BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. kovo 20 d.

Sujungtos bylos T‑441/10 P–T‑443/10 P

Christian Kurrer ir kiti

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Paskyrimas – Priskyrimas prie lygio – Priskyrimo prie lygio įdarbinant pereinamojo laikotarpio taisyklės – Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis – Vienodo požiūrio principas“

Dalykas: Trys apeliaciniai skundai dėl 2010 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimų Magazzu prieš Komisiją (F‑126/06), Sotgia prieš Komisiją (F‑130/06) ir Kurrer prieš Komisiją (F‑139/06), kuriais siekiama, kad šie sprendimai būtų panaikinti.

Sprendimas: Atmesti apeliacinius skundus. Įpareigoti Christian Kurrer, Salvatore Magazzu ir Stefano Sotgia padengti savo pačių ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą šioje instancijoje. Įpareigoti Europos Sąjungos Tarybą padengti savo pačios bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Paskyrimas į lygį – Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema – Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalis; XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

2.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Paskyrimas į lygį – Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema – Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio

(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamento Nr. 723/2004)

3.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankamas motyvavimas – Tarnautojų teismo rėmimasis implicitiniais motyvais – Priimtinumas – Sąlygos

(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)

1.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalies tikslias ir aiškias nuostatas tiek perkėlimo į kitą kategoriją konkursu, tiek vidaus konkursu turi būti sudaryti galimybė tokio konkurso laimėtojui pakeisti kategoriją, o tokia galimybė paprastai nesudaroma laimėjus atvirą konkursą.

Iš tiesų griežtai pažodžiui aiškinant minėtą nuostatą reikia manyti būtent, kad, pirma, ji netaikoma laikiniesiems tarnautojams atviro konkurso laimėtojams, nes šiuo konkursu nesiekiama įdarbinti pakeičiant kategoriją ir, antra, jos tekste nepaliekama jokios diskrecijos administracijai ją aiškinti ir taikyti kitaip.

Be to, aiškinant minėtą nuostatą remiantis teleologiniu ir kontekstu pagrįstu metodu negalima paneigti šio vertinimo. Iš tiesų, jei ši išimtinė pereinamojo laikotarpio norma būtų taikoma laikiniesiems tarnautojams perkėlimo į kitą kategoriją konkurso arba vidaus konkurso laimėtojams, tuo būtų siekiama paskatinti šiuos tarnautojus dalyvauti tokiuose konkursuose, kad taptų pareigūnais kartu perkeliant į kitą kategoriją. Atviruose konkursuose, atvirkščiai, gali dalyvauti visi suinteresuotieji asmenys, net nepriklausantys institucijoms, todėl jie neskirti suderinti įdarbinimą su paskyrimu pareigūnu perkeliant į kitą kategoriją.

Šiomis aplinkybėmis nėra jokios priežasties manyti, kad teisės aktų leidėjas ketino įtvirtinti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka būtų taikoma laikiniesiems tarnautojams atviro konkurso laimėtojams.

(žr. 46, 48 ir 49 punktus)

Nuoroda:

1974 m. gruodžio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Van Belle prieš Tarybą, 176/73, Rink. p. 1361, 8 punktas.

2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reynolds prieš Parlamentą, T‑237/00, Rink. VT p. I‑A‑385 ir II‑1731, 101 punktas.

2.      Vienodo požiūrio principas pažeidžiamas, kai dvi asmenų, kurių faktinė ir teisinė padėtis iš esmės nesiskiria, grupės vertinamos skirtingai arba kai skirtinga padėtis vertinama vienodai. Taigi tarnautojams, kurių padėtis yra vienoda, turi būti taikomos tokios pačios taisyklės, ir Sąjungos teisės aktų leidėjas turi atsižvelgti į objektyvius sąlygų arba suinteresuotųjų asmenų padėties skirtumus. Be to, naudojimosi diskrecija srityje, pavyzdžiui, priimant pereinamojo laikotarpio taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti teisingą perėjimą nuo buvusios Pareigūnų tarnybos nuostatų sistemos prie naujosios, lygybės principo nesilaikoma, kai atitinkama institucija savavališkai arba akivaizdžiai netinkamai nustato skirtumus pagal nagrinėjamais teisės aktais siekiamus tikslus.

