PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. liepos 11 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo LURA‑FLEX paraiška – Ankstesni nacionaliniai vaizdiniai prekių ženklai, kuriuose yra žodinis elementas „flex“ – Pavėluotas ankstesnių prekių ženklų gerą vardą pagrindžiančių dokumentų vertimų pateikimas Protestų skyriui – Apeliacinės tarybos pareiga įvertinti būtinybę atsižvelgti į išverstus dokumentus“
Byloje T‑192/04
Flex Equipos de Descanso, S.A., įsteigta Madride (Ispanija), atstovaujama iš pradžių advokato R. Ocquet, vėliau advokato I. Valdelomar Serrano,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą S. Laitinen ir G. Schneider,
atsakovę,
dalyvaujant kitai procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šaliai, įstojusiai į Pirmosios instancijos teismo nagrinėjamą bylą:
Leggett & Platt, Inc., įsteigtai Carthage, Misūris (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujamai solicitors G. Cronin ir S. Castley bei barrister G. Hollingworth,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2004 m. kovo 18 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 333/2003‑1), susijusio su protesto procedūra tarp Flex Equipos de Descanso, S.A., ir Leggett & Platt, Inc.,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Legal, teisėjai I. Wiszniewska-Białecka ir E. Moavero Milanesi,
posėdžio sekretorė K. Pocheć, administratorė,
susipažinęs su 2004 m. gegužės 28 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su 2004 m. spalio 29 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai VRDT ir įstojusios į bylą šalies pateiktais atsakymais į ieškinį,
šalims neatvykus į 2006 m. birželio 14 d. paskirtą posėdį,
atsižvelgęs į 2007 m. balandžio 30 d. Sprendimą atnaujinti žodinę proceso dalį,
susipažinęs su per Pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą šalių pateiktomis pastabomis dėl pasekmių, kurios, jų manymu, kyla šioje byloje iš 2007 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Kaul (C‑29/05 P, Rink. p. I‑0000),
priima šį
Sprendimą
Bylos teisinis pagrindas
1 Iš dalies pakeisto 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 199, p. 1) 8 straipsnio 1 ir 5 dalys numato:
„1. Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:
<…>
b) jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas; galimybė suklaidinti apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti „ankstesni prekių ženklai“ reiškia:
a) tokius prekių ženklus, kurių įregistravimo paraiškos padavimo data yra ankstesnė už Bendrijos prekių ženklo įregistravimo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į šiems prekių ženklams prašomus suteikti prioritetus:
<...>
ii) prekių ženklus, įregistruotus valstybėje narėje <...> ;
<…>
c) prekių ženklai, kurie paraiškų įregistruoti Bendrijos prekių ženklą padavimo dieną <...> Paryžiaus konvencijos 6a straipsnyje vartojamų žodžių „plačiai žinomi“ prasme valstybėje narėje yra plačiai žinomi.
<…>
5. Be to, ankstesnio prekių ženklo savininkui (šio straipsnio 2 dalies prasme) užprotestavus, pareikštas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui arba panašus į jį, ir turi būti registruojamas prekėms arba paslaugoms, kurios nėra panašios į tas, kurioms yra įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu <...>, kalbant apie ankstesnį nacionalinį prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą toje valstybėje narėje ir jeigu dėl prekių ženklo vartojimo be rimtos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pakenkti ankstesnio prekių ženklo išskirtinumui ar jo geram vardui.“
Bylos aplinkybės
2 2000 m. balandžio 12 d. Leggett & Platt, Inc. pateikė paraišką kaip Bendrijos prekių ženklą įregistruoti žodinį žymenį LURA‑FLEX prekėms, kurios pagal peržiūrėtą ir pataisytą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti priklauso 6 ir 20 klasėms ir kiekviena iš šių klasių atitinka šį aprašymą:
– 6 klasė – „visuma spyruoklių baldams, lovos, patalynė, apmušti baldai, čiužiniai ir kėdės, minėtų prekių sudedamosios dalys ar furnitūra.“
– 20 klasė – „Baldai, apmušti baldai ir kėdės su spyruoklėmis; lovos; patalynė; čiužiniai; sofos lovos.“
3 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo pateikta anglų kalba ir paskelbta 2001 m. vasario 5 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 13/01.
