Byla T‑279/19
Saguia el-Hamra ir Rio de Oro išlaisvinimo liaudies frontas (Polisario frontas)
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
2021 m. rugsėjo 29 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Išorės santykiai – Tarptautiniai susitarimai – Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimas EB–Marokas – Susitarimas pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo 1 ir 4 protokolų pakeitimo – Sprendimas, kuriuo patvirtinamas susitarimo sudarymas – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Procesinis veiksnumas – Tiesioginė sąsaja – Konkreti sąsaja – Teritorinė taikymo sritis – Jurisdikcija – Teisingumo Teismo pateiktas tarptautinės teisės aiškinimas – Apsisprendimo principas – Sutarčių santykinio poveikio principas – Galimybė remtis – Pritarimo sąvoka – Įgyvendinimas – Diskrecija – Ribos – Ginčijamo sprendimo padarinių palikimas galioti“
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Juridinis asmuo – Autonomiška Sąjungos teisės sąvoka – Teisinio subjektiškumo ir procesinio veiksnumo reikalavimas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 83–85 punktus)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Procesinis veiksnumas – Juridiniai asmenys – Sąvoka – Subjektas, tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip priklausomos teritorijos tautos atstovas – Įtraukimas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 91, 92, 96–101 punktus)
3. Teismo procesas – Viešąja tvarka grindžiamas nepriimtinumo pagrindas – Teismo „ex officio“ atliekamas nagrinėjimas – Apimtis – Nepriimtinumo pagrindai, pirmą kartą nurodyti įstojusios į bylą šalies – Įtraukimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 129 straipsnis)
(žr. 117 punktą)
4. Teismo procesas – Atstovavimas šalims – Privatinės teisės reglamentuojamo juridinio asmens ieškinys – Advokatui išduotas įgaliojimas – Galiojimas – Įgaliojimas privatinės teisės reglamentuojamo juridinio asmens organams pareikšti ieškinį – Atsižvelgimas į juridinio asmens pobūdį – Juridinis asmuo, kuris nėra įsteigtas pagal paprastai taikomas teisės normas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 51 straipsnio 3 dalis)
(žr. 121, 124, 129 punktus)
5. Europos Sąjunga – Teisminė institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Apimtis – Aktas, kuriuo patvirtinamas Sąjungos sudarytas tarptautinis susitarimas – Įtraukimas
(SESV 263 straipsnis)
(žr. 135, 136 punktus)
6. Tarptautiniai susitarimai – Sąjungos susitarimai – Sudarymas – Teisiniai padariniai trečiosioms šalims – Bendrasis tarptautinės teisės tarptautinių sutarčių santykinio poveikio principas – Susitarimas, kuriuo gali būti daromas poveikis trečiajai šaliai
(SESV 218 straipsnio 6 dalis)
(žr. 149–153 punktus)
7. Europos Sąjunga – Teisminė institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Tarptautiniai susitarimai – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąjungos aktas dėl tarptautinio susitarimo sudarymo – Sprendimo sudaryti tokį susitarimą galiojimo kontrolė – Atsižvelgimas į patį tarptautinio susitarimo turinį – Veiksmingos teisminės gynybos principo laikymasis
(SESV 263 straipsnis)
(žr. 154, 155 punktus)
8. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimas, kuriuo iš dalies keičiami Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo protokolai – Sprendimas 2019/217 – Atsižvelgimas į patį tarptautinio susitarimo turinį ir jo teisinius padarinius trečiojoje teritorijoje – Veiksmingos teisminės gynybos principo laikymasis
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 157, 158, 160, 229, 230, 237 punktus)
9. Europos Sąjungos teisė – Principai – Institucijų aktai – Veiksminga teisminė gynyba – Institucijų pareiga laikytis iš Sąjungos teisės kylančių pareigų atsižvelgiant į tai, kaip ją yra išaiškinęs Sąjungos teismas – Ginčijamo sprendimo atitikties Teisingumo Teismo jurisprudencijai kontrolė
(žr. 267–269, 273 punktus)
10. Tarptautiniai susitarimai – Sąjungos susitarimai – Aiškinimas – Sąjungos teismo jurisdikcija – Sąlygos – Tarptautinės teisės reglamentuojami susitarimai – Vienos tarptautinių sutarčių teisės konvencijos taikymas – Santykiai tarp valstybių – Trečiosios valstybės teisės pagal sutarties nuostatą atsiradimas – Principai – Taikymo sritis – Kiti tarptautinės teisės subjektai – Įtraukimas
(SESV 216 straipsnis ir 267 straipsnio pirmos pastraipos b punktas)
(žr. 313–316 punktus)
11. Tarptautiniai susitarimai – Sąjungos susitarimai – Aiškinimas – Sąjungos teismo jurisdikcija – Sąlygos – Tarptautinės teisės reglamentuojami susitarimai – Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės taikymas – Tarptautinės sutartys ir trečiosios valstybės – Laisvo sutikimo principas – Reikalavimai ir teisiniai padariniai
(žr. 323–325 punktus)
Santrauka
Bendrasis Teismas panaikino Tarybos sprendimus, susijusius, pirma, su ES ir Maroko susitarimu, kuriuo iš dalies keičiamos ES Maroko kilmės produktams taikomos muitų tarifų lengvatos, ir, antra, su jų tausios žvejybos partnerystės susitarimu. Vis dėlto minėtų sprendimų padariniai lieka galioti tam tikrą laikotarpį, kad būtų apsaugoti Sąjungos išorės veiksmai ir užtikrintas jos tarptautinių įsipareigojimų teisinis saugumas.
