BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. gegužės 19 d.(*)
„Valstybės pagalba – Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Aviacijos sektorius – Išimtinė teisė naudotis Miuncheno oro uosto 2 terminalu – Ieškinys dėl neveikimo – Komisijos pozicijos apibrėžimas – Nereikalingumas priimti sprendimą – Pareiga imtis veiksmų – Nebuvimas“
Byloje T‑423/07
Ryanair Ltd, įsteigta Dubline (Airija), atstovaujama advokatės E. Vahida,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn, S. Noë ir E. Righini,
atsakovę,
dėl ieškinio dėl neveikimo, kuriuo prašoma pripažinti, kad Komisija neteisėtai neapibrėžė pozicijos dėl ieškovės skundo, susijusio su Vokietijos Federacinės Respublikos tariamai skirta valstybės pagalba bendrovei Lufthansa ir jos Star Alliance partneriams, t. y. išimtine teise naudotis Miuncheno oro uosto (Vokietija) 2 terminalu, arba su tuo, kad Miuncheno oro uostas tariamai piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai V. Vadapalas (pranešėjas) ir K. O’Higgins,
posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. gruodžio 9 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [EB 88] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 10 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:
„Jeigu Komisija turi iš bet kurio šaltinio gautą informaciją apie įtariamą neteisėtą pagalbą, tokią informaciją ji iš karto patikrina.“
2 Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip:
„Kiekviena suinteresuotoji šalis gali pranešti Komisijai apie kiekvieną įtariamą neteisėtą pagalbą ir apie kiekvieną įtariamą netinkamą pagalbos taikymą. Jeigu Komisija mano, kad pagal jos turimą informaciją nėra pakankamo pagrindo bylai įvertinti, ji apie tai praneša suinteresuotajai šaliai. Jeigu Komisija, remdamasi pateiktos informacijos turiniu, priima sprendimą dėl bylos, sprendimo kopiją ji išsiunčia suinteresuotajai šaliai.“
3 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir [EB] 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 7 straipsnis išdėstytas taip:
„1. Kai Komisija, veikdama skundo pagrindu ar savo iniciatyva, nustato [EB] 81 straipsnio ar [EB] 82 straipsnio pažeidimą, ji gali priimti sprendimą, reikalaujantį, kad įmonės ar įmonių asociacijos nutrauktų pažeidimą. Tuo tikslu ji gali skirti įmonei ar įmonių asociacijai bet kokią elgesio ar struktūrinę koreguojančią priemonę, proporcingą įvykdytam pažeidimui ir būtiną pažeidimui veiksmingai nutraukti. Struktūrinės priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, jei nėra lygiai taip pat veiksmingos elgesio priemonės arba jei lygiai taip veiksminga elgesio priemonė būtų įmonei didesnė našta nei struktūrinė. Komisija taip pat gali konstatuoti, kad pažeidimas padarytas praeityje, jei ji turi teisėtą interesą tai daryti.
2. Skundą 1 dalyje nurodytais tikslais turi teisę pateikti fiziniai ar juridiniai asmenys, galintys įrodyti turį teisėtą interesą, ir valstybės narės.“
4 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [EB] 81 ir [EB] 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 6 konstatuojamojoje dalyje numatyta:
„Tam, kad skundas būtų priimtinas siekiant Reglamento <...> Nr. 1/2003 7 straipsnio tikslų, jame turi būti pateikta tam tikra nustatyta informacija.“
5 Reglamento Nr. 773/2004 7 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„Siekiant padėti pareiškėjams suteikti Komisijai būtinus duomenis, turėtų būti parengta forma. Informacijos, nurodytos minėtoje formoje, pateikimas turėtų būti sąlyga šią informaciją pripažinti skundu, apibrėžtu Reglamento <...> Nr. 1/2003 7 straipsnyje.“
6 Reglamento Nr. 773/2004 5 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:
„Tam, kad fiziniams ir juridiniams asmenims būtų leista pateikti skundą Reglamento <...> Nr. 1/2003 7 straipsnio tikslais, jie turi įrodyti teisėtą suinteresuotumą.
Tokiuose skunduose turi būti priede pateikiamoje C formoje reikalaujama informacija. Komisija gali netaikyti prievolės dėl dalies informacijos, įskaitant dokumentus, reikalaujamus C formoje.“
7 Reglamento Nr. 773/2004 priede esančios C formos 3 punktas išdėstytas taip:
„Išsamiai išdėstykite faktus, iš kurių, Jūsų nuomone, matytųsi, kad yra pažeidžiami [EB] 81 ar [EB] 82 straipsnis <...>. Visų pirma nurodykite produktų (prekių ar paslaugų), kuriems turi įtakos tariami pažeidimai, pobūdį ir paaiškinkite, kai būtina, su šiais produktais susijusius komercinius santykius. Suteikite visą turimą informaciją apie įmonių ar įmonių asociacijų, su kuriomis susijęs skundas, susitarimus ar veiklą. Kiek įmanoma, nurodykite su skundu susijusių įmonių padėtį rinkoje“.
