip mirusio asmens teisių perėmėja ir įpėdinė, netenka teisės pareikšti ieškinį, nors toks teisės netekimas, priešingai Teisingumo Teismo jurisprudencijai, nėra pateisinamas. Ji pažymi, kad Bendrojo Teismo argumentai skundžiamos nutarties 87 punkte lemia įpareigojimą apeliantei prevenciniu tikslu pareikšti kelis ieškinius skirtingu statusu.

41      Taryba ir Komisija mano, kad pirmąjį ir trečiąjį pagrindus reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstus, o antrąjį – kaip akivaizdžiai nepriimtiną.

 Teisingumo Teismo vertinimas

42      Trimis apeliacinio skundo pagrindais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, iš esmės siekiama ginčyti, pirma, asmens, kurio vardu pateiktas pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo, tapatybę ir, antra, datą, kurią šio pareiškimo priimtinumas buvo nagrinėjamas.

43      Visų pirma dėl asmens, kurio vardu pateiktas pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo, tapatybės reikia priminti, kad skundžiamos nutarties 83 punkte Bendrasis Teismas, priminęs, kad V. Yanukovych mirė 2015 m. kovo 20 d., nurodė, kad jo atstovas 2015 m. balandžio 8 d. jo vardu pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo ir kad iš bylos medžiagos nematyti, jog šis pareiškimas buvo pateiktas apeliantės naudai.

44      Remdamasis šiuo konstatavimu Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 84 punkte nurodė, kad minėtą pareiškimą reikia atmesti kaip nepriimtiną, nes V. Yanukovych mirė prieš jo pateikimą.

45      Savo argumentais, kurių santrauka pateikta šios nutarties 35–37 punktuose, apeliantė iš esmės tvirtina, kad po paties pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo ir tam tikrų kitų byloje esančių dokumentų ir įrodymų iškraipymo Bendrasis Teismas padarė išvadą, primintą šios nutarties 43 punkte.

46      Reikia konstatuoti, kad pareiškime dėl ieškinio patikslinimo, esančiame pirmosios instancijos teismo bylos medžiagoje, Bendrojo Teismo perduotoje Teisingumo Teismui remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 167 straipsnio 2 dalimi, formaliai nurodyta, kad jis pateiktas V. Yanukovych vardu.

47      Žinoma, šio pareiškimo 2 punkte buvo nurodyta, kad V. Yanukovych mirė 2015 m. kovo 20 d., minėto pareiškimo pateikimo dieną vyko jo teisių perėmėjo nustatymo procedūra, kad apeliantė laukė, kol Ukrainos valdžios institucijos patvirtins jos teises ir kad ji tikėjosi galėsianti pasinaudoti savo teise tęsti bylą po to, kai bus pripažinta V. Yanukovych teisių perėmėja.

48      Vis dėlto šios nuorodos, kurias Bendrasis Teismas tinkamai reziumavo skundžiamos nutarties 86 punkte, jokiu būdu nepaneigia išvados, kad pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo buvo pateiktas V. Yanukovych vardu, kaip tik ją patvirtina, nes iš jos matyti, kad minėto pareiškimo pateikimo datą nebuvo nustatyta jokio V. Yanukovych teisių perėmėjo ir apeliantė dar nebuvo perėmusi procesinių teisių, tik siekė jas perimti ateityje.

49      Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties 25 ir 83 punktuose konstatavęs, kad pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo buvo pateiktas V. Yanukovych vardu ir kad iš bylos medžiagos nematyti, jog šis pareiškimas buvo pateiktas apeliantės vardu ir jos naudai, Bendrasis Teismas neiškraipė minėto pareiškimo turinio. Todėl priešingi apeliantės teiginiai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

50      Šiuo aspektu reikia pažymėti: kadangi asmens, kurio vardu pateiktas pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo, tapatybė buvo aiškiai nurodyta šiame pareiškime, Bendrasis Teismas neprivalo nustatyti kito asmens, kurio vardu buvo pateiktas minėtas pareiškimas (šiuo klausimu žr. 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Elitaliana / Eulex Kosovo, C‑439/13 P, EU:C:2015:753, 74 punktą).

