2009 m. rugsėjo 24 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją

(Byla T-379/09)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato F. Arena

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti 2009 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą C (2009) 5497 dėl valstybės pagalbos, kurią Italija suteikė šiltnamių augintojams pagal pagalbos schemas Nr. C 6/2004 (ex NN 70/01) ir C 5/2005 (ex NN 71/04) (atleidimas nuo akcizo mokesčio už šiltnamių šildymui naudojamus degalus).

Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Italijos vyriausybė pateikė ieškinį Europos Bendrijų pirmosios instancijos teisme dėl 2009 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimo C (2009) 5497 dėl valstybės pagalbos, kurią Italija suteikė šiltnamių augintojams pagal pagalbos schemas Nr. C 6/2004 (ex NN 70/01) ir C 5/2005 (ex NN 71/04) (atleidimas nuo akcizo mokesčio už šiltnamių šildymui naudojamus degalus).

Ieškiniui pagrįsti nurodomi penki pagrindai.

Savo pirmuoju pagrindu ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, nes nagrinėjamos teisės nuostatos, kurios laikomos su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba, nėra atrankinio pobūdžio, kadangi bet kuris žemės ūkio veiklos vykdytojas gali naudotis lengvatiniu akcizo mokesčio už šiltnamių šildymui naudojamus degalus tarifu, o kultūrų auginimas šiltnamiuose iš esmės skiriasi nuo auginimo natūraliomis sąlygomis, nes pastaruoju atveju nepatiriama su degalais ir šildymu susijusių gamybos sąnaudų.

Savo antruoju pagrindu ieškovė teigia, kad pažeista EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis ir papildomai nurodo, kad nagrinėjamos teisės nuostatos visiškai neiškraipo konkurencijos. Savo teiginiams pagrįsti ieškovė taip pat remiasi Bendrijos 2007-2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairėmis, kurių 167 punkte aiškiai nurodyta, kad panaikinus arba sumažinus mokestį už pirminėje žemės ūkio gamyboje naudojamus variklių degalus nebus iškreipta konkurencija atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos ūkiai yra nedidelės struktūros.

Trečiuoju pagrindu ieškovė nurodo motyvavimo stoką tariamo konkurencijos iškraipymo atžvilgiu.

Savo ketvirtuoju pagrindu ieškovė nurodo Direktyvos 92/81/EB¹ 8 straipsnio, Direktyvos 2003/96/EB² 15 straipsnio ir EB sutarties 33, 36 ir 87 straipsnių pažeidimą. Visų pirma nurodoma, kad išimtys buvo aiškiai numatytos minėtose direktyvose ir kad bet kuriuo atveju siekiant įvertinti, ar nagrinėjamos nuostatos yra suderinamos su Bendrijos teise, reikia atsižvelgti ne tik į konkurenciją reglamentuojančias taisykles, bet visų pirma į bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas. Šiuo atžvilgiu teigiama, kad vietoj konkurencijos taisyklių turėtų būti taikomos bendrąją žemės ūkio politiką reglamentuojančios nuostatos. Todėl, kadangi ginčijamos priemonės atitinka Sutarties 33 straipsnyje išvardytus tikslus, negalima teikti pirmenybės valstybės pagalbos taisyklių taikymui.

Savo penktuoju ir paskutiniu pagrindu ieškovė teigia, kad pažeista EB sutarties 87 straipsnio 3 dalis ir bet kuriuo atveju tvirtina, kad taikytina minėtoje taisyklėje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata, konkrečiai nurodydama taikytiną nukrypti leidžiančią nuostatą siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą, kaip numatyta 2000 m. Bendrijos gairių dėl pagalbos žemės ūkio sektoriuje 3.5 punkte.

____________

¹ - 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 12).

² - 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 405).