BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. spalio 8 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Erdvinio Bendrijos prekių ženklo paraiška – Žaidimų dėžės forma – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas – Pareiga motyvuoti – Teisė būti išklausytam – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis“
Byloje T‑547/13
Rosian Express SRL, įsteigta Mediaše (Rumunija), atstovaujama advokatų E. Grecu ir A. Tigau,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą V. Melgar ir A. Geavela,
atsakovę,
dėl 2013 m. liepos 11 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 797/2013‑5), susijusio su paraiška įregistruoti erdvinį žymenį, kurį sudaro žaidimų dėžės forma, kaip Bendrijos prekių ženklą,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai M. Kancheva ir C. Wetter (pranešėjas),
kancleris I. Dragan, administratorius
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. spalio 8 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2014 m. vasario 7 d.,
susipažinęs su dubliku, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2014 m. balandžio 24 d.,
įvykus 2015 m. gegužės 21 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2012 m. rugsėjo 11 d. ieškovė Rosian Express SRL pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis erdvinis žymuo:
3 Prekės, kurioms buvo prašyta registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 28 ir 35 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:
– 28 klasė: „Žaidimai ir žaislai; gimnastikos ir sporto reikmenys, nepriskirti prie kitų klasių; Kalėdų eglučių puošmenos“;
– 35 klasė: „Reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla“.
4 2013 m. vasario 1 d. ekspertas, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu ir 2 dalimi, atmetė registracijos paraišką dėl „žaidimų ir žaislų“, priskiriamų prie 28 klasės.
5 2013 m. kovo 28 d. ieškovė pagal Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsnius dėl eksperto sprendimo pateikė apeliaciją VRDT.
6 2013 m. liepos 11 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) penktoji VRDT Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją motyvuodama tuo, kad, palyginti su nagrinėjamomis prekėmis, erdvinis žymuo, kurį buvo prašoma įregistruoti kaip Bendrijos prekės ženklą, neturi skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
Šalių reikalavimai
7 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą ir nurodyti įregistruoti prašomą įregistruoti prekių ženklą visoms nurodytoms prekėms ir paslaugoms,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
8 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
9 Ieškovė nurodo du pagrindus: pirmasis susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, o antrasis, kuris buvo nurodytas dubliko pateikimo etape, susijęs su pareigos motyvuoti ir teisės būti išklausytam, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 75 straipsnį, pažeidimu.
10 Bendrasis Teismas mano esant tinkama pirmiausia nagrinėti antrąjį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pažeidimu.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pažeidimu
11 Ieškovė pirmiausia teigia, kad Apeliacinė taryba pažeidė savo pareigą nurodyti motyvus. Šiuo klausimu ji remiasi dviem argumentais. Pirma, ginčijamame sprendime nepaaiškinta, su kokiomis formomis buvo lyginamas prašomas įregistruoti prekių ženklas siekiant nustatyti, kad jis neturi skiriamojo požymio. Antra, taip pat nebuvo nurodyta, į kurią atitinkamą visuomenę buvo atsižvelgta vertinat prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį pažymį.
12 Antra, ieškovė iš esmės teigia, kad Apeliacinė taryba pažeidė jos teisę būti išklausytai. Iš tiesų ji teigė, kad Apeliacinė taryba savo sprendimą grindė interneto svetainėse esančia informacija, nors jos turinys nuo eksperto arba Apeliacinės tarybos atlikto tyrimo buvo pakeistas arba galėjo būti pakeistas.
13 Iš pradžių reikia priminti, kad ieškovė tik dubliko pateikimo etape nurodė pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pažeidimu. Tačiau primintina, kad iš teismo praktikos matyti, jog motyvų nenurodymas arba jų trūkumas yra „viešosios tvarkos“ pagrindas, kurį savo iniciatyva turi nurodyti Sąjungos teismas [1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink., EU:C:1998:154, 67 punktas ir 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Tubes Radiatori / VRDT – Antrax It (Radiateur), T‑315/12, EU:T:2014:115, 96 punktas]. Toks pagrindas gali būti nagrinėjamas bet kurioje proceso stadijoje (1997 m. vasario 20 d. Sprendimo Komisija / Daffix, C‑166/95 P, Rink., EU:C:1997:73, 25 punktas).
14 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnį VRDT sprendimai grindžiami tiktai tokiais motyvais, dėl kurių šalys galėjo pateikti atsiliepimus.