51      Bendrasis Teismas neiškraipė ir kitų apeliantės nurodytų bylos medžiagos dokumentų ar įrodymų. Dėl apeliantės 2015 m. liepos 3 d. pateiktų pastabų Bendrajam Teismui reikia konstatuoti, kad ji nepatikslino, kaip konkrečiai jos buvo iškraipytos. Bet kuriuo atveju skaitant skundžiamos nutarties 86, 88 ir 91 punktus matyti, kad Bendrasis Teismas juos tinkamai apibendrino ir jų neiškraipė. Dėl 2015 m. balandžio 7 d. apeliantės rašto ir 2015 m. spalio 30 d. jos advokato rašto, kurį ji taip pat nurodė, pakanka pažymėti, kad Bendrasis Teismas jų nemini skundžiamoje nutartyje, todėl neturėtų būti kaltinamas dėl jų iškraipymo.

52      Antra, dėl įvairių apeliantės pateiktų argumentų, kuriais ginčijama Bendrojo Teismo išvada, kad Sąjungos teismas, vertindamas pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo priimtinumą, turi atsižvelgti į jo pateikimo datą, reikia pažymėti: kadangi Bendrasis Teismas tinkamai ir neiškraipydamas minėto pareiškimo konstatavo, kad jis buvo pateiktas V. Yanukovych vardu, šis pareiškimas turėtų būti laikomas priimtinu, tik jei būtų pateiktas prieš jo mirtį.

53      Apeliantė neginčija, kad pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šios nutarties 43 punkte nurodytą datą, kuri yra vėlesnė už V. Yanukovych mirties datą. Todėl šis pareiškimas turėtų būti laikomas priimtinu, tik jeigu jo priimtinumas buvo vertinamas iki jo pateikimo ir V. Yanukovych mirties. Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad ieškinio priimtinumą reikia vertinti atsižvelgiant į padėtį ieškinio ar pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo pareiškimo momentu (šiuo klausimu žr. 1984 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Bensider ir kt. / Komisija, 50/84, EU:C:1984:365, 8 punktą).

54      Be to, apeliantės argumentus, kad pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo priimtinumas turėjo būti vertinamas po jo pateikimo, reikia atmesti kaip nereikšmingus. Iš tiesų, darant prielaidą, kad buvo galima nustatyti tokią datą, vis dėlto V. Yanukovych jau buvo miręs jo vardu pateikto pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo priimtinumo vertinimo dieną.

55      Reikia pridurti, kad dėl V. Yanukovych vardu pateikto pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo nepriimtinumo apeliantė, kaip mirusio asmens teisių perėmėja ir įpėdinė, negalėjo netekti teisės pareikšti ieškinį.

56      Kaip Bendrasis Teismas nurodė skundžiamos nutarties 87 punkte, apeliantė galėjo savo vardu ir savo naudai pareikšti ieškinį dėl aktų, kuriuos manė būtina ginčyti, panaikinimo ar išreikšti savo siekį tęsti sutuoktinio pradėtą procesą patikslinant reikalavimus dėl šių aktų, t. y. savo vardu ir savo naudai pateikdama pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo.

57      Trečia, argumentą, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į tai, kad procesas buvo sustabdytas pateikus pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, nors taip nebuvo antrojo ieškinio dėl panaikinimo atveju, reikia atmesti kaip nereikšmingą. Iš tiesų apeliantė neturėtų siekti gauti naudos dėl sustabdyto proceso pirmojoje instancijoje.

58      Galiausiai, ketvirta, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, jei visi kiti apeliacinio skundo pagrindai buvo atmesti, reikalavimai dėl tariamai neteisingo Bendrojo Teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti atmesti kaip nepriimtini, taikant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio antrą pastraipą, pagal kurią apeliacinis skundas negali būti paduotas vien dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ar šalies, kuriai buvo priteista jas atlyginti (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo PROAS / Komisija, C‑616/13 P, EU:C:2016:415, 88 punktas ir 2017 m. sausio 12 d. Nutarties Europäischer Tier- und Naturschuts ir Giesen / Komisija, C‑343/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:10, 24 punktas).

59      Kadangi apeliantės apeliacinio skundo pagrindai buvo atmesti, argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turi būti pripažinti nepriimtinais.

60      Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia atmesti visą šį apeliacinį skundą, taikant Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

61      Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

62      Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal to paties reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

63      Kadangi Taryba reikalavo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas ir ši pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

64      Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nutaria:

1.      Atmesti apeliacinį skundą.

2.      Olga Stanislavivna Yanukovych padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos nurodytas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.