Byla T‑569/19
AlzChem Group AG
prieš
Europos Komisiją
2021 m. rugsėjo 29 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai, susiję su valstybės pagalbos susigrąžinimo procedūra, priėmus sprendimą, kuriuo ši pagalba pripažinta nesuderinama su vidaus rinka ir nurodyta ją susigrąžinti – Atsisakymas suteikti galimybę susipažinti – Išimtis, susijusi su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga – Viršesnis viešasis interesas – Nediskriminavimo principas – Pareiga motyvuoti“
1. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Nustatytas terminas atsakyti į kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti suteikimo – Tik vienas galimas pratęsimas – Sprendimo nebuvimas pasibaigus pratęstam terminui – Implicitinio sprendimo dėl atmetimo, kurį galima ginčyti, atsiradimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnis)
(žr. 26 punktą)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Dėl Komisijos implicitinio sprendimo atmesti paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais pareikštas ieškinys – Sprendimas, atšauktas dėl Komisijos vėliau priimto eksplicitinio sprendimo – Dėl šio eksplicitinio sprendimo ieškinį pareiškęs ieškovas – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išnykimas
(SESV 263 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 7 ir 8 straipsniai)
(žr. 27, 28 punktus)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Eigos pradžia – Dėl eksplicitinio sprendimo atmesti paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais pareikštas ieškinys
(SESV 263 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1–3 dalys)
(žr. 30 punktą)
4. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Griežtas aiškinimas ir taikymas – Institucijos pareiga konkrečiai ir individualiai išnagrinėti dokumentus – Apimtis – Pareigos išimtis – Galimybė remtis kai kurių kategorijų dokumentams taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis – Ribos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 1 straipsnis ir 4 straipsnio 2 dalis)
(žr. 36, 38–42, 65, 79 punktus)
5. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr.1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Dokumentų atskleidimą pateisinantis viršesnis viešasis interesas – Sąvoka – Institucijos ar įstaigos pareiga palyginti esamus interesus
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 2 konstatuojamoji dalis ir 4 straipsnio 2 dalis)
(žr. 43, 123–125 punktus)
6. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga – Apimtis – Taikymas administracinėms byloms, susijusioms su valstybės pagalbos kontrolės procedūromis – Taikymas dokumentams, susijusiems su Komisijos sprendimo, kuriuo nurodoma susigrąžinti valstybės pagalbą, kontrolės procedūra
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka)
(žr. 56–58, 60–64, 69–78, 84–91, 96 punktus)
Santrauka
Ieškovė AlzChem Group AG yra Vokietijos įmonė, vykdanti veiklą chemijos srityje. Ji kaip suinteresuotoji šalis įstojo į procedūrą, per kurią priimtas Sprendimas 2015/1826(1); tame sprendime Europos Komisija, be kita ko, konstatavo, kad Slovakijos chemijos sektoriaus įmonė Novácke chemické závody, a.s. (toliau – NCHZ) iš Slovakijos Respublikos gavo neteisėtą ir su vidaus rinka nesuderinamą valstybės pagalbą, ir nurodė ją susigrąžinti.
2019 m. balandžio mėn. ieškovė, remdamasi Reglamentu Nr. 1049/2001(2), pateikė paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Ši paraiška buvo pateikta dėl Komisijos turimų atitinkamų dokumentų, kuriuose yra informacijos apie susigrąžinimo procedūros eigą ir valstybės pagalbos sumą, kurią susigrąžino Slovakijos Respublika priėmus Sprendimą 2015/1826 (toliau – prašomi dokumentai). Atmetus ieškovės paraišką, ji pateikė Komisijai kartotinę paraišką.
2019 m. liepos 22 d. sprendimu(3) Komisija atsisakė suteikti galimybę ieškovei susipažinti su prašomais dokumentais ir konstatavo, kad jiems taikoma, viena vertus, išimtis, susijusi su tyrimų apsauga(4), ir, kita vertus, išimtis, susijusi su komercinių interesų apsauga(5). Tuomet ieškovė pareiškė ieškinį dėl to sprendimo panaikinimo.
