GENERALINĖS ADVOKATĖS
JULIANE KOKOTT IŠVADA,
pateikta 2017 m. gegužės 4 d.(1)
Byla C‑106/16
Polbud – Wykonawstwo sp. Z o.o. (likviduojama)
(Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Įsisteigimo laisvė – SESV 49 ir 54 straipsniai – Taikymo sritis – Tarpvalstybinis reorganizavimas – Bendrovės registruotos buveinės perkėlimas į kitą valstybę narę neperkeliant realios buveinės – Prašymas išbraukti bendrovę iš kilmės valstybės narės prekybos registro – Bendrovės likvidavimo ir likvidavimo procedūros užbaigimo reikalavimas – Kreditorių, smulkiųjų akcininkų ir darbuotojų apsauga – Proporcingumas“
I – Įvadas
1. Ar valstybės narės nuostatos, kuriomis pagal jos teisę įsteigtai bendrovei draudžiama reorganizuotis į bendrovę pagal kitos valstybės narės teisę, prieštarauja įsisteigimo laisvei?
2. Iš esmės tai yra klausimas, į kurį turi atsakyti Teisingumo Teismas pagal šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Jis kyla dėl to, kad Lenkijos ribotos atsakomybės bendrovė, išlaikydama teisinį subjektiškumą, nori pakeisti savo teisinę formą į bendrovę pagal Liuksemburgo teisę. Tam bendrovė turi būti išbraukta iš Lenkijos prekybos registro, o pagal Lenkijos teisę tai įmanoma tik tuomet, kai užbaigta bendrovės likvidavimo procedūra ir bendrovė laikoma likviduota.
3. Teisingumo Teismas šiame procese turi galimybę patikslinti įsisteigimo laisvės taikymo srities apimtį ir išaiškinti principinės reikšmės klausimą. Reikia nuspręsti, ar šia pagrindine laisve pagal valstybės narės teisę įsteigtai bendrovei garantuojama galimybė ne tik laisvai pasirinkti ekonominės veiklos vietą Sąjungoje, bet ir – su tuo nesiejant – tarpvalstybiniu lygmeniu pakeisti savo teisinę formą.
4. Taigi byla papildys daugybę gerai žinomų Teisingumo Teismo sprendimų dėl tarpvalstybinio bendrovių judumo(2). Ko gero, iš tikrųjų yra mažai Sąjungos teisės sričių, kurios keltų tokį susidomėjimą ir būtų tokių intensyvių diskusijų objektas. Arba, atsižvelgiant į tiesiog milžinišką skaičių traktatų šia tema(3), Karl Valentin(4) žodžiais tariant: „Jau viskas pasakyta, tik dar ne visi pasakė.“
5. Taigi Teisingumo Teismo vėl prašoma priimti sprendimą.
II – Teisinis pagrindas
A – Sąjungos teisė
6. Teisinis pagrindas pagal Sąjungos teisę yra įsisteigimo laisvė pagal SESV 49 ir 54 straipsnius.
B – Nacionalinė teisė
7. Lenkijos Kodeks spółek handlowych (Prekybos bendrovių kodeksas, toliau – KSH) 270 straipsnyje nustatyta:
„Bendrovė likviduojama dėl:
<…>
2) notaro sudarytu protokolu patvirtinto akcininkų nutarimo likviduoti bendrovę arba perkelti jos buveinę į užsienį;
<…>“
8. KSH 272 straipsnyje nustatyta:
„Bendrovė likviduojama po likvidavimo procedūros, kai ji išbraukiama iš registro.“
9. KSH 288 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užbaigus likvidavimo procedūrą akcininkų susirinkime patvirtinta bendrovės finansinė ataskaita paskelbiama bendrovės buveinėje ir kartu su prašymu išbraukti bendrovę iš registro pateikiama registrą tvarkančiam teismui. Atskaitos diena laikoma diena prieš akcininkams pasidalijant turtą, likusį po kreditorių reikalavimų patenkinimo arba užtikrinimo.
10. KSH 551–568 straipsniuose reglamentuojamas bendrovių reorganizavimas. Šiuo klausimu KSH 562 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reorganizuojant kapitalo bendrovę reikalingas atitinkamas akcininkų susirinkimo arba visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas.
11. Ustawa z dnia 4 lutego 2011 r. – Prawo prywatne międzynarodowe (2011 m. vasario 4 d. Įstatymas – Tarptautinė privatinė teisė, toliau – TPT įstatymas) 17 straipsnyje nustatyta (ištraukos):
„1. Juridiniam asmeniui taikoma jo buveinės valstybės teisė.
