TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. sausio 25 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos prekių ženklas – Reglamentas (ES) 2017/1001 – 9 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies a–c punktai – Europos Sąjungos prekių ženklu suteikiamos teisės – Sąvoka „žymens naudojimas vykdant komercinę veiklą“ – 14 straipsnio 1 dalies c punktas – Europos Sąjungos prekių ženklo poveikio apribojimas – Europos Sąjungos prekių ženklo savininko teisė prieštarauti tam, kad trečioji šalis naudotų automobilių atsarginių dalių prekių ženklui tapatų arba į jį panašų žymenį – Aušintuvo dangtelio (grotelių) elementas, skirtas automobilių gamintojo prekių ženklą vaizduojančiai emblemai pritvirtinti“
Byloje C‑334/22
dėl Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) 2022 m. vasario 25 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. gegužės 23 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Audi AG
prieš
GQ
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. Lycourgos, teisėjai O. Spineanu‑Matei (pranešėja), J.‑C. Bonichot, S. Rodin ir L. S. Rossi,
generalinė advokatė L. Medina,
posėdžio sekretorė M. Siekierzyńska, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. birželio 8 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Audi AG, atstovaujamos adwokaci J. Alchimionek, B. Kochlewski, M. Popielska ir P. Siekierzyński,
– GQ, atstovaujamo radcowie prawni E. Jaroszyńska-Kozłowska ir S. Karpierz,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna, J. Lachowicz ir J. Sawicka,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos R. Bénard, A. Daniel ir E. Timmermans,
– Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos S. L. Kalėdos, P. Němečková, J. Samnadda ir B. Sasinowska, vėliau P. Němečková, J. Samnadda ir B. Sasinowska,
susipažinęs su 2023 m. rugsėjo 21 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1) 9 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies a punkto, 14 straipsnio 1 dalies c punkto ir 2 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Audi AG ir GQ ginčą dėl tariamo Europos Sąjungos prekių ženklu, kurio savininkė yra Audi, suteikiamų teisių pažeidimo.
Teisinis pagrindas
Reglamentas 2017/1001
3 Reglamento 2017/1001 9 straipsnio „ES prekių ženklu suteikiamos teisės“ 1–3 dalyse numatyta:
„1. ES prekių ženklo registracija suteikia savininkui išimtines teises į tą ženklą.
2. Nedarant poveikio savininkų teisėms, įgytoms iki ES prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos, to ES prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu:
a) žymuo yra tapatus ES prekių ženklui ir juo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms ES prekių ženklas yra įregistruotas;
b) žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas ES prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu;
c) žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus, nepriklausomai nuo to, ar juo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas ES prekių ženklas, yra į jas panašios ar nepanašios, jeigu pastarasis turi reputaciją [Europos] Sąjungoje ir jeigu be tinkamos priežasties naudojant tą žymenį nesąžiningai pasinaudojama ES prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar reputacija arba kenkiama jo skiriamajam požymiui ar reputacijai.
3. Vadovaujantis 2 dalimi visų pirma galima uždrausti:
a) tokiu žymeniu ženklinti prekes arba jų įpakavimą;
b) siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, pateikti jas į rinką arba šiais tikslais jas sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas;
c) importuoti arba eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes;
naudoti žymenį kaip prekybinį ar bendrovės pavadinimą arba kaip prekybinio ar bendrovės pavadinimo dalį;
e) naudoti žymenį komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje;
f) naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje tokiu būdu, kuris prieštarauja [2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos] direktyvai 2006/114/EB [dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (OL L 376, 2006, p. 21)].“
4 Šio reglamento 14 straipsnis „ES prekių ženklo poveikio apribojimas“ suformuluotas taip:
„1. ES prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai vykdant komercinę veiklą naudoti:
<…>
c) ES prekių ženklą siekiant identifikuoti ar nurodyti prekes ar paslaugas kaip to prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas, visų pirma tais atvejais, kai naudoti tą prekių ženklą būtina siekiant nurodyti prekės ar paslaugos paskirtį, visų pirma, kai jos naudojamos kaip priedai ar atsarginės dalys.
2. 1 dalis taikoma tik tuomet, jei trečioji šalis ženklą naudoja laikydamasi sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos.“
Reglamentas (EB) Nr. 6/2002
5 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 19 straipsnio „Bendrijos dizaino suteikiamos teisės“ 1 dalis suformuluota taip:
„Registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai. Naudojimu laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams.“
6 Šio reglamento 110 straipsnio „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“ 1 dalyje numatyta:
„Iki įsigalioja Komisijos pasiūlymo pagrindu priimti šio reglamento pakeitimai, kaip Bendrijos dizainas nėra saugomas sudėtinio gaminio sudedamąja dalimi esantis dizainas, pagal 19 straipsnio 1 dalies nuostatas naudojamas taisant tą sudėtinį gaminį, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
7 Audi yra automobilių gamintoja ir toliau pateikiamo vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo, įregistruoto Nr. 000018762 ir žyminčio, be kita ko, „sausumos, oro ir vandens transporto priemones, jų detales ir sudedamąsias dalis, įskaitant variklius“, priskiriamas prie 12 klasės pagal peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau – prekių ženklas AUDI), savininkė:
8 GQ yra fizinis asmuo, per interneto svetainę besiverčiantis prekyba automobilių atsarginėmis dalimis, daugiausia skirtomis tokių dalių platintojams. Vykdydamas šią veiklą GQ reklamavo ir siūlė pirkti aušintuvų dangtelius (groteles), pritaikytus ir skirtus seniems, XX a. devintojo ir dešimtojo dešimtmečių „Audi“ modeliams. Aušintuvų dangteliuose buvo vieta elementui, skirtam automobilių „Audi“ gamintojo prekių ženklui (emblemai) (toliau – Audi emblema) pritvirtinti.