4 2001 m. gegužės 3 d. Fabricas Lucia Antonio Betere, S.A. Flabesa pateikė protestą dėl prašomo Bendrijos prekių ženklo įregistravimo pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį.
5 Flabesa savo protestą grindė dviem ankstesniais 1998 m. rugsėjo 21 d. Ispanijoje atitinkamai Nr. 2147658 ir Nr. 2147672 įregistruotais vaizdiniais prekių ženklais, kurie pavaizduoti taip:
6 Prekių ženklas Nr. 2147658 buvo įregistruotas šioms 6 klasei priklausančioms prekėms: „paprastieji metalai ir jų lydiniai, metalinės statybinės medžiagos, kilnojamosios metalinės konstrukcijos, neelektrinės metalinės medžiagos, spynų ir geležies dirbiniai; metaliniai vamzdžiai, seifai, metalo dirbiniai, kurie nepatenka į kitas klases, mineralai, metaliniai lovų rėmai, metalinių lovų ratukai.“
7 Prekių ženklu Nr. 2147672 žymimos šios 20 klasei priklausančios prekės: „Lovos, čiužiniai ir pagalvės, pagaminti iš vilnos, vilnos ir šiaudų kamšalo, arklių karčių ir panašių medžiagų, mišrūs čiužiniai su spyruoklėmis, pagalvės ir čiužiniai iš kaučiuko, iš putos ir visų poliuretano putos rūšių; lopšiai, kanapos; šiaudiniai čiužiniai su mediniais ir geležiniais rėmais, dviaukštės lovos, naktiniai staliukai, lopšiai, kempingo ir paplūdimio baldai, visų rūšių baldai, įskaitant baldus iš metalo, sudedami baldai, rašomi stalai, čiužiniai ir čiužiniai su metalinėmis spyruoklėmis, pripučiami čiužiniai ne medicinos reikmėms, čiužiniai ir čiužiniai su spyruoklėmis, (mediniai) lovos rėmai; patalynės reikmenys, išskyrus antklodes; lovos reikmenys (nemetaliniai), nemetaliniai lovų ratukai; lovų čiužiniai su spyruoklėmis, ligoninėms skirtos lovos; vandens lovos ne medicinos reikmėms, baldai, veidrodžiai, rėmai, į kitas klases neįtrauktos prekės iš medžio, kamščiamedžio žievės, nendrių, nendrių stiebų, karklo, rago, kaulo, dramblio kaulo, banginio, žvynų, gintaro, perlamutro, jūros putos, visų šių medžiagų pakaitalų arba plastikinių medžiagų.“
8 Protestas buvo pareikštas dėl prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių ir grindžiamas visomis ankstesniais prekių ženklais pažymėtomis prekėmis.
9 Pagal Reglamento Nr. 40/94 115 straipsnio 5 dalį Flabesa savo protestą pateikė anglų kalba, kuri tapo protesto procedūros kalba pagal 115 straipsnio 6 dalį.
10 2001 m. rugpjūčio 29 d. laišku Protestų skyrius nustatė Flabesa keturių mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2001 m. gruodžio 29 d., pateikti jos protestą pagrindžiančius faktus, įrodymus ir pastabas, pažymėdamas, kad visi dokumentai turi būti pateikti protesto procedūros kalba arba pridėtas jų vertimas. Šiuo atžvilgiu VRDT nurodė, kad reikia pateikti bet kurio kita kalba jau pateikto dokumento ar pažymos vertimą ir kad į procedūros kalbą neišverstus dokumentus nebus atsižvelgta.
11 2001 m. gruodžio 20 d. pareiškimu Flabesa, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktu ir jo 8 straipsnio 5 dalimi, paprašė atmesti Bendrijos prekių ženklo paraišką.
