TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
2022 m. liepos 14 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 – Motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimas – 5 straipsnio 2 dalis – Valdiklis – Motorinės transporto priemonės – Dyzelinis variklis – Išmetamųjų teršalų kontrolės sistema – Variklio valdymo kompiuteryje įdiegta programinė įranga – Išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas (IDR vožtuvas) – „Temperatūros intervalo“ ribojamas išmetamų azoto oksidų (NOx) kiekio mažinimas – Draudimas naudoti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą mažinančius valdiklius – 5 straipsnio 2 dalies a punktas – Šio draudimo išimtis – Vartotojų apsauga – Direktyva 1999/44/EB – Vartojimo prekių pardavimas ir susijusios garantijos – 2 straipsnio 2 dalies d punktas – Prekės, kuri „pasižymi tokia kokybe ir veikimu, kurie paprastai yra būdingi tokio paties pobūdžio prekėms ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgdamas į tų prekių pobūdį“, sąvoka – Transporto priemonė, kuriai išduotas EB tipo patvirtinimas – 3 straipsnio 6 dalis – „Nedidelio neatitikimo“ sąvoka“
Byloje C‑145/20
dėl Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) 2020 m. kovo 17 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2020 m. kovo 24 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
DS
prieš
Porsche Inter Auto GmbH & Co. KG,
Volkswagen AG
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen, kolegijų pirmininkai A. Arabadjiev, A. Prechal, K. Jürimäe, C. Lycourgos ir I. Ziemele, teisėjai M. Ilešič, J.‑C. Bonichot, F. Biltgen, P. G. Xuereb (pranešėjas), N. Piçarra ir N. Wahl,
generalinis advokatas A. Rantos,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– DS, atstovaujamo Rechtsanwalt M. Poduschka,
– Porsche Inter Auto GmbH & Co. KG ir Volkswagen AG, atstovaujamų Rechtsanwälte H. Gärtner, F. Gebert, F. Gonsior, C. Harms, N. Hellermann, F. Kroll, M. Lerbinger, S. Lutz-Bachmann, L.‑K. Mannefeld, K.‑U. Opper, H. Posser, J. Quecke, K. Schramm, P. Schroeder, W. F. Spieth, J. von Nordheim, K. Vorbeck, B. Wolfers ir B. Wollenschläger,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir D. Klebs,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Huttunen, M. Noll-Ehlers ir N. Ruiz García,
susipažinęs su 2021 m. rugsėjo 23 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2007 dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007, p. 1) 5 straipsnio 2 dalies ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (OL L 171, 1999, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 223) 2 straipsnio 2 dalies d punkto ir 3 straipsnio 6 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant DS ginčą su Porsche Inter Auto GmbH & Co. KG ir Volkswagen AG dėl prašymo panaikinti motorinės transporto priemonės, kurioje įdiegta programinė įranga, mažinanti šios transporto priemonės dujinių išmetamųjų teršalų recirkuliaciją atsižvelgiant, be kita ko, į nustatytą temperatūrą, pirkimo‑pardavimo sutartį.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 1999/44
3 Direktyva 1999/44 buvo panaikinta nuo 2022 m. sausio 1 d. 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo‑pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB (OL L 136, 2019, p. 28). Vis dėlto, atsižvelgiant į ginčo pagrindinėje byloje datą, joje taikytina Direktyva 1999/44.
4 Direktyvos 1999/44 1 ir 10–12 konstatuojamosiose dalyse buvo nurodyta:
„(1) kadangi [EB] 153 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad priemonėmis, kurių Bendrija imasi pagal [EB] 95 straipsnį, ji turėtų prisidėti prie aukšto lygio vartotojų apsaugos sukūrimo;
<…>
(10) kadangi tada, kai prekės neatitinka sutarties, vartotojai privalėtų turėti teisę į nemokamą prekės atitikimo sutarčiai atkūrimą jų pasirinkimu tas prekes pataisant ar pakeičiant arba, jei to nepadaroma, sumažinant jų kainą ar nutraukiant sutartį;
(11) kadangi vartotojas pirmiausia gali reikalauti, kad pardavėjas pataisytų arba pakeistų prekes, nebent tokios teisės gynimo priemonės būtų neįmanomos arba neproporcingos; kadangi tai, ar teisės gynimo priemonė yra neproporcinga, turėtų būti nustatoma objektyviai; kadangi teisės gynimo priemonė būtų neproporcinga, jeigu ja, lyginant su kita teisės gynimo priemone, būtų nustatytos nepagrįstos išlaidos; kadangi, siekiant nuspręsti, ar išlaidos yra nepagrįstos, išlaidos, nustatytos viena teisės gynimo priemone, turėtų būti žymiai didesnės negu kita teisės gynimo priemone nustatytos išlaidos;
(12) kadangi, jeigu nėra atitikimo, pardavėjas susitarimo būdu visada gali pasiūlyti vartotojui bet kokią kitą galimą teisės gynimo priemonę; kadangi vartotojas turi teisę rinktis, priimti ar atmesti šį pasiūlymą.“
5 Šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies f punkte buvo numatyta:
„Šioje direktyvoje:
<…>
f) taisymas – reiškia vartojimo prekių atitikimo pardavimo sutarčiai užtikrinimą neatitikimo atveju.“
6 Šios direktyvos 2 straipsnio „Atitikimas sutarčiai“ 1–3 dalyse buvo nustatyta:
„1. Pardavėjas privalo pateikti vartotojui prekes, kurios atitinka pardavimo sutartį.