Šios bylos susijusios su Saguia el-Hamra ir Rio de Oro išlaisvinimo liaudies fronto (Polisario fronto) (toliau – ieškovas) pareikštais ieškiniais dėl dviejų Tarybos sprendimų, kuriais patvirtinamas Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimų sudarymas(1), panaikinimo.
Ginčijamais sprendimais patvirtinti susitarimai (toliau – ginčijami susitarimai) yra derybų su Maroku, Sąjungos vardu pradėtų paskelbus du Teisingumo Teismo sprendimus(2) siekiant iš dalies pakeisti ankstesnius susitarimus, rezultatas. Pirma, buvo siekiama sudaryti susitarimą, kuriuo būtų iš dalies keičiami Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimo(3) protokolai dėl Maroko kilmės žemės ūkio produktų importui į Europos Sąjungą taikomos tvarkos ir dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties, kad į Sąjungą eksportuojamiems Maroko kilmės produktams suteiktų muitų tarifų lengvatų taikymas būtų išplėstas Vakarų Sacharos kilmės produktams, eksportuojamiems prižiūrint Maroko muitinei. Antra, kitas tikslas – iš dalies pakeisti Europos bendrijos ir Maroko žvejybos susitarimą(4) ir, be kita ko, į šio susitarimo taikymo sritį įtraukti greta Vakarų Sacharos teritorijos esančius vandenis.
2019 m. ieškovas pareiškė ieškinius, jais prašė panaikinti ginčijamus sprendimus. Tvirtindamas, kad veikia „sahravių tautos vardu“, jis, be kita ko, teigė, kad be šios tautos pritarimo ginčijamais sprendimais patvirtindama ginčijamus susitarimus Taryba nepaisė Sąjungos įsipareigojimų dėl santykių su Maroko Karalyste pagal Sąjungos ir tarptautinę teisę. Iš tiesų, ieškovo teigimu, šie susitarimai taikomi Vakarų Sacharai, juose numatytas jos gamtos išteklių naudojimas ir jais skatinama Maroko vykdoma šios teritorijos aneksijos politika. Be to, antrasis iš šių susitarimų taip pat taikomas greta šios teritorijos esantiems vandenims. Kalbant konkrečiai, ieškovas tvirtina, kad šie susitarimai neatitinka Teisingumo Teismo jurisprudencijos, suformuotos sprendimuose Taryba / Front Polisario (C‑104/16 P) ir Western Sahara Campaign UK (C‑266/16), pagal kurią toks teritorinis taikymas negalimas.
Sprendimu byloje T‑279/19 ir sprendimu sujungtose bylose T‑344/19 ir T‑356/19 Bendrasis Teismas panaikino ginčijamus sprendimus ir nusprendė, kad šių sprendimų padariniai lieka galioti tam tikrą laikotarpį(5), nes jų panaikinimas nedelsiant gali turėti rimtų pasekmių Sąjungos išorės veiksmams ir sukelti pavojų jos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų teisiniam saugumui. Vis dėlto Bendrasis Teismas kaip nepriimtiną atmetė ieškovo ieškinį byloje T‑356/19 dėl reglamento dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal žvejybos susitarimą(6) dėl tiesioginės sąsajos nebuvimo.
Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl ieškinių priimtinumo
Pirma, Bendrasis Teismas patikrino, ar ieškovas turi procesinį veiksnumą Sąjungos teismuose. Teisingumo Teismo ir įstojusių į bylą šalių teigimu, ieškovas neturi teisinio subjektiškumo pagal valstybės narės vidaus teisę, nėra tarptautinės teisės subjektas ir neatitinka Sąjungos teismų nustatytų kriterijų, patvirtintų siekiant pripažinti teisinio subjektiškumo neturinčio subjekto procesinį veiksnumą. Taigi, jų teigimu, ieškovas nėra juridinis asmuo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
Darydamas nuorodą į ankstesnę jurisprudenciją Bendrasis Teismas pažymėjo, jog remiantis ja neatmetama galimybė, kad procesinį veiksnumą Sąjungos teisme galima pripažinti subjektui, neatsižvelgiant į jo pagal nacionalinę teisę įgytą teisinį subjektiškumą, visų pirma jei tai būtina dėl veiksmingos teisminės gynybos reikalavimų. Išnagrinėjęs klausimą dėl ieškovo teisinio subjektiškumo pagal viešąją tarptautinę teisę Bendrasis Teismas konstatavo, kad dėl ieškovo vaidmens ir atstovavimo įgaliojimų jis gali įgyti procesinį veiksnumą Sąjungos teisme.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ieškovas tarptautiniu mastu pripažintas Vakarų Sacharos tautos atstovu, net darant prielaidą, kad šis pripažinimas apribotas šios teritorijos apsisprendimo proceso. Be to, jo dalyvavimas šiame procese reiškia, kad jis turi savarankiškumo ir atsakomybės, kurių reikia siekiant veikti šioje srityje. Galiausiai pagal veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus reikia pripažinti ieškovo gebėjimą, ginant Vakarų Sacharos tautos teisę į apsisprendimą teisę, pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme. Taigi Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir atmetė Tarybos nurodytą nepriimtinumo pagrindą.
Antra, Bendrasis Teismas išnagrinėjo Tarybos nurodytą nepriimtinumo pagrindą, grindžiamą tuo, kad ieškovas neturi locus standi. Dėl klausimo, ar ginčijami sprendimai yra tiesiogiai susiję su ieškovu, jis pažymėjo, kad sprendimas Sąjungos vardu sudaryti tarptautinį susitarimą yra minėto susitarimo sudedamoji dalis, taigi šio susitarimo įgyvendinimo poveikis trečiosios šalies teisinei padėčiai yra svarbus vertinant nagrinėjamo sprendimo tiesioginę sąsają su ja. Nagrinėjamu atveju siekdamas apginti teises, kurias Vakarų Sacharos tauta turi pagal Sąjungą saistančias tarptautinės teisės normas, ieškovas turi turėti galimybę remtis ginčijamų susitarimų poveikiu šioms teisėms, kad įrodytų savo tiesioginę sąsają. Bendrasis Teismas laikosi nuomonės: kadangi ginčijami susitarimai aiškiai taikomi Vakarų Sacharai ir, kiek tai susiję su antruoju iš šių susitarimų, greta jos esantiems vandenims, jie daro poveikį šios teritorijos tautai ir dėl jų turėjo būti gautas šios tautos pritarimas. Todėl, remdamasis tuo, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ginčijami sprendimai sukelia tiesioginių padarinių ieškovo, kaip šios tautos atstovo ir šioje teritorijoje vykstančio apsisprendimo proceso šalies, teisinei padėčiai. Galiausiai Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ginčijamų susitarimų įgyvendinimas, kiek tai susiję su teritoriniu taikymu, vyksta visiškai savaime ir nepalieka jokios diskrecijos subjektams, kuriems jie skirti.
Dėl ieškovo tiesioginės sąsajos Bendrasis Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių padaryta išvada dėl jo tiesioginės sąsajos, visų pirmą į jo, kaip Vakarų Sacharos tautos atstovo ir šioje teritorijoje vykstančio apsisprendimo proceso šalies, teisinę padėtį, ginčijami sprendimai turi būti laikomi susijusiais su ieškovu dėl jam būdingų savybių, kurios jį individualizuoja taip, lyg jis būtų subjektas, kuriam skirti šie sprendimai.