8 Reglamento Nr. 773/2004 priede esančios C formos 6 punkte numatyta:
„Paaiškinkite, kokios išvados ar veiksmų siekiate Komisijai išnagrinėjus bylą.“
9 Reglamento Nr. 773/2004 priede esančios C formos 8 punktas išdėstytas taip:
„Pateikite visą informaciją apie tai, ar tuo pačiu ar labai panašiu klausimu kreipėtės į bet kokią kitą konkurencijos instituciją ir (arba) ar buvo pateiktas ieškinys nacionaliniam teismui. Jei taip, nurodykite visus duomenis apie tą administracinę ar teisminę instituciją ir Jūsų tai institucijai pateiktus pareiškimus.“
Faktinės bylos aplinkybės
10 2005 m. lapkričio 3 d. ieškovė Ryanair Ltd išsiuntė Europos Bendrijų Komisijai raštą, kurio dalykas – „skundas prieš Miuncheno oro uostą dėl valstybės pagalbos bendrovei Lufthansa“.
11 Šiame skunde ieškovė nurodė, kad Lufthansa ir jos Star Alliance partneriai (toliau – Star Alliance partneriai) turi išimtinę teisę naudotis Miuncheno oro uosto (Vokietija) 2 terminalu. Ji tvirtina, kad ši išimtinė naudojimosi teisė „kainavo 1,5 mlrd. EUR“ ir dėl jos „oro uostas patyrė daugiau nei 100 mln. EUR finansinių nuostolių per pastaruosius dvejus metus“. Anot ieškovės, šios aplinkybės rodo piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, nes jai naudotis šiuo terminalu neleista. Be to, tai reiškė, kad Vokietijos valdžios institucijos suteikė didelę valstybės pagalbą bendrovei Lufthansa. Skunde nurodoma, kad šiuo Bendrijos valstybės pagalbos nuostatų „akivaizdžiu pažeidimu“ taip pat pažeistos Komisijos neseniai paskelbtas Bendrijos gairės dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti. Todėl ieškovė prašė Komisijos išnagrinėti „rimtą konkurencijos pažeidimą“, kurį lėmė Miuncheno oro uosto ir Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovei Lufthansa suteiktos lengvatos. Skunde taip pat nurodyta, kad jo kopija nusiųsta Komisijos Konkurencijos generaliniam direktoratui (GD), kurio paprašyta ištirti Miuncheno oro uosto piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, nes šis atsisakė leisti ieškovei vykdyti veiklą iš šio oro uosto 2 terminalo. Galiausiai ieškovė pareikalavo, kad Komisijos Transporto ir energetikos GD įpareigotų Lufthansa grąžinti gautas dideles valstybės pagalbos sumas.
12 2005 m. lapkričio 10 d. raštu Komisija patvirtino gavusi skundą ir įregistravusi jį 2005 m. lapkričio 4 d. Komisija nurodė, kad pagal skundų, kuriais pranešama apie valstybės pagalbą, nagrinėjimo tvarką jos tarnybos kreipsis į Vokietijos valdžios institucijas prašydamos pateikti paaiškinimų dėl tariamai suteiktos pagalbos.
13 2007 m. sausio 23 d. raštu ieškovė priminė Komisijai, kad jau praėjo 14 mėnesių nuo tada, kai ji patvirtino gavusi ieškovės skundą dėl valstybės pagalbos bendrovei Lufthansa, ir kad per tiek laiko ji galėjo iš Vokietijos valdžios institucijų gauti visą būtiną informaciją oficialiai tyrimo procedūrai pradėti.
14 Negavusi atsakymo į savo skundą 2007 m. liepos 31 d. ieškovė išsiuntė Komisijai oficialų pranešimą, kuriuo oficialiai paragino ją imtis veiksmų pagal EB 232 straipsnį (toliau – oficialus pranešimas).
15 Oficialiame pranešime ieškovė paragino Komisiją taikyti procedūras, numatytas Reglamentu Nr. 659/1999, Reglamentu Nr. 1/2003 ir Reglamentu Nr. 773/2004.
