Byla T‑303/02

Westfalen Gassen Nederland BV

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Konkurencija − Karteliai − Nyderlandų pramoninių ir medicininių dujų rinka − Kainų nustatymas − Dalyvavimo kartelyje įrodymas − Atsiribojimo įrodymas − Nediskriminavimo ir proporcingumo principai − Baudų apskaičiavimas“

Sprendimo santrauka

1.      Konkurencija – Karteliai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

2.      Konkurencija – Karteliai – Įmonės dalyvavimas antikonkurencinėje iniciatyvoje

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

3.      Konkurencija – Karteliai – Įrodymas

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

4.      Konkurencija – Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

5.      Konkurencija – Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

6.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo trukmė

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

7.      Konkurencija – Baudos – Įvertinimas atsižvelgiant į įmonės individualų elgesį

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

8.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

9.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 96/C 207/04; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

10.    Procesas – Terminas pateikti įrodymus

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies e punktas, 48 straipsnio 1 dalis ir 66 straipsnio 2 dalis)

1.      Kad būtų taikoma EB 81 straipsnio 1 dalis, pakanka, kad susitarimo tikslas būtų konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas, nepaisant jo realaus poveikio. Todėl susitarimų, sudarytų per konkuruojančių įmonių susitikimus, atveju ši nuostata pažeidžiama, jei susitikimais siekiama tokio tikslo ir jie skirti dirbtinai organizuoti rinką.

(žr. 75 punktą)

2.      Pakanka, kad Komisija įrodytų, jog atitinkama įmonė dalyvavo susitikimuose, per kuriuos buvo sudaryti antikonkurencinio pobūdžio susitarimai, ir viešai tam neprieštaravo, o tai yra pakankamas teisės požiūriu minėtos įmonės dalyvavimo kartelyje įrodymas. Jei dalyvavimas tokiuose susitikimuose įrodytas, ši įmonė turi pateikti duomenis, galinčius įrodyti, kad ji juose dalyvavo neturėdama antikonkurencinių ketinimų, patvirtindama, kad nurodė savo konkurentams, jog dalyvauja šiuose sutikimuose, turėdama kitokių tikslų nei jie.

Priežastis, pagrindžianti šį teisės principą, yra ta, kad dalyvaudama minėtame susitikime ir viešai neatsiribodama nuo jo turinio įmonė leido manyti kitiems dalyviams, kad ji sutinka su jo rezultatu ir vykdys nustatytus reikalavimus.

Viešo atsiribojimo sąvoka, kaip atleidimo nuo atsakomybės sąlyga, turi būti aiškinama griežtai.

Šiuo atžvilgiu ūkio subjekto nereiškiama nuomonė vykstant susitikimui, per kurį buvo derinami neteisėti veiksmai dėl konkretaus klausimo, susijusio su kainų politika, negali būti prilyginama tvirtam ir aiškiam prieštaravimui. Priešingai, nebylus pritarimas neteisėtai iniciatyvai, viešai neatsiribojant nuo jos turinio arba nepranešant apie ją administracinėms institucijoms, sudaro palankias sąlygas pažeidimui tęsti ir neleidžia jo atskleisti. Toks bendrininkavimas yra pasyvus dalyvavimas darant pažeidimą ir todėl gali pagrįsti įmonės atsakomybę.

(žr. 76–77, 103, 124 punktus)

3.      Kadangi draudimas dalyvauti antikonkurenciniuose susitarimuose ir veiksmuose bei nuobaudos, kurios gali būti paskirtos pažeidėjui, yra visuotinai žinomi, dažnai veikla, susijusi su šiais susitarimais ir veiksmais, atliekama neteisėtai, susitikimai vyksta slaptai, dažniausiai trečiosiose šalyse, o su tuo susijusių dokumentų turima kuo mažiau. Net jei Komisija randa dokumentus, aiškiai rodančius neteisėtą ryšį tarp ūkio subjektų, pavyzdžiui, susitikimų protokolus, jie paprastai būna fragmentiški ir negausūs, ir dažnai reikia nustatyti tam tikras detales naudojant dedukciją.

Daugeliu atvejų apie antikonkurencinį susitarimą ar veiksmus galima spręsti iš tam tikrų sutapimų ir rodiklių, kurie kartu, nesant kito tinkamo paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas.

(žr. 106–107 punktus)

4.      Sąvoka „suderinti veiksmai“ reiškia įmonių, kurios, nesudarydamos konkretaus susitarimo, sąmoningai bendradarbiauja tarpusavyje, taip keldamos grėsmę konkurencijai, koordinavimo būdą. Nagrinėjamo koordinavimo ir bendradarbiavimo kriterijai, nereikalaujant parengti tikro „plano“, turi būti suprantami atsižvelgiant į Sutarties nuostatų dėl konkurencijos koncepciją, pagal kurią visi ūkio subjektai turi savarankiškai pasirinkti politiką, kurią įgyvendins bendrojoje rinkoje. Nors šis savarankiškumo reikalavimas nedraudžia ūkio subjektams protingai prisiderinti prie savo konkurentų esamo ar numatomo elgesio, vis dėlto jis griežtai draudžia bet kokį tiesioginį ar netiesioginį tokių ūkio subjektų bendravimą, kurio tikslas ar poveikis daryti įtaką esamo ar potencialaus konkurento elgesiui rinkoje, arba atskleisti konkurentui informaciją apie tai, kaip įmonė yra nusprendusi ar ketina veikti šioje rinkoje.