12 Flabesa teigė, kad dėl abiem žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimų prekių tapatumo ir dėl didelio šių žymenų vizualaus, fonetinio ir konceptualaus panašumo egzistuoja galimybė supainioti, bent jau galimybės susieti su ankstesniais prekių ženklais forma, ir šią galimybę supainioti padidina ankstesnių prekių ženklų geras vardas.
13 Todėl, Flabesa nuomone, prekių ženklo paraiškoje nurodytoms prekėms, kurios nepanašios į ankstesniais prekių ženklais žymimas prekes, taip pat turėjo būti taikoma Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis.
14 Grįsdama savo teiginius, Flabesa pateikė šiuos ispanų kalba surašytus dokumentus, vis dėlto nepateikdama jų vertimo į protesto procedūros kalbą:
– 1999 m. liepos 13 d. Ispanijos aukščiausiojo teismo sprendimą, patvirtinantį paraiškos įregistruoti žodį „goliatex“ atmetimą ir grindžiamą tuo, kad egzistuoja galimybė supainioti su plačiai žinomu ankstesniu žodiniu prekių ženklu FLEX,
– ištraukas iš jos interneto svetainės,
– kitus sprendimus, pripažįstančius prekių ženklų FLEX gerą vardą,
– Barselonos, Madrido, Bilbao ir Valensijos prekybos rūmų išduotus pažymėjimus,
– Reklamos agentūros parengtas ataskaitą ir pažymą,
– jos atstovo priesaika patvirtintą pareiškimą, patvirtinantį protestą pateikusio asmens prekių ženklų gerą vardą, taip pat prekių ženklų, komercinių pavadinimų ir prekybos įmonių, kurių pavadinimuose yra žodžiai „flex“ ir „multielastic“, sąrašą,
– ištraukas iš keturių reklamų,
– reklamos ir skatinimo pirkti išlaidų deklaraciją,
– prekių katalogą.
15 2002 m. balandžio 24 d. registruotame laiške Leggett & Platt teigė, kad į šiuos dokumentus negali būti atsižvelgta, nes jie neišversti į protesto procedūros kalbą.
16 2002 m. liepos 9 d. laišku Flabesa pateikė aptariamų dokumentų vertimą į procedūros kalbą ir iš naujo paprašė atmesti prekių ženklo paraišką, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktu ir subsidiariai jo 8 straipsnio 5 dalimi.
17 Be to, Flabesa nurodė, kad 1999 m. gruodžio 31 d. ją nupirko Flex Equipos de Descanso kartu su jos akcijomis, teisėmis ir pareigomis, įskaitant jos, kaip protestą VRDT pateikusio asmens, pateiktus reikalavimus, ir kad VRDT buvo pateikti įgaliojimai atstovauti, kuriuos išdavė abi bendrovės siekdamos, kad joms būtų atstovaujama bendrai.
18 2002 m. rugpjūčio 30 d. laišku Protestų skyrius perdavė protestą pateikusio asmens pastabas Leggett & Platt, jai nurodydamas, kad daugiau nebegali būti pateikti nauji argumentai.
19 2003 m. kovo 24 d. Sprendimu Nr. 715/2003 Protestų skyrius, nepaisydamas nagrinėjamų prekių tapatumo ir panašumo, atmetė protestą remdamasis tuo, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra skirtingi.
20 Protestų skyrius nurodė, kad ši išvada galėjo būti kitokia, jeigu per nustatytą terminą protestą pateikęs asmuo būtų tinkamai rėmęsis ryškiu savo ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu, grindžiamu plačiu šių ženklų vartojimu, ir būtų pateikęs tinkamų įrodymų vertimus. Kadangi protestą pateikęs asmuo šių vertimų nepateikė, į jo nurodytus teiginius ir pateiktus įrodymus nebuvo galima atsižvelgti.
21 2003 m. gegužės 5 d. protestą pateikęs asmuo užginčijo šį sprendimą Apeliacinėje taryboje, kritikuodamas Protestų skyriaus atsisakymą priimti jo ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymus, nors šie įrodymai su jų vertimais buvo pateikti atsakant į Leggett & Platt teiginius, jog ankstesni prekių ženklai neturi skiriamojo požymio per se ir neturi ryškaus skiriamojo požymio dėl gero vardo.