Bendrasis Teismas atmetė ieškovės ieškinį ir sprendime naudingai papildė jurisprudenciją dėl išimties, susijusios su tyrimų tikslų apsauga. Jis taip pat pripažino bendrąją konfidencialumo prezumpciją, taikomą dokumentams, susijusiems su sprendimo, kuriuo nurodoma susigrąžinti valstybės pagalbą, kontrolės procedūra.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirminėse pastabose Bendrasis Teismas pateikė apibendrinimą dėl teisės aktų, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, nustatymo ir ieškinio pareiškimo termino, taikomo pateikus paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001.
Taigi, pirma, pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnį Komisija negali pratęsti pradinio termino(6) siekdama tik vieną kartą atsakyti į paraišką dėl galimybės susipažinti ir, pasibaigus pratęstam terminui, laikoma, kad atsirado implicitinis sprendimas atsisakyti suteikti galimybę susipažinti. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad pradinis terminas yra imperatyvus ir negali būti pratęstas kitomis nei Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 2 dalyje numatytomis aplinkybėmis. Dėl tokio implicitinio sprendimo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti, kaip ir dėl eksplicitinio sprendimo dėl atsisakymo, kuris yra galutinis atsakymas į kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su atitinkamais dokumentais, gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo(7). Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad jei buvo pareikštas ieškinys dėl implicitinio sprendimo panaikinimo, ieškovas praranda suinteresuotumą pareikšti ieškinį, nes buvo priimtas eksplicitinis sprendimas, ir nebereikia priimti sprendimo dėl to ieškinio. Jei eksplicitinis sprendimas buvo priimtas prieš ieškinio dėl implicitinio sprendimo pareiškimą, toks vėliau pareikštas ieškinys yra nepriimtinas.
Antra, Bendrasis Teismas priminė, kad ieškinio dėl eksplicitinio sprendimo panaikinimo pareiškimo terminas turi būti apskaičiuojamas remiantis SESV 263 straipsniu ir jis negali būti skaičiuojamas nuo implicitinio sprendimo dėl atsisakymo priėmimo.
Dėl esmės Bendrasis Teismas visų pirma išnagrinėjo, ar egzistuoja bendroji konfidencialumo prezumpcija, taikoma dokumentams, susijusiems su sprendimo, kuriuo nurodoma susigrąžinti valstybės pagalbą, kontrolės procedūra. Šiuo aspektu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad pagal jurisprudenciją(8) bendroji konfidencialumo prezumpcija, susijusi su administracinės bylos dėl valstybės pagalbos kontrolės procedūros dokumentais, taikoma tik dokumentams, susijusiems su Komisijos atliekamu tyrimu siekiant sprendime, be kita ko, konstatuoti valstybės pagalbos buvimą ir nurodyti ją susigrąžinti. Tačiau Sąjungos teismas iki šiol neturėjo priimti sprendimo dėl atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su atitinkamos valstybės narės atliekamu tokio Komisijos sprendimo vykdymo etapu. Taigi, nors bendrosios konfidencialumo prezumpcijos pripažinimas jurisprudencijoje siejamas su administracine byla vykstant kontrolės procedūrai(9), jis tikrai susijęs tik su administracinės procedūros, po kurios Komisija priima sprendimą, konstatuojantį valstybės pagalbos buvimą ir nurodantį ją susigrąžinti, dokumentais.
Be to, kalbant apie dokumentus, susijusius su sprendimo, kuriame Komisija nurodo susigrąžinti valstybės pagalbą, vykdymo etapu, pažymėtina, kad jie tikrai formaliai gali būti priskirti tai pačiai bylai, kurios dalis yra Komisijos atlikto tyrimo, po kurio ji priėmė šį sprendimą, dokumentai. Iš tiesų visi dokumentai susiję su ta pačia nacionaline priemone ar priemonėmis. Tačiau išimtys, susijusios su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga, turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai, nes jomis nukrypstama nuo kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su Sąjungos institucijų turimais dokumentais principo. Taigi negalima konstatuoti, kad bendroji konfidencialumo prezumpcija valstybės pagalbos srityje, kaip antai pripažinta jurisprudencijoje, būtinai taikoma dokumentams, susijusiems su Komisijos sprendimo vykdymo etapu, nes jie yra tos pačios administracinės bylos dalis.