15 Pareiga motyvuoti yra tokios pačios apimties kaip ir iš SESV 296 straipsnio kylanti pareiga, pagal kurią akto autoriaus argumentai turi atsispindėti aiškiai ir nedviprasmiškai. Tokia pareiga turi dvejopą tikslą: pirma, leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimą pagrindžiančias priežastis siekiant apginti savo teises ir, antra, suteikti Sąjungos teismui galimybę vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę (2010 m. gegužės 19 d. Sprendimo Zeta Europe / VRDT (Superleggera), T‑464/08, EU:T:2010:212, 47 punktas ir 2014 m. gegužės 21 d. Sprendimo Eni / VRDT – Emi (IP) (ENI), T‑599/11, EU:T:2014:269, 29 punktas).
16 Iš ginčijamo sprendimo 12 punkto matyti, kad Apeliacinė taryba pirmiausia rėmėsi atitinkamo sektoriaus, šiuo atveju stalo žaidimų ir žaislų sektoriaus, normomis ir įpročiais, kad nustatytų, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Iš šio punkto taip pat matyti, kad žaidimo pateikimas ir medinė pakuotė yra šiame sektoriuje įprastos formos ir medžiagos.
17 Ginčijamo sprendimo 13 punkte Apeliacinė taryba pažymi, kad siekdama nustatyti prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį požymį ji gali remtis žinomais faktais.
18 Ginčijamo sprendimo 14 punkte pavartodama žodžių junginį „[b]et kuriuo atveju“ Apeliacinė taryba netiesiogiai nurodo interneto svetaines, kuriose prekiaujama tapačiomis prekėmis, ir patikslina, jog „pati pareiškėja pripažino, kad internetinė paieška leido nustatyti dvi prekes, kurių forma tapati tai, dėl kurios pateikta paraiška“.
19 Taigi, darytina išvada, kad iš ginčijamo sprendimo išplaukia, jog Apeliacinė taryba, remdamasi žinomais faktais, laikėsi nuomonės, kad medinė pakuotė ir prašomo įregistruoti prekių ženklo forma įprastai naudojamos atitinkamame sektoriuje, todėl prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio. Todėl sprendimas motyvuotas taip, kad ieškovė žinotų motyvus, o Bendrasis Teismas galėtų vykdyti savo priežiūrą.
20 Dėl tariamo atitinkamos visuomenės ir jos pastabumo lygio apibrėžčių nebuvimo primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką pareiga motyvuoti yra esminis procedūros reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo. Tai, kad motyvai galbūt yra klaidingi, nereiškia, kad jų nėra (2011 m. gegužės 17 d. Sprendimo Diagnostiko kai Therapeftiko Kentro Athinon « Ygeia » / VRDT (υγεία), T‑7/10, EU:T:2011:221, 59 punktas ir 2012 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Duscholux Ibérica / VRDT – Duschprodukter i Skandinavien (duschy), T‑295/11, EU:T:2012:420, 41 punktas).
21 Konstatuotina, kad atitinkama visuomenė ir jos pastabumo lygis buvo aiškiai apibrėžti ginčijamo sprendimo 11 punkte (žr. paskesnį 42 punktą) ir kad pati ieškovė teismo posėdyje pripažino, jog ginčijo šios apibrėžties pagrįstumą.
22 Darytina išvada, kad, nepažeidžiant apibrėžties pagrįstumo tyrimo, kuris bus atliktas remiantis pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su atitinkama visuomene ir jos pastabumo lygiu.
23 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia nuspręsti, priešingai, nei mano ieškovė, kad Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis, pagal kurį VRDT sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai, nebuvo pažeistas.
24 Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio antrame sakinyje įtvirtintas, kiek tai susiję su Bendrijos prekių ženklų teise, bendrasis teisės į gynybą apsaugos principas, kuris apima teisę būti išklausytam. Pagal šį bendrąjį Sąjungos teisės principą asmenims, kuriems skirti valdžios institucijų sprendimai, turintys didelį poveikį jų interesams, turi būti suteikta galimybė tinkamai išreikšti nuomonę (2007 m. vasario 7 d. Sprendimo Kustom Musical Amplification / VRDT (Gitaros forma), T‑317/05, Rink., EU:T:2007:39, 26 punktas).