22 2004 m. kovo 18 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT pirmoji apeliacinė taryba atmetė šią apeliaciją.
23 Minėta Apeliacinė taryba pritarė Protestų skyriaus atsisakymui priimti protestą pateikusio asmens ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymus ir jį pagrindžiančius dokumentus, motyvuodama tuo, kad šie įrodymai ir dokumentai nebuvo pateikti protesto procedūros kalba, o tai pažeidžia 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1), 17 taisyklės 2 dalį ir dėl šio nepateikimo Leggett & Platt negalėjo pateikti savo gynybos argumentų.
24 Toliau Apeliacinė taryba manė, jog, atsižvelgiant į žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumus, Protestų skyrius teisingai padarė išvadą, jog nėra galimybės supainioti.
25 Galiausiai tiek, kiek konkuruojantys žymenys negali būti laikomi panašiais, Apeliacinė taryba atmetė protestą pateikusio asmens argumentus, susijusius su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalimi, motyvuodama tuo, jog jis per nustatytą terminą nepateikė savo ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymų nei įrodė, kaip prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimas leistų Leggett & Platt iš ankstesnių prekių ženklų skiriamojo požymio arba gero vardo gauti nepagrįstos naudos arba jiems padaryti žalą.
Procesas ir šalių reikalavimai
26 2004 m. gegužės 28 d. Pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiškimu ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 63 straipsniu, pareiškė šį ieškinį.
27 Į 2006 m. birželio 14 d. vykusį posėdį šalys neatvyko.
28 2007 m. balandžio 30 d. Nutartimi buvo atnaujinta žodinė proceso dalis, kad šalys galėtų pateikti savo galimas pastabas, 2007 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismui priėmus sprendimą VRDT prieš Kaul (C‑29/05 P, Rink. p. I‑0000).
29 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą ir pakeisti tą jo dalį, kuria jis atmetė pateiktus įrodymus ir protestą,
– perduoti bylą VRDT ir nurodyti jai atsisakyti registruoti prekių ženklą LURA-FLEX visoms paraiškoje nurodytoms prekėms,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
30 VRDT ir Leggett & Platt, įstojusi į Pirmosios instancijos teismo nagrinėjamą bylą šalis, šio teismo prašo:
– ieškovės antrąjį reikalavimą atmesti kaip nepriimtiną,
– atmesti ieškinį,
– priteiti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškovės antrojo reikalavimo priimtinumo
31 VRDT ir Leggett & Platt teigia, kad ieškovės antrasis reikalavimas nepriimtinas, nes juo prašoma Pirmosios instancijos teismo nurodyti VRDT atsisakyti įregistruoti prašomą Bendrijos prekių ženklą, o toks nurodymas nepatenka į Pirmosios instancijos teismo kompetenciją.
32 Pirmosios instancijos teismas primena, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Bendrijos teismui pateikus ieškinį dėl VRDT apeliacinės tarybos sprendimo, VRDT turi pagal EB 233 straipsnį ir Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 6 dalį imtis visų priemonių, kad būtų įvykdytas galimas Bendrijos teismo panaikinantis sprendimas.
33 Todėl Pirmosios instancijos teismas neturi pateikti privalomų nurodymų VRDT. Pastaroji prireikus turi padaryti išvadas iš Pirmosios instancijos teismo sprendimų rezoliucinių dalių bei motyvų (Pirmosios instancijos teismo 2001 m. sausio 31 d. Sprendimo Mitsubishi HiTec Paper Bielefeld prieš VRDT(Giroform), T‑331/99, Rink. p. II‑433, 33 punktas).
34 Taigi antrąjį ieškovės reikalavimą reikia atmesti kaip nepriimtiną, nes juo prašoma Pirmosios instancijos teismo nurodyti VRDT atsisakyti įregistruoti prašomą Bendrijos prekių ženklą visoms prekių ženklo paraiškoje nurodytoms prekėms.