2. Vartojimo prekės laikomos atitinkančiomis sutartį, jeigu jos:
a) atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir prekės, kurias pardavėjas pateikė vartotojui kaip pavyzdį ar modelį;
b) yra tinkamos bet kokiai konkrečiai paskirčiai, dėl kurios jos yra reikalingos vartotojui ir apie kurią jis sutarties sudarymo metu pranešė pardavėjui, o pardavėjas jai pritarė;
c) yra tinkamos paskirčiai, kuriai paprastai naudojamos tokio paties pobūdžio prekės;
d) pasižymi tokia kokybe ir veikimu, kurie paprastai yra būdingi tokio paties pobūdžio prekėms ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgdamas į tų prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo, gamintojo arba jo atstovo pateiktus viešus pareiškimus dėl jų specifinių savybių, ypač reklamoje arba ant etiketės.
3. Taikant šį straipsnį laikoma, kad neatitikimo nėra, jeigu sutarties sudarymo metu vartotojas žinojo arba pagrįstai negalėjo nežinoti apie neatitikimą, arba jeigu neatitikimas atsirado iš vartotojo pateiktos medžiagos.“
7 Tos pačios direktyvos 3 straipsnis „Vartotojo teisės“ buvo suformuluotas taip:
„1. Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokį neatitikimą, esantį prekių pateikimo metu.
2. Esant neatitikimui, vartotojas turi teisę į nemokamą prekių atitikimo sutarčiai užtikrinimą jas pataisant ar pakeičiant pagal šio straipsnio 3 dalį, arba teisę į atitinkamą kainos sumažinimą arba su tomis prekėmis susijusios sutarties nutraukimą pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis.
3. Vartotojas pirmiausia gali reikalauti, kad pardavėjas nemokamai pataisytų arba pakeistų prekes, nebent tai yra neįmanoma ar neproporcinga.
Teisės gynimo priemonė laikoma neproporcinga, jeigu ja, palyginti su alternatyvia teisės gynimo priemone, pardavėjui nustatomos nepagrįstos išlaidos, atsižvelgiant į:
– vertę, kurią prekės turėtų, jeigu nebūtų neatitikimo,
– neatitikimo reikšmingumą
ir
– tai, ar alternatyvi teisės gynimo priemonė galėtų būti įgyvendinta nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui.
Bet koks prekių pataisymas ar pakeitimas atliekamas per protingą laiką ir nesukeliant jokių didelių nepatogumų vartotojui, atsižvelgiant į prekių pobūdį ir paskirtį, dėl kurios tos prekės vartotojui buvo reikalingos.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse sąvoka „nemokamai“ reiškia išlaidas, reikalingas užtikrinti prekių atitikimą, visų pirma pašto, darbo ir medžiagų išlaidas.
5. Vartotojas gali reikalauti atitinkamai sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu:
– vartotojas neturi teisės nei į prekių pataisymą, nei į jų pakeitimą,
arba
– pardavėjas per protingą laiką neįgyvendino teisės gynimo priemonės,
arba
– pardavėjas neįgyvendino teisės gynimo priemonės nesukeldamas didelių nepatogumų vartotojui.
6. Vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu neatitikimas yra nedidelis.“
Reglamentas Nr. 715/2007
8 Reglamento Nr. 715/2007 1 ir 4–7 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(1) <…> variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo techniniai reikalavimai dėl išmetamųjų teršalų turėtų būti suderinti, kad skirtingose valstybėse narės[e] reikalavimai nesiskirtų ir būtų užtikrintas aukštas aplinkos apsaugos lygis.