25 Remiantis šia nuostata, VRDT apeliacinė taryba savo sprendimą gali grįsti tik tokiomis faktinėmis ar teisinėmis aplinkybėmis, dėl kurių šalys galėjo pateikti atsiliepimus. Taigi tokiu atveju, kai Apeliacinė taryba savo iniciatyva renka sprendimui pagrįsti skirtą faktinę medžiagą, ji privalo ją pateikti šalims, kad šios galėtų pateikti atsiliepimus (2004 m. spalio 21 d. Sprendimo KWS Saat / VRDT, C‑447/02 P, Rink., EU:C:2004:649, 42 ir 43 punktai).
26 Šiuo klausimu konstatuotina, kaip tai matyti iš šio sprendimo 16–19 punktų, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas ne nagrinėjamų interneto svetainių turiniu, bet žinomais faktais. Todėl reikia atmesti kaltinimą, grindžiamą teisės būti išklausytam pažeidimu.
27 Be to, iš eksperto sprendimo matyti, kad jis į sprendimą įtraukė prekių, kurias laikė tapačiomis prašomam įregistruoti prekių ženklui, vaizdus iš nagrinėjamų interneto svetainių. Todėl darytina išvada, kad net jei ginčijamas sprendimas buvo grindžiamas prašomo įregistruoti prekių ženklo ir nagrinėjamose interneto svetainėse esančių prekių palyginimu ir net jei šių svetainių turinys vėliau pasikeitė, ieškovė turėjo progą pateikti savo pastabas dėl atitinkamų vaizdų, nes jie buvo pateikti eksperto sprendime. Be to, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 13 punkte teisingai pažymi, kad pati ieškovė pripažino, jog rinkoje yra tapačių prekių. Iš tiesų iš bylos medžiagos ir Bendrajame Teisme pateiktų ieškovės argumentų matyti, jog ji pateikė pastabas dėl nagrinėjamų interneto svetainių turinio teigdama, kad minėtos svetainės buvo žinomos kaip tokios, kuriose prekiaujama falsifikatais. Taigi ieškovė puikiausiai galėjo pateikti savo pastabas dėl šių svetainių turinio, ir tai, beje, ji padarė.
28 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia nuspręsti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis nebuvo pažeistas.
Dėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimo
29 Ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą, kad neatsižvelgė į tai, jog stalo žaidimai, pavyzdžiui, ramsas, yra ne kasdienio, bet ilgalaikio vartojimo prekės, pagamintos iš ilgai nesusidėvinčių medžiagų, ir kad šių prekių įsigijimo momentu atitinkama visuomenė turi būti laikoma labai pastabia.
30 Dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo požymio ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos argumentus, pagal kuriuos vidutiniai vartotojai, nesant jokių grafinių ar teksto elementų, nėra įpratę preziumuoti prekių komercinės kilmės remdamiesi jų ar pakuotės forma. Ji teigia, kad iš Reglamento Nr. 207/2009 niekaip neišplaukia, jog erdviniai prekių ženklai turi būti vertinami kitaip nei kitų rūšių prekių ženklai, ir kad, jeigu būtų buvę vadovaujamasi tokiu požiūriu, būtų reikėję iš viso atsisakyti registruoti erdvinius prekių ženklus.
31 Siekdama pagrįsti argumentą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, ieškovė remiasi ankstesne VRDT praktika, kuri, jos manymu, rodo, kad į prašomą įregistruoti prekių ženklą panašūs erdviniai ženklai buvo įregistruoti 28 klasės prekėms ir kad Apeliacinė taryba turėjo į tai atsižvelgti. Ji taip pat teigia, kad, priešingai, nei Apeliacinė tarybos nusprendė ginčijamo sprendimo 12 punkte, t. y. kad prašomas įregistruoti prekių ženklas buvo paprasčiausias tokio pateikimo ir pakuotės variantas, plačiai naudojamas nagrinėjamoms prekėms, prašomas įregistruoti prekių ženklas labai skiriasi nuo stalo žaidimų sektoriaus normų ar įpročių. Šiuo klausimu ji teigia, jog Apeliacinė taryba nepaaiškino, kaip ji suprato „bazines formas“, ir kad bet kuriuo atveju ramso žaidimai neturi „bazinių formų“, nes yra daugybė būdų pateikti ir surinkti šios rūšies žaidimus. Todėl ji mano, kad Apeliacinė taryba turėjo ypatingą dėmesį skirti tam, kaip šiuo atveju skirtingi ramso žaidimo elementai yra pagaminti ir surinkti.