Dėl esmės
35 Grįsdama savo ieškinį ieškovė visų pirma remiasi tuo, kad buvo pažeistos dvi esminės procedūros taisyklės. Šiuo atžvilgiu ji teigia, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 2868/95 18 taisyklės 2 dalį ir 22 taisyklės 4 dalį, ir subsidiariai, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai.
36 Toliau ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba neteisingai taikė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą, neatsižvelgusi į tai, jog egzistuoja galimybė supainioti, ir neteisingai netaikė šio reglamento 8 straipsnio 5 dalies.
Dėl Reglamento Nr. 2868/95 18 taisyklės 2 dalies ir 22 taisyklės 4 dalies pažeidimo
– Šalių argumentai
37 Ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba, atsisakydama priimti jos ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymus dėl to, kad per Protestų skyriaus nustatytą terminą jie nebuvo išversti į procedūros kalbą, pažeidė Reglamento Nr. 2868/95 18 taisyklės 2 dalį ir 22 taisyklės 4 dalį.
38 Nors 18 taisyklės 2 dalis įpareigoja VRDT prašyti protestą pateikusio asmens per dviejų mėnesių terminą ištaisyti jos pastebėtus protesto trūkumus, 22 taisyklės 4 dalis jai leidžia iš protestą pateikusio asmens pareikalauti, kad jis per Tarnybos nustatytą terminą pateiktų įrodymų ir informacijos, kurie grindžiant ankstesnių prekių ženklų naudojimą buvo pateikti kita kalba, vertimą į protesto procedūros kalbą.
39 Taigi Protestų skyrius, pastebėjęs, kad nėra vertimo, privalėjo formaliai paprašyti ieškovės jį pateikti arba po to, kai Leggett & Platt nurodė šį trūkumą, suteikti terminą jam pašalinti, o ne tik įterpti standartinę dalį 2001 m. rugpjūčio 29 d. laiške.
40 Kaip išplaukia iš 2002 m. birželio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Chef Revival USA prieš VRDT – Massagué Marín (Chef) (T‑232/00, Rink. p. II‑2749) 44 punkto, kai protestą pagrindžiantys įrodymai, dokumentai ar vertimas į procedūros kalbą nebuvo pateikti per iš pradžių šiam tikslui nustatytą terminą arba pagal Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės 1 dalį pratęstą terminą, Protestų skyrius gali protestą atmesti kaip nepagrįstą arba, kaip šiuo atveju, priimti sprendimą remdamasis turimais įrodymais pagal Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 3 dalį, tačiau su sąlyga, kad bus atsižvelgta į visus pateiktus įrodymus.
41 Bet kuriuo atveju į ieškovės pateiktus įrodymus turėjo būti atsižvelgta bent jau kaip į jos ankstesnių prekių ženklų dėl naudojimo įgyto ryškaus skiriamojo požymio įrodymą Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo tikslais.
42 VRDT ir Leggett & Platt atsikerta, kad pagal Reglamento Nr. 2868/95 17 taisyklės 2 dalį protestą pateikęs asmuo turi pateikti ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymų vertimą arba per vieną mėnesį nuo protestavimo termino pabaigos, arba, kaip ir šioje byloje, per VRDT nustatytą terminą pagal 16 taisyklės 3 dalį, kaip tai numato 20 taisyklės 2 dalis.
43 Taigi ieškovė iki teisėtai VRDT nustatytos datos, t. y. iki 2001 m. gruodžio 29 d., nepateikė savo ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymo vertimo į anglų kalbą. Todėl Protestų skyrius ir Apeliacinė taryba teisingai atsisakė nagrinėti ispanų kalba pateiktus ieškovės teisių, tariamai išplaukiančių iš Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies, įrodymus.
44 Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, ginčijamas sprendimas negali būti panaikintas dėl to, kad 18 taisyklės 2 dalis įpareigoja VRDT suteikti galimybę protestą pateikiantiems asmenims papildyti pateiktus įrodymus per iš naujo VRDT nustatytą terminą.
