Language of document : ECLI:EU:T:2018:279

Byla T584/13

BASF Agro BV ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Augalų apsaugos produktai – Veiklioji medžiaga fipronilas – Patvirtinimo peržiūra – Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 21 straipsnis – Draudimas naudoti sėklas, apdorotas augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra atitinkamos veikliosios medžiagos, ir jomis prekiauti – Reglamento Nr. 1107/2009 49 straipsnio 2 dalis – Atsargumo principas – Poveikio vertinimas“

Santrauka – 2018 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Kriterijai – Komisijos reglamentas, kuriuo valstybės narės, išdavusios leidimus augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, įpareigojamos juos pakeisti arba panaikinti – Įmonės, gaminančios šią medžiagą ir ja prekiaujančios, ieškinys – Priimtinumas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Komisijos reglamentai Nr. 540/2011 ir 781/2013)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Komisijos reglamentas, kuriuo valstybės narės, išdavusios leidimus augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, įpareigojamos juos pakeisti arba panaikinti – Įmonės, gaminančios šią medžiagą ir ja prekiaujančios, ieškinys – Priimtinumas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Komisijos reglamentai Nr. 540/2011 ir 781/2013)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumo sąlygos – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Kelių ieškovų dėl to paties sprendimo pareikštas ieškinys – Vieno iš jų teisės pareikšti ieškinį turėjimas – Viso ieškinio priimtinumas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

4.      Visuomenės sveikatos apsauga – Rizikos vertinimas – Atsargumo principo taikymas – Apimtis – Rizikos ir pavojaus sąvokos – Rizikos lygio, laikytino nepriimtinu visuomenei, nustatymas – Atitinkamu teisės aktu paskirtos Sąjungos institucijos kompetencija

(SESV 191 straipsnio 2 dalis)

5.      Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūra – Patvirtinimo panaikinimas arba pakeitimas dėl patvirtinimo kriterijų netenkinimo – Komisijai tenkanti įrodinėjimo pareiga

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnis ir 21 straipsnio 3 dalis; Tarybos direktyva 91/414)

6.      Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Produktų, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, naudojimą ir pardavimą ribojančių priemonių priėmimas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Apimtis

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1107/2009)

7.      Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūra – Procedūros pradėjimas, esant naujų tyrimų, kuriuose keliamos abejonės dėl patvirtinimo kriterijų tenkinimo – Leistinumas – Naujų tyrimų sąvoka

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnis ir 21 straipsnio 1 dalis)

8.      Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūra – Valstybės narės pateiktas prašymas peržiūrėti, atsižvelgiant į naujas mokslo ir technikos žinias ir į stebėsenos duomenis – Stebėsenos duomenų sąvoka

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalis)

9.      Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūra – Valstybės narės pateiktas prašymas peržiūrėti, atsižvelgiant į naujas mokslo ir technikos žinias ir į stebėsenos duomenis – Komisijos diskrecija dėl peržiūros būtinybės

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalis)

10.    Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Produktų, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, naudojimą ir pardavimą ribojančių priemonių priėmimas – Išankstinis pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimas – Atsargumo principo taikymas – Apimtis

(SESV 191 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 8 konstatuojamoji dalis ir 1 straipsnio 4 dalis, 4 straipsnis, 21 straipsnio 3 dalis, 69 ir 70 straipsniai)

11.    Europos Sąjungos teisė – Principai – Atsargumo principas – Apimtis – Šio principo taikymo gairės – Veikimo ar neveikimo privalumų ir su tuo susijusių išlaidų nagrinėjimo tvarka

(SESV 191 straipsnio 2 dalis; Komisijos komunikato COM(2000)1 final 6.3.4 punktas)

12.    Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Produktų, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, naudojimą ir pardavimą ribojančių priemonių priėmimas – Išankstinis pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimas – Komisijos pareiga atlikti poveikio vertinimą – Neįvykdymas – Atsargumo principo pažeidimas

(SESV 11 straipsnis, 114 straipsnio 3 dalis ir 191 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1107/2009; Komisijos komunikato COM(2000)1 final 6.3.4 punktas)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 33, 35–42 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 44, 45 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 49 punktą)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 58, 59, 61, 62, 64–75 punktus)

5.      Iš Reglamento Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką reikšmingų nuostatų formuluotės ir struktūros matyti, kad iš principo būtent prašymo dėl patvirtinimo pateikėjui tenka pareiga įrodyti, jog įvykdytos to reglamento 4 straipsnyje nustatytos patvirtinimo sąlygos, kaip aiškiai numatyta Direktyvoje 91/414 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką.