2. Jei pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę numatyta taikyti valstybės teisę, pagal kurią juridinis asmuo buvo įsteigtas, taikoma šios valstybės teisė.
<…>“
12. TPT įstatymo 19 straipsnyje nustatyta:
„1. Juridinio asmens buveinę perkėlus į kitą valstybę, jam taikoma tos valstybės teisė. Ligtolinės buveinės valstybėje įgytas teisinis subjektiškumas išlaikomas, jei tai leidžiama pagal kiekvienos suinteresuotosios valstybės teisę. Jei buveinė perkeliama į kitą Europos ekonominės erdvės valstybę, teisinio subjektiškumo neprarandama.
2. Jei sujungiami juridiniai asmenys, turintys buveinę skirtingose valstybėse, turi būti įvykdyti šių valstybių teisėje nustatyti reikalavimai.“
III – Pagrindinė byla ir procesas Teisingumo Teisme
13. Polbud – Wykonawstwo sp. Z o.o. (toliau – Polbud) yra pagal Lenkijos teisę įsteigta ribotos atsakomybės bendrovė, turinti buveinę Loncke. 2011 m. rugsėjo 30 d. jos akcininkai priėmė nutarimą „bendrovės buveinę“ pagal KSH 270 straipsnio 2 punktą perkelti į Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę. Ekonominės veiklos faktinio vykdymo vieta liko ta pati.
14. Tuo remdamasi Polbud 2011 m. spalio 19 d. kompetentingam registrą tvarkančiam teismui pateikė prašymą pradėti likvidavimo procedūrą. 2011 m. spalio 26 d. prekybos registre buvo padarytas įrašas apie bendrovės likvidavimo pradžią ir paskirtas likvidatorius.
15. 2013 m. gegužės 28 d. Polbud akcininkų susirinkime Rambruše (Liuksemburgas) dalyvaujant notarui buvo nutarta vykdyti 2011 m. rugsėjo mėn. priimtą nutarimą dėl buveinės perkėlimo ir nuo tos dienos bendrovės buveinę perkelti į Liuksemburgą išlaikant teisinį subjektiškumą ir nesteigiant naujo juridinio asmens. Taip pat, be kita ko, buvo nuspręsta pakeisti teisinę formą į ribotos atsakomybės bendrovę pagal Liuksemburgo teisę ir pavadinimą į Consoil Geotechnik S.à.r.l. (toliau – Consoil), taip pat sudaryti naują bendrovės steigimo sutartį. Tuo remiantis 2013 m. birželio 14 d. Consoil buvo įrašyta į Liuksemburgo bendrovių registrą(5).
16. 2013 m. birželio 24 d. Polbud pateikė registrą tvarkančiam teismui Lenkijoje prašymą išbraukti ją iš prekybos registro. Polbud neįvykdė teismo nurodymo pateikti tam reikalingus įrodymus, kad užbaigta bendrovės likvidavimo procedūra ir bendrovė laikoma likviduota. Ji tik nurodė, kad bendrovės buveinė perkelta į Liuksemburgą ir bendrovė toliau veiks pagal šios valstybės narės teisę.
17. Registrą tvarkantis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė prašymą. Dėl to paduoti skundai pirmosios ir antrosios instancijos teismuose buvo atmesti.
18. Galiausiai 2014 m. birželio 4 d. bendrovė padavė kasacinį skundą Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija). Ji argumentuoja tuo, kad buveinės perkėlimo į Liuksemburgą dieną prarado juridinio asmens statusą pagal Lenkijos teisę ir tapo bendrove pagal Liuksemburgo teisę. Jos manymu, tuo momentu buvo baigta likvidavimo procedūra ir bendrovė turėjo būti išbraukta iš Lenkijos registro.
19. Sąd Najwyższy abejoja, ar atsisakymas išbraukti bendrovę iš prekybos registro dėl tam pagal Lenkijos teisę būtinų sąlygų neįvykdymo prieštarauja pagal Sąjungos teisę suteikiamai įsisteigimo laisvei. Todėl 2015 m. spalio 22 d. pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismui jis pateikė šiuos klausimus:
„1. Ar pagal SESV 49 ir 54 straipsnius valstybei narei, kurioje buvo įsteigta ribotos atsakomybės bendrovė, draudžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias siekiant išbraukti bendrovę iš registro reikalaujama, kad ji būtų likviduota, jeigu bendrovė iš naujo įsteigiama kitoje valstybėje narėje pagal akcininkų nutarimą išlaikyti steigimosi valstybėje narėje įgytą teisinį subjektiškumą?
Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:
2. Ar SESV 49 ir 54 straipsnius galima aiškinti taip, kad iš nacionalinės teisės nuostatų kylanti pareiga įvykdyti bendrovės likvidavimo procedūrą, kuri apimtų einamosios veiklos užbaigimą, reikalavimų pareiškimą, įsipareigojimų įvykdymą ir bendrovės turto realizavimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą arba užtikrinimą, šių veiksmų finansinės ataskaitos pateikimą bei žurnalų ir dokumentų saugotojo nurodymą prieš likviduojant bendrovę (o tai įvyksta išbraukiant ją iš registro), yra gintinam viešajam interesui apsaugoti, t. y. migruojančiosios bendrovės kreditoriams, smulkiesiems akcininkams ir darbuotojams apsaugoti, tinkama, būtina ir proporcinga priemonė?
3. Ar SESV 49 ir 54 straipsnius reikia aiškinti taip, kad įsisteigimo laisvės apribojimai apima atvejį, kai bendrovė, siekdama reorganizuotis į kitos valstybės narės bendrovę, perkelia į šią valstybę narę registruotą buveinę, nekeisdama pagrindinės bendrovės buveinės, kuri lieka steigimosi valstybėje narėje?“
20. Procese Teisingumo Teisme rašytines pastabas pateikė Lenkijos Respublika, Austrijos Respublika, Portugalijos Respublika ir Europos Komisija. 2017 m. kovo 6 d. teismo posėdyje dalyvavo minėtos proceso šalys, išskyrus Portugalijos Respubliką, taip pat Polbud ir Vokietijos Federacinė Respublika.
IV – Teisinis vertinimas
21. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su Polbud planuojamu teisinės formos pakeitimu į ribotos atsakomybės bendrovę, veikiančią pagal Liuksemburgo teisę. Kadangi Liuksemburge, kaip ir visose kitose valstybėse narėse, norint steigti bendroves ir šioms veikti pagal nacionalinę teisę reikalaujama šalyje turėti registruotą buveinę, toks ketinimas neišvengiamai susijęs su registruotos buveinės perkėlimu(6). Atrodo, kad Consoil įrašius į Liuksemburgo bendrovių registrą, tai ir buvo padaryta(7).
22. Remiantis Teisingumo Teismo terminologija, šiuo atveju vykdytas tarpvalstybinis reorganizavimas. Jis reiškia bendrovės reorganizavimą į per šią procedūrą atsirandančią bendrovę, kuriai taikoma kitos valstybės narės teisė(8).
23. Ar reorganizavimas įvyks, iš principo vienodai priklauso ir nuo kilmės, ir nuo priimančiosios valstybės narės teisės sistemos. Pavyzdžiui, Sprendimo VALE(9) aplinkybės buvo tokios, kad priimančiosios valstybės narės teisėje galimybė reorganizuotis nacionalinėms bendrovėms buvo numatyta, o tarpvalstybinis reorganizavimas nebuvo leidžiamas. Šiuo atveju, priešingai, kliūčių kyla kilmės valstybėje narėje. Pagal Lenkijos teisės aktus Polbud, kurios teisinį subjektiškumą turėtų tęsti Consoil, iš prekybos registro neleidžiama išbraukti, kol neužbaigta likvidavimo procedūra ir bendrovė nelaikoma likviduota.
24. Toliau iš esmės reikia išsiaiškinti, ar šis veikimo būdas prieštarauja įsisteigimo laisvei. Šio atvejo ypatumas yra aplinkybė, kad, kaip nurodyta prašyme priimti prejudicinį sprendimą, tarpvalstybinis reorganizavimas vykdomas nekeičiant bendrovės komercinės veiklos pagrindinės vietos. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimų, ar šiomis aplinkybėmis taikoma įsisteigimo laisvė (trečiasis klausimas), ar yra apribojimas (pirmasis klausimas), ir, jei yra, ar jis gali būti pateisinamas (antrasis klausimas).
A – Dėl trečiojo prejudicinio klausimo
25. Kiek neaiškiai suformuluotas trečiasis prejudicinis klausimas susijęs su įsisteigimo laisvės pagal SESV 49 ir 54 straipsnius taikymo sritimi. Jį reikia nagrinėti pirmiausia. Jei tarpvalstybinio reorganizavimo, koks planuojamas šiuo atveju, įsisteigimo laisvė neapima, paskesnių klausimų dėl apribojimo ir pateisinimo a priori nekyla.
26. Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar įsisteigimo laisvė apima operaciją, kai pagal vienos valstybės narės teisę įsteigta bendrovė, siekdama reorganizuotis į kitos valstybės narės bendrovę, perkelia į šią valstybę narę registruotą buveinę, nekeisdama „pagrindinės bendrovės buveinės“ – t. y. remiantis Sprendime Cartesio(10) Teisingumo Teismo vartojama sąvoka, realios buveinės – kuri lieka kilmės valstybėje narėje.
27. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją bendrovių reorganizavimo operacijos iš esmės laikomos ekonomine veikla, dėl kurių valstybės narės privalo laikytis įsisteigimo laisvės(11). Vis dėlto tai nereiškia, kad šios pagrindinės laisvės taikymo sritis apskritai apima tokias operacijas. Priešingai, visada turi būti įvykdytos sąlygos pagal SESV 49 straipsnį. Pagal šią nuostatą vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai draudžiami, o remiantis SESV 54 straipsniu pagal valstybės narės teisę įsteigtos bendrovės prilyginamos piliečiams.
28. Tad reikia išnagrinėti, ar Polbud laikytina bendrove pagal SESV 54 straipsnį, taigi, ar ji gali remtis įsisteigimo laisve (apie tai – 1 skirsnyje), ir ar su šiuo atveju planuojamu reorganizavimu susijęs įsisteigimas kitoje valstybėje narėje (apie tai – 2 skirsnyje).
1. Bendrovė pagal SESV 54 straipsnį
29. Remiantis jurisprudencija, klausimas, ar SESV 49 straipsnis taikytinas bendrovei, kuri remiasi įsisteigimo laisve, pagal SESV 54 straipsnį yra pirminis klausimas, į kurį galima atsakyti tik pagal nacionalinę teisę. Valstybės narės turi teisę apibrėžti ir tą sąsajos kriterijų, kurio reikalaujama siekiant pripažinti, kad bendrovė įsteigta pagal nacionalinę teisę ir tuo remdamasi gali pasinaudoti įsisteigimo laisve, ir tą, kurio vėliau reikalaujama tokiam statusui išsaugoti(12).
30. Atsižvelgiant į Lenkijos TPT įstatymo 17 straipsnio 1 dalį gali kilti klausimas, ar Polbud, perkėlusi savo registruotą buveinę į Liuksemburgą, dar gali būti laikoma Lenkijos bendrove ir, kaip tokia, remtis įsisteigimo laisve. Pagal šią nuostatą juridiniam asmeniui taikoma valstybės, kurioje yra jos buveinė, teisė. Kaip per teismo posėdį argumentavo Lenkija, Lenkijos teisės aktų leidėjas nesukonkretino sąvokos „buveinė“. Taigi, jei vis dėlto turima mintyje registruota buveinė, pasekmė turėtų būti ta, kad Polbud nebeturėtų būti laikoma bendrove pagal Lenkijos teisę.
31. Vis dėlto šioje byloje į šį klausimą atsakyti nereikia – tai turi išsiaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nes jis pats neabejoja, kad Polbud gali remtis įsisteigimo laisve.
2. Įsisteigimas kitoje valstybėje narėje
32. Toliau reikia apsvarstyti, ar yra įsisteigimas kitoje valstybėje narėje pagal SESV 49 straipsnį.
33. Pagal suformuotą jurisprudenciją įsisteigimo sąvoka yra labai plati sąvoka, reiškianti galimybę nuolat ir nenutrūkstamai dalyvauti kitos valstybės narės ekonominiame gyvenime ir iš to gauti naudos(13). Tam reikia, kad būtų užtikrintas nuolatinis buvimas priimančiojoje valstybėje narėje ir kad jį būtų galima konstatuoti remiantis objektyviais ir patikrintinais įrodymais(14).
34. Patikslindamas įsisteigimo sąvoką Teisingumo Teismas taip pat pabrėžė, kad ji reiškia faktinį ekonominės veiklos vykdymą neribotą laiką turint nuolatinę verslo vietą šioje valstybėje narėje(15). Naujesnėje jurisprudencijoje jis padarė išvadą, kad bendrovė turi būti faktiškai įsikūrusi priimančiojoje valstybėje narėje ir joje vykdyti realią ekonominę veiklą(16). Vis dėlto faktinės įsisteigimo operacijos kriterijų Teisingumo Teismas kol kas vertino tik nagrinėdamas apribojimo buvimą(17) arba ribojamųjų priemonių pateisinimą(18).
35. Jei vis dėlto, viena vertus, įsisteigimas neginčijamai yra įsisteigimo laisvės taikymo sąlyga, kita vertus, įsisteigimo sąvoka suformuotoje jurisprudencijoje reiškia faktinį įsikūrimą priimančiojoje valstybėje narėje ir realios ekonominės veiklos vykdymą, atitinkamai įsisteigimo laisvės taikymo sritis turėtų apimti tik tokias operacijas, kurios susijusios su įsisteigimu, suprantamu kaip faktinis įsikūrimas.
36. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo pateiktą platų įsisteigimo sąvokos supratimą, įsisteigimo požymiu gali būti laikoma ir tai, kad priimančiojoje valstybėje narėje turima tam tikra infrastruktūra, kuria naudojantis ten galima nuolat ir nenutrūkstamai vykdyti ekonominę veiklą(19). Be to, remiantis jurisprudencija, pakanka vien ketinimo įsisteigti tokiu būdu(20).
37. Kalbant apie šį atvejį, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Polbud komercinės veiklos pagrindinė vieta liko Lenkijoje. Tačiau dėl to negalima atmesti, kad bendrovė Liuksemburge vis dėlto vykdo veiklą, kuri laikytina faktiniu įsisteigimu, kaip jis suprantamas jurisprudencijoje, arba kad ji ketina įsisteigti tokiu būdu. Jei taip būtų, būtų taikoma įsisteigimo laisvė(21).
38. Vis dėlto, jei Polbud siekia tik pakeisti jai taikytiną bendrovių teisę, įsisteigimo laisvė nereikšminga. Ja ekonominės veiklos vykdytojams Sąjungoje suteikiama galimybė laisvai pasirinkti ekonominės veiklos vietą, bet ne jiems taikytiną teisę. Todėl tarpvalstybinį reorganizavimą įsisteigimo laisvė apima ne kaip galutinį tikslą, o tik tiek, kiek jis susijęs su faktiniu įsisteigimu.
– Dėl Sprendimo Cartesio
39. Tokia pati išvada darytina remiantis visų pirma Sprendimu Cartesio(22). Viena vertus, Teisingumo Teismas jame nusprendė, kad valstybės narės gali neleisti, jog bendrovė, kuriai taikoma jos teisė, tokį statusą išsaugotų, kai ji perkelia savo buveinę į kitą valstybę narę ir taip nutraukia steigimosi valstybės narės nacionalinėje teisėje numatytą sąsają(23). Kita vertus, Teisingumo Teismas pareiškė obiter dicens, kad bendrovės buveinės perkėlimo nepakeičiant taikytinos teisės atvejis turi būti skiriamas nuo atvejo, kai bendrovė iš vienos valstybės narės perkeliama į kitą valstybę narę pakeičiant jai taikytiną teisę ir taip reorganizuojama į bendrovę pagal persikėlimo valstybės narės teisę(24).
40. Šių argumentų negalima suprasti taip, kad Teisingumo Teismas tarpvalstybinį reorganizavimą įsisteigimo laisvės taikymo sričiai priskyrė nesiedamas jo su jokia faktine įsisteigimo operacija. Priešingai, bendrai vertinant Teisingumo Teismo argumentus matyti, kad jis išskyrė realios buveinės perkėlimą nepakeičiant nagrinėjamai bendrovei taikytinos teisės ir perkėlimą pakeičiant šią teisę. Ši išvada atrodo neišvengiama jau vien dėl to, kad, viena vertus, Teisingumo Teismo obiter dictum reikia suprasti atsižvelgiant į susijusį pagrindinį teiginį, kita vertus, minėto sprendimo dalykas iš esmės yra bendrovės realios buveinės perkėlimas(25).
– Dėl sprendimų Centros ir Inspire Art
41. Taip pat nėra jokio prieštaravimo su sprendimais Centros(26) ir Inspire Art(27). Tiek, kiek Polbud ketintų kaip pagal vienos valstybės narės teisę įsisteigusi bendrovė ekonominę veiklą vykdyti tik kitoje valstybėje narėje, tai atitiktų aplinkybes, kurias Teisingumo Teismas minėtuose sprendimuose galiausiai pripažino suderinamomis su įsisteigimo laisve. Vis dėlto yra skirtumų. Tose bylose Teisingumo Teismas faktines aplinkybes vertino atitinkamai iš vienoje valstybėje narėje įsteigusios bendrovės, kuri savo ruožtu ketino įsisteigti kitoje valstybėje narėje – bendrovės savininko įsisteigimo valstybėje, perspektyvos. Tačiau iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šiuo atveju kalbama apie esamą bendrovę, kuri viso labo norėtų pakeisti savo teisinę formą.