32 Ieškovė taip pat kaltina Apeliacinę tarybą, kad nepagrindė įrodymais ginčijamo sprendimo 12 punkte padarytos išvados, jog „[į]prasta, kad stalo žaidimai ir žaislai (pavyzdžiui, vaikams skirto ramso žaidimo žaislinė versija) supakuoti ir parduodami pakuotėse iš įvairių medžiagų, įskaitant medines dėžes“, ir pagal kurią „[p]akuotė ir šio tipo pateikimas yra įprasti nurodytiems žaidimams, todėl atitinkama visuomenė jų nesupainiotų su niekuo kitu, bet laikytų žaidimu ir jo dėže“. Taigi Apeliacinė taryba neatsižvelgė į visus svarbius veiksnius šioje byloje, pirmiausia į padėtį rinkoje, kuri rodo, jog prašomo įregistruoti prekių ženklo forma labai skiriasi nuo kitų rinkoje esančių formų.
33 Ieškovės manymu, nagrinėjamoms prekėms, konkrečiai kalbant, ramsui, nereikalingos konkrečios formos pakuotės. Todėl Apeliacinė taryba suklydo padariusi išvadą, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo formą lėmė nagrinėjamos prekės pobūdis.
34 Galiausiai Apeliacinė taryba kaltinama, kad palygino prašomą įregistruoti prekių ženklą su identiškomis prekėmis, kuriomis prekiaujama internete, kad nuspręstų, jog rinkoje yra panašių formų, nors tos prekės buvo falsifikatai. Siekdama pagrįsti šiuos kaltinimus ieškovė pirmą kartą Bendrajame Teisme kaip dubliko priedus pateikė straipsnius, paskelbtus gerą vardą turinčiuose specializuotuose leidiniuose, kuriuose atkreipiamas dėmesys į teisių pažeidimą naudojantis eksperto ir Apeliacinės tarybos nurodytomis interneto svetainėmis.
35 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami „jokio skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai“.
36 Prekių ženklo skiriamasis požymis pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą reiškia, kad šis prekių ženklas leidžia identifikuoti prekę, kuriai prašoma registracijos, kaip pagamintą konkrečios įmonės ir atskirti ją nuo kitų įmonių prekių (žr. 2010 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Wilo / VRDT (Elektrinio variklio korpuso forma su briaunomis ir žalios spalvos plokštumų pavaizdavimas), T‑253/09 ir T‑254/09, EU:T:2010:507, 17 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
37 Šis skiriamasis prekių ženklo požymis turi būti vertinamas, pirma, atsižvelgiant į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma registracijos, ir, antra, atsižvelgiant į tai, kaip minėtas prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenė, kurią sudaro vidutiniai pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs tokių prekių ar paslaugų vartotojai (žr. šio sprendimo 36 punkte minėto Sprendimo Boîtier facetté d’un moteur électrique et représentation de facettes vertes (Elektrinio variklio korpuso forma su briaunomis ir žalios spalvos plokštumų pavaizdavimas), EU:T:2010:507, 18 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
38 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką pačios prekės formą turinčių prekių ženklų skiriamojo požymio vertinimo kriterijai nesiskiria nuo tų, kurie taikomi kitoms prekių ženklų kategorijoms (žr. šio sprendimo 36 punkte minėto Sprendimo Boîtier facetté d’un moteur électrique et représentation de facettes vertes (Elektrinio variklio korpuso forma su briaunomis ir žalios spalvos plokštumų pavaizdavimas), EU:T:2010:507, 19 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
39 Tačiau taikydama šiuos kriterijus atitinkama visuomenė nebūtinai taip pat suvoks pačios prekės formą turintį erdvinį prekių ženklą ir žodinį ar vaizdinį prekių ženklą, sudarytą iš žymens, nepriklausomo nuo juo žymimų prekių išorinio vaizdo. Vidutiniai vartotojai, nesant jokių grafinių ar tekstinių elementų, nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės remdamiesi jų ar pakuotės forma, todėl nustatyti tokio erdvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį gali būti sunkiau negu žodinio ar vaizdinio prekių ženklo atveju (žr. šio sprendimo 36 punkte minėto Sprendimo Boîtier facetté d’un moteur électrique et représentation de facettes vertes (Elektrinio variklio korpuso forma su briaunomis ir žalios spalvos plokštumų pavaizdavimas), EU:T:2010:507, 20 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
40 Be to, pagal teismo praktiką kuo labiau forma, kurią prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, yra panaši į labiausiai tikėtiną atitinkamos prekės formą, tuo didesnė tikimybė, kad ji neturės skiriamojo požymio pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Tokiomis aplinkybėmis skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, turi tik prekių ženklas, kuris labai skiriasi nuo sektoriaus normų ar įpročių ir dėl to gali atlikti esminę kilmės nuorodos funkciją (žr. šio sprendimo 36 punkte minėto Sprendimo Boîtier facetté d’un moteur électrique et représentation de facettes vertes (Elektrinio variklio korpuso forma su briaunomis ir žalios spalvos plokštumų pavaizdavimas), EU:T:2010:507, 21 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
41 Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia nagrinėti ginčijamą sprendimą.