9 2017 m. Audi pradėjo teisminį procesą prieš GQ, siekdama užkirsti kelią neoriginalių atsarginių dalių, kurių tam tikri elementai savo forma iš dalies arba visiškai atitiko prekių ženklą AUDI, pardavimui.
10 Konkrečiai kalbant, 2020 m. gegužės 5 d. Audi kreipėsi į Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, prašydama uždrausti GQ reklamuoti, importuoti, parduoti arba pateikti į rinką neoriginalius aušintuvų dangtelius (groteles) su prekių ženklui AUDI tapačiu ar į jį panašiu žymeniu. Ji taip pat prašė sunaikinti 70 Lenkijos muitinės sulaikytų aušintuvų dangtelių (grotelių), kuriais buvo pažeista prekių ženklu AUDI suteikiama išimtinė teisė.
11 GQ ginčijo šiuos prašymus remdamasi automobilių gamintojų praktika, pagal kurią automobilių gamintojai nedraudžia pardavinėti neoriginalius aušintuvų dangtelius (groteles) su elementu, skirtu jų prekių ženklą vaizduojančiai emblemai pritvirtinti.
12 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad siekdamas priimti sprendimą savo nagrinėjamoje byloje jis turi nustatyti, ar prekių ženklo AUDI – kuris, šio teismo nuomone, turi ryškų skiriamąjį požymį, yra plačiai žinomas Lenkijoje ir aiškiai siejamas su Audi – apsauga taip pat apima elementus, kurie leidžia pritvirtinti Audi emblemą ant aušintuvų dangtelių (grotelių) ir dėl savo išvaizdos, visų pirma formos, yra tapatūs prekių ženklui AUDI arba klaidinamai į jį panašūs ar tik panašūs.
13 Šiuo klausimu, pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad reikia išnagrinėti pasekmes tuo atveju, jei prekių ženklų teisės aktuose nėra nuostatos, atitinkančios Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalyje numatytą vadinamąją „taisymo“ išlygą.
14 Tas teismas pabrėžia būtinybę išsaugoti neiškraipytą konkurenciją ir vartotojų interesą galėti rinktis tarp originalios ir neoriginalios automobilio atsarginės dalies. Minėtas teismas patikslina, kad nors šiuo atveju nekeliama klausimo dėl Bendrijos dizaino apsaugos, nuoroda į vadinamąją „taisymo“ išlygą grindžiama idėja, kad Europos Sąjungos prekių ženklu suteikiamos teisės negali suteikti šio prekių ženklo savininkui didesnės apsaugos nei ta, kuri kyla iš tokiu prekių ženklu ir Bendrijos dizainu suteikiamų teisių. Tas pats teismas pažymi, kad iš 2015 m. spalio 6 d. Nutarties Ford Motor Company (C‑500/14, EU:C:2015:680, 39 ir 42 punktai) matyti, jog ši išlyga negali būti pagal analogiją taikoma prekių ženklų teisėje. Vis dėlto jam kyla klausimas, ar dėl 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Acacia ir D’Amato (C‑397/16 ir C‑435/16, EU:C:2017:992) minėta nutartis neturi būti aiškinama kitaip, kad būtų išvengta situacijos, kai trečiosios šalys neturi nei teisės naudoti automobilių gamintojo prekių ženklo, nei teisės jo nenaudoti tam, kad galėtų gaminti šio gamintojo automobilių atsargines dalis ir jomis prekiauti. Jis mano, kad net jei pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją prekių ženklų teisėje pagal analogiją negalima taikyti vadinamosios „taisymo“ išlygos, tai nereiškia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė galimybę apriboti prekių ženklų apsaugą arba kad tokia galimybė kyla iš 2015 m. spalio 6 d. Nutarties Ford Motor Company (C‑500/14, EU:C:2015:680).
15 Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar jo nagrinėjamos bylos aplinkybėmis prekių ženklas atlieka atsarginės dalies kilmės nuorodos funkciją, jeigu jis yra šios dalies elementas. Jis taip pat kelia klausimą, ar tuo atveju, kai automobilio atsarginės dalies, t. y. aušintuvo dangtelio (grotelių), elementas leidžia ant atsarginės dalies pritvirtinti šio automobilio gamintojo emblemą ir kai jis atitinka šio gamintojo prekių ženklo formą arba yra klaidinamai panašus į šį prekių ženklą, šis elementas gali būti laikomas prekių ženklu, atliekančiu kilmės nuorodos funkciją.
16 Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį neleidžiama Europos Sąjungos prekių ženklo savininkui uždrausti trečiajai šaliai vykdant komercinę veiklą naudoti šiam prekių ženklui tapatų arba klaidinamai į jį panašų žymenį ant automobilių atsarginių dalių, t. y. aušintuvų dangtelių (grotelių), kai šis žymuo yra šių atsarginių dalių elementas, skirtas ant jų šių automobilių gamintojo emblemai pritvirtinti. Šiuo aspektu jis išskiria dvi situacijas, priklausomai nuo to, ar techniškai įmanoma, ar neįmanoma pritvirtinti tokią emblemą, neimituojant ant tų atsarginių dalių žymens, kuris yra tapatus šiam prekių ženklui arba klaidinamai į jį panašus. Vis dėlto jis patikslina, kad toks techninio pobūdžio kriterijus nebūtų lengvai taikomas vertinimo kriterijus.