Taigi Bendrasis Teismas išnagrinėjo, ar pastariesiems dokumentams taip pat gali būti taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija – nesvarbu, ar tai būtų bendroji konfidencialumo prezumpcija valstybės pagalbos kontrolės srityje, ar kita bendroji konfidencialumo prezumpcija. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Sąjungos teismas nustatė kelis bendrosios konfidencialumo prezumpcijos pripažinimo kriterijus, kurie susiję su, viena vertus, atitinkamais dokumentais ir, kita vertus, kenkimu nagrinėjama išimtimi saugomam interesui.
Kiek tai susiję su atitinkamais dokumentais, Bendrasis Teismas priminė, jog tam, kad bendrąja konfidencialumo prezumpcija būtų galima pagrįstai remtis prieš asmenį, kuris, remdamasis Reglamentu Nr. 1049/2001, prašo suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, būtina, kad atitinkami dokumentai priklausytų tai pačiai dokumentų kategorijai arba būtų tokio paties pobūdžio.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad visi administracinės bylos, susijusios su valstybės pagalbos kontrolės procedūra, dokumentai sudaro vieną kategoriją. Vis dėlto Sąjungos teismas nėra priėmęs sprendimo dėl klausimo, ar dokumentai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, kuriame Komisija konstatuoja valstybės pagalbos buvimą ir nurodo ją susigrąžinti, ir dokumentai, susiję su to sprendimo kontrolės procedūra, priskiriami prie tos pačios dokumentų kategorijos. Nors jie yra tos pačios Komisijos bylos dalis, stricto sensu priskiriami prie dviejų skirtingų kategorijų. Vis dėlto dokumentai, susiję su Komisijos sprendimo, kuriuo nurodoma susigrąžinti valstybės pagalbą, kontrolės procedūra, sudaro vieną kategoriją, nes aiškiai išsiskiria tuo, kad yra bylos, susijusios su administracine procedūra, po kurios priimtas minėtas sprendimas, dalis.
Kiek tai susiję su kenkimu atitinkama išimtimi saugomam interesui, t. y. tyrimų tikslų apsaugai, Bendrasis Teismas pirmiausia konstatavo, kad sprendimo, kuriuo nurodoma susigrąžinti valstybės pagalbą, kontrolės procedūra tikrai atitinka Komisijos atliekamus „tyrimus“(10). Toks tyrimas yra struktūrizuota ir formalizuota Komisijos procedūra, kurios tikslas yra surinkti ir išanalizuoti informaciją, kad ši institucija galėtų užimti poziciją, vykdydama savo funkcijas, numatytas ES sutartyje ir SESV. Šia procedūra nebūtinai turi būti siekiama nustatyti pažeidimą ar nusižengimą ir dėl jo persekioti. Sąvoka „tyrimas“ taip pat gali apimti Komisijos veiklą, kuria siekiama nustatyti faktus, kad būtų galima įvertinti tam tikrą situaciją.
Bendrojo Teismo teigimu, atsižvelgiant į ypatingą atitinkamos valstybės narės padėtį vykdant sprendimo, kuriuo nurodoma susigrąžinti valstybės pagalbą, kontrolės procedūrą, iš principo atskleidus su šia procedūra susijusius dokumentus būtų pakenkta dialogui, taigi, ir bendradarbiavimui tarp Komisijos ir tos valstybės narės. Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisija nepadarė teisės klaidos, kai konstatavo, kad dokumentams, susijusiems su sprendimo, kuriuo nurodoma susigrąžinti valstybės pagalbą, kontrolės procedūra, taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija pagal išimtį, susijusią su tyrimo tikslų apsauga, kaip antai numatytą Reglamente Nr. 1049/2001.