45 18 taisyklė susijusi su protesto priimtinumu, kurį VRDT nagrinėja savo iniciatyva, o ne su pareiga pateikti vertimą į procedūros kalbą, nustatyta 17 taisyklės 2 dalyje, kurią pažeidus nesilaikoma esminės sąlygos ir tai prilygsta faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas protestas, įrodymų nepateikimui (žr. 40 punkte minėto sprendimo Chef 44 punktą ir 2004 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo GE Betz prieš VRDT – Atofina Chemicals (BIOMATE), T‑107/02, Rink. p. II‑1845, 70 punktą).
46 Galiausiai 22 taisyklės 4 dalis netaikytina šioje byloje, nes ji reglamentuoja tik ankstesnių prekių ženklų naudojimo įrodymą, kuris reikalaujamas, tik jeigu jie buvo įregistruoti ne mažiau kaip prieš penkerius metus ir Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo reikalauja, jog protestą pateikęs asmuo pateiktų šio naudojimo įrodymus, o taip nėra šioje byloje.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
47 Reglamento Nr. 2868/95 16 taisyklės 3 dalis numato, kad prekių ženklų, kuriais grindžiamas protestas, gero vardo įrodymai, jeigu jie nepateikiami kartu su protestu arba vėliau, gali būti pateikti pradėjus protesto procedūrą VRDT pagal 20 taisyklės 2 dalį nurodytu terminu.
48 Beje, to paties reglamento 17 taisyklės, susijusios su protesto procedūros kalbomis, 2 dalis nustato, kad jei protestą pagrindžiantys įrodymai ir patvirtinantys dokumentai pateikiami ne protesto procedūros kalba, kaip tai yra šioje byloje, protestą pateikęs asmuo Tarnybos nurodytu terminu pagal 16 taisyklės 3 dalį pateikia jų vertimą į tą kalbą.
49 Iš to išplaukia, kad ieškovė privalėjo Protestų skyriui pateikti savo ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymų vertimą iki 2001 m. gruodžio 29 d., t. y. iki pasibaigiant jai pagal 20 taisyklės 2 dalį nustatytam keturių mėnesių terminui, skirtam pateikti faktus, įrodymus ir pastabas, kurie, suinteresuotojo asmens manymu, yra reikalingi jo protestui pagrįsti.
50 Iš tikrųjų iš dviejų nuorodų, t. y., pirma, 16 taisyklės 3 dalyje pateiktos nuorodos į 20 taisyklės 2 dalį ir, antra, 17 taisyklės 2 dalyje pateiktos nuorodos į 16 taisyklės 3 dalį, išplaukia, kad pagal 20 taisyklės 2 dalį Protestų skyriaus nustatytas terminas detaliai informacijai apie protestą pagrindžiančius faktus, įrodymus ir pastabas pateikti buvo taikomas ir ieškovės ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymų vertimams į protesto procedūros kalbą.
51 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, jog savo 2001 m. rugpjūčio 29 d. laiške Protestų skyrius aiškiai atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad visi dokumentai turi būti pateikti protesto procedūros kalba, šiuo atveju anglų kalba, arba prie jų turi būti pridėtas vertimas į šią kalbą ir kad taip pat reikia pateikti bet kurio kito, kita kalba jau pateikto dokumento ar pažymos vertimą, nes į neišverstus į procedūros kalbą dokumentus nebus atsižvelgta.
52 Nors ieškovė teisėtai 2001 m. gruodžio 20 d. pateikė Protestų skyriui detalios informacijos apie protestą pagrindžiančius faktus, įrodymus ir pastabas, ji šiuo atveju ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymus ir pagrindžiančius dokumentus pateikė tik ispanų kalba. Tik 2002 m. rugpjūčio 9 d., t. y. vėliau, nei 2001 m. gruodžio 29 d. pasibaigė Protestų skyriaus nustatytas keturių mėnesių terminas, ieškovė pateikė šių pagrindžiančių dokumentų vertimą į anglų kalbą. t. y. protesto procedūros kalbą.