Vis dėlto vykdydama peržiūrą iki patvirtinimo galiojimo laikotarpio pabaigos Komisija turi įrodyti, kad patvirtinimo sąlygos neįvykdytos. Iš tiesų būtent šalis, kuri remiasi tam tikra teisės nuostata (šiuo atveju – Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalimi), turi įrodyti, kad yra įvykdytos jos taikymo sąlygos. Šiuo aspektu pripažinimo, jog, nesant mokslo įrodymų, pagrįstos abejonės dėl Sąjungos lygmeniu patvirtintos veikliosios medžiagos nekenksmingumo gali pateisinti prevencinę priemonę, negalima prilyginti įrodinėjimo pareigos perkėlimui kitai šaliai. Vis dėlto Komisija įvykdo įrodinėjimo pareigą, jei nustato, kad atliekant pirminį patvirtinimą padaryta išvada, jog buvo tenkinami Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje numatyti patvirtinimo kriterijai, yra negaliojanti dėl vėlesnių teisinių ar techninių pokyčių.

Taigi Komisija teisės požiūriu pakankamai įvykdo jai pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį tenkančią įrodinėjimo pareigą, jei įrodo, kad atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, kuriais buvo sugriežtintos patvirtinimo sąlygos, tyrimų, atliktų siekiant suteikti pirminį patvirtinimą, duomenų nepakanka, kad būtų įvertinta visa rizika bitėms, susijusi su atitinkama veikliąja medžiaga, pavyzdžiui, dėl tam tikrų sąlyčio būdų. Pagal atsargumo principą iš tiesų reikalaujama panaikinti arba pakeisti veikliosios medžiagos patvirtinimą, esant naujų duomenų, dėl kurių tampa negaliojanti ankstesnė išvada, kad ši medžiaga atitinka Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje numatytus patvirtinimo kriterijus. Tokiomis aplinkybėmis Komisija, remdamasi įrodinėjimo teisės bendrąja sistema, gali apsiriboti rimtų ir įtikinamų įrodymų, kurie nepašalindami mokslo netikrumo leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad atitinkama veiklioji medžiaga atitinka minėtus patvirtinimo kriterijus, pateikimu.

(žr. 86, 89–91 punktus)

6.      Tam, kad Komisija galėtų veiksmingai siekti jai pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pavestų tikslų, ir, atsižvelgiant į tai, kad ji turi atlikti sudėtingus techninius vertinimus, šiai institucijai turi būti suteikta didelė diskrecija. Tai pasakytina, be kita ko, apie sprendimus dėl rizikos valdymo, kuriuos ji turi priimti, taikydama minėtą reglamentą.

Vis dėlto naudojimuisi šia diskrecija neturėtų būti netaikoma teisminė kontrolė. Šiuo aspektu atlikdamas šią kontrolę Sąjungos teismas turi patikrinti, ar buvo laikomasi procedūrinių normų, ar Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės buvo tikslios, ar vertinant šias aplinkybes nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ir ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais. Siekiant įrodyti, jog Komisija, vertindama sudėtingas faktines aplinkybes, padarė akivaizdžią klaidą, kuri gali pateisinti ginčijamo akto panaikinimą, ieškovo pateiktų įrodymų turi pakakti tam, kad šiame akte esantis faktinių aplinkybių vertinimas pasirodytų neįtikinamas. Jei atliekamas šis įtikinamumo nagrinėjimas, Sąjungos teismas neturi aktą priėmusio subjekto atlikto sudėtingų faktinių aplinkybių vertinimo pakeisti savuoju.

