BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. lapkričio 24 d.
Byla T‑9/09 P
Luigi Marcuccio
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Ieškinio atmetimas pirmosios instancijos teisme kaip akivaizdžiai nepriimtino — Prašymas grąžinti asmeninius daiktus — Pranešimas apie sprendimą atmesti skundą, parašytas kita kalba nei skundas — Pavėluotai pareikštas ieškinys — Neatsakymas į dalį pirmosios instancijos teisme pateiktų reikalavimų“
Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2008 m. lapkričio 4 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties Marcuccio prieš Komisiją (F‑133/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑343 ir II‑A‑1‑1883) panaikinimo.
Sprendimas: Panaikinti 2008 m. lapkričio 4 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutartį Marcuccio prieš Komisiją (F‑133/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑343 ir II‑A‑1‑1883) tiek, kiek ja nebuvo priimtas sprendimas dėl prašymo pripažinti pirmojoje instancijoje ginčytą sprendimą neegzistuojančiu. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį. Atmesti ieškinį tiek, kiek jis susijęs su ginčyto sprendimo pripažinimu neegzistuojančiu. Luigi Marcuccio padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos per procesą pirmojoje instancijoje, kuriame buvo priimta minėta Nutartis Marcuccio prieš Komisiją, padengiamos pagal šios nutarties rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytą tvarką.
Santrauka
1. Procesas — Sprendimų motyvavimas — Apimtis — Pareiga priimti sprendimą dėl kiekvieno nurodyto teisės pažeidimo
(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)
2. Institucijų aktai — Galiojimo prezumpcija — Neegzistuojantis aktas — Sąvoka
(SESV 288 straipsnis)
3. Pareigūnai — Ieškinys — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Kilmė — Darbo santykiai — Teisinis pagrindas
(SESV 270 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
4. Institucijų aktai — Motyvavimas — Pareiga — Apimtis
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)
5. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Bendrojo Teismo atliekama Tarnautojų teismo įrodymų vertinimo kontrolė — Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį
(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis)
6. Procesas — Ieškinio pareiškimo terminas
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 39 straipsnio 1 dalis ir 100 straipsnio 1 ir 3 dalys)
7. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Pagrindas dėl Tarnautojų teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų — Nepriimtinumas tuo atveju, kai visi kiti pagrindai yra atmesti
(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalis)
1. Nors Tarnautojų teismui tenkanti pareiga motyvuoti sprendimus nereiškia, kad jis detaliai turi atsakyti į kiekvieną šalies pateiktą argumentą, ypač jei šie argumentai nėra pakankamai aiškūs, tikslūs ir nėra pagrįsti išsamiais įrodymais, ši pareiga reiškia, kad jis turi bent jau išnagrinėti visus jam nurodytus teisių pažeidimus.
(žr. 30 punktą)
Nuoroda: 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Michail prieš Komisiją, T‑50/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑127 ir II‑B‑1‑775, 42 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
2. Sąjungos institucijų aktams paprastai taikoma teisėtumo prezumpcija ir dėl to jie sukelia teisinių pasekmių, net jeigu juose yra pažeidimų, kol jie nepanaikinami ar nepaskelbiami nebegaliojančiais. Nukrypstant nuo šio principo, teisės aktai, kuriuose yra toks sunkus pažeidimas, jog jo negalima toleruoti Sąjungos teisės sistemoje, pripažintini nesukėlusiais jokių teisinių pasekmių. Padarius išvadą, kad Sąjungos institucijų teisės aktas yra neegzistuojantis, kyla sunkių pasekmių, todėl tokia išvada siekiant teisinio saugumo galima tik kraštutiniais atvejais.
Kad ir kaip būtų, tokiu kraštutiniu atveju negalima laikyti pareigūno, kuriam buvo nurodyta palikti tarnybinį būstą, teisės į nuosavybę pažeidimo, kuria jis remiasi ginčydamas implicitinį Komisijos sprendimą, kuriuo perkrausčius jo asmeninius daiktus atsisakoma grąžinti juos į jo gyvenamąją vietą, jeigu, pirma, Komisija niekada neneigė, kad šis pareigūnas buvo vienintelis perkraustytų daiktų savininkas, ir, antra, tai, kad pastarasis vis dar jų negavo, bent jau iš dalies susiję su paties suinteresuotojo nebendradarbiavimu. Be to, tai, kad Komisija vykdė perkraustymą, turi būti laikoma praktinio pobūdžio priemone, kuria ji savo lėšomis siekė įveikti sunkumus, su kuriais susidūrė suinteresuotasis asmuo vykdydamas nurodymą atlaisvinti tarnybinį būstą.