42. Tokia pati išvada gaunama atsižvelgus į aplinkybę, kad Liuksemburge Consoil pavadinimu įregistruota bendrovė deklaravo tikslą tęsti Polbud teisinį subjektiškumą. Iš Lenkijos perspektyvos tai negali turėti lemiamos reikšmės. Kaip pabrėžė Teisingumo Teismas, tarpvalstybinis bendrovių reorganizavimas reiškia, kad dėl to viena po kitos turi būti taikomos dvi nacionalinės teisės sistemos(28). Vaizdžiai tariant, viena koja Polbud jau Liuksemburge, kita – vis dar Lenkijoje.
3. Tarpinė išvada
43. Taigi į trečiąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad įsisteigimo laisvė pagal SESV 49 ir 54 straipsnius apima operaciją, kai pagal vienos valstybės narės teisę įsteigta bendrovė, siekdama reorganizuotis į kitos valstybės narės bendrovę, savo registruotą buveinę perkelia į šią valstybę narę, jei realios ekonominės veiklos vykdymo tikslu ji faktiškai įsikuria ar ketina įsikurti kitoje valstybėje narėje. Tai nedaro poveikio šios valstybės narės teisei apibrėžti ir tą sąsajos kriterijų, kurio reikalaujama siekiant pripažinti, jog bendrovė įsteigta pagal jos teisę, ir tą, kurio vėliau reikalaujama tokiam statusui išsaugoti.
B – Dėl pirmojo prejudicinio klausimo
44. Jei Polbud faktiškai įsikūrusi Liuksemburge (o tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), toliau reikia nagrinėti pirmąjį prejudicinį klausimą. Juo siekiama išsiaiškinti, ar apribojama įsisteigimo laisvė, kai tarpvalstybiniam reorganizavimui reikalingas nagrinėjamos bendrovės išbraukimas iš kilmės valstybės narės prekybos registro susiejamas su sąlyga, kad prieš tai turi būti baigta bendrovės likvidavimo procedūra ir ji turi būti laikoma likviduota.
45. Pagal suformuotą jurisprudenciją įsisteigimo laisvės apribojimais laikytinos visos priemonės, kurios ją draudžia, jai kliudo arba daro nepatrauklesnę(29).
46. Kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Lenkijos bendrovės buveinę perkėlus į kitą Sąjungos valstybę narę pagal TPT įstatymo 19 straipsnio 1 dalį teisinio subjektiškumo neprarandama. Jis išlieka ir pasikeitus bendrovės statusui. Taigi pagal Lenkijos teisę iš esmės pripažįstama, kad Polbud teisinį subjektiškumą gali tęsti Consoil. Vis dėlto nutarimas dėl buveinės perkėlimo į užsienį pagal KSH 270 straipsnio 2 punktą, siejamą su KSH 272 straipsniu, reiškia, kad užbaigus likvidavimo procedūrą bendrovė turi būti laikoma likviduota.
47. Lenkijos institucijų atsisakymas išbraukti Polbud iš prekybos registro, kol nebus baigta bendrovės likvidavimo procedūra ir ji nebus laikoma likviduota, trukdo įvykdyti tarpvalstybinį reorganizavimą. Todėl įsisteigimo laisvė apribojama(30).
48. Taigi į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad tokiu atveju, kai pagal vienos valstybės narės teisę įsteigta bendrovė, siekdama vykdyti realią ekonominę veiklą, faktiškai įsikūrė arba ketina įsikurti kitoje valstybėje narėje ir reorganizuojasi į bendrovę pagal šios valstybės narės teisę, taikant nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias ši bendrovė iš kilmės valstybės narės prekybos registro gali būti išbraukiama tik tuomet, kai baigus likvidavimo procedūrą bendrovė laikoma likviduota, yra apribojama įsisteigimo laisvė.
C – Dėl antrojo prejudicinio klausimo
49. Taigi telieka išnagrinėti antrąjį klausimą. Juo iš esmės siekiama sužinoti, ar pareiga įvykdyti likvidavimo procedūrą yra proporcinga priemonė siekiant apsaugoti tarpvalstybinį reorganizavimą planuojančios bendrovės kreditorius, smulkiuosius akcininkus ir darbuotojus.
50. Kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, likvidavimo procedūra konkrečiai apima einamosios veiklos užbaigimą, finansinių reikalavimų įvykdymą, įsipareigojimų įvykdymą ir bendrovės turto realizavimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą arba užtikrinimą, šių veiksmų finansinės ataskaitos pateikimą bei žurnalų ir dokumentų saugotojo paskyrimą. Ši procedūra vykdoma prieš likviduojant bendrovę, o tai įvyksta išbraukiant ją iš registro.
51. Pagal suformuotą jurisprudenciją, neatsižvelgiant į SESV 51 ir 52 straipsniuose nurodytus atvejus, įsisteigimo laisvės apribojimai galimi tik tuomet, kai jie pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Jie turi būti tinkami jais siekiamam tikslui įgyvendinti ir negali viršyti to, kas būtina jam pasiekti(31).