16 Ieškovė paragino Komisiją:
– pirma, įpareigoti Vokietijos Federacinę Respubliką nutraukti nagrinėjamą valstybės pagalbą, bent jau kol Komisija priims sprendimą pagal Reglamento Nr. 659/1999 11 straipsnio 1 dalį, antra, priimti formalų sprendimą, atlikus valstybės pagalbos, apie kurią ji praneša skunde, pirminį patikrinimą pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 2, 3 arba 4 punktus ir pagal to paties reglamento 13 straipsnio 1 punktą, ir, trečia, pranešti jai apie priimtus sprendimus pagal Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalį,
– įpareigoti nutraukti antikonkurencinį elgesį, apie kurį ji praneša skunde, taikant laikinąją priemonę pagal Reglamento Nr. 1/2003 8 straipsnį ir pradėti procedūrą, siekiant dėl šio antikonkurencinio elgesio priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 III skyriaus nuostatas, arba pranešti, dėl kokių priežasčių atmestas skundas, laikantis Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnio.
17 2007 m. rugpjūčio 2 d. raštu Komisija patvirtino gavusi oficialų pranešimą ir nurodė, kad perdavė jį Transporto ir energetikos GD.
Procesas ir šalių reikalavimai
18 2007 m. lapkričio 15 d. Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.
19 Ieškovė Teismo prašo:
– pagal EB 232 straipsnį pripažinti, kad Komisija neteisėtai neapibrėžė savo pozicijos dėl 2005 m. lapkričio 3 d. pateikto skundo, nors buvo oficialiai paprašyta tai padaryti,
– priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir tas, kurias proceso metu patyrė ieškovė, net jei pareiškus ieškinį Komisija imsis priemonių, dėl kurių, Teismo požiūriu, ieškinys neteks dalyko, arba jei Teismas atmes ieškinį kaip nepriimtiną,
– imtis visų, Teismo požiūriu, tinkamų priemonių.
20 Komisija Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
21 2008 m. balandžio 14 d. raštu (toliau – 2008 m. balandžio 14 d. raštas) ieškovė paprašė Teismo imtis proceso organizavimo priemonių, kad būtų pateikti kai kurie Komisijos atsikirtime į ieškinį minimi dokumentai.
22 2008 m. balandžio 30 d. pateiktose pastabose dėl 2008 m. balandžio 14 d. rašto Komisija paprašė Teismo atmesti ieškovės prašymą imtis proceso organizavimo priemonių.
23 2009 m. sausio 16 d. raštu (toliau – 2009 m. sausio 16 d. raštas) Komisija išsiuntė Teismui 2008 m. liepos 23 d. sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį C 38/08 (ex NN 53/07), Vokietija – Miuncheno oro uosto 2 terminalui naudingos priemonės (toliau – 2008 m. liepos 23 d. sprendimas), kopiją. Šiame rašte Komisija tvirtina, kad, priėmus 2008 m. liepos 23 d. sprendimą, šis ieškinys dėl neveikimo neteko dalyko. Be to, ji nurodo, jog tikisi, kad ieškovė atsiims savo ieškinį iš Teismo, o jei ieškovė to nepadarys, Komisija prašo Teismo pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo pagal Teismo procedūros reglamento 113 straipsnį.
24 2009 m. vasario 17 d. Teismo kanceliarijai pateiktose pastabose dėl 2009 m. sausio 16 d. rašto ieškovė pareiškė, kad neketina atsiimti ieškinio, nes Komisija nesiėmė veiksmų tam tikrais jos skunde minimais klausimais, būtent Star Alliance partnerių atžvilgiu, ir kad sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą Komisijos nurodyta pozicija akivaizdžiai neapėmė visų ieškovės skunde dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pateikto apibrėžimo elementų. Todėl ieškovė prašo Teismo:
– atmesti visus Komisijos prašymus, pateiktus 2009 m. sausio 16 d. rašte,
– pripažinti Komisijos neveikimą, kiek jis susijęs su jos skundu dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, jei Teismas negalėtų pripažinti Komisijos neveikimo dėl to, kad ši nenagrinėjo jos skundo dėl neteisėtos pagalbos skyrimo,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Kaltinimai dėl neveikimo, susiję su tariama valstybės pagalba bendrovei Lufthansa ir jos Star Alliance partneriams
25 Pirmiausia reikia priminti, kad norint nustatyti, ar kaltinimai neveikimu yra pagrįsti, reikia patikrinti, ar sulaukusi paraginimo pagal EB 232 straipsnį Komisija turėjo pareigą imtis veiksmų (1995 m. lapkričio 13 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Dumez prieš Komisiją, T‑126/95, Rink. p. II‑2863, 44 punktas; 1998 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Goldstein prieš Komisiją, T‑286/97, Rink. p. II‑2629, 24 punktas ir 1998 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gestevisión Telecinco prieš Komisiją, T‑95/96, Rink. p. II‑3407, 71 punktas).
