Laikina versija
Byla T‑44/14
Bruno Costantini ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Institucinė teisė – Europos piliečių iniciatyva – Socialinė politika – Bendros ekonominės svarbos paslauga – SESV 352 straipsnis – Atsisakymas registruoti – Akivaizdus nepatekimas į Komisijos įgaliojimus – Reglamento (ES) Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktas – Gero administravimo principas – Pareiga motyvuoti“
Santrauka – 2016 m. balandžio 19 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Sąjungos pilietybė – Piliečių teisės – Piliečių iniciatyvos teikimas – Reglamentas Nr. 211/2011 – Registracijos sąlygos – Pasiūlymas, patenkantis į Komisijos įgaliojimus
(ESS 5 straipsnis ir 13 straipsnio 2 dalis, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktas)
2. Konkurencija – Įmonės, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas – Bendros ekonominės svarbos paslaugų apibrėžtis – Valstybių narių diskrecija – Ribos – Komisijos kontrolė, ribojama akivaizdžios klaidos atvejais – Komisijai suteikta galimybė teikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo siekiama ilgalaikes priežiūros paslaugas pripažinti bendros ekonominės svarbos paslaugomis, kurioms netaikomos vidaus rinkos taisyklės – Nebuvimas
(SESV 14 ir 106 straipsniai)
3. Socialinė politika – Sąjungos kompetencija – Teisės aktų dėl asmenų, priskiriamų prie kitų kategorijų nei darbuotojai, priėmimas – Netaikymas
(SESV 153 straipsnis)
4. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
5. Institucijų aktai – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Kriterijai – SESV 352 straipsnis – Ribos – Taikymas, kai pateikiama piliečių iniciatyva – Sąlygos
(SESV 352 straipsnis, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punktas)
6. Europos Sąjungos institucijos – Kompetencijos įgyvendinimas – Vienodo požiūrio ir gero administravimo principų paisymas – Pareiga atsižvelgti į sprendimus, kurie jau buvo priimti dėl panašių paraiškų – Ribos – Teisėtumo užtikrinimas
7. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Motyvų nebuvimas arba stoka – Atskyrimas nuo akivaizdžios vertinimo klaidos
(SESV 263 ir 296 straipsniai)
8. Institucijų aktai – Motyvai – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakoma užregistruoti pasiūlytą piliečių iniciatyvą
(SESV 24 straipsnio pirma pastraipa ir 296 straipsnis, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 211/2011 1 konstatuojamoji dalis ir 4 straipsnio 3 dalis)
1. Pagal ESS 5 straipsnį Sąjungos kompetencijos ribų nustatymas grindžiamas suteikimo principu, o pagal ESS 13 straipsnio 2 dalį kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų. Atsižvelgiant į tai, Reglamento Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta sąlyga, pagal kurią neturi būti taip, kad pasiūlyta Europos piliečių iniciatyva akivaizdžiai nepatektų į Komisijos įgaliojimus teikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis.
Iš minėtos nuostatos formuluotės aišku, kad Komisija privalo atlikti pirmąjį turimos informacijos nagrinėjimą tam, kad įvertintų, ar nėra taip, kad pasiūlyta Europos piliečių iniciatyva akivaizdžiai nepatenka į jos įgaliojimus, nes užregistravus pasiūlymą nagrinėjama išsamiau.
(žr. 16 ir 17 punktus)
2. Valstybės narės turi teisę, laikydamosi Sąjungos teisės, nustatyti bendros ekonominės svarbos paslaugų apimtį ir teikimo organizavimą. Jos turi plačią diskreciją apibrėždamos, ką jos laiko bendros ekonominės svarbos paslaugomis, o valstybių narių nustatytą šių paslaugų apibrėžtį Komisija gali ginčyti tik esant akivaizdžiai klaidai. Šią valstybės narės prerogatyvą apibrėžti bendros ekonominės svarbos paslaugas patvirtina tai, kad Sąjungai nesuteikta speciali kompetencija ir kad Sąjungos teisėje nėra tikslios ir išsamios tokių paslaugų sąvokos apibrėžties.
Atsižvelgdama į šiuos aspektus, Komisija galėjo pagrįstai daryti išvadą, kad ji akivaizdžiai negali pateikti SESV 14 straipsniu grindžiamo pasiūlymo dėl teisės akto, kuriuo siekiama, kad ilgalaikė priežiūra būtų pripažinta bendros ekonominės svarbos paslaugomis.