42 Atitinkama visuomene Apeliacinė taryba teisingai laikė tą visuomenės dalį, kurią iš esmės sudaro vidutiniai pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs vartotojai, ir kad, atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių pobūdį bei kainą, atitinkamos visuomenės žinių lygis galėjo būti nuo vidutiniško iki aukšto (skundžiamo sprendimo 11 punktas). Iš tiesų nagrinėjamos prekės, atsižvelgiant į jų aprašymą, priklauso žaidimų ir žaislų sektoriui. Jos skirtos bendram vartojimui, o ne tik profesionalams ar mėgėjams, nes kiekvienas asmuo vienu ar kitu metu gali reguliariai ar retkarčiais įsigyti šių prekių (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Cybergun / VRDT – Umarex Sportwaffen (AK 47), T‑419/09, EU:T:2011:121, 37 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Todėl ieškovė klysta teigdama, kad Apeliacinė taryba turėjo padaryti išvadą, jog atitinkamos visuomenės pastabumas buvo tik aukšto lygio.
43 Be to, argumentas, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą, nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokia buvo atitinkama visuomenė ir jos pastabumo lygis, taip pat turi būti atmestas. Iš tiesų iš VRDT negali būti reikalaujama, kad ji atliktų ekonominį rinkos vertinimą, ar vartotojų apklausas, kad nustatytų, kiek jie kreipia dėmesį į tos pačios kategorijos prekių išvaizdą (2003 m. kovo 5 d. Sprendimo Unilever / VRDT (Kiaušinio formos tabletė), T‑194/01, Rink., EU:T:2003:53, 48 punktą).
44 Dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo požymio pirmiausia reikia prisiminti ieškovės pateiktą aprašymą, pagal kurį prašomame įregistruoti prekių ženkle vaizduojama iš medžio pagaminta stačiakampė dėžė, turinti slankiojančią lentynėlių, skirtų žaidimo detalėms laikyti, sistemą ir abiejose dėžės pusėse – šių lentynėlių uždarymo sistemą. Taigi prašomame įregistruoti prekių ženkle vaizduojama slankiojanti sistema, leidžianti keturias žaidimo lentynėles sudėti į dėžę, o žaislai ir lentynėlių laikikliai sudedami tarp keturių lentynėlių, suformuojančių dėžės, turinčios dvi mažas varžtais pritvirtinamas lenteles, kurios sudaro uždarymo mechanizmą, todėl nereikalinga papildoma pakuotė, laikančias sieneles. Kiekvienos šoninės sienelės viduje yra įrėžti du grioveliai, leidžiantys abiem lentynėlių poroms laisvai slankioti. Uždaryti skirtos lentelės, kurios yra stačiakampio formos su apvalintais ir nuožulniais kraštais, prie rėmo pritvirtinamos varžtu.
45 Atsižvelgdama į šį aprašymą, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 12 punkte padarė teisingą išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas „labai nesiskiria nuo atitinkamo sektoriaus normų arba įpročių“, ir „įprasta, kad stalo žaidimai ir žaislai (pavyzdžiui, ramso žaidimo vaikams versijos) būtų supakuoti ir parduodami su pakuotėmis, pagamintomis iš skirtingų medžiagų, įskaitant medines dėžes“.