26 Be to, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką EB 232 straipsnyje numatytos rūšies ieškinys, kuriuo siekiama kitų tikslų nei EB 226 straipsnyje numatytos rūšies ieškiniu (šiuo klausimu žr. 2002 m. balandžio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑154/00, Rink. p. I‑3879, 28 punktą), pagrįstas idėja, jog neteisėto atitinkamos institucijos, paragintos imtis veiksmų, neveikimo atveju galima kreiptis į Teisingumo Teismą, kad jis pripažintų, jog neveikimas prieštarauja Sutarčiai, jei atitinkama institucija nepašalino šio neveikimo. Remiantis EB 233 straipsniu, šis pripažinimas reiškia, kad institucija atsakovė privalo imtis priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti; ši pareiga nepažeidžia teisės pareikšti ieškinio dėl deliktinės atsakomybės, kuri gali kilti dėl to paties pripažinimo. Tuo atveju, jei aktas, kurio nepriėmimas yra bylos dalykas, buvo priimtas po ieškinio pareiškimo, tačiau prieš paskelbiant sprendimą, Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo pripažintas pradinio neveikimo neteisėtumas, nebegali turėti EB 233 straipsnyje numatytų pasekmių. Todėl tokiu atveju, kaip ir institucijai atsakovei sureagavus į raginimą veikti per dviejų mėnesių terminą, ieškinys netenka savo dalyko ir nebėra reikalo priimti sprendimo (žr. 2000 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo nutarties Sodima prieš Komisiją, C‑44/00 P, Rink. p. I‑11231, 83 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką bei 2004 m. vasario 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SIC prieš Komisiją, T‑297/01 ir T‑298/01, Rink. p. II‑743, 31 punktą). Tokiu atveju aplinkybė, kad ieškovo netenkina institucijos pozicija, neturi reikšmės, nes EB 232 straipsnyje neveikimas suprantamas kaip sprendimo nepriėmimas arba pozicijos neapibrėžimas, o ne kito akto, nei ši šalis norėjo ar manė reikalinga, priėmimas (žr. minėtos Nutarties Sodima prieš Komisiją 83 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
27 Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia priimti sprendimą dėl kaltinimų neveikimu, susijusių su tariama valstybės pagalba bendrovei Lufthansa ir Star Alliance partneriams.
28 Ieškovė tvirtina, kad Komisijos neveikimas pagrįstas tuo, kad, gavusi informacijos iš Vokietijos valdžios institucijų, Komisija aiškiai nesiėmė jokios priemonės ir nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, kad nagrinėjama valstybės priemonė nėra pagalba pagal EB 87 straipsnio 1 dalį arba kad tokią priemonę reikia laikyti pagalba pagal EB 87 straipsnio 1 dalį, tačiau ji yra suderinama su bendrąja rinka pagal EB 87 straipsnio 2 ir 3 dalis, arba kad reikia pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą. Todėl Komisija neteisėtai nesiėmė veiksmų dėl jos skundo, kuriuo pranešama apie tariamą valstybės pagalbą bendrovei Lufthansa ir Star Alliance partneriams.
29 Komisija tvirtina, kad kaltinimai neveikimu, susiję su tariama valstybės pagalba, yra nepagrįsti ir kad bet kuriuo atveju, priėmus 2008 m. liepos 23 d. sprendimą, šis ieškinys neteko dalyko.
30 Nebūtina patikrinti, ar sulaukusi paraginimo pagal EB 232 straipsnį Komisija turėjo pareigą imtis veiksmų, nes sutariama, kad 2008 m. liepos 23 d. sprendimu Komisija pradėjo EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą dėl tariamos valstybės pagalbos bendrovei Lufthansa.
31 Vadinasi, Komisija, po ieškovės paraginimo veikti veiksmingai priėmusi vieną iš oficialiame pranešime nurodytų sprendimų, apibrėžė poziciją, kaip ji suprantama pagal EB 232.
32 Taigi, nors ieškovė turėjo teisėtą interesą pareikšti šį ieškinį, ieškinys neteko dalyko, kiek jis susijęs su pripažinimu, kad Komisija neteisėtai neapibrėžė pozicijos dėl ieškovės skundo, susijusio su tariama valstybės pagalba bendrovei Lufthansa.
33 Todėl nebereikia priimti sprendimo dėl kaltinimų neveikimu, susijusių su tariama valstybės pagalba bendrovei Lufthansa.
34 Dėl kaltinimų neveikimu, susijusių su tariama valstybės pagalba Star Alliance partneriams, ieškovė tvirtina, kad šią ieškinio dalį reikia išnagrinėti, nepaisant priimto 2008 m. liepos 23 d. sprendimo.
35 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad 2008 m. liepos 23 d. sprendimas nėra Komisijos pozicijos apibrėžimas tariamos valstybės pagalbos Star Alliance partneriams atžvilgiu, nes šis sprendimas apima tik tariamą valstybės pagalbą bendrovei Lufthansa. Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad ieškovė teisingai tvirtina, jog reikia priimti sprendimą dėl šios ieškinio dalies ir nustatyti, ar Komisija šiuo klausimu neteisėtai nesiėmė veiksmų.