53 Veltui ieškovė teigia, kad Protestų skyrius nesilaikė Reglamento Nr. 2868/95 18 taisyklės 2 dalies ir 22 taisyklės 4 dalies, atsisakydamas atsižvelgti į pateiktus vertimus, iš anksto ieškovės neparaginęs juos pateikti, kai tik buvo pastebėtas jų trūkumas, arba nesuteikęs suinteresuotajam asmeniui specialaus termino trūkumui, kurį nurodė Leggett & Platt, pašalinti.
54 Viena vertus, 18 taisyklės 2 dalis, pagal kurią VRDT informuoja protestą pateikusį asmenį apie protesto trūkumus ir suteikia suinteresuotajam asmeniui dviejų mėnesių terminą, kuris negali būti pratęstas, jiems ištaisyti, netaikoma byloje netgi pagal analogiją, nes ji reglamentuoja protesto nepriimtinumo pagrindus (40 punkte minėto sprendimo Chef 36 punktas).
55 Taigi teisėti reikalavimai, susiję su faktų, įrodymų ir pastabų, taip pat protestą pagrindžiančių dokumentų, įskaitant jų vertimus į protesto procedūros kalbą, pateikimu, yra protesto nagrinėjimo iš esmės sąlygos (40 punkte minėto sprendimo Chef 37 ir 52 punktai).
56 Tad Protestų skyrius visiškai neprivalėjo ieškovei pranešti apie trūkumą, kurį sudarė jos ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymų vertimo nebuvimas, nes tokio vertimo nebuvimas neprieštarauja jokiai Reglamento Nr. 40/94 ar Reglamento Nr. 2868/95 nuostatai, numatytai šio reglamento 18 taisyklės 2 dalyje (45 punkte minėto sprendimo BIOMATE 70 punktas).
57 Kita vertus, VRDT negalėjo pažeisti 22 taisyklės 4 dalies, kuri jai suteikia galimybę prašyti protestą padavusio asmens pateikti kita kalba anksčiau pateiktų prekių ženklų naudojimą Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ar 3 dalies prasme patvirtinančių įrodymų vertimą į procedūros kalbą.
58 Pastaroji nuostata, leidžianti pareiškėjo prašymu protestą pateikusiam asmeniui įrodyti, kad penkerius metus iki Bendrijos prekių ženklo paraiškos paskelbimo ankstesnis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, iš tikrųjų buvo naudojamas, yra akivaizdžiai netaikytina šiuo atveju.
59 Iš tikrųjų ieškovė, kurios ankstesni prekių ženklai buvo įregistruoti tik 1998 m., negali teigti esą jie buvo naudojami penkerius metus iki Bendrijos prekių ženklo paraiškos paskelbimo, nes ji buvo paskelbta tik 2001 m. vasario 5 dieną.
60 Bet kuriuo atveju ieškovė tinkamai neprašė taikyti Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės, kuri, jeigu aplinkybės tai pagrindžia, leidžia VRDT pratęsti nurodytą terminą, jei tokio pratęsimo prašo suinteresuotoji šalis ir tas prašymas pateikiamas dar nepasibaigus pradiniam terminui.
61 Kadangi ji Protestų skyriui pavėluotai pateikė savo ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymų ir patvirtinančių dokumentų vertimą į procedūros kalbą, darytina išvada, jog ieškovė nepateikė šių įrodymų laiku Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies prasme, todėl VRDT į juos negalėjo atsižvelgti pagal tą pačią nuostatą.
62 Šis straipsnis Apeliacinei tarybai, kuriai, kaip šiuo atveju, nurodomi faktai arba įrodymai, pavėluotai pateikti Protestų skyriui, suteikia didelę diskreciją nuspręsti, pateikiant tokį sprendimą pagrindžiančius motyvus, ar atsižvelgti į tokius faktus bei įrodymus (28 punkte minėto sprendimo VRDT prieš Kaul, C‑129/05 P, Rink. p. I‑0000, 43 ir 63 punktai; dėl šio sprendimo šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas).