Be to, tuo atveju, kai institucija turi didelę diskreciją, Sąjungos teisinės sistemos suteiktų garantijų paisymo vykstant administracinėms procedūroms kontrolė yra labai svarbi. Tarp šių garantijų yra ir kompetentingos institucijos pareiga kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti visas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes ir pakankamai motyvuoti savo sprendimą. Taigi mokslinis rizikos vertinimas, kiek įmanoma išsamiau atliktas remiantis mokslo nuomonėmis, pagrįstomis profesionalumo, skaidrumo ir nepriklausomumo principais, yra svarbi procedūrinė garantija, kuria siekiama užtikrinti priemonių mokslinį objektyvumą ir išvengti savavališkų priemonių patvirtinimo.

(žr. 92-96 punktus)

7.      Tam, kad Komisija galėtų peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą, remiantis Reglamento Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 21 straipsnio 1 dalimi, pakanka, kad yra naujų tyrimų (t. y. tyrimų, į kuriuos Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ar Komisija dar neatsižvelgė atlikdama ankstesnį atitinkamos medžiagos vertinimą), kurių rezultatai, palyginti su žiniomis, turėtomis atliekant ankstesnį vertinimą, kelia susirūpinimą dėl to, ar tebetenkinamos Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytos patvirtinimo sąlygos, nesant reikalo šiuo etapu tikrinti, ar šis susirūpinimas iš tikrųjų pagrįstas, nes toks patikrinimas atliekamas tik per pačią peržiūrą.

Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog nebetenkinamos Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnio sąlygos, atsižvelgiant, be kita ko, į šiuo reglamentu siekiamą apsaugos tikslą, Komisija turi galėti inicijuoti nagrinėjimą, net jeigu abejonės, kurių sukėlė naujos mokslo ir technikos žinios, yra palyginti nedidelės. Vis dėlto tai nereiškia, kad atlikdama vertinimą Komisija turi visišką laisvę. Sąvokos „naujos mokslo ir technikos žinios“ negalima suprasti kaip susijusios tik su laiku – ji taip pat apima kokybinį elementą, kuris, beje, susijęs tiek su žinių pripažinimu „naujomis“, tiek su jų pripažinimu kaip „mokslo“. Vadinasi, Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalies taikymo apatinė riba nepasiekiama, jeigu „naujos žinios“ susijusios tik su paprasčiausiais ankstesnių žinių pakartojimais, naujomis tvirto pagrindo neturinčiomis prielaidomis, taip pat sąsajos su mokslu neturinčiais politiniais argumentais. Taigi „naujos mokslo ir technikos žinios“ turi turėti realią reikšmę vertinant, ar tebetenkinamos Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytos patvirtinimo sąlygos.

Be to, kiek tai susiję su ankstesnių mokslo ir technikos žinių lygio apibrėžimu, ankstesnis žinių lygis yra ne tas, kuris buvo iš karto prieš paskelbiant naujas žinias, o veikiau tas, kuris buvo atitinkamos medžiagos keliamos rizikos ankstesnio vertinimo dieną. Viena vertus, šis ankstesnis vertinimas yra pastovus referencinis kriterijus, nes jame aprašytos tuo metu turėtos žinios. Kita vertus, jei žinių naujumas būtų susijęs su žinių lygiu, buvusiu iš karto prieš jų paskelbimą, nebūtų galima atsižvelgti į mokslo ir techninių žinių laipsnišką kitimą – nebūtinai kiekvienas jo etapas kelia susirūpinimą, bet susirūpinimas gali atsirasti dėl jo kaip visumos.

(žr. 110–112, 114 punktus)

8.      „Stebėsenos duomenys“, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 21 straipsnio 1 dalį, – tai duomenys, surinkti realiai sklype panaudojus augalų apsaugo produktus, kurių sudėtyje yra pagal šį reglamentą patvirtintos medžiagos. Vadinasi, stebėsenos duomenų, kuriuos jos surinko vykdydamos priežiūros programą ir ne pagal ją, negalima prilyginti duomenims, gautiems atliekant tyrimus sklype, kiek tai susiję su jų tinkamumu pagrįsti mokslo išvadas dėl priežasties ir pasekmės ryšio buvimo ar nebuvimo. Sklype vykdomi tyrimai yra eksperimentiniai mokslo tyrimai, turintys aiškius parametrus ir apimantys kontrolinę grupę, o priežiūros tyrimai yra stebėjimo tyrimai (neintervenciniai), kurių parametrai neapibrėžti. Todėl šių dviejų tipų tyrimų metu gautų duomenų kokybė skiriasi, kiek tai konkrečiai susiję su jų tinkamumu pagrįsti išvadas, susijusias su stebimo reiškinio priežasčių ir pasekmių ryšiu arba su priežastinio ryšio nebuvimu, nesant stebimo reiškinio.

