Byla T‑233/09

Access Info Europe

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentas, susijęs su vykstančiu teisės aktų leidybos procesu – Dalinis atsisakymas sudaryti galimybę susipažinti su dokumentais – Ieškinys dėl panaikinimo – Terminas pateikti ieškinį – Priimtinumas – Atskleidimas per trečiąją šalį – Neišnykęs suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Pasiūlymus parengusių valstybių narių delegacijų tapatybių atskleidimas – Išimtis, susijusi su sprendimų priėmimo proceso apsauga“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Pradžios momentas

(EB 230 straipsnio penkta pastraipa ir EB 254 straipsnio 3 dalis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl Tarybos sprendimo leisti susipažinti su tam tikromis dokumento dalimis – Trečiojo asmens įvykdytas viso to dokumento atskleidimas – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimas – Priimtinumas

(SESV 266 straipsnio pirma pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001)

3.      Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Sprendimų priėmimo proceso apsauga

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 1 ir 4 straipsniai)

1.      Iš pačios EB 230 straipsnio penktos pastraipos matyti, kad datos, kurią buvo susipažinta su skundžiamu aktu, kaip termino pateikti ieškinį pradžios atskaitos taško kriterijus, palyginti su paskelbimo arba pranešimo kriterijais, yra tik papildomas.

Todėl tai, kad ieškovė susipažino su skundžiamu sprendimu, negali būti laikomas termino pateikti ieškinį pradžia, kai apie šį sprendimą jai buvo pranešta pagal EB 254 straipsnio 3 dalį.

Taigi, kadangi adresatei buvo išsiųstas pranešimas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas pateikti ieškinį pagal EB 230 straipsnio penktą pastraipą, reikia atsižvelgti į šią išsiuntimo datą, o ne į susipažinimo su dokumentu datą, kuri yra tik alternatyvi data, jei nebūtų pranešimo.

(žr. 28 punktą)

2.      Ieškovė, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, turi būti suinteresuota pareikšti ieškinį teisme, nes kitu atveju ieškinys būtų nepriimtinas. Šis bylos dalykas, kaip ir suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme, turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o tai reiškia, jog dėl ieškinio atsiradęs rezultatas turi galėti suteikti naudos jį pareiškusiai šaliai, antraip nebūtų reikalinga priimti sprendimą. Jeigu ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme išnyksta vykstant procesui, Bendrojo Teismo sprendimas dėl bylos esmės negali būti jam naudingas.

Tai, kad visas prašomas dokumentas buvo atskleistas trečiosios šalies interneto puslapyje, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė nėra arba jau nebėra suinteresuota prašyti panaikinti skundžiamą sprendimą, kuriuo jam buvo neleista susipažinti su visu minėto dokumento turiniu.

Be kita ko, ieškovė išsaugo suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl institucijos priimto akto panaikinimo teisme, kad tariamas šio akto neteisėtumas nepasireikštų ateityje. Toks suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme matyti iš SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos, pagal kurią panaikintą aktą priėmusi institucija privalo imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. Tačiau toks suinteresuotumas pareikšti ieškinį egzistuotų tik tada, jeigu tariamas neteisėtumas galėtų pasikartoti ateityje, nesvarbu, kokios būtų bylos aplinkybės, kuriomis ieškovė pareiškė ieškinį. Taip yra ieškinio dėl Tarybos sprendimo neleisti susipažinti su visu minėto dokumento turiniu panaikinimo atveju, nes, pirma, ieškovės nurodytas neteisėtumas grindžiamas vienos iš Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais išimties aiškinimu, su kuriuo Taryba gali iš naujo susidurti gavusi naują prašymą, ir, antra, ieškovė, kaip asociacija, kurios tikslas skatinti skaidrumą Europos Sąjungoje, ateityje gali pateikti panašias paraiškas dėl galimybės susipažinti su tokio paties pobūdžio dokumentais.

Kadangi aptariamos informacijos atskleidimo ieškovei rengėja yra ne Taryba, kuri pripažįsta viešąjį interesą, kad tokia informacija būtų atskleista, bet trečioji šalis, kuri nesilaikė taisyklių, susijusių su galimybe visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais, šios šalies veiksmai nėra svarbūs vertinant ieškovės suinteresuotumą tokio sprendimo panaikinimu.

Todėl net jei galėjo gauti informaciją, su kuria Taryba neleido susipažinti, ieškovė yra suinteresuota skundžiamo sprendimo panaikinimu.

(žr. 33–37 punktus)

3.      Atsižvelgiant į Reglamentu Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais siekiamus tikslus, visų pirma jo 2 konstatuojamojoje dalyje pažymėtą faktą, kad visuomenės teisė susipažinti su institucijų dokumentais susijusi su šių institucijų demokratiškumu, ir į tai, kad šiuo reglamentu, kaip numatyta jo 4 konstatuojamoje dalyje ir 1 straipsnyje, siekiama visuomenei suteikti kuo platesnę teisę susipažinti su dokumentais, šio reglamento 4 straipsnyje numatytos išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai.

Kiek įmanoma platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais sudarymas apima piliečių teisę į viso prašomo dokumento turinio atskleidimą; ši teisė gali būti apribota tik griežtai taikant Reglamente Nr. 1049/2001 nustatytas išimtis. Jei išimtis taikytina tik prašomo dokumento daliai, kitos dokumento dalys atskleidžiamos. Būtent šiomis aplinkybėmis skaidrumas užtikrina geresnį piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese ir didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei aukštesnį atskaitomybės piliečiui mastą demokratinėje sistemoje.

Šie sumetimai ypač svarbūs, kai Taryba veikia kaip teisės aktų leidėja; tai matyti ir iš Reglamento Nr. 1049/2001 6 konstatuojamosios dalies, pagal kurią tokiais atvejais turėtų būti numatyta platesnė susipažinimo su dokumentais galimybė. Skaidrumas šiuo atžvilgiu leidžia sustiprinti demokratiją, leisdamas piliečiams kontroliuoti visą informaciją, kuri sudarė teisės akto pagrindą. Iš tikro piliečių galimybė susipažinti su teisės aktų pagrindais yra jų veiksmingo naudojimosi savo demokratinėmis teisėmis sąlyga.

Vien aplinkybės, kad dokumentas yra susijęs su išimties saugomu interesu, nepakanka pateisinti tokios išimties taikymą. Toks taikymas iš principo gali būti pateisinamas, tik jei visų pirma institucija iš anksto įvertino, ar dėl susipažinimo su dokumentu konkrečiai ir realiai nukentėtų saugomas interesas. Be to, rizika pakenkti saugomam interesui turi būti pagrįstai nuspėjama, o ne tik hipotetiška.

(žr. 55–57, 59 punktus)