17 Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, kokius vertinimo kriterijus prireikus reikia taikyti siekiant nustatyti, ar Europos Sąjungos ženklas naudojamas laikantis sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos, kaip reikalaujama pagal Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 2 dalį.
18 Šiomis aplinkybėmis Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Reglamento 2017/1001] 14 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį prekių ženklo savininkui ar teismui neleidžiama uždrausti trečiajai šaliai komercinėje veikloje naudoti žymenį, kuris yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui arba klaidinamai į jį panašus, ant automobilio atsarginių dalių (aušintuvo dangtelio (grotelių)), jei šis žymuo yra automobilio priedo (Europos Sąjungos prekių ženklą atspindinčios emblemos) tvirtinimo elementas ir
– jei ant automobilio atsarginės dalies (aušintuvo dangtelio (grotelių)) techniškai įmanoma pritvirtinti originalią Europos Sąjungos prekių ženklo emblemą, neimituojant ant tos dalies žymens, kuris yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui arba klaidinamai į jį panašus;
arba
– jei ant automobilio atsarginės dalies (aušintuvo dangtelio (grotelių)) techniškai neįmanoma pritvirtinti originalios Europos Sąjungos prekių ženklo emblemos, neimituojant ant tos dalies žymens, kuris yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui arba klaidinamai į jį panašus?
Jei į [pirmojo klausimo pirmą ar antrą dalį] būtų atsakyta teigiamai:
2. Kokie vertinimo kriterijai turi būti taikomi tokiais atvejais, kurie leistų nustatyti, ar Europos Sąjungos prekių ženklo naudojimas neprieštarauja sąžiningai pramoninės ar komercinės veiklos praktikai?
3. Ar [Reglamento 2017/1001] 9 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, kai prekių ženklas yra automobilio dalies formos elementas ir Reglamente 2017/1001 nėra [Reglamento 6/2002] 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisymo išlygos atitikmens, prekių ženklas tokiu atveju neatlieka kilmės nurodymo funkcijos?
4. Ar [Reglamento 2017/1001] 9 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, kai prekių ženklo tvirtinimo elementas, savo forma atspindintis prekių ženklą arba klaidinamai į jį panašus, yra automobilio dalies formos elementas ir Reglamente 2017/1001 nėra [Reglamento Nr. 6/2002] 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisymo išlygos atitikmens, tvirtinimo elementas negali būti laikomas prekių ženklu, atliekančiu kilmės nurodymo funkciją, net jeigu jis yra tapatus prekių ženklui arba klaidinamai į jį panašus?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl trečiojo ir ketvirtojo klausimų
19 Visų pirma reikia priminti, kad pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 1 ir 2 dalis Europos Sąjungos prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises uždrausti visoms trečiosioms šalims vykdant komercinę veiklą naudoti šiam prekių ženklui tapatų žymenį prekėms ar paslaugoms, kurios tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas; arba žymenį, kuris dėl tapatumo Europos Sąjungos prekių ženklui arba panašumo į jį ir dėl juo žymimų prekių ar paslaugų tapatumo prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas šis prekių ženklas, arba dėl panašumo į jas gali suklaidinti visuomenę; arba žymenį, kuris tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui arba į jį panašus, prekėms arba paslaugoms, kurios nėra panašios į tas, kurioms tas prekių ženklas yra įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją Sąjungoje ir jeigu be tinkamos priežasties naudojant tą žymenį nesąžiningai pasinaudojama minėto prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar reputacija arba kenkiama jo skiriamajam požymiui (šiuo klausimu žr. 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Coty Germany, C‑567/18, EU:C:2020:267, 31 punktą).
20 Šiuo klausimu iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu ir pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš tikrųjų siekia išsiaiškinti, ar automobilio atsarginės dalies, t. y. aušintuvo dangtelio (grotelių), turinčios elementą, kurio forma yra tapati arba panaši į prekių ženklą, kurio savininkas yra šio automobilio gamintojas, ir kuris skirtas ant tos atsarginės dalies pritvirtinti šio gamintojo emblemą, vaizduojančią šį prekių ženklą, importas ir siūlymas ją pirkti yra „žymens naudojimas vykdant komercinę veiklą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalį.
21 Priešingai, nepaisant trečiojo klausimo formuluotės, tas teismas neklausia, ar žymuo gali būti įregistruotas kaip Europos Sąjungos prekių ženklas. Esminė įregistruoto Europos Sąjungos individualaus prekių ženklo, pavyzdžiui, šiuo atveju prekių ženklo AUDI, funkcija – užtikrinti vartotojams juo žymimų prekių ar paslaugų kilmę (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 8 d. Sprendimo W. F. Gözze Frottierweberei ir Gözze, C‑689/15, EU:C:2017:434, 40 ir 41 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Taigi laikoma, kad toks prekių ženklas pats savaime ir, nesant jokio kito elemento, gali nurodyti šių prekių ar paslaugų kilmę. Tačiau iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl prekių ženklo AUDI įregistravimo kaip Europos Sąjungos prekių ženklo pagrįstumo ir dėl šio prekių ženklo galėjimo nurodyti prekių, kurioms jis įregistruotas, kilmę.
