Byla T‑434/09

Centrotherm Systemtechnik GmbH

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Teisių panaikinimo procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas CENTROTHERM – Prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktas – Faktų nagrinėjimas savo iniciatyva – Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalis – Naujų įrodymų priimtinumas – Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalis – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Reglamento (EB) Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalis“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Vertinimo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys)

1.      Pagal teismo praktiką prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas tada, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatybę siekiant šių prekių ir paslaugų realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslų, išskyrus simbolinį prekių ženklo naudojimą, kurio vienintelis tikslas – išsaugoti prekių ženklu suteikiamas teises. Be to, pagal prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų sąlygą reikalaujama, kad prekių ženklas būtų naudojamas viešai ir skirtas išorei toks, koks jis saugomas atitinkamoje teritorijoje.

Taigi, nors pagal naudojimo iš tikrųjų sąvoką atmetamas bet koks minimalus ir nepakankamas naudojimas, kai neįmanoma konstatuoti realaus ir veiksmingo prekių ženklo naudojimo apibrėžtoje rinkoje, ne mažiau svarbu, kad reikalavimu iš tikrųjų naudoti nesiekiama nei įvertinti komercinės sėkmės, nei kontroliuoti įmonės ekonominės strategijos ar suteikti prekių ženklų apsaugos tik didelio masto komerciniam tokių ženklų naudojimui.

(žr. 25 ir 26 punktus)

2.      Konkrečiu atveju nustatant, ar nagrinėjamas prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia bendrai vertinti bylos medžiagoje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į visus konkrečiu atveju svarbius veiksnius. Toks vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į faktų ir aplinkybių visumą, tinkamą nustatyti jo komercinio naudojimo realumui, ypač naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar sukurti rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, pagrįstumą, šių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą.

Kalbant apie nagrinėjamo prekių ženklo naudojimo apimtį, pirmiausia reikia atsižvelgti, viena vertus, į bendrą komercinę prekių ženklo naudojimo apimtį ir, kita vertus, – į laikotarpio, per kurį prekių ženklas buvo naudojamas, trukmę bei į naudojimo dažnumą. Toks vertinimas reiškia tam tikrą nagrinėjamų veiksnių tarpusavio priklausomybę. Taip mažą nagrinėjamu prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų pardavimo apimtį gali kompensuoti didelis šio prekių ženklo naudojimo intensyvumas ar tam tikras nuolatinis pobūdis ir atvirkščiai.

Tačiau kuo mažesnė yra prekių ženklo komercinio naudojimo apimtis, tuo labiau reikia, kad prekių ženklo savininkas pateiktų papildomos informacijos, kuri išsklaidytų galimas abejones dėl nagrinėjamo prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų pobūdžio.

Be to, norint įrodyti, kad prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas, negalima remtis tikimybėmis ar daryti prielaidų, tačiau turi būti remiamasi konkrečiais ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad atitinkamoje rinkoje prekių ženklas buvo iš tikrųjų ir pakankamai naudojamas.

(žr. 27–30 punktus)