Sujungtos bylos C‑8/15 P–C‑10/15 P
Ledra Advertising Ltd ir kt.
prieš
Europos Komisiją
ir
Europos Centrinį Banką (ECB)
„Apeliacinis skundas – Paramos Kipro Respublikos stabilumui programa – 2013 m. balandžio 26 d. Kipro Respublikos ir Europos stabilumo mechanizmo sudarytas Susitarimo memorandumas dėl specialių ekonominės politikos sąlygų – Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko funkcijos – Deliktinė Europos Sąjungos atsakomybė – SESV 340 straipsnio antra pastraipa – Sąlygos – Pareiga užtikrinti šio susitarimo memorandumo suderinamumą su Sąjungos teise“
Santrauka – 2016 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
1. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Paprastas pagrindų ir argumentų, pateiktų Bendrajame Teisme, pakartojimas – Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo atlikto Sąjungos teisės aiškinimo arba taikymo ginčijimas – Priimtinumas
(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktas ir 169 straipsnio 2 dalis)
2. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Ekonominės politikos koordinavimas – Europos stabilumo mechanizmas – Susitarimo memorandumo sudarymas su valstybe nare – Priskyrimas Komisijai ir Europos Centriniam Bankui – Netaikymas
(Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties 13 straipsnio 3 dalis)
3. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Ekonominės politikos koordinavimas – Europos stabilumo mechanizmas – Naujų uždavinių priskyrimas Komisijai ir Europos Centriniam Bankui – Reikšmės šioms institucijoms pagal ES ir ESV sutartis priskirtiems įgaliojimams nebuvimas – Galimybė nurodyti minėtų uždavinių įgyvendinimo neteisėtumą ieškinyje dėl žalos atlyginimo
(ESS 17 straipsnio 1 dalis; SESV 263, 268 straipsniai ir 340 straipsnio antra ir trečia pastraipos; Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties 13 straipsnio 3 ir 4 dalys)
4. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Ekonominės politikos koordinavimas – Europos stabilumo mechanizmas – Susitarimo memorandumo sudarymas su valstybe nare – Komisijos pareiga užtikrinti memorandumo suderinamumą su Sąjungos teise
(ESS 17 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija; Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties 13 straipsnio 3 ir 4 dalys)
5. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Ekonominės politikos koordinavimas – Europos stabilumo mechanizmas – Susitarimo memorandumo, kuriame numatytas nacionalinio banko negarantuojamų indėlių konvertavimas į akcijas ir laikinas kitų negarantuojamų šio banko indėlių įšaldymas, sudarymas – Nepagrįstas indėlininkų nuosavybės teisės apribojimas – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis; Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties 12 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 34–38 punktus)
2. Toks Komisijos ir Europos Centrinio Banko dalyvavimas, kaip numatyta Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties 13 straipsnio 3 dalyje, procedūroje, kuriai baigiantis su valstybe nare pasirašomas susitarimo memorandumas, neleidžia jo laikyti šių institucijų aktu. Iš tiesų, pagal minėtą sutartį Komisijai ir ECB pavestos funkcijos, kad ir kokios svarbios jos yra, neapima kompetencijos priimti sprendimus. Be to, šių dviejų institucijų atliekami veiksmai pagal tą pačią sutartį įpareigoja tik Europos stabilumo mechanizmą.
(žr. 52 ir 53 punktus)
3. Tai, kad viena ar kelios Sąjungos institucijos gali atlikti tam tikrą vaidmenį įgyvendinant Europos stabilumo mechanizmą, nepakeičia jo aktų, nepatenkančių į Sąjungos teisinę sistemą, pobūdžio. Tačiau, nors tokia išvada gali turėti įtakos ieškinio dėl panaikinimo, kurį galima pareikšti remiantis SESV 263 straipsniu, priimtinumo sąlygoms, ji nepanaikina galimybės kaltinti Komisijos ir Europos Centrinio Banko neteisėtais veiksmais, tam tikrais atvejais susijusiais su susitarimo memorandumo priėmimu Europos stabilumo mechanizmo vardu, siekiant pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal SESV 268 straipsnį ir 340 straipsnio antrą ir trečią pastraipas.
Šiuo aspektu Komisija, vykdydama Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartyje jai numatytus uždavinius, privalo, kaip numatyta tos sutarties 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse, kontroliuoti minėto mechanizmo sudarytų susitarimo memorandumų suderinamumą su Sąjungos teise. Todėl ši institucija pagal minėtą sutartį išsaugo Sutarčių sergėtojos vaidmenį, numatytą ESS 17 straipsnio 1 dalyje, o tai reiškia, kad ji neturėtų pasirašyti susitarimo memorandumo, jeigu ji abejotų jo suderinamumu su Sąjungos teise.
(žr. 54, 55, 58 ir 59 punktus)
4. Nors, žinoma, valstybės narės neįgyvendina Sąjungos teisės pagal Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį, o tai reiškia, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija joms netaikytina šiomis aplinkybėmis, Chartija taikytina Sąjungos institucijoms, įskaitant atvejus, kai jos veikia už Sąjungos teisinės sistemos ribų. Be to, priimant susitarimo memorandumą, sudarytą tarp Europos stabilumo mechanizmo ir valstybės narės, Komisija pagal ESS 17 straipsnio 1 dalį, kurioje jai numatytas bendras uždavinys prižiūrėti Sąjungos teisės taikymą, ir pagal minėto mechanizmo steigimo sutarties 13 straipsnio 3 ir 4 dalis, kuriomis ji įpareigota kontroliuoti Europos stabilumo mechanizmo sudarytų susitarimo memorandumų atitiktį Sąjungos teisei, privalo užtikrinti, kad toks memorandumas būtų suderinamas su Chartijoje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis.
(žr. 67 punktą)
5. Dėl susitarimo memorandumo, sudaryto tarp valstybės narės ir Komisijos Europos stabilumo mechanizmo vardu, reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į bendrą tikslą užtikrinti euro zonos bankų sistemos stabilumą ir į neišvengiamą finansinių nuostolių riziką, kurią būtų patyrę dviejų atitinkamų valstybės narės bankų indėlininkai šių bankų bankroto atveju, į priemones, numatančias, be kita ko, kad nacionalinis bankas perims kito nacionalinio banko garantuojamus indėlius, kad pirmojo banko negarantuojami indėliai bus konvertuoti į akcijas, suteikiančias visas balsavimo teises ir teisę gauti dividendų, ir kad kita dalis šių negarantuojamų indėlių bus laikinai įšaldyta, tokios priemonės nėra neproporcingi ir neleistini veiksmai, keliantys grėsmę pačiai indėlininkų nuosavybės teisės esmei. Todėl jos negali būti laikomos nepagrįstais šios teisės, užtikrinamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalimi, apribojimais.
(žr. 71, 73–75 punktus)