22 Taip pat svarbu pažymėti, kad Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga, susijusi su „žymens naudojimu vykdant komercinę veiklą“, turi būti išnagrinėta prieš atliekant bet kokį vertinimą dėl to, ar yra tikimybė suklaidinti, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punktą. Iš tiesų tokios tikimybės buvimas nėra prielaida nagrinėti klausimo, ar žymuo naudojamas vykdant komercinę veiklą.
23 Galiausiai reikia priminti, kad pagal minėto reglamento 9 straipsnio 3 dalies b ir c punktus gali būti uždrausta atitinkamai siūlyti šiuo žymeniu pažymėtas prekes, pateikti jas į rinką arba šiais tikslais jas sandėliuoti ir importuoti arba eksportuoti minėtu žymeniu pažymėtas prekes. Todėl, atsižvelgiant į nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą išdėstytas pagrindinės bylos faktines aplinkybes, šios nuostatos taip pat gali būti reikšmingos sprendimui šioje byloje priimti.
24 Taigi trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia performuluoti taip, kad jais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar, nesant Reglamente 2017/1001 nuostatos, atitinkančios Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vadinamąją „taisymo“ išlygą, Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies a–c punktai turi būti aiškinami taip, kad trečioji šalis, kuri, neturėdama automobilių gamintojo, kuris yra Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas, sutikimo, importuoja ir pardavinėja šių automobilių atsargines dalis, t. y. aušintuvų dangtelius (groteles), turinčius elementą, kuris leidžia pritvirtinti šį prekių ženklą vaizduojančią emblemą ir dėl savo formos yra tapatus šiam prekių ženklui arba į jį panašus, naudoja žymenį komercinėje veikloje tokiu būdu, kuris gali pažeisti vieną ar kelias minėto prekių ženklo funkcijas.
25 Pirmiausia reikia nurodyti, kad nors žymuo, saugomas kaip Europos Sąjungos prekių ženklas, tam tikromis aplinkybėmis taip pat gali būti saugomas kaip Bendrijos dizainas, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinė byla susijusi tik su Europos Sąjungos prekių ženklo apsauga, o ne ir su Bendrijos dizaino suteikiama apsauga.
26 Svarbu pažymėti, kaip tai daro prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas Reglamente 2017/1001 nenumatė vadinamosios „taisymo“ išlygos, kaip antai įtvirtintos dizaino teisėje – Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnyje.
27 Be to, Teisingumo Teismas jau yra išaiškinęs Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio apimtį taip, kad jame nustatyti tik tam tikri dizaino apsaugos apribojimai ir jis taikomas nepažeidžiant Sąjungos teisės nuostatų dėl prekių ženklų. Taigi šioje nuostatoje nenukrypstama nuo Sąjungos teisės aktų prekių ženklų srityje (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 6 d. Nutarties Ford Motor Company, C‑500/14, EU:C:2015:680, 39, 41 ir 42 punktus).
28 Taip pat į tikslą išsaugoti neiškraipytą konkurenciją Sąjungos teisės aktų leidėjas atsižvelgė priimdamas Reglamentą 2017/1001, nes šio reglamento 14 straipsnyje apribojamas teisės, kurią Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas įgyja pagal šio reglamento 9 straipsnį, poveikis. Pagal šį 14 straipsnį siekiama suderinti tokiu prekių ženklu suteikiamų teisių apsaugos, laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas vidaus rinkoje pagrindinius interesus, kad šios teisės į prekių ženklą galėtų atlikti savo, kaip esminės neiškraipytos konkurencijos sistemos, kurią SESV siekiama įtvirtinti ir išsaugoti, dalies vaidmenį (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 6 d. Nutarties Ford Motor Company, C‑500/14, EU:C:2015:680, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
29 Taigi negalima Reglamento 2017/1001 9 straipsnio aiškinti taip, kad, siekiant atsižvelgti į tikslą išsaugoti neiškraipytą automobilių gamintojų ir neoriginalių atsarginių dalių pardavėjų konkurenciją, pagal analogiją būtų galima taikyti Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnį ir remiantis šia nuostata apriboti pagal šį 9 straipsnį Europos Sąjungos prekių ženklo savininkui suteiktą teisę.
30 Antra, reikia pažymėti, kad sąvoka „naudoti“, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalį, šiame reglamente neapibrėžta (2022 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Louboutin (Teises pažeidžiančio žymens naudojimas internetinėje prekyvietėje), C‑148/21 ir C‑184/21, EU:C:2022:1016, 25 punktas).
31 Iš jurisprudencijos matyti, kad pagal šio reglamento 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktus Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas, arba bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo prekių ženklui ar panašumo į jį ir dėl prekių ženklu ir tuo žymeniu ženklinamų prekių ar paslaugų tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu. Todėl naudotis šia teise galima tik jei trečiajai šaliai naudojant šį žymenį padaroma arba galėtų būti padaryta žala prekių ženklo funkcijoms, prie kurių priskiriama ne tik esminė prekių ženklo funkcija užtikrinti vartotojams prekės ar paslaugos kilmę, bet ir kitos jo funkcijos, kaip antai funkcija garantuoti šios prekės ar paslaugos kokybę arba informavimo, investavimo ar reklamos funkcijos (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Mitsubishi Shoji Kaisha ir Mitsubishi Caterpillar Forklift Europe, C‑129/17, EU:C:2018:594, 33 ir 34 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
32 Be to, iš minėto reglamento 9 straipsnio 2 dalies c punkto matyti, kad reputaciją turinčio Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti trečiajai šaliai, neturinčiai jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį, tapatų tam prekių ženklui arba į jį panašų, nepriklausomai nuo to, ar tuo žymeniu žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas tas prekių ženklas, yra į jas panašios ar nepanašios, jeigu be tinkamos priežasties naudojant tą žymenį nesąžiningai pasinaudojama minėto prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar reputacija arba kenkiama jo skiriamajam požymiui ar reputacijai.