36 Kaip priminta šio sprendimo 25 punkte, siekiant nustatyti, ar kaltinimai neveikimu yra pagrįsti, reikia patikrinti, ar paraginimo pagal EB 232 straipsnį gavimo momentu Komisija turėjo pareigą veikti.
37 Valstybės pagalbos srityje aplinkybės, kuriomis Komisija privalo imtis veiksmų dėl neteisėtos valstybės pagalbos, apibrėžiamos Reglamentu Nr. 659/1999. Pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 dalį „jeigu Komisija turi iš bet kurio šaltinio gautą informaciją apie įtariamą neteisėtą pagalbą, tokią informaciją ji iš karto patikrina“. Pagal to paties reglamento 20 straipsnio 2 dalį „kiekviena suinteresuotoji šalis gali pranešti Komisijai apie kiekvieną įtariamą neteisėtą pagalbą ir apie kiekvieną įtariamą netinkamą pagalbos taikymą“. Pagal tą pačią nuostatą „jeigu Komisija mano, kad pagal jos turimą informaciją nėra pakankamo pagrindo bylai įvertinti, ji apie tai praneša suinteresuotajai šaliai“.
38 Todėl reikia patikrinti, ar skunde kalbama apie tariamai neteisėtą pagalbą Star Alliance partneriams.
39 Šiuo atveju reikia pripažinti, kad ieškovė savo skunde iš tiesų praneša tik apie valstybės pagalbą bendrovei Lufthansa ir nekalba apie tokią pagalbą Star Alliance partneriams. Iš tiesų, kaip matyti iš skundo pavadinimu „skundas prieš Miuncheno oro uostą dėl valstybės pagalbos bendrovei Lufthansa“, ieškovė patikslino, kad išimtinė teisė naudotis Miuncheno oro uosto 2 terminalu, suteikta bendrovei Lufthansa ir jos Star Alliance partneriams, reiškė, kad Vokietijos valdžios institucijos suteikė bendrovei Lufthansa didelę valstybės pagalbą. Ieškovė taip pat prašė Komisijos patikrinti „rimtą konkurencijos iškraipymą“, kurį lėmė Miuncheno oro uosto ir Vokietijos Federacinės Respublikos suteiktos lengvatos bendrovei Lufthansa. Galiausiai ieškovė prašė Transporto ir energetikos GD įpareigoti Lufthansa grąžinti gautas dideles valstybės pagalbos sumas. Iš skundo teksto negalima suprasti, kad ieškovė nurodė Star Alliance partnerius kaip valstybės pagalbos gavėjus. Be to, reikia pabrėžti, kad 2007 m. sausio 23 d. priminime, kuris pridėtas prie dubliko, kaip vienintelė tariamos valstybės pagalbos gavėja taip pat nurodyta Lufthansa.
40 Todėl reikia manyti, kad sulaukusi paraginimo pagal EB 232 straipsnį Komisija neturėjo pareigos imtis veiksmų dėl tariamos valstybės pagalbos Star Alliance partneriams, todėl jos negalima kaltinti neveikimu pagal šio sprendimo 25 punkte minimą teismo praktiką.
41 Vadinasi, kaltinimus dėl neveikimo, susijusius su tariama valstybės pagalba Star Alliance partneriams, reikia atmesti kaip nepagrįstus, ir nebūtina imtis ieškovės prašomų proceso organizavimo priemonių.
Kaltinimai dėl neveikimo, susiję su tariamu piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi
Šalių argumentai
42 Ieškovė tvirtina, kad Komisija, gavusi skundą, privalo pagal reglamentų Nr. 1/2003 ir 773/2004 nuostatas atidžiai išnagrinėti faktines ir teisines aplinkybes, apie kurias jai pranešė skundą pateikęs asmuo, kad per pagrįstą terminą nuspręstų, ar pradėti procedūrą dėl pažeidimo konstatavimo, ar atmesti skundą nepradėjus procedūros, ar palikti skundą nenagrinėtą. Ji priduria, kad jei Komisija nusprendžia, kad nagrinėti pagal EB 82 straipsnį pateiktą skundą yra nepagrįsta ar nebūtina, ji privalo pranešti skundo pateikėjui apie savo sprendimą, pateikdama savo motyvus, kad būtų galima patikrinti jo teisėtumą.
43 Jos nuomone, kadangi jos skundas pateiktas ir dėl konkurencijos teisės pažeidimo, Komisija privalėjo veikti nedelsdama.