52. Toliau pirmiausia apsvarstysiu Lenkijos argumentus, kad bendrovės likvidavimo procedūros baigimo reikalavimas pateisinamas jau kova su piktnaudžiavimu (apie tai – 1 skirsnyje). Paskui apsvarstysiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudiciniame klausime nurodytus kreditorių, smulkiųjų akcininkų ir darbuotojų interesus (apie tai – 2 skirsnyje).
1. Dėl kovos su piktnaudžiavimu
53. Lenkijos manymu, byloje nagrinėjamas reorganizavimas yra dirbtinis darinys, nepateisinamas ekonominėmis priežastimis. Bendrovės likvidavimo procedūra yra tinkama priemonė atgrasyti įmones nuo nacionalinės teisės nuostatų apėjimo.
54. Lenkijos argumentai neturėtų reikšmės, jei būtų remiamasi prielaida, kad Polbud ketina tik pakeisti jai taikytiną bendrovės statusą. Tai, kaip pirma išdėstyta, nebepatektų į įsisteigimo laisvės taikymo sritį. Jei vis dėlto bendrovė priimančiojoje valstybėje narėje vykdytų realią ekonominę veiklą ir įsisteigimo laisvė būtų taikoma, Lenkijos argumentai būtų nepagrįsti.
55. Neginčytina, kad niekas negali piktnaudžiaudamas remtis Sąjungos teise(32). Vis dėlto bendra pareiga įvykdyti likvidavimo procedūrą viršija tai, kas yra būtina tokiai praktikai išvengti, nes ji galiausiai prilygsta neleistinai bendrai piktnaudžiavimo prezumpcijai(33). Jei konkrečiu atveju tarpvalstybinis reorganizavimas grindžiamas nesąžiningais motyvais, valstybėms narėms nedraudžiama imtis visų tinkamų priemonių sukčiavimui išvengti ar persekioti(34).
2. Dėl kreditorių, smulkiųjų akcininkų ir darbuotojų interesų apsaugos
56. Kreditorių, smulkiųjų akcininkų ir darbuotojų interesai yra privalomieji bendrojo intereso pagrindai(35). Vis dėlto nematyti, kad pareiga įvykdyti likvidavimo procedūrą būtų tinkama priemonė minėtų grupių interesams apsaugoti. Priešingai, įvykdyti tarpvalstybinį reorganizavimą trukdoma ar draudžiama net ir tuomet, kai pavojaus šiems interesams nekyla(36).
57. Tokių priemonių rezultatas, atrodo, kaip tik priešingas. Kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, likvidavimo procedūra galiausiai siekiama užbaigti teisinį bendrovės egzistavimą. Taigi dėl to privatūs bendrovės kreditoriai netenka savo ligšiolinės sutarties šalies, visų darbuotojų darbo santykiai nutraukiami, o smulkiesiems akcininkams, kaip ir kitiems akcininkams, tenka dalytis iš likvidavimo gautas pajamas.
58. Vis dėlto iš to negalima daryti atvirkštinės išvados, kad valstybei narei draudžiama siekiant apsaugoti viešuosius interesus tarpvalstybinį reorganizavimą sieti su reikalavimais ir sąlygomis. Tačiau šios priemonės turi atitikti proporcingumo principą. Toliau atskirai nagrinėsiu kreditorių (apie tai – a skirsnyje), smulkiųjų akcininkų (apie tai – b skirsnyje) ir darbuotojų (apie tai – c skirsnyje) padėtį.
a) Dėl kreditorių apsaugos
59. Kalbant apie kreditorių apsaugą, pažymėtina, kad reikšmingi gali būti tik esamų bendrovės kreditorių interesai. Jei įvykdžiusi tarpvalstybinį reorganizavimą kaip Liuksemburgo bendrovė Polbud toliau veiks ir Lenkijoje, galimi kreditoriai žinos, kad jos vidaus ir išorės santykiai nustatyti ne pagal Lenkijos teisę(37).
60. Vis dėlto kyla pavojus, kad esamų kreditorių interesus reorganizavimas paveiks neigiamai. Visų pirma bendrovei gali būti taikomos ne tokios griežtos kapitalo apsaugos ir atsakomybės taisyklės. Atsižvelgiant į tai, nebūtų galima reikšti priekaištų dėl galimybės šiems kreditoriams reikalauti tinkamų garantijų, jeigu jie galėtų įrodyti, kad dėl reorganizavimo kyla grėsmė jų jau turimų reikalavimų patenkinimui(38).