(žr. 121 punktą)

5.      Kaip tai matyti iš EB 81 straipsnio 1 dalies, suderintų veiksmų sąvoka apima ne tik įmonių suderintus veiksmus, bet ir elgesį rinkoje po jų bei priežastinį ryšį tarp šių dviejų elementų. Jei nepateikiama tai paneigiančių įrodymų, kuriuos turi pateikti suinteresuotieji ūkio subjektai, reikia preziumuoti, kad įmonės, dalyvaujančios suderintuose veiksmuose ir veikiančios rinkoje, atsižvelgia į informaciją, kuria pasikeitė su savo konkurentais tam, kad nuspręstų, kaip elgsis šioje rinkoje.

(žr. 132 punktą)

6.      Apskaičiuojant pažeidimo, kurio tikslas yra riboti konkurenciją, trukmę, pakanka nustatyti šio susitarimo galiojimo trukmę, t. y. laikotarpį nuo jo sudarymo dienos iki jo galiojimo pasibaigimo dienos.

(žr. 138 punktą)

7.      Įmonė, savo elgesiu pažeidusi EB 81 straipsnio 1 dalį, negali išvengti sankcijos dėl to, kad kitam ūkio subjektui nebuvo paskirta bauda, net jei dėl šio ūkio subjekto situacijos nebuvo kreiptasi į Bendrijos teismą.

(žr. 141 punktą)

8.      Nustatydama kiekvienos baudos, skirtinos už Bendrijos konkurencijos normų pažeidimą, dydį Komisija naudojasi tam tikra diskrecija ir tai darydama neprivalo taikyti tikslios matematinės formulės. Tačiau ji turi atlikti vertinimą, laikydamasi Bendrijos teisės, kuri apima ne tik Sutarties nuostatas, bet ir bendruosius teisės principus.

Šiuo klausimu vienodo požiūrio principas yra pažeidžiamas tik tuo atveju, kai panašios situacijos yra vertinamos skirtingai arba skirtingos situacijos yra vertinamos vienodai, išskyrus atvejus, kai toks vertinimas gali būti objektyviai pateisinamas.

Paskirtos baudos proporcingumo vertinimas pažeidimo sunkumo ir trukmės atžvilgiu, t. y. pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, priklauso to paties reglamento 17 straipsnyje įtvirtintai neribotai Pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

(žr. 151–153 punktus)

9.      Tuo atveju, kai skiriama bauda kelioms tą patį pažeidimą padariusioms įmonėms, Komisija, nustatydama baudos dydį pagal nagrinėjamo pažeidimo sunkumą ir trukmę, neprivalo užtikrinti, kad galutinės šioms įmonėms skirtos baudos atspindėtų visus su jų bendra apyvarta arba apyvarta atitinkamoje produkto rinkoje susijusius skirtumus.

Šiuo atžvilgiu Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis taip pat nereikalauja, kad tuo atveju, kai baudos paskiriamos kelioms darant tą patį pažeidimą dalyvavusioms įmonėms, mažajai ar vidutinei įmonei paskirta bauda nebūtų didesnė, atsižvelgiant į jos procentinę išraišką nuo apyvartos, už didesnėms įmonėms paskirtas baudas. Iš tikrųjų iš šios nuostatos išplaukia, kad nustatant baudos dydį tiek mažosioms ar vidutinėms įmonėms, tiek didesnėms įmonėms reikia atsižvelgti į pažeidimo sunkumą ir trukmę. Kadangi tą patį pažeidimą padariusioms įmonėms Komisija paskyrė tinkamas baudas pažeidimo sunkumo ir trukmės atžvilgiu, negalima jos kaltinti, kad kai kurioms iš jų baudos, atsižvelgiant į apyvartą, turi būti didesnės už kitoms įmonėms paskirtas baudas.

Komisijos atliekamas pažeidimo trukmės, sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių ir kartelyje dalyvavusios įmonės bendradarbiavimo laipsnio vertinimas yra susijęs su konkrečiu atitinkamos įmonės elgesiu, o ne su jos rinkos dalimi ar apyvarta.

Tokiomis aplinkybėmis galutinis baudos dydis nėra a priori tinkamas veiksnys nustatant galimą baudos neproporcingumą kartelio dalyvių dydžio atžvilgiu.

Tačiau pradinis baudos dydis gali būti tinkamas veiksnys, siekiant įvertinti galimą baudos neproporcingumą kartelio dalyvių dydžio atžvilgiu.

(žr. 173–174, 176–178 punktus)

10.    Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies e punktą ir 48 straipsnio 1 dalį ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, jei jie pateikiami, o dublike ir triplike bylos šalys gali papildomai pateikti įrodymų, kad paremtų savo argumentus, jei jos nurodo priežastis, dėl kurių uždelsė juos pateikti. Pateikiant paneigiančius įrodymus ir papildant anksčiau pateiktus įrodymus, kitai šaliai atsiliepime į ieškinį pateikus paneigiančius įrodymus, netaikoma Procedūros reglamento 48 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė. Iš tikrųjų ši nuostata yra susijusi su naujų įrodymų pateikimu ir turi būti skaitoma atsižvelgiant į minėto reglamento 66 straipsnio 2 dalį, kuri aiškiai numato, kad gali būti pateikiami paneigiantys įrodymai, o anksčiau pateikti įrodymai gali būti papildomi.

(žr. 189 punktą)