Vadinasi, nors priežiūros tyrimai gali atskleisti rizikos egzistavimo požymių, priešingai nei sklype vykdomi tyrimai, jie negali įrodyti rizikos nebuvimo.

(žr. 128, 132, 134, 136 punktus)

9.      Remiantis Reglamento Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 21 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, nors Komisija turi atsižvelgti į valstybės narės prašymą peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą, ji gali laisvai vertinti tai, ar tokia peržiūra turi būti atlikta, atsižvelgdama į turimas naujas mokslo žinias. Tai, beje, reiškia patvirtintų veikliųjų medžiagų gamintojų apsaugą nuo valstybių narių nepagrįstų ar net piktnaudžiaujant pateiktų prašymų atlikti peržiūrą.

Kiek tai susiję su stebėsenos duomenų vaidmeniu priimant sprendimą atlikti peržiūrą, šie duomenys minėtos pastraipos antrame sakinyje paminėti vien siekiant apibūdinti sąlygas, kuriomis valstybės narės gali prašyti peržiūrėti patvirtinimą, o ne sąlygas, taikomas Komisijai priimant sprendimą inicijuoti peržiūros procedūrą. Pastarosios įtvirtintos Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, kurioje numatyta tik tai, kad turi būti atsižvelgta į naujas mokslo ir technines žinias.

(žr. 137, 138 punktus)

10.    Be to, atsargumo principas nėra taikomas vien konkrečiais atvejais, kai neaišku, ar kyla rizika, bet juo galima remtis ir tada, kai rizikos egzistavimas yra atskleistas ir kai Komisija turi įvertinti, ar ši rizika yra priimtina ar net nuspręsti, kaip reikia reaguoti valdant riziką.

Kiek tai susiję su šio principo taikymu pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, kaip matyti iš jo 8 konstatuojamosios dalies ir 1 straipsnio 4 dalies, visos šio reglamento nuostatos grindžiamos atsargumo principu, siekiant užtikrinti, kad veikliosios medžiagos ar augalų apsaugos produktai nepakenktų, be kita ko, aplinkai. Tuo remiantis darytina išvada, kad bet kuris aktas, priimtas remiantis Reglamentu Nr. 1107/2009, ipso jure yra pagrįstas atsargumo principu. Šis pagrindas neatsiriboja Reglamento Nr. 1107/2009 69 ir 70 straipsniais, susijusiais su skubos procedūromis. Atsargumo principas turi būti taikomas vertinant minėto reglamento 4 straipsnyje, į kurį daromo nuoroda jo 21 straipsnio 3 dalyje, nustatytus patvirtinimo kriterijus.

(žr. 153, 154, 156 punktus)

11.    Komisijos komunikato dėl atsargumo principo 6.3.4 punkte numatyta, kad reikia atlikti naudos ir išlaidų, kuriuos lems veiksmai ar neveikimas, nagrinėjimą. Kita vertus, šio nagrinėjimo forma ir apimtis nėra nurodyti. Visų pirma tuo remiantis negalima daryti išvados, kad atitinkama institucija privalo inicijuoti konkrečią vertinimo procedūrą, per kurią, pavyzdžiui, parengiama formali raštiška vertinimo ataskaita. Be to, iš šio teksto matyti, kad institucija, kuri vadovaujasi atsargumo principu, turi didelę diskreciją dėl analizės metodų. Iš tiesų, nors komunikate nurodyta, kad į nagrinėjimą turėtų būti įtraukta ekonominė analizė, atitinkama institucija bet kuriuo atveju turi atsižvelgti ir į ne ekonominius veiksnius. Be to, aiškiai pabrėžiama, kad tam tikromis aplinkybėmis ekonominiai veiksniai turi būti laikomi mažiau reikšmingais už kitus labai svarbiais pripažintus interesus; kaip pavyzdys, aiškiai paminėti tokie interesai – aplinkos ir sveikatos apsauga.