61. Lenkijos argumentas, kad dėl reorganizavimo kreditorių padėtis pablogės ir proceso teisės požiūriu, nes kreditoriai ieškinius bendrovei turės reikšti kitos valstybės narės teismuose, neįtikinamas. Jei, kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo argumentų, bendrovės reali buveinė liks Lenkijoje, darytina prielaida, kad, kaip ir anksčiau, čia bus galima ir apskųsti(39).
b) Dėl smulkiųjų akcininkų apsaugos
62. Dėl bendrovės statuso pakeitimo taip pat galėtų pablogėti padėtis tų akcininkų, kurie nepritarė reorganizavimui, bet į jų nuomonę nebuvo atsižvelgta. Gali būti, kad dėl naujo bendrovės statuso pasikeis suinteresuotųjų šalių teisės ir pareigos. Tokiomis aplinkybėmis atrodo proporcinga atitinkamiems akcininkams suteikti galimybę už tinkamą kompensaciją užbaigti dalyvavimą valdant bendrovės kapitalą(40).
c) Dėl darbuotojų apsaugos
63. Galiausiai, kalbant apie darbuotojų interesų apsaugą, pirmiausia reikia pasakyti, kad šio klausimo išsamiau nesvarstė nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nei proceso šalys. Kita vertus, Polbud atveju nėra ir jokių požymių, kad bus perkeliamos darbo vietos arba mažinamas darbuotojų skaičius.
64. Vis dėlto bendrovės reorganizavimas ir su tuo susijęs registruotos buveinės perkėlimas galėtų daryti poveikį tam tikroms darbuotojų teisėms, susijusioms su registruota buveine. Pirmiausia tai yra darbuotojų dalyvavimas valdant įmonę(41). Pagal teisę, kuri bendrovei bus taikoma po reorganizavimo, gali būti numatomos mažesnio masto darbuotojų dalyvavimo teisės.
65. Taigi galimos tarpvalstybinio reorganizavimo pasekmės darbuotojų teisėms nesiskiria nuo tarpvalstybinio susijungimo pasekmių(42). Pastarąsias teisės aktų leidėjas reglamentavo atskirai Direktyvoje 2005/56(43), kurios 16 straipsnyje nustatė konkrečią teisės normą dėl darbuotojų interesų gynimo, iš esmės nukreiptą į sprendimo pasiekimą derybomis. Atsižvelgiant į šią nuostatą, nekyla abejonių dėl to, kad tarpvalstybinį reorganizavimą vykdančios bendrovės kilmės valstybė narė reikalauja laikytis atitinkamų reikalavimų.
3. Tarpinė išvada
66. Apibendrinant į antrąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad bendra pareiga įvykdyti likvidavimo procedūrą nėra proporcinga priemonė tarpvalstybinį reorganizavimą vykdančios bendrovės kreditoriams, smulkiesiems akcininkams ir darbuotojams apsaugoti.
V – Išvada
67. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) klausimus:
1. Įsisteigimo laisvė pagal SESV 49 ir 54 straipsnius apima operaciją, kai pagal vienos valstybės narės teisę įsteigta bendrovė, siekdama reorganizuotis į kitos valstybės narės bendrovę, savo registruotą buveinę perkelia į šią valstybę narę, jei realios ekonominės veiklos vykdymo tikslu ji faktiškai įsikuria ar ketina įsikurti kitoje valstybėje narėje. Tai nedaro poveikio šios valstybės narės teisei apibrėžti ir tą sąsajos kriterijų, kurio reikalaujama siekiant pripažinti, jog bendrovė įsteigta pagal jos teisę, ir tą, kurio vėliau reikalaujama tokiam statusui išsaugoti.
2. Tokiu atveju, kai pagal vienos valstybės narės teisę įsteigta bendrovė, siekdama vykdyti realią ekonominę veiklą, faktiškai įsikūrė arba ketina įsikurti kitoje valstybėje narėje ir reorganizuojasi į bendrovę pagal šios valstybės narės teisę, taikant nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias bendrovė iš kilmės valstybės narės prekybos registro gali būti išbraukiama tik tuomet, kai baigus likvidavimo procedūrą bendrovė laikoma likviduota, yra apribojama įsisteigimo laisvė.
3. Bendra pareiga įvykdyti likvidavimo procedūrą nėra proporcinga priemonė pagal vienos valstybės narės teisę įsteigtos bendrovės, kuri reorganizuojasi į bendrovę pagal kitos valstybės narės teisę, kreditoriams, smulkiesiems akcininkams ir darbuotojams apsaugoti.