Dėl ieškinių pagrįstumo
Dėl esmės, visų pirma dėl klausimo, ar Taryba nepaisė pareigos laikytis Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios su ginčijamiems susitarimams taikomomis tarptautinės teisės normomis, Bendrasis Teismas konstatavo, kad Sprendime Taryba / Front Polisario Teisingumo Teismas, remdamasis apsisprendimo principu ir sutarčių santykinio poveikio principu, nustatė aiškių, tikslių ir besąlygiškų įpareigojimų, taikomų Sąjungos ir Maroko Karalystės santykių kontekste Vakarų Sacharos atžvilgiu, būtent, pirma, laikytis jos kitokio ir atskiro statuso ir, antra, užtikrinti tautos pritarimą įgyvendinant šioje teritorijoje Asociacijos susitarimą. Todėl ieškovas turi galėti remtis šių aiškių, tikslių ir besąlygiškų įpareigojimų nepaisymu, kiek šis nepaisymas gali daryti poveikį minėtai tautai, kaip Sąjungos ir Maroko Karalystės sudaryto susitarimo trečiajai šaliai. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad Sąjungai ir Marokui teisiškai būtų neįmanoma sudaryti susitarimo, kuris būtų aiškiai taikomas Vakarų Sacharai, nes ši galimybė neatmetama pagal tarptautinę teisę, kaip ją yra išaiškinęs Teisingumo Teismas.
Vis dėlto Bendrasis Teismas pritarė ieškovo argumentui, kad nesilaikyta reikalavimo, susijusio su Vakarų Sacharos tautos, kaip ginčijamų susitarimų trečiosios šalies, pritarimu, kaip tai suprantama pagal sutarčių santykinio poveikio principą.
Šiuo klausimu, pirma, Bendrasis Teismas konstatavo, kad tarptautinės teisės norma, pagal kurią trečiosios šalies pritarimas tarptautiniam susitarimui gali būti preziumuojamas, jei šio susitarimo šalys siekė suteikti jai teisių, nagrinėjamu atveju netaikoma, nes ginčijamais susitarimais nesiekiama suteikti teisių minėtai tautai, bet, priešingai, jai nustatyta pareigų.
Antra, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad jei pagal tarptautinės teisės normą reikalaujama susitarimo šalies arba trečiosios šalies pritarimo, šio pritarimo išreiškimas yra akto, dėl kurio jo reikalaujama, galiojimo sąlyga; pats minėto pritarimo galiojimas priklauso nuo to, ar jis laisvas ir autentiškas, ir tas aktas taikomas jam teisėtai pritarusiai susitarimo šaliai arba trečiajai šaliai. Vis dėlto veiksmai, kurių Sąjungos institucijos ėmėsi prieš sudarydamos ginčijamus susitarimus, negali būti laikomi leidusiais gauti Vakarų Sacharos tautos pritarimą šiems susitarimams, kaip reikalaujama pagal Teisingumo Teismo išaiškintą sutarčių santykinio poveikio principą. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju dėl institucijų diskrecijos išorės santykių srityje jos negalėjo nuspręsti, ar galėjo laikytis šio reikalavimo.
Kalbant konkrečiai, visų pirma Bendrasis Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į, viena vertus, sąvokos „tauta“ ir, kita vertus, sąvokos „pritarimas“ teisinę reikšmę tarptautinėje teisėje, institucijų surengtomis „konsultacijomis“ su „susijusiais gyventojais“ negalėjo būti išreikštas Vakarų Sacharos tautos pritarimas. Taigi toks požiūris nebent sudarė sąlygas gauti atitinkamų šalių nuomonę, tačiau ši nuomonė nelemia ginčijamų susitarimų galiojimo ir nesaisto šių šalių taip, kad tie susitarimai būtų jiems taikomi. Be to, Bendrasis Teismas konstatavo, kad Tarybos nurodyti įvairūs argumentai dėl ypatingos Vakarų Sacharos padėties neįrodo, kad praktiškai neįmanoma gauti Vakarų Sacharos tautos, kaip ginčijamų susitarimų trečiosios šalies, pritarimo šiems susitarimams. Galiausiai Bendrasis Teismas pažymėjo, kad institucijos negali pagrįstai remtis 2002 m. sausio 29 d. JTO patarėjo teisės klausimais raštu, kad minėto pritarimo išraiškos reikalavimą pakeistų ginčijamų susitarimų naudos susijusiems gyventojams kriterijumi. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Taryba nepakankamai atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su Vakarų Sacharos padėtimi, ir klaidingai konstatavo, kad turi diskreciją nuspręsti, ar reikia laikytis šio reikalavimo.