TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. rugsėjo 29 d.
Byla F‑56/05
Peter Strobl
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Paskyrimas – Kandidatai, įrašyti į rezervo sąrašą prieš įsigaliojant naujiems Pareigūnų tarnybos nuostatams – Priskyrimas prie lygio taikant mažiau palankias naujas taisykles – Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnis – Teisėti lūkesčiai – Lygybės principas – Diskriminacija dėl amžiaus“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo P. Strobl prašo panaikinti 2004 m. spalio 7 d. Komisijos sprendimą, kuriuo jis priskirtas prie A*6 lygio.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taryba, į bylą įstojusi šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Įdarbinimas – Paskyrimas į lygį – Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema – Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio
(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)
2. Pareigūnai – Įdarbinimas – Paskyrimas į lygį – Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema – Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies c punktas ir 31 straipsnis, XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis)
3. Pareigūnai – Įdarbinimas – Paskyrimas į lygį – Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema – Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio pirma pastraipa ir 29 straipsnio 1 dalis, XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)
4. Pareigūnai – Įdarbinimas – Paskyrimas į lygį – Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema – Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio – Viešų konkursų laimėtojai, įdarbinti nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. – Naujų nuostatų taikymas – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 3 straipsnis, XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 2 dalis)
5. Pareigūnai – Paskyrimas – Lygio ir pareigų atitiktis – Paskyrimas į aukštesnio lygio darbo vietą – Teisė į priskyrimą prie lygio iš naujo – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis ir 62 straipsnio pirma pastraipa)
1. Pareigūnas, siekdamas užginčyti naujos teisės normos teisėtumą, negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu srityje, kurioje teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją vertinti Pareigūnų tarnybos nuostatų reformos būtinumą. Be to, teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma kiekvienam asmeniui, kurio padėtis tokia, kad galima manyti, jog Bendrijos institucija sukėlė jam pagristų vilčių, suteikusi konkrečių garantijų besąlygiškos ir neprieštaringos informacijos, pateiktos leistinuose ir patikimuose šaltiniuose, forma, tačiau šio principo pažeidimu negalima remtis tuo atveju, kai administracija nesuteikė konkrečių garantijų.
Tiesa, kad teisėti lūkesčiai, jog bus palikti galioti seni Pareigūnų tarnybos nuostatų kriterijai dėl priskirimo prie lygio, prireikus galėjo tapti tiksliomis ir neprieštaringomis garantijomis šia prasme. Tačiau toks teisėtas lūkestis niekaip negali būti pateisinamas, jeigu atsirado dėl tariamai netikslios informacijos, kad rengiami nauji Pareigūnų tarnybos nuostatai, ypač esant visoms abstrakčioms užuominoms apie priskyrimą prie lygių įdarbinant.
(žr. 39 ir 44 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, T‑58/05, 9, 13 ir 98 punktai.
2. Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalimi dėl jos kaip pereinamojo laikotarpio nuostatos specialaus pobūdžio nukrypstama nuo bendrųjų normų, kurios įtvirtintos pastoviose Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatose, todėl šis straipsnis neprieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies c punktui arba 31 straipsniui.
Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis negalioja atgaline data ir ja nepažeidžiamos prieš 2004 m. gegužės 1 d. paskelbtų konkursų laimėtojų tariamai įgytos teisės.
(žr. 45 ir 46 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2008 m,. gruodžio 22 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, C‑443/07 P, 62 ir 101 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją 48 ir kiti punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo De Luca prieš Komisiją, F‑20/06, 86 punktas.
3. Vykdydamas Pareigūnų tarnybos nuostatų reformą teisės aktų leidėjas galėjo nustatyti, kad konkursų laimėtojai, kuriuos iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo numatyta įdarbinti nustatant A 7 lygį, dabar turi būti įdarbinami nustatant A*6 lygį, ir kartu sumažinti šiems lygiams nustatytus darbo užmokesčius.
Tai atlikdamas teisės aktų leidėjas nepažeidė lygybės principo ir ypač bet kokios diskriminacijos dėl amžiaus draudimo, nes Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies lygių atitikties lentelė ir mėnesinių bazinių darbo užmokesčių lentelė akivaizdžiai neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su suinteresuotųjų asmenų amžiumi.
Be to, remiantis taisykle, kuri išplaukia iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio pirmos pastraipos ir 29 straipsnio 1 dalies, pagal kurią pareigų lygis nustatomas atsižvelgiant į jų pobūdį, svarbą ir apimtį, kad ir kokia būtų suinteresuotųjų asmenų kvalifikacija, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies lygių atitikties lentelėje bazinis A*5 lygis atskiriamas nuo aukštesnio A*6 lygio, siekiant atsižvelgti į šio lygio pareigoms užimti reikalaujamą patirtį.
Todėl Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalyje Paskyrimų tarnybai numatyta pareiga atsižvelgti į tarnybos interesą objektyviai nustatant darbo vietų, į kurias įdarbinama, lygį.
(žr. 54 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Ryan prieš Audito Rūmus, T‑121/97, 98 ir 104 punktai; 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Campoli prieš Komisiją, T‑135/05, 105 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. birželio 19 d. Sprendimo Davis ir kt. prieš Tarybą, F‑54/06, 81 punktas.