44 Pirma, Komisija nepranešė ieškovei per keturių mėnesių terminą pagal Komisijos komunikato dėl Komisijos atliekamo skundų, pateiktų pagal [EB] 81 ir [EB] 82 straipsnius, nagrinėjimo (OL C 101, 2004, p. 65) 61 punktą, ar ketina nagrinėti šią bylą. Antra, ji nepriėmė nė vieno iš sprendimų, kuriuos turėjo priimti gavusi skundą, t. y. sprendimą pradėti procedūrą, siekiant nustatyti EB 82 straipsnio pažeidimą, arba sprendimą atmesti skundą, apie tai pranešus skundo pateikėjui pagal Reglamento Nr. 773/2004 7 straipsnį, arba tinkamai pagrįstą sprendimą nenagrinėti skundo, nesant Bendrijos intereso. Todėl ieškovė mano, kad reikia pripažinti Komisijos neveikimą.
45 Dublike ieškovė taip pat nurodė, kad negalėjo pasinaudoti Reglamento Nr. 773/2004 priede esančia C forma, nes jos skundas apėmė skundą dėl valstybės pagalbos ir skundą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, ir kad Komisija nebuvo numačiusi specialios formos mišriems skundams. Ji pridūrė, kad Reglamento Nr. 773/2004 5 straipsnio 1 dalyje tik nurodyta, kad „skunde turi būti priede pateikiamoje C formoje reikalaujama informacija“, todėl šia nuostata tik reikalaujama pateikti šią informaciją, paliekant skundo pateikėjui laisvę pasirinkti, kokia forma ir tvarka ją pateikti. Anot ieškovės, jos skundas buvo galiojantis, nes C formoje reikalaujama informacija buvo pateikta skunde arba buvo žinoma Komisijai, arba ji negalėjo šios informacijos gauti.
46 Komisija tvirtina, kad skundas iš esmės buvo dėl neteisėto valstybės pagalbos teikimo, kad šis raštas buvo išsiųstas jos tarnyboms, kurios nagrinėja valstybės pagalbos transporto sektoriuje atvejus, ir kad jis pavadintas „skundu prieš Miuncheno oro uostą dėl valstybės pagalbos bendrovei Lufthansa“. Komisija neneigia, kad ieškovė savo rašte taip pat tvirtino, jog Miuncheno oro uostas piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi, ir kad šio rašto kopija taip pat nusiųsta Konkurencijos GD, t. y. jos tarnybai, nagrinėjančiai EB 81 ir EB 82 straipsnių pažeidimus. Vis dėlto ji mano, kad argumentai dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi yra akivaizdžiai papildomi ir bet kuriuo atveju jie nėra pakankamai pagrįsti. Iš tiesų ieškovė tik tvirtina, kad Lufthansa ir Star Alliance partneriai turėjo išimtinę teisę naudotis Miuncheno oro uosto 2 terminalu ir kad tai yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.
47 Komisija tvirtina, kad tokio teiginio negalima laikyti skundu pagal Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnį. Ji primena, kad pagal Reglamento Nr. 773/2004 5 straipsnio 1 dalį skunde pagal Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnį „turi būti priede pateikiamoje C formoje reikalaujama informacija“.
48 Triplike Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jei tas pats dokumentas galėtų kartu būti ir skundas dėl neteisėtos valstybės pagalbos, ir skundas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, skundo pateikėjas, be abejo, privalėtų labai aiškiai tai nurodyti. Be to, ji pabrėžia, kad skunde iš tiesų yra tam tikros C formoje reikalaujamos informacijos, tačiau trūksta svarbių detalių. Anot Komisijos, šios formos 6–8 dalyse reikalaujama informacija visiškai nepateikta, skunde pateikti tik kitose formos dalyse reikalaujamos informacijos fragmentai.
49 Bet kuriuo atveju 2009 m. sausio 16 d. rašte Komisija tvirtina, kad priėmus 2008 m. liepos 23 d. sprendimą, kuriuo ji pradėjo formalią tyrimo procedūrą Miuncheno oro uosto 2 terminalo byloje, ieškovės pareikštas ieškinys dėl neveikimo neteko dalyko.
Bendrojo Teismo vertinimas
50 Pirmiausia reikia atmesti Komisijos argumentą, kad priėmus 2008 m. liepos 23 d. sprendimą ieškinys neteko dalyko, siejamo ir su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.
51 Iš tiesų, kadangi šis sprendimas priimtas tik dėl tariamos pagalbos bendrovei Lufthansa, apie kurią pranešė ieškovė, ir neapima tariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, negalima manyti, kad šiuo sprendimu apibrėžiama Komisijos pozicija dėl šio piktnaudžiavimo.
52 Todėl šiuo atveju reikia patikrinti, ar, kaip tvirtina ieškovė, Komisija iš tiesų neteisėtai nesiėmė veiksmų dėl tariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Siekiant šio tikslo reikia išsiaiškinti, ar paraginimo pagal EB 232 straipsnį gavimo momentu Komisija turėjo pareigą imtis veiksmų (žr. šio sprendimo 25 punktą).