33 Šiuo klausimu dėl naudojimo sąvokos Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, kad ji susijusi tik su aktyviais trečiosios šalies veiksmais (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Mitsubishi Shoji Kaisha ir Mitsubishi Caterpillar Forklift Europe, C‑129/17, EU:C:2018:594, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją) ir kad Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 3 dalyje pateiktas naudojimo, kurį Sąjungos prekių ženklo savininkas gali uždrausti, būdų sąrašas nėra baigtinis (šiuo klausimu žr. 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Coty Germany, C‑567/18, EU:C:2020:267, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
34 Tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui ar į jį panašus žymuo naudojamas „vykdant komercinę veiklą“, kai jis naudojamas komercinėje veikloje siekiant ekonominės naudos, o ne asmeniniais tikslais (šiuo klausimu žr. 2002 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Arsenal Football Club, C‑206/01, EU:C:2002:651, 40 punktą ir 2010 m. kovo 23 d. Sprendimo Google France ir Google, C‑236/08–C‑238/08, EU:C:2010:159, 50 punktą).
35 Kiek tai susiję su Europos Sąjungos prekių ženklo funkcijomis, šio sprendimo 21 ir 31 punktuose minėta esminė kilmės tapatumo užtikrinimo funkcija skirta, be kita ko, patvirtinti, kad visos šiuo prekių ženklu pažymėtos prekės ar paslaugos yra pagamintos ar suteiktos kontroliuojant vienintelei įmonei, kuriai gali būti priskirta atsakomybė už jų kokybę, tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo, kaip pagrindinės neiškreiptos konkurencijos sistemos dalies, vaidmenį (šiuo klausimu žr. 2002 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Arsenal Football Club, C‑206/01, EU:C:2002:651, 48 punktą ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Mitsubishi Shoji Kaisha et Mitsubishi Caterpillar Forklift Europe, C‑129/17, EU:C:2018:594, 35 punktą).
36 Be kitų Europos Sąjungos prekių ženklo funkcijų, investavimo funkcija suprantama kaip prekių ženklo savininko galimybė naudotis prekių ženklu kuriant naujiems ir ištikimiems vartotojams pritraukti reikalingą reputaciją ar ją išsaugant įvairiomis prekybos technikos priemonėmis. Taigi, kai tokia trečioji šalis, kaip Europos Sąjungos prekių ženklo savininko konkurentas, naudoja šiam ženklui tapatų ar į jį panašų žymenį prekėms ar paslaugoms, tapačioms toms ar panašioms į tas, kurioms įregistruotas šis ženklas, ir tai smarkiai riboja šio savininko galimybes naudotis savo prekių ženklu kuriant naujiems ir ištikimiems vartotojams pritraukti reikalingą reputaciją ar ją išsaugant, toks naudojimas pažeidžia šią prekių ženklo funkciją. Todėl pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalį minėtas savininkas turi teisę uždrausti tokį naudojimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Mitsubishi Shoji Kaisha et Mitsubishi Caterpillar Forklift Europe, C‑129/17, EU:C:2018:594, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
37 Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad trečiasis ir ketvirtasis klausimai grindžiami prielaida, kad GQ importuojami ir parduodami aušintuvų dangteliai (grotelės) nėra prekių ženklo AUDI savininko pagamintos ar su jo sutikimu į rinką pateiktos prekės.
38 Be to, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šių aušintuvų dangtelių (grotelių) elemento, skirto Audi emblemai pritvirtinti, formą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laiko tapačia prekių ženklui AUDI arba į jį panašia. Taigi ši forma yra žymuo, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalį, o tai, kad ji susijusi su automobilio atsarginės dalies, t. y. aušintuvo dangtelio (grotelių), elementu, negali pakeisti šios išvados.
39 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad šis žymuo, pritvirtintas ant šių aušintuvų dangtelių (grotelių), yra neatsiejama jų dalis, turint ketinimą jais prekiauti, o tai yra naudojimas, kuriam taikomas Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 3 dalies a punktas. Be to, kadangi GQ importuoja ir pardavinėja minėtu žymeniu paženklintus aušintuvų dangtelius (groteles), galima laikyti, kad jis atlieka šio reglamento 9 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nurodytus naudojimo veiksmus.
40 Juo labiau taip yra tuomet, kai, kaip šiuo atveju, minėtas elementas ant atsarginės dalies, t. y. ant aušintuvo dangtelio (grotelių), yra pridėtas taip, kad tol, kol automobilio gamintojo prekių ženklą vaizduojanti emblema nėra pritvirtinta, šiam prekių ženklui tapatus ar į jį panašus žymuo yra matomas atitinkamai visuomenei, kai žiūrima į šią atsarginę dalį, o ši visuomenė yra ta, kuri ketina nusipirkti tokią atsarginę dalį, kad galėtų suremontuoti ar leistų suremontuoti automobilį. Dėl tokios aplinkybės galima teigti, kad egzistuoja materialinis ryšys tarp tos pačios atsarginės dalies, kurią trečioji šalis importuoja, reklamuoja ir siūlo pirkti, ir prekių ženklo AUDI savininko.