46 Iš tiesų yra gerai žinoma, kad nagrinėjamos prekės dažnai pateikiamos stačiakampės formos medinėje dėžėje. Be to, nagrinėjamo prekių ženklo išskleidimo ir surinkimo būdas, t. y. slankiojanti lentynėlių sistema, leidžianti išimti žaidimą arba jį surinkti, labai nesiskiria nuo sektoriaus normų ir įpročių. Iš tiesų gerai žinoma, kad yra panašių slankiojančių sistemų, leidžiančių išimti ir surinkti nagrinėjamas prekes. Vertinant bendrai, skirtingos prašomo įregistruoti prekių ženklo savybės, apibūdintos šio sprendimo 44 punkte, taip pat neleidžia laikyti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas labai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus normų ar įpročių. Todėl reikia nuspręsti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, kuris leistų atitinkamai visuomenei identifikuoti nagrinėjamas prekes kaip pagamintas konkrečios įmonės ir taip atskirti jas nuo kitų įmonių prekių.
47 Dėl kaltinimo, kad vertindama prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį pobūdį Apeliacinė taryba neapibrėžė žodžių junginio „bazinės formos“ ir šiuo klausimu nepagrindė savo išvadų įrodymais, primintina, jog, remiantis Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalimi, VRDT turi savo iniciatyva išnagrinėti svarbius faktus, dėl kurių gali reikti taikyti to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalyje numatytą absoliutų atmetimo pagrindą. Darytina išvada, kad VRDT savo sprendimus gali grįsti faktais, kurių pareiškėjas nenurodė (šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo VRDT / Celltech, C‑273/05 P, Rink., EU:C:2007:224, 38 punktą ir nurodytą teismų praktiką ir 2014 m. liepos 14 d. Sprendimo BSH / VRDT (Wash & Coffee), T‑5/12, EU:T:2014:647, 46 punktą).
48 Nors iš principo VRDT savo sprendimuose turi nustatyti šių faktų teisingumą, taip nėra, kai nurodomi visiems žinomi faktai (žr. šio sprendimo 47 punkte minėtų sprendimų VRDT / Celltech, EU:C:2007:224, 39 punktą ir nurodytą teismų praktiką; Wash & Coffee, EU:T:2014:647, 47 punktą). Taigi niekas nedraudžia VRDT vertinant atsižvelgti į žinomus faktus (žr. 2014 m. kovo 25 d. Sprendimo Deutsche Bank / VRDT (Passion to Perform), T‑291/12, EU:T:2014:155, 51 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Šiuo atveju darytina išvada, kad Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai konstatuoti, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, remdamasi žinomais faktais, kurie išplaukia iš praktinės patirties, paprastai įgyjamos prekiaujant bendro vartojimo prekėmis, nesant reikalo pateikti konkrečių pavyzdžių (šiuo klausimu žr. 2004 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Storck / VRDT (Suvynioto saldainio forma), T‑402/02, Rink., EU:T:2004:330, 58 punktą). Be to, konstatuotina, kad iš ginčijamo sprendimo 12 punkto matyti, jog Apeliacinė taryba, remdamasi ginčijamo sprendimo 9 punkte cituojama teismo praktika, prašomo įregistruoti prekių ženklo vertinimą grindė jo palyginimu ne su „bazinėmis formomis“, bet su atitinkamo sektoriaus normomis ir jame susiklosčiusiais įpročiais. Iš tiesų Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 10 punkte nurodo „bazines nagrinėjamų prekių formas“. Tačiau ši nuoroda tik primena teismų praktikoje suformuluotus principus, į kuriuos turi būti atsižvelgta vertinant erdvinių prekių ženklų skiriamąjį požymį. Vertindama prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį pobūdį Apeliacinė taryba jais nesiremia.
49 Dėl ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais siekiama įrodyti, kad nėra į prašomą įregistruoti prekių ženklą panašių formų, pažymėtina, kad faktui, jog prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, neturi poveikio nei rinkoje jau esančių formų skaičius (2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel / VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, Rink., EU:C:2004:258, 62 punktas ir 2007 m. gegužės 23 d. Sprendimo Procter & Gamble / VRDT (Baltos kvadratinės tabletės su spalvotu gėlės žiedo piešiniu), T‑241/05, T‑262/05–T‑264/05, T‑346/05, T‑347/05 ir T‑29/06–T‑31/06, Rink., EU:T:2007:151, 81 punktą), nei tai, kad joje nėra formų, tapačių toms, kurias prašoma įregistruoti (šiuo klausimu žr. 2006 m. gegužės 31 d. Sprendimo De Waele / VRDT (Dešrelės forma), T‑15/05, Rink., EU:T:2006:142, 40 punktą).