53 Pati ieškovė priminė kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar buvo pareiga imtis veiksmų dėl tariamo EB 81 ir EB 82 straipsniuose numatytų konkurencijos taisyklių pažeidimo. Iš tiesų ji pabrėžia, kad Komisija, gavusi skundą, privalo pagal reglamentų Nr. 1/2003 ir 773/2004 nuostatas atidžiai išnagrinėti faktines ir teisines aplinkybes, apie kurias jai pranešė skundą pateikęs asmuo, kad per pagrįstą terminą nuspręstų, ar pradėti procedūrą dėl pažeidimo konstatavimo, ar atmesti skundą nepradėjus procedūros, ar palikti skundą nenagrinėtą. Jei Komisija nusprendžia, kad skundą nagrinėti pagal EB 82 straipsnį yra nepagrįsta ar nebūtina, ji privalo pranešti skundo pateikėjui apie savo sprendimą, pateikdama savo motyvus, kad būtų galima patikrinti jo teisėtumą.
54 Tačiau Bendrasis Teismas mano, kad šiuo atveju ieškovė nesilaikė iš minėtų reglamentų kylančių reikalavimų.
55 Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas primena, jog tam, kad skundas pagal Reglamento Nr. 773/2004 6 ir 7 konstatuojamąsias dalis būtų pripažintas pateiktas dėl EB 81 ir EB 82 straipsniuose numatytų konkurencijos taisyklių pažeidimo, jis turi atitikti Reglamento Nr. 773/2004 5 straipsnį dėl skundo priimtinumo, kuriame aiškiai numatyta, jog tam, kad fiziniams ar juridiniams asmenims būtų leista pateikti skundą Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnio tikslais, jie turi įrodyti teisėtą suinteresuotumą, ir kad skunde turi būti Reglamento Nr. 773/2004 priede pateikiamoje C formoje reikalaujama informacija.
56 Reglamento Nr. 773/2004 5 straipsnyje nurodytoje C formoje reikalaujama, kad skundo pateikėjas pateiktų tam tikrą informaciją. Pagal šios formos 3–8 dalis skundo pateikėjas turi, pirma, išsamiai išdėstyti faktus, iš kurių matyti, kad pažeidžiami EB 81 ar EB 82 straipsniai, antra, išdėstyti savo požiūrį dėl tariamo pažeidimo geografinio masto ir paaiškinti, jei tai nėra akivaizdu, kiek veikla, kuria skundžiamasi, gali pakenkti prekybai tarp valstybių narių ar tarp Bendrijos ir vienos ar daugiau Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys, trečia, paaiškinti, kokios išvados ar veiksmų siekia Komisijai išnagrinėjus bylą, ketvirta, nurodyti motyvus, kuriais grindžia teisėtus interesus kaip pareiškėjas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 straipsnį, – skundo pateikėjas turi visų pirma nurodyti, kaip veikla, kurią skundžia, jam kenkia, ir paaiškinti, kaip, jo požiūriu, Komisijos įsikišimas galėtų pataisyti padėtį, – ir, penkta, nurodyti, ar tuo pačiu ar panašiu klausimu kreipėsi į bet kokią kitą konkurencijos instituciją ir ar buvo pateiktas ieškinys nacionaliniam teismui.
57 Šiuo atveju iš skundo matyti, kad, kiek tai susiję su tariamu piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, ieškovė iš esmės tik nurodo, kad tai, jog Lufthansa ir jos Star Alliance partneriai turi išimtinę teisę naudotis Miuncheno oro uosto 2 terminalu, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir kad skundo kopiją ji išsiuntė Komisijos Konkurencijos GD, prašydama ištirti piktnaudžiavimą Miuncheno oro uosto dominuojančia padėtimi, nes šis atsisakė jai leisti vykdyti veiklą iš šio oro uosto 2 terminalo.
58 Negalima manyti, kad tokia informacija atitinka Reglamento Nr. 773/2004 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Todėl, atsižvelgdama į skundo turinį, Komisija negalėjo pagrįstai įvertinti, kad jai pateiktas skundas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pagal reglamentus Nr. 1/2003 ir 773/2004.
59 Ieškovės teiginį, jog jos skunde pateikta pakankamai informacijos, kad jis būtų pripažintas skundu pagal reglamentus Nr. 1/2003 ir 773/2004, reikia atmesti, nes ji neįrodė teisėto suinteresuotumo pagal Reglamento Nr. 773/2004 5 straipsnio 1 dalį ir nepateikė tam tikros Reglamento Nr. 773/2004 priede esančioje C formoje reikalaujamos informacijos. Būtent nepateikta informacija, numatyta šios formos 3 dalyje, pagal kurią ieškovė turėjo išsamiai išdėstyti faktus, iš kurių galima spręsti, kad pažeistas EB 82 straipsnis.