41 Trečia, reikia nurodyti, kad toks naudojimas atitinkamais atvejais gali pažeisti vieną ar kelias prekių ženklo funkcijas.
42 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies a punkte yra numatytas vadinamasis „dvigubo tapatumo“ atvejis, t. y. kai trečioji šalis naudoja Europos Sąjungos prekių ženklui tapatų žymenį prekėms ar paslaugoms, tapačioms toms, kurioms šis prekių ženklas yra įregistruotas. Tokiu atveju pagal šio reglamento 9 straipsnio 2 dalies a punktą šio prekių ženklo savininkas gali uždrausti trečiajai šaliai naudoti žymenį, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 9 straipsnio 2 dalį (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Interflora ir Interflora British Unit, C‑323/09, EU:C:2011:604, 33 punktas), jeigu naudojant šį žymenį padaroma arba galėtų būti padaryta žala prekių ženklo funkcijoms, prie kurių priskiriama ne tik esminė prekių ženklo funkcija užtikrinti vartotojams prekės ar paslaugos kilmę, bet ir kitos jo funkcijos, kaip antai funkcija garantuoti šios prekės ar paslaugos kokybę arba informavimo, investavimo ar reklamos funkcijos (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Daimler, C‑179/15, EU:C:2016:134, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
43 Jeigu tarp trečiosios šalies naudojamo žymens ir Europos Sąjungos prekių ženklo bei atitinkamų prekių nėra dvigubo tapatumo, ypač kai trečiosios šalies naudojamas žymuo ir Europos Sąjungos prekių ženklas yra panašūs, o ne tapatūs, nes atitinkamos prekės ar paslaugos yra tapačios arba panašios, nacionalinis teismas turi įvertinti, ar dėl šio žymens naudojimo yra tikimybė suklaidinti, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies b punktą. Remiantis jurisprudencija, tikimybė suklaidinti reiškia tikimybę, kad visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba tam tikrais atvejais ekonomiškai susijusių įmonių (1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, EU:C:1999:323, 17 punktas ir 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Portakabin, C‑558/08, EU:C:2010:416, 51 punktas). Taigi pagal šią nuostatą prekių ženklo savininkas gali uždrausti trečiajai šaliai naudoti šiam prekių ženklui tapatų ar į jį panašų žymenį, tik jeigu dėl tokios tikimybės suklaidinti visuomenę tokiu naudojimu padaroma arba galėtų būti padaryta žala „esminei“ funkcijai (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Daimler, C‑179/15, EU:C:2016:134, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
44 Be to, kai prekių ženklas turi reputaciją Sąjungoje, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies c punktą, šio prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti trečiajai šaliai vykdant komercinę veiklą naudoti minėtam prekių ženklui tapatų arba į jį panašų žymenį šio sprendimo 32 punkte nurodytomis sąlygomis. Reputaciją turinčio prekių ženklo savininko galimybė pasinaudoti šia teise nesiejama su suinteresuotosios visuomenės suklaidinimo tikimybės egzistavimu (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Interflora ir Interflora British Unit, C‑323/09, EU:C:2011:604, 68, 70 ir 71 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
45 Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš pradžių turi nustatyti, pirma, ar GQ naudojamas žymuo, kurį sudaro aušintuvo dangtelio (grotelių) elemento, skirto Audi emblemai pritvirtinti, forma, yra tapatus prekių ženklui AUDI arba į jį panašus, ir, antra, ar aušintuvo dangtelis (grotelės) yra tapatus šio sprendimo 7 punkte nurodytoms vienai ar kelioms prekėms, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas, arba į jas panašus.
46 Jei nacionalinis teismas nustatys, kad ši forma yra žymuo, tapatus prekių ženklui AUDI, ir kad šie aušintuvų dangteliai (grotelės), kaip atsarginės dalys, yra tapatūs prekėms, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas, jis turės taikyti Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies a punktą.
47 Priešingai, jei minėtas teismas nustatys, kad GQ naudoja į prekių ženklą AUDI panašų, o ne jam tapatų žymenį, ir kad šie aušintuvų dangteliai (grotelės), kaip atsarginės dalys, yra tapatūs prekėms, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas, arba į jas panašūs, jis turės įvertinti, ar yra tikimybė suklaidinti visuomenę, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies b punktą, atsižvelgdamas į visus svarbius veiksnius, visų pirma žymenų ir prekių panašumo laipsnį, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus atitinkamos visuomenės vidutinio vartotojo suvokimą, kai jis mato prekes, kurioms trečioji šalis naudoja žymenį, ir šios visuomenės pastabumo lygį, Europos Sąjungos prekių ženklo skiriamąjį požymį arba net sąlygų, kurioms esant prekiaujama prekėmis (šiuo klausimu žr. 1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL, C‑251/95, EU:C:1997:528, 22 punktą ir 2020 m. kovo 4 d. Sprendimo EUIPO / Equivalenza Manufactory, C‑328/18 P, EU:C:2020:156, 57 ir 70 punktus).