(žr. 37 ir 40 punktus)
Nuoroda: 2006 m. gegužės 17 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Marcuccio prieš Komisiją, T‑241/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑111 ir II‑A‑2‑517, 39 punktas; 2009 m. spalio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo de Brito Sequeira Carvalho ir Komisija prieš Komisiją ir de Brito Sequeira Carvalho, T‑40/07 P ir T‑62/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑89 ir II‑B‑1‑551, 150–152 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.
3. Ginčui tarp pareigūno ir institucijos, kurioje jis dirba arba dirbo, kuriuo siekiama žalos atlyginimo, taikomi SESV 270 straipsnis ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai, ir, konkrečiai kalbant apie jo priimtinumą, jis nepatenka į SESV 268 ir 340 straipsnių taikymo sritį.
(žr. 45 punktą)
Nuoroda: 2002 m. birželio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mellone prieš Komisiją, T‑187/01, Rink. VT p. I‑A‑81 ir II‑389, 74 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2006 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Galileo International Technology ir kt. prieš Komisiją, T‑279/03, Rink. p. II‑1291.
4. Klausimas, ar buvo laikomasi Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su nutartimi, atmetančia ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną, turi būti atskirtas nuo klausimo dėl motyvacijos pagrįstumo, kuris susijęs su aptariamos nutarties teisėtumu iš esmės.
Iš tikrųjų, pirma, tam tikro sprendimo motyvacija formaliai atskleidžia motyvus, kuriais grindžiamas šis sprendimas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos turi neigiamos įtakos sprendimo teisėtumui iš esmės, bet ne jo motyvacijai, kurios gali pakakti net pateikiant klaidingus motyvus. Antra, dėl to, kad bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas dėl jos esmės padarė kitą išvadą nei ieškovas, skundžiama nutartis negali būti pripažinta nepakankamai motyvuota.
(žr. 52 ir 53 punktus)
Nuoroda: 2001 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C‑17/99, Rink. p. I‑2481, 35 punktas; 2002 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑310/99, Rink. p. I‑2289, 48 punktas; 2008 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America prieš Impala, C‑413/06 P, Rink. p. I‑4951, 181 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2010 m. gegužės 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gogos prieš Komisiją, C‑583/08 P, Rink. p. I‑4469, 35 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
5. Bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teismo atliktam dokumento įrodomosios galios įvertinimui iš principo netaikoma Bendrojo Teismo kontrolė apeliaciniame procese. Todėl tik Tarnautojų teismas gali vertinti jam pateiktų įrodymų reikšmę. Šis vertinimas, išskyrus šių įrodymų iškraipymo Tarnautojų teisme atvejį, nėra teisės klausimas, kurį nagrinėja apeliacinis teismas.
Toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš byloje esančių dokumentų, neatliekant faktų ir įrodymų vertinimo iš naujo. Bendrojo Teismo kompetencija kontroliuoti Tarnautojų teismo išvadas dėl faktų apima būtent atvejus, kai šios išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos medžiagos dokumentų, kai iškraipomi įrodymai, taip pat šių įrodymų teisinį vertinimą ir klausimą, ar buvo laikytasi įrodinėjimo pareigai ir įrodymų pateikimo taisyklių.
(žr. 57–59 punktus)
Nuoroda: 2007 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel prieš Komisiją, C‑403/04 P ir C‑405/04 P, Rink. p. I‑729, 39 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2008 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rossi Ferreras prieš Komisiją, T‑107/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑5 ir II‑B‑1‑31, 30 punktas; 2008 m. lapkričio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo VRDT prieš López Teruel, T‑284/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑69 ir II‑B‑1‑447, 47 punktas; 2009 m. rugsėjo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ETF prieš Landgren, T‑404/06 P, Rink. p. II‑2841, 198 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
6. Tuo atveju, kai Tarnautojų teismo kanceliarija įteikia ieškinį atsakovui registruotu laišku, įteikimo data, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas, yra ta, kurią atsakovas patvirtina, kad gavo jam adresuotą registruotą laišką.
(žr. 74 ir 75 punktus)
Nuoroda: 2010 m. kovo 23 d. Bendrojo Teismo nutarties Marcuccio prieš Komisiją, T‑16/09 P, 64 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
7. Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalies matyti, kad apeliacinis skundas negali būti paduotas vien dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ar šalies, kuriai buvo priteista jas atlyginti. Iš to išplaukia, kad tuo atveju, kai visi kiti apeliacinio skundo dėl Tarnautojų teismo sprendimo pagrindai buvo atmesti, reikalavimai dėl tariamo šio teismo sprendimo neteisėtumo, susijusio su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, turi būti atmesti kaip nepriimtini.
(žr. 82 punktą)
Nuoroda: 2010 m. balandžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gualtieri prieš Komisiją, C‑485/08 P, Rink. p. I‑3009, 111 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2009 m. rugsėjo 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Marcuccio prieš Komisiją, T‑46/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑77 ir II‑B‑1‑479, 84 punktas.