60 Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas pažymi, kad nors ieškovė pateikė tam tikrų faktų, kad įrodytų, jog bendrovei Lufthansa suteikta valstybės pagalba, skunde nepateikta jokių faktų, iš kurių būtų galima nustatyti, kodėl Miuncheno oro uostas užėmė dominuojančią padėtį ir kodėl faktas, kad 2 terminalas rezervuotas bendrovei Lufthansa ir jos Star Alliance partneriams, reiškia, kad Miuncheno oro uostas piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Kaip triplike nurodė Komisija, Miuncheno oro uosto 1 terminalu naudojasi daug oro bendrovių (Aer Lingus, AirBerlin, Air France, Alitalia, British Airways, EasyJet, Germanwings, Iberia ir KLM). Bet kokiu atveju ieškovė nepaaiškino, kodėl jai „neleista patekti į Miuncheno oro uosto rinką“, jei jai pasiūlyta naudotis tuo pačiu terminalu, kuriuo naudojasi minėtos kitos oro bendrovės. Ji taip pat nepaaiškino, kodėl Miuncheno oro uostas piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi su ja elgdamasis lygiai taip pat kaip, pavyzdžiui, su EasyJet. Be to, reikia pripažinti, kad skunde neišvengta dviprasmybių, todėl galima suprasti, kad Lufthansa užima dominuojančią padėtį. Iš tiesų, skunde nurodyta, jog „aplinkybė, kad Lufthansa ir jos Star Alliance partneriai turi išimtinę teisę naudotis Miuncheno oro uosto 2 terminalu <...>, yra ne tik piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, nes naudotis šiuo terminalu <...> neleista [ieškovei], bet reiškia ir tai, kad Lufthansa gavo ir toliau gauna didelę valstybės pagalbą“.
61 Be to, reikia pažymėti, kad ieškovė nepaaiškino, kokios išvados ar veiksmų siekia Komisijai išnagrinėjus bylą, kaip tai numatyta C formos 6 dalyje. Priešingai, nei tvirtina ieškovė, negalima manyti, jog skunde pateiktas prašymas, kad Komisija ištirtų piktnaudžiavimą oro uosto dominuojančia padėtimi, atitinka minėtoje 6 dalyje numatytus reikalavimus. Be to, ieškovė nepatikslino, kaip to reikalaujama pagal C formos 8 dalį, ar ji kreipėsi į kitą konkurencijos instituciją ir ar buvo pateiktas ieškinys nacionaliniam teismui.
62 Šiomis aplinkybėmis 2005 m. lapkričio 3 d. pateikto skundo negalima laikyti skundu, pateiktu pagal reglamentus Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004. Taigi oficialaus pranešimo pagal EB 232 straipsnį gavimo momentu Komisija neturėjo pareigos imtis veiksmų, todėl jos negalima kaltinti neveikimu pagal šio sprendimo 25 punkte nurodytą teismo praktiką.
63 Vadinasi, ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti, kad Komisija nevykdė savo pareigų, nes neteisėtai nepriėmė sprendimo dėl tariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, reikia atmesti kaip nepagrįstą, ir nebūtina imtis ieškovės prašomų proceso organizavimo priemonių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Be to, pagal to paties reglamento 87 straipsnio 6 dalį, jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.
65 Šioje byloje, kalbant apie pagrindinę ieškinio dalį, susijusią su tariama valstybės pagalba bendrovei Lufthansa, dėl kurios, priėmus 2008 m. liepos 23 d. sprendimą, nebereikia priimti teismo sprendimo, negalima kaltinti ieškovės, kad ji, įgyvendindama savo teises, pareiškė šį ieškinį nesulaukusi, kol Komisija priims šį sprendimą, kurį ji priėmė po to, kai pasibaigė terminas pareikšti ieškinį dėl neveikimo.
66 Dėl ieškinio dalies, susijusios su tariama valstybės pagalba Star Alliance partneriams ir tariamu piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, ieškovės reikalavimai atmesti, todėl ji turi padengti dalį bylinėjimosi išlaidų. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad šioje byloje būtų teisinga nuspręsti, kad Komisija turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę ieškovės bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė turi padengti pusę savo bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Nebereikia priimti sprendimo dėl kaltinimo neveikimu, kurį Ryanair Ltd pateikė dėl tariamos valstybės pagalbos bendrovei Lufthansa.
2. Atmesti kaltinimus neveikimu, kuriuos Ryanair pateikė dėl tariamos valstybės pagalbos bendrovės Lufthansa Star Alliance partneriams.
3. Atmesti kaltinimus neveikimu, kuriuos Ryanair pateikė dėl tariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.
4. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę Ryanair bylinėjimosi išlaidų.
5. Ryanair padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.
Papasavvas | Vadapalas | O’Higgins |
Paskelbta 2011 m. gegužės 19 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.