Be to, nebūtina, kad sąnaudų ir pelno ekonominė analizė būtų atlikta remiantis tiksliu atitinkamų sąnaudų, susijusių su planuojamais veiksmais ar neveikimu, apskaičiavimu. Tokio tikslaus apskaičiavimo daugeliu atvejų neįmanoma atlikti, nes taikant atsargumo principą jo rezultatas priklauso nuo įvairių kintamųjų, kurie nėra žinomi. Iš tiesų, jei būtų žinomos visos neveikimo ar veiksmų pasekmės, nereikėtų vadovautis atsargumo principu, nes būtų galima priimti sprendimus remiantis tiksliais duomenimis. Apibendrinant pasakytina, kad Komunikato dėl atsargumo principo reikalavimai yra įvykdomi, jei atitinkama institucija iš tikrųjų žinojo teigiamas ir neigiamas ekonomines ir kitokio pobūdžio pasekmes, kurias gali lemti planuojami veiksmai ar neveikimas, ir jei į jas atsižvelgė priimdama savo sprendimą. Kita vertus, šios pasekmės nebūtinai turi būti išreikštos tiksliais skaičiais, jei to padaryti neįmanoma arba jei tam reikėtų neproporcingai didelių pastangų.

(žr. 162, 163 punktus)

12.    Tiesa, kad remiantis SESV 11 straipsniu ir 114 straipsnio 3 dalimi buvo pripažinta, jog taikant Reglamentą Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką aplinkos apsauga turi lemiamą reikšmę, palyginti su netgi didelėmis neigiamomis ekonominėmis pasekmėmis tam tikriems ūkio subjektams, todėl ji gali pateisinti neigiamas ekonomines pasekmes – ši formuluotė, beje, taip pat vartojama Komisijos komunikato dėl atsargumo principo 6.3.4 punkte.

Vis dėlto dėl bendro tokio principo patvirtinimo negalima teigti, kad teisės aktų leidėjas iš anksto naudojasi diskrecija ir taip Komisija atleidžiama nuo pareigos atlikti konkrečios priemonės naudos ir išlaidų analizę. Iš tiesų poveikio analizė susijusi su konkrečia rizikos valdymo priemone; taigi tokia analizė gali būti atlikta tik atsižvelgiant į konkrečias reikšmingas tam tikro atvejo aplinkybės, o ne bendrai ir iš anksto visiems normos taikymo atvejams. Todėl, kai nėra jokių rašytinių šios analizės įrodymų, nepakanka to, kad Komisijos narių kolegija žinojo apie kitą poveikio analizę, atliktą siekiant priimti ankstesnį sprendimą. Tai, kad nėra atlikta poveikio analizė, yra atsargumo principo pažeidimas.

Be to, Komunikato dėl atsargumo principo 6.3.4 punkte nurodyta pareiga atlikti poveikio analizę in fine yra tik konkreti proporcingumo principo išraiška. Todėl nėra pagrindo teigti, kad taikydama Reglamentą Nr. 1107/2009 Komisija neturi laikytis šio principo, bent jau kiek tai susiję su jo ekonomine dalimi. Teiginys, kad srityje, kurioje Komisija turi didelę diskreciją, ji turi teisę imtis priemonių neprivalėdama įvertinti privalumų ir trūkumų, nėra suderinamas su proporcingumo principu. Iš tiesų pripažinus administracijos diskreciją, neabejotinai atsiranda pareiga naudotis šia diskrecija ir atsižvelgti į visą šiuo aspektu reikšmingą informaciją. Tai juo labiau galioja taikant atsargumo principą, kai administracija priima teisės subjektų teises apribojančias priemones, remdamasi ne mokslo įrodymais, bet netikrumu: jei teisės subjektas turi pripažinti faktą, kad jam gali būti uždrausta vykdyti ekonominę veiklą, nors jis netgi nėra tikras, jog ji kelia nepriimtiną riziką, administracija bent jau privalo kiek įmanoma išsamiau įvertinti savo veiksmų pasekmes, palyginti su jos neveikimo galimomis pasekmėmis, įvairiems interesams.

(žr. 168–170, 173 punktus)