48 Be to, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prekių ženklas AUDI yra plačiai žinomas Lenkijoje ir turi ryškų skiriamąjį požymį. Jei nacionalinis teismas manytų, kad šis prekių ženklas turi reputaciją ir kad aušintuvo dangtelio (grotelių) elemento, skirto Audi emblemai pritvirtinti, forma yra tapati minėtam prekių ženklui arba į jį panaši, šiam prekių ženklui turi būti taikoma apsauga šiuo pagrindu, neatsižvelgiant į tai, ar GQ importuoti ir parduodami aušintuvų dangteliai (grotelės) ir prekės, kurioms įregistruotas tas pats prekių ženklas, yra tapatūs, panašūs ar skirtingi. Taigi pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies c punktą gali būti uždrausta GQ naudoti žymenį, jeigu nacionalinis teismas nustatytų, kad be tinkamos priežasties naudojant tą žymenį nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo AUDI skiriamuoju požymiu ar reputacija arba kenkiama jo skiriamajam požymiui ar reputacijai. Tokiu atveju šis teismas neprivalės vertinti, ar yra tikimybė suklaidinti visuomenę, nes šiomis aplinkybėmis tai, kad vidutinis vartotojas suvokia, jog aušintuvų dangteliai (grotelės) nėra originalūs, nėra svarbi.
49 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti: Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies a–c punktai turi būti aiškinami taip, kad trečioji šalis, kuri, neturėdama automobilių gamintojo, kuris yra Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas, sutikimo, importuoja ir pardavinėja šių automobilių atsargines dalis, t. y. aušintuvų dangtelius (groteles), turinčius elementą, kuris leidžia pritvirtinti šį prekių ženklą vaizduojančią emblemą ir dėl savo formos yra tapatus šiam prekių ženklui arba į jį panašus, naudoja žymenį komercinėje veikloje tokiu būdu, kuris gali pažeisti vieną ar kelias minėto prekių ženklo funkcijas, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.
Dėl pirmojo klausimo
50 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį automobilių gamintojui, kuris yra Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas, neleidžiama uždrausti trečiajai šaliai naudoti šiam prekių ženklui tapatų ar į jį panašų žymenį šių automobilių atsarginėms dalims, t. y. aušintuvų dangteliams (grotelėms), kai šį žymenį sudaro šio aušintuvo dangtelio (grotelių) elemento, skirto minėtą prekių ženklą vaizduojančiai emblemai pritvirtinti, forma, priklausomai nuo to, ar techniškai įmanoma arba neįmanoma pritvirtinti šią emblemą ant minėto aušintuvo dangtelio (grotelių) nepažymėjus jo minėtu žymeniu.
51 Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kai pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnį Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas gali uždrausti trečiajai šaliai naudoti tam prekių ženklui tapatų ar į jį panašų žymenį, šio reglamento 14 straipsnyje nurodytais atvejais apribojama šio savininko teisė uždrausti tokį naudojimą.
52 Pagal Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktą Europos Sąjungos prekių ženklas nesuteikia savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai komercinėje veikloje naudoti šį prekių ženklą siekiant identifikuoti ar nurodyti prekes ar paslaugas kaip to prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas, ypač tais atvejais, kai naudoti tą prekių ženklą būtina siekiant nurodyti prekės ar paslaugos paskirtį, visų pirma kai jos naudojamos kaip priedai ar atsarginės dalys.
53 Nepaisant to, kad yra didelių skirtumų tarp šios nuostatos, kuri atitinka 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 336, 2015, p. 1) 14 straipsnio 1 dalies c punktą, ir nuostatos, įtvirtintos anksčiau galiojusiuose Sąjungos teisės aktuose, buvo palikta nuostata, pagal kurią prekių ženklo savininkas negali uždrausti trečiajai šaliai naudoti prekių ženklą, kai toks naudojimas yra būtinas siekiant nurodyti prekių ar paslaugų, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių paskirtį, ir yra vykdomas laikantis sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos, ir dabar tai yra vienas iš atvejų, kai prekių ženklu suteikiama išimtine teise negalima remtis prieš trečiąją šalį (šiuo klausimu žr. 2024 m. sausio 11 d. Sprendimo Inditex, C‑361/22, EU:C:2024:17, 44–46 punktus).
54 Šiame atvejyje nurodyto prekių ženklu suteikiamų išimtinių teisių apribojimo tikslas – leisti prekių ar paslaugų, kurios papildo prekių ženklo savininko siūlomas prekes ar paslaugas, tiekėjams ar teikėjams naudoti tą prekių ženklą siekiant suprantamai ir išsamiai informuoti visuomenę apie jų parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų paskirtį arba, kitaip tariant, apie jų ir minėto prekių ženklo savininko prekių ar paslaugų praktinį ryšį (pagal analogiją žr. 2005 m. kovo 17 d. Sprendimo Gillette Company ir Gillette Group Finland, C‑228/03, EU:C:2005:177, 33 ir 34 punktus ir 2024 m. sausio 11 d. Sprendimo Inditex, C‑361/22, EU:C:2024:17, 51 punktą).
55 Taigi, trečiosios šalies atliekamas prekių ženklo naudojimas siekiant identifikuoti ar nurodyti prekes ar paslaugas kaip to prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas tais atvejais, kai naudoti tą prekių ženklą būtina siekiant nurodyti trečiosios šalies parduodamos prekės ar jos siūlomos paslaugos paskirtį, pagal Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktą patenka į vieną iš atvejų, kai prekių ženklo savininkas negali uždrausti naudoti prekių ženklo (šiuo klausimu žr. 2024 m. sausio 11 d. Sprendimo Inditex, C‑361/22, EU:C:2024:17, 52 punktą). Vis dėlto šio reglamento 9 straipsnyje nurodytas prekių ženklo savininkui suteiktos išimtinės teisės apribojimas taikomas tik tada, kai trečioji šalis šį prekių ženklą naudoja laikydamasi sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 14 straipsnio 2 dalį.