Kiek tai susiję su vidaus rinkos taisyklių netaikymu tokiai priežiūrai, iš SESV 14 straipsnio matyti, kad jame įtvirtintos specialios taisyklės yra taikomos bendros ekonominės svarbos paslaugoms, nepažeidžiant SESV 106 straipsnio. Taigi, pagal pastarojo straipsnio 2 dalį net įmonėms, kurioms pavesta teikti tokias paslaugas, taikomos Sutartyse nustatytos taisyklės, ypač taisyklės dėl vidaus rinkos ir konkurencijos; nuo šio principo galima nukrypti tik laikantis griežtų sąlygų, kurių egzistavimas priklauso nuo kiekvienoje valstybėje narėje esamų teisinių ir faktinių aplinkybių ir kurias valstybė narė arba įmonė, kuri jomis remiasi, privalo įrodyti kiekvienu konkrečiu atveju. Vadinasi, Komisija neturi siūlyti apskritai netaikyti vidaus rinkos taisyklių paslaugoms, kurių pripažinimas bendros ekonominės svarbos paslaugomis priklauso nuo kiekvienoje valstybėje narėje vykdomos nacionalinės politikos.
(žr. 24–26 punktus)
3. Pasiūlytoje Europos piliečių iniciatyvoje, susijusioje su teise į ilgalaikę priežiūrą, numatytos priemonės tik iš dalies patenka į SESV 153 straipsnio taikymo sritį, nes pagal šią nuostatą, aiškiai taikomą tik darbuotojams, neleidžiama priimti teisės aktų dėl prie kitų kategorijų priskiriamų asmenų. Todėl SESV 153 straipsnis pats savaime negali būti teisinis pagrindas siekiant priimti teisės aktą, skirtą užtikrinti visuotinį ilgalaikės priežiūros Sąjungoje teikimą.
(žr. 39 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 46 punktą)
5. SESV 352 straipsniu, kuris yra neatskiriama institucinės sistemos, paremtos kompetencijų pasidalinimo principu, dalis, neturėtų būti remiamasi, norint išplėsti Sąjungos kompetenciją už bendrosios sistemos, kurią sudaro visos Sutarties nuostatos, ypač tos, kurios apibrėžia Sąjungos tikslus ir veiksmus, ribų. Bet kuriuo atveju šia nuostata neturėtų būti remiamasi priimant nuostatas, kurios iš esmės keistų Sutartį, nesilaikant šiuo tikslu joje numatytos procedūros. Vadinasi, šios nuostatos taikymas priklauso nuo tam tikrų sąlygų siekiant, kad būtų laikomasi Sutartyse nustatytų kompetencijos ribų ir kad būtų išvengta jos pažeidimo priimant antrinės teisės aktą.
Be to, nei SESV 352 straipsnis, nei Reglamentas Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos nekliudo remtis SESV 352 straipsniu siūlant Europos piliečių iniciatyvą.
Dėl Europos piliečių iniciatyvos mechanizmo pagrindinio tikslo – demokratiško Sąjungos piliečių dalyvavimo – neturėtų būti pažeidžiamas suteiktų įgaliojimų principas ir Sąjungai leidžiama priimti teisės aktus srityje, kurioje jai nebuvo suteikta kompetencija, todėl siūlant Europos piliečių iniciatyvą reikia taip pat laikytis SESV 352 straipsnyje nustatytų sąlygų. Komisija privalo patikrinti, ar iš pasiūlytos Europos piliečių iniciatyvos yra aišku, kad ji negalės pateikti pasiūlymo dėl šia nuostata grindžiamo teisės akto. Vis dėlto tai neturi įtakos institucijų vertinimui, ar toks teisės aktas yra būtinas, nes šis vertinimas gali būti atliktas užregistravus pasiūlytą Europos piliečių iniciatyvą ir prireikus paskelbtas Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punkte numatytame pranešime.
(žr. 51–53 punktus)
6. Institucijos savo įgaliojimus turi vykdyti nepažeisdamos bendrųjų Sąjungos teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ir gero administravimo principų; atsižvelgdamos į šiuos principus jos turi paisyti sprendimų, kurie jau buvo priimti dėl panašių prašymų, ir ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikia priimti tokį patį sprendimą. Vis dėlto gero administravimo principas turi būti suderinamas su teisėtumo užtikrinimu.
(žr. 60 punktą)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 65 ir 67 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 68, 69, 72, 73 punktus)