Todėl bendrojo lygybės principo laikymosi kontrolė yra teisės klausimas, o tai reiškia, kad Tarnautojų teismas yra kompetentingas patikrinti kiekvienos nagrinėjamos padėties panašumą. Šiuo klausimu siekiant teisingai nustatyti kiekvienos minėtos padėties panašumą reikia atsižvelgti į taikytinų teisės aktų tikslą.

Šiuo klausimu laikinųjų tarnautojų, laimėjusių konkursą užimti tos pačios kategorijos, kurioje jie jau dirbo, darbo vietą, padėtis nėra tokia pati kaip tarnautojų, laimėjusių konkursą, kuris skirtas tam, kad šie tarnautojai būtų perkelti į aukštesnę kategoriją, ar po kurio jie perkeliami, ir tai nulemia jų kilimą karjeros laiptais. Dėl aplinkybės, kad teisės aktų leidėjas, priėmęs Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalį, užtikrino, kad šie laikinieji tarnautojai išimties tvarka galėtų būti įdarbinti pareigūnais bandomajam laikotarpiui paskiriant į tokį lygį, kokiame jie dirbo galiojant ankstesnei kategorijai, šie tarnautojai nebus nepagrįstai ar aiškiai netinkamai išskirti, kiek tai susiję su teisės aktų leidėjo tikslais, palyginti su laikinaisiais tarnautojais, kurie po bendrojo konkurso įdarbinti pareigūnais į tą kategoriją, kurioje jau dirbo.

(žr. 54–56 punktus)

Nuoroda:

2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lindorfer prieš Tarybą, C‑227/04 P, Rink. p. I‑6767, 64 punktas; 2008 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Arcelor Atlantique ir Lorraine ir kt., C‑127/07, Rink. p. I‑9895, 26 punktas; 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Liuksemburgas prieš Parlamentą ir Tarybą, C‑176/09, Rink. p. I‑3727, 32 punktas.

2009 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo sprendimo Komisija prieš Bertolete ir kt., T‑359/07 P–T‑361/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑5 ir II‑B‑1‑21, 38 punktas ir nurodyta teismo praktika, 39, 43 ir paskesni punktai.

3.      Pagal Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį ir šio statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį Tarnautojų teismui tenkanti motyvavimo pareiga neįpareigoja šio teismo pateikti detalaus atsakymo į kiekvieną bylos šalių pateiktą argumentą. Taigi motyvavimas gali būti netiesioginis su sąlyga, kad jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, dėl ko buvo imtasi tokių priemonių, o apeliaciniam teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam priklausančią teisminę kontrolę. Tačiau ši pareiga negali būti aiškinama taip, jog Tarnautojų teismas privalo detaliai atsakyti į kiekvieną ieškovo nurodytą argumentą, ypač jei argumentas nepakankamai aiškus bei tikslus ir nepagrįstas detaliais įrodymais.

(žr. 72 punktą)

Nuoroda:

2010 m. sausio 21 d. Teisingumo Teismo nutarties Iride ir Iride Energia prieš Komisiją, C‑150/09 P, neskelbiamos Rinkinyje, 42 punktas; 2011 m. kovo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo ArcelorMittal Liuksemburgas prieš Komisiją ir Komisija prieš ArcelorMittal Liuksemburgą ir kt., C‑201/09 P ir C‑216/09 P, Rink. p. I‑2239, 78 punktas.

2009 m. birželio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo KrcovapriešTeisingumo Teismą, T‑498/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑35 ir II‑B‑1‑197, 34 punktas; 2010 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo Doktor priešTarybą, T‑248/08 P, 64 punktas ir nurodyta teismo praktika.