50 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad vidutinis vartotojas, kuris neužsiima rinkos tyrimais, iš anksto nežino, jog tik viena įmonė tam tikrą prekę parduoda tam tikros rūšies pakuotėje, o jo konkurentai šią prekę pakuoja kitaip (2006 m. sausio 12 d. Sprendimo Deutsche SiSi-Werke / VRDT, C‑173/04 P, Rink., EU:C:2006:20, 34 punktas).
51 Taip pat, nesant reikalo priimti sprendimo dėl šiuo klausimu pateiktų įrodymų priimtinumo, akivaizdu, kad ieškovės kaltinimas, jog Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai nurodė kitas rinkoje esančias prekes – falsifikatus, nėra svarbus.
52 Dėl argumento, kad VRDT leido įregistruoti panašius į prašomą įregistruoti prekių ženklą erdvinius prekių ženklus 28 klasės prekėms, primintina, kad įgyvendindama savo kompetenciją VRDT turi laikytis bendrųjų Sąjungos teisės principų. Atsižvelgdama į vienodo vertinimo ir gero administravimo principus VRDT turi paisyti sprendimų, kurie jau buvo priimti dėl panašių paraiškų, ir ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikia priimti tokį patį sprendimą. Vis dėlto šie principai turi būti derinami su teisėtumo principo užtikrinimu. Todėl asmuo, prašantis įregistruoti žymenį kaip prekių ženklą, negali savo labui remtis kitų naudai padarytais galbūt neteisėtais veiksmais, siekdamas, kad būtų priimtas tapatus sprendimas. Be to, asmuo, kuris prašo įregistruoti žymenį kaip prekių ženklą, negali remtis galimai kito asmens naudai padarytu pažeidimu, kad būtų priimtas identiškas sprendimas. Taip pat dėl su teisiniu saugumu ir, konkrečiai kalbant, geru administravimu susijusių priežasčių visos registracijos paraiškos turi būti nagrinėjamos griežtai ir išsamiai, siekiant, kad prekių ženklai nebūtų įregistruoti nepagrįstai. Būtent todėl toks nagrinėjimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju. Žymens registracija kaip prekių ženklo priklauso nuo konkrečių kriterijų, kurie taikomi atsižvelgiant į faktines nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir skirti patikrinti, ar nagrinėjamas žymuo patenka į atmetimo pagrindų taikymo sritį, ar ne (žr. 2015 m. sausio 14 d. Sprendimo Melt Water / VRDT (Skaidraus cilindrinio butelio forma), T‑70/14, EU:T:2015:9 39 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
53 Šioje byloje, atlikusi išsamų tyrimą ir atsižvelgusi į atitinkamos visuomenės suvokimą Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio. Kaip matyti iš šio sprendimo 42–51 punktų, šios išvados savaime pakanka, kad būtų pripažinta, jog nagrinėjamo erdvinio žymens registracijai kaip Bendrijos prekių ženklo taikytinas, kiek tai susiję su atitinkamomis prekėmis, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas absoliutus atmetimo pagrindas.
54 Taigi, kadangi ginčijamo sprendimo, kiek jis susijęs su prašomo įregistruoti prekių ženklo negalėjimu registruoti kaip Bendrijos prekių ženklo atitinkamoms prekėms, teisėtumas nustatytas tiesiogiai remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu, iš šio sprendimo 52 punkte nurodytos teismo praktikos matyti, kad jis negali būti paneigtas vien todėl, kad Apeliacinė taryba šioje byloje nesivadovavo VRDT sprendimų priėmimo praktika.
55 Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio dėl visų susijusių prekių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
56 Taigi, reikia atmesti pirmąjį pagrindą ir, nesant reikalo priimti sprendimo dėl reikalavimo, kuriuo ieškovė Bendrojo Teismo prašo nurodyti įregistruoti prekių ženklą visoms nurodytoms prekėms ir paslaugoms, – visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė.
58 Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, reikia jai nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Rosian Express SRL bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2015 m. spalio 8 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.