Byla T‑584/10
Mustafa Yilmaz
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo TEQUILA MATADOR HECHO EN MEXICO paraiška – Ankstesni žodiniai nacionaliniai ir tarptautiniai prekių ženklai MATADOR – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybės supainioti nebuvimas – Prekių panašumo nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas“
Santrauka – 2012 m. spalio 3 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
1. Bendrijos prekių ženklas – Registracijos procedūra – Prekių ženklo paraiškos atšaukimas, apribojimas ir pakeitimas – Prašymas apriboti prekių arba paslaugų sąrašą – Tvarka
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 43 straipsnio 1 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 13 taisyklė)
2. Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolė – Bendrojo Teismo atsižvelgimas į teisines ir faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos Tarnybos instancijose – Neįtraukimas
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnis)
3. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Atitinkamų prekių ar paslaugų panašumas – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)
4. Bendrijos prekių ženklas – Tarnybos sprendimai – Vienodo požiūrio principas – Gero administravimo principas – Ankstesnė Tarnybos praktika
5. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu – Vaizdinis prekių ženklas TEQUILA MATADOR HECHO EN MEXICO – Žodinis nacionalinis ir žodinis tarptautinis prekių ženklas MATADOR
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)
6. Bendrijos prekių ženklas – Tarnybos sprendimai – Teisėtumas – Ankstesnė Tarnybos praktika – Nediskriminavimo principas – Poveikio nebuvimas
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 19 punktą)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 33 punktą)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 43 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 59, 60 punktus)
5. Vidutinis Europos vartotojas negali supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, vaizdinio prekių ženklo TEQUILA MATADOR HECHO EN MEXICO, kurį prašyta įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą Nicos sutarties 33 klasės prekėms „tekila, sukurta Meksikoje, svaigieji kokteiliai su tekila, sukurti Meksikoje, ir tekilos likeriai, sukurti Meksikoje“, ir žodinio prekių ženklo MATADOR, anksčiau įregistruoto Vokietijoje, o vėliau kaip tarptautinio prekių ženklo galiojančio keliose Europos valstybėse, minėtos sutarties 32 klasės prekėms „alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai“.
Atsižvelgus į visus 2008 m. birželio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Coca-Cola prieš VRDT – San Polo (MEZZOPANE), T‑175/06, 63–69 punktuose išnagrinėtus svarbius veiksnius, kurie apibrėžia prekių tarpusavio ryšį, reikia laikyti, kad vynas ir alus nepanašūs tarpusavyje, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.
Dėl visų svarbių veiksnių, kurie apibūdina nagrinėjamu atveju turimų palyginti prekių tarpusavio ryšį, egzistuojantys skirtumai yra aiškesni ir svarbesni už tuos, kurie egzistuoja tarp alaus ir vyno ir kuriuos Teismas nustatė minėtoje byloje, taigi dėl šių skirtumų dar mažiau tikėtina, kad atitinkama visuomenė galėtų manyti, kad ta pati įmonė paraleliai gamina abi gėrimų rūšis ir jomis prekiauja.
Konkrečiai primintina, kad nors nagrinėjamu atveju turimos palyginti prekės priklauso tai pačiai bendrai gėrimų kategorijai, konkrečiai kalbant, svaigiųjų gėrimų kategorijai, pirmiausia skiriasi pagrindinės jų sudėtinės dalys, gamybos būdas, spalva, kvapas ir skonis, todėl atitinkamas vartotojas mano, kad šios prekės yra skirtingo pobūdžio. Paprastai šios prekės išdėstomos ne tuose pačiuose prekybos centro ir kitų gėrimams skirtų prekybos vietų skyriuose. Kalbant apie jų vartojimą, pabrėžtinas svarbus joms būdingas skirtumas: alus malšina troškulį, o svaigieji gėrimai, kuriems skirtas prašomas prekių ženklas, paprastai tokios savybės neturi. Nors iš tiesų šios prekės gali būti vartojamos tose pačiose vietose, tomis pačiomis aplinkybėmis ir tenkinti tą patį poreikį, pvz., pasimėgauti gėrimu valgant ar vartojant kaip aperityvą, ne mažiau svarbu, kad jos nepriklauso tai pačiai svaigiųjų gėrimų grupei ir kad vartotojas juos laiko skirtingomis prekėmis, kaip Sprendimo MEZZOPANE 66 punkte spręsdamas dėl alaus ir vyno nurodė Teismas.
Svaigiųjų kokteilių, kuriuos ruošiant maišomas alus ir kitas alkoholis, be kita ko, tekila, egzistavimas nepanaikina nurodytų prekių skirtumų, nes tai taikoma daugeliui gėrimų, kurie nėra panašūs.
Dėl šios aplinkybės aptariamos prekės netampa vienos kitas papildančiomis, ir taip yra dėl Sprendimo MEZZOPANE 67 punkte nurodytų priežasčių. Vienos kitas papildančios prekės yra tokios, tarp kurių egzistuoja glaudus ryšys ta prasme, jog viena yra būtina ar svarbi kitai naudoti. Nagrinėjamu atveju svaigieji gėrimai, kuriems skirtas prašomas prekių ženklas, nėra būtini ar svarbūs naudojant alų, ir atvirkščiai. Be to, bylos medžiagoje nėra jokios informacijos, kuria remiantis galima būtų padaryti išvadą, kad vienos iš šių prekių pirkėjui bus itin svarbu nusipirkti kitą iš šių prekių.
Kalbant apie nagrinėjamų prekių konkuravimą tarpusavyje, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas mano, jog šis konkuravimas daug mažesnis už tą, kuris, kalbant apie vyną ir alų, nustatytas Sprendimo MEZZOPANE 68 punkte. Teismo pripažinimas Sprendimo MEZZOPANE 68 punkte, kad tarp vyno ir alaus yra tam tikras konkurencinis ryšys, buvo grindžiamas aplinkybe, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą kitose nei su prekių ženklu susijusioje srityse, vynas ir alus tam tikra prasme yra skirti tenkinti tokius pačius poreikius, todėl reikia pripažinti, kad jie kažkiek vienas kitą pakeičia. Vis dėlto Teisingumo Teismas pažymėjo, kaip tai yra padaręs ir Bendrasis Teismas, kad atsižvelgiant į didelius vyno kokybės, todėl ir kainų skirtumus, esminis konkurencinis santykis tarp alaus, kuris yra populiarus ir plačiai vartojamas gėrimas, bei vyno turi būti nustatytas atsižvelgiant į geriausiai plačiajai visuomenei prieinamus vynus, kurie paprastai yra silpniausi ir pigiausi. Tačiau svaigieji gėrimai, kuriems skirtas prašomas prekių ženklas, paprastai yra daug silpnesni ir pigesni nei „plačiajai visuomenei geriausiai prieinami vynai“, todėl Teisingumo Teismo atliktas vertinimas negali būti pritaikytas šioje byloje.
(žr. 49, 51, 54–57 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 61, 62 punktus)