63 Toks atsižvelgimas gali būti pateisinamas ypač tuomet, kai, pirma, pavėluotai pateikti faktai iš pirmo žvilgsnio, atrodo, gali turėti įtakos protesto nagrinėjimo baigčiai, ir, antra, kai procedūros stadija, per kurią pavėluotai pateikiama, bei su tuo susijusios aplinkybės leidžia į juos atsižvelgti (28 punkte minėto sprendimo VRDT prieš Kaul 44 punktas).
64 Tokia Apeliacinei tarybai suteikta teisė gali objektyviai prisidėti prie to, kad nebūtų registruojami prekių ženklai, kurių naudojimas vėliau gali būti sėkmingai užginčytas per panaikinimo procedūrą arba per procedūrą, susijusią su teisių į prekių ženklą pažeidimu (28 punkte minėto sprendimo VRDT prieš Kaul 48 punktas).
65 Beje, Reglamento Nr. 40/94 62 straipsnio 1 dalis, numatydama, jog Apeliacinė taryba gali pasinaudoti VRDT skyriaus, priėmusio sprendimą, dėl kurio pateikta apeliacija, kompetencijai priklausančiais įgaliojimais, jai suteikia įgaliojimą iš naujo iš esmės išnagrinėti protestą tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriais (28 punkte minėto sprendimo VRDT prieš Kaul 57 punktas).
66 Šioje byloje Apeliacinė taryba iš karto atsisakė priimti ieškovės pateiktus jos ankstesnių prekių ženklų gerą vardą pagrindžiančius įrodymus ir patvirtinančius dokumentus, motyvuodama tik tuo, kad į juos automatiškai nebuvo galima atsižvelgti dėl to, jog jie pavėluotai pateikti Protestų skyriui. Ji nusprendė neturinti jokios diskrecijos atsižvelgti į nagrinėjamus įrodymus.
67 Iš to išplaukia, kad Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, iš karto atsisakydama pasinaudoti savo diskrecija nuspręsti, ar reikia atsižvelgti į ieškovės ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymus ir patvirtinančius dokumentus.
68 Kalbant apie nagrinėjamų įrodymų tinkamumą, galima pažymėti, kad Protestų skyrius aiškiai nurodė, jog jis galėjo padaryti išvadą, kad nėra galimybės supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, jeigu ieškovė per nustatytą terminą būtų teigusi, jog jos ankstesni prekių ženklai dėl plataus naudojimo turi ryškų skiriamąjį požymį, ir būtų pateikusi vertimus, reikalingus įrodyti šį sustiprėjusį skiriamąjį požymį.
69 Be to, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Apeliacinė taryba savo ruožtu manė, jog aplinkybė, kad per nustatytą terminą ieškovė nepateikė savo ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymų, nėra nesvarbi.
70 Taip pat, kalbant apie procedūros stadiją, kurioje buvo pateikti įrodymai, reikia pažymėti, jog ieškovė nagrinėjamus šių įrodymų vertimus Protestų skyriui pateikė 2002 m. rugpjūčio 9 d., o 2003 m. kovo 5 d. kreipėsi į Apeliacinę tarybą, kuri ginčijamą sprendimą priėmė 2004 m. kovo 18 dieną.
71 Šiomis aplinkybėmis, iš bylos medžiagos nematyti, kad laiko suvaržymas galėjo užkirsti kelią tam, jog Apeliacinė taryba atsižvelgtų į ankstesnių prekių ženklų, kuriais grindžiamas protestas, gero vardo įrodymų vertimą.
72 Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir dėl to jis turi būti panaikintas, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovės pateiktų ieškinio pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
73 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė.
74 Kadangi VRDT pralaimėjo bylą, nes ginčijamas sprendimas panaikinamas, ji turi padengti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pastarosios pateiktus reikalavimus.
75 Kadangi įstojusi į bylą šalis pralaimėjo bylą, ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2004 m. kovo 18 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 333/2003‑1).
2. VRDT padengia savo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
H. Legal | I. Wiszniewska-Białecka | E. Moavero Milanesi |
Paskelbta 2007 m. liepos 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.