56 Šiuo atveju iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad aušintuvo dangtelio (grotelių) elementas, kurio forma yra tapati prekių ženklui AUDI arba į jį panaši, leidžia ant šio aušintuvo dangtelio pritvirtinti šį prekių ženklą vaizduojančią emblemą. Kaip taip pat matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir šalių pastabų, šio elemento forma pasirenkama atsižvelgiant į ketinimą prekiauti aušintuvų dangteliais (grotelėmis), kurie būtų kuo panašesni į originalius nagrinėjamų automobilių gamintojo aušintuvų dangtelius (groteles).
57 Vis dėlto reikia atskirti tokią situaciją, kai su prekių ženklo savininku ekonomiškai nesusijusi įmonė savo parduodamas atsargines dalis, skirtas integruoti į šio prekių ženklo savininko prekes, pažymi šiam prekių ženklui tapačiu ar į jį panašiu žymeniu, nuo situacijos, kai ši įmonė, šių atsarginių dalių nepažymėdama prekių ženklui tapačiu ar į jį panašiu žymeniu, naudoja šį prekių ženklą tam, kad nurodytų, jog minėtos atsarginės dalys skirtos būti integruotomis į minėto prekių ženklo savininko prekes. Antroji iš šių situacijų patenka į šio sprendimo 55 punkte nurodytą atvejį, o pirmoji į ją nepatenka. Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 57 punkte, tokiu atveju, kai trečiosios šalies parduodama prekė paženklinama prekių ženklui tapačiu ar į jį panašiu žymeniu, negalima kalbėti apie Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą naudojimą kaip nuorodą, todėl toks atvejis nepatenka nė į vieną iš šioje nuostatoje numatytų atvejų.
58 Iš to matyti, kad, kai Europos Sąjungos prekių ženklui tapatus ar į jį panašus žymuo yra automobilių atsarginės dalies elementas, kuris skirtas ant jos pritvirtinti šių automobilių gamintojo emblemai ir naudojamas ne siekiant identifikuoti ar nurodyti prekėms ar paslaugoms, kaip šio prekių ženklo savininko prekėms ar paslaugoms, bet kiek įmanoma tiksliau atkartoti šio prekių ženklo savininko prekę, toks minėto prekių ženklo naudojimas nepatenka į Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sritį.
59 Šiomis aplinkybėmis nesvarbu, ar techniškai įmanoma, ar neįmanoma ant aušintuvo dangtelio (grotelių) pritvirtinti automobilių gamintojo prekių ženklą vaizduojančią emblemą, jei tam skirto aušintuvo dangtelio (grotelių) elemento forma nėra prekių ženklui tapatus ar į jį panašus žymuo. Tai, ar GQ naudoja šią formą, kurią nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laiko prekių ženklui AUDI tapačiu ar į jį panašiu žymeniu, turės būti įvertinta atsižvelgiant į Reglamento 2017/1001 9 straipsnyje įtvirtintas taisykles, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas šio sprendimo 42–48 punktuose primintoje jurisprudencijoje.
60 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama, kad automobilių gamintojas, kuris yra Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas, uždraustų trečiajai šaliai naudoti šiam prekių ženklui tapatų ar į jį panašų žymenį šių automobilių atsarginėms dalims, t. y. aušintuvų dangteliams (grotelėms), kai šį žymenį sudaro šio aušintuvo dangtelio (grotelių) elemento, skirto minėtą prekių ženklą vaizduojančiai emblemai pritvirtinti, forma; šiuo aspektu neturi reikšmės tai, ar techniškai įmanoma, ar neįmanoma pritvirtinti šią emblemą ant minėto aušintuvo dangtelio (grotelių), nepažymėjus jo minėtu žymeniu.
Dėl antrojo klausimo
61 Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 9 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies a ir c punktai
turi būti aiškinami taip:
trečioji šalis, kuri, neturėdama automobilių gamintojo, kuris yra Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas, sutikimo, importuoja ir pardavinėja šių automobilių atsargines dalis, t. y. aušintuvų dangtelius (groteles), turinčius elementą, kuris leidžia pritvirtinti šį prekių ženklą vaizduojančią emblemą ir dėl savo formos yra tapatus šiam prekių ženklui arba į jį panašus, naudoja žymenį komercinėje veikloje tokiu būdu, kuris gali pažeisti vieną ar kelias minėto prekių ženklo funkcijas, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.
2. Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punktas
turi būti aiškinamas taip:
pagal jį nedraudžiama, kad automobilių gamintojas, kuris yra Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas, uždraustų trečiajai šaliai naudoti šiam prekių ženklui tapatų ar į jį panašų žymenį šių automobilių atsarginėms dalims, t. y. aušintuvų dangteliams (grotelėms), kai šį žymenį sudaro šio aušintuvo dangtelio (grotelių) elemento, skirto minėtą prekių ženklą vaizduojančiai emblemai pritvirtinti, forma; šiuo aspektu neturi reikšmės tai, ar techniškai įmanoma, ar neįmanoma pritvirtinti šią emblemą ant minėto aušintuvo dangtelio (grotelių), nepažymėjus jo minėtu žymeniu.
Parašai.