4. Neužkertant kelio bet kokiai teisės aktų evoliucijai, lygybės principu negalima apriboti teisės aktų leidėjo laisvės bet kuriuo momentu daryti Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimus, kurie, jo manymu, atitinka tarnybos interesą, net ir tuomet, kai šios nuostatos atrodo esančios mažiau palankios pareigūnams negu ankstesnės.
Be to, kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 3 straipsnio, pareigūno paskyrimo pagrindas yra vienašalis Paskyrimų tarnybos aktas, ir tik priėmus tokį sprendimą konkurso laimėtojas gali reikalauti suteikti pareigūno statusą, todėl ir taikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų normas.
Pareigūnai, įdarbinti nuo 2004 m. gegužės 1 d., galėjo būti teisėtai priskirti prie lygio tik taikant tą dieną galiojusius naujus kriterijus. Pereinamuoju laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. šie kriterijai buvo nustatyti Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalyje.
Be to, ginčijamo akto teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, buvusias jį priimant, ir remdamasi tarnybos poreikiais Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją nustatyti leidimo dalyvauti konkursuose sąlygas. Todėl pareigūnas negali teigti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalimi pažeidžiamas lygybės principas vien dėl to, kad, atsižvelgiant į tarnybos poreikius, konkursai dėl pareigūnų įdarbinimo juos priskiriant prie aukštesnių lygių nei jo buvo organizuojami po pareigūnų tarnybos nuostatų reformos. Tie patys argumentai taikytini tam, kad laisvos darbo vietos konkrečiose srityse buvo skirtos kandidatams, turėjusiems aukštesnį lygį nei suinteresuotojo asmens.
Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalyje institucijoms numatyta galimybė įdarbinti pareigūnus, kaip juristus lingvistus, priskiriant juos prie A*7 lygio paaiškinama jų ypatinga padėtimi darbo rinkoje ir, be kita ko, sunkumais, su kuriais juos įdarbindamos gali susidurti institucijos.
Galiausiai Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis arba jos pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas nėra diskriminaciniai pareigūnų, kurie pradėjo karjerą Europos Sąjungoje būdami jaunesni nei suinteresuotasis asmuo, atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis per visą karjerą tęsiasi padariniai to, kad iš pradžių priskiriant prie lygio nebuvo atsižvelgta į visą įgytą patirtį prieš įdarbinant institucijoje. Tokiu atveju darbo vietai, į kurią įdarbinama, naudinga patirtis yra objektyviai nustatoma, kai atsižvelgiant į tarnybos poreikius pranešime apie konkursą nurodomas šių darbo vietų lygis, o nustatydama šią naudingą patirtį administracija siekia teisėto tikslo ir nediferencijuoja neobjektyviai arba akivaizdžiai neadekvačiai. Be to, atsižvelgiant į Europos viešosios tarnybos tikslą asmenų, kurie dirbo pareigūnais, padėtis iš esmės nėra panaši į asmenų, kurie įgijo patirties už institucijos ribų, padėtį. Iš tiesų, skirtingai nei asmenys iš išorės, pareigūnai paprastai yra įgiję tinkamos institucijai patirties, nes jie jau įrodė savo tinkamumą vykdyti jos užduotis taikant Europos administracinės organizacijos taisykles ir darbo santykius, numatytus Pareigūnų tarnybos nuostatuose, be kita ko, subordinacijos, vertinimo ir drausmės srityje, daugiakultūrėje ir įvairių tradicijų aplinkoje.
(žr. 79, 81, 82 ir 87 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Campoli prieš Komisiją 105 punktas; minėto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją 86 ir 113 punktai; 2006 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Heus prieš Komisiją, T‑173/05, 43, 44 ir 52 punktai; 2001 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Van Huffel prieš Komisiją, T‑142/00, 52 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. birželio 15 d. Sprendimo Mc Sweeney ir Armstrong prieš Komisiją, F‑25/05, 39 punktas; 2007 m. gegužės 3 d. Nutarties Bracke prieš Komisiją, F‑123/05, 51 ir 56 punktai; minėto Sprendimo Davis ir kt. prieš Tarybą 81 punktas.
5. Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalies ir 62 straipsnio pirmos pastraipos, pagal kurias pareigūnas turi teisę į jo lygį ir pakopą atitinkantį darbo užmokestį, matyti, kad, nustačius lygį ir kartu pareigūno darbo užmokesčio dydį, jam negali būti patikėtos šio lygio neatitinkančios pareigos. Kitaip tariant, lygis ir darbo užmokestis, į kurį turi teisę pareigūnas, apibrėžia užduotis, kurios jam gali būti paskirtos. Todėl lygio ir pareigų atitikties principas taip pat suteikia teisę kiekvienam pareigūnui atsisakyti užimti jo lygio neatitinkančią darbo vietą ir dėl to galiausiai atsisakyti užimti jo darbo užmokesčio neatitinkančias pareigas.
Net jei pareigūnas sutinka vykdyti aukštesnio lygio pareigas, remiantis lygio ir pareigų atitikties principu, neatsiranda jokios pareigūno teisės, kad jo pareigos būtų priskirtos prie aukštesnio lygio.
(žr. 90 ir 92 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. gegužės 7 d. Sprendimo Jongen prieš Komisiją, T‑18/90, 27 punktas; 2002 m. kovo 20 d. Sprendimo LR AF 1998 prieš Komisiją, T‑23/99, 367 punktas; 2005 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gorostiaga Atxalandabaso prieš Parlamentą, T‑146/04, 141 punktas.