<…>
(4) <…> [B]ūtina toliau mažinti transporto sektoriaus (oro, jūrų ir sausumos transporto), namų ūkių, energetikos, žemės ūkio ir pramonės sektorių išmetamųjų teršalų kiekį ir pasiekti ES oro kokybės tikslus. Atsižvelgiant į šį kontekstą, užduotį mažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį reikia suprasti kaip bendros strategijos dalį. Euro 5 ir euro 6 standartai yra viena iš priemonių, skirtų mažinti išmetamų smulkiųjų dalelių ir ozoną ardančių medžiagų, pvz., azoto oksidų ir angliavandenilių, kiekį.
(5) Siekiant ES oro kokybės tikslų, būtinos nuolatinės pastangos mažinti iš transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį. <…>
(6) Siekiant gerinti oro kokybę ir laikytis taršos ribinių verčių, ypač būtina labai sumažinti iš dyzelinių transporto priemonių išmetamų azoto oksidų kiekį. <…>
(7) Nustatant išmetamųjų teršalų standartus svarbu atsižvelgti į padarinius rinkoms ir gamintojų konkurencingumui, tiesiogines ir netiesiogines privalomas įmonių sąnaudas ir naudą naujovių skatinimo, oro kokybės gerinimo, išlaidų sveikatai mažinimo ir gyvenimo trukmės ilginimo aspektais, taip pat į bendrą poveikį CO2 išmetimui.“
9 Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Šiuo reglamentu nustatomi bendri variklinių transporto priemonių (toliau – transporto priemonės) ir pakaitinių dalių, pvz., pakaitinių taršos kontrolės įtaisų, tipo patvirtinimo, techniniai reikalavimai dėl jų išmetamų teršalų.“
10 Minėto reglamento 3 straipsnio 10 punkte numatyta:
„Šiame reglamente ir jo įgyvendinimo priemonėse taikomi tokie apibrėžimai:
<…>
10) valdiklis – tai bet kokia sudedamoji konstrukcijos dalis, registruojanti temperatūrą, transporto priemonės greitį, variklio sukimosi dažnį (min–1), perdavimo mechanizmo veikimą, slėgį kolektoriuje prieš droselinę sklendę arba bet kokį kitą parametrą, kad galėtų įjungti kiekvieną išmetamų teršalų kontrolės sistemos sudedamąją dalį, kuri, esant įprastoms ir pagrįstai numatytinoms transporto priemonės veikimo ir eksploatavimo sąlygoms, mažina išmetamų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumą, arba tolygiai keisti jos veikimo parametrus, sulėtinti tos dalies veikimą ar ją išjungti“.
11 To paties reglamento 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Gamintojai įrodo, kad visų naujų transporto priemonių, kurios buvo parduotos, registruotos ar pradėtos eksploatuoti Bendrijoje, tipas yra patvirtintas pagal šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių nuostatas. Gamintojai taip pat įrodo, kad visų naujų pakaitinių taršos kontrolės įtaisų, kurių tipas turi būti patvirtintas ir kurie buvo parduoti ar pradėti eksploatuoti Bendrijoje, tipas yra patvirtintas pagal šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių nuostatas.
Šie įsipareigojimai apima I priede ir 5 straipsnyje nurodytose įgyvendinimo priemonėse nustatytų išmetamųjų teršalų kiekio ribas.
2. Gamintojai užtikrina, kad būtų laikomasi tipo patvirtinimo procedūrų, skirtų gamybos atitikčiai, taršos kontrolės įtaisų patvarumui ir eksploataciniam tinkamumui patikrinti.
Be to, gamintojai turi imtis tokių techninių priemonių, kurios užtikrintų, jog, remiantis šio reglamento nuostatomis, pro išmetamąjį vamzdį būtų išmetamas iš tiesų ribotas teršalų ir degalų garavimo išlakų kiekis, visą normalų transporto priemonės veikimo laikotarpį, esant įprastoms eksploatavimo sąlygoms. <…>
<…>“
12 Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Gamintojai įrengia transporto priemones taip, kad visos sudedamosios dalys, kurios gali turėti įtakos teršalų išmetimui, būtų suprojektuotos, sukonstruotos ir sumontuotos taip, kad įprastai naudojama transporto priemonė atitiktų šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones.
2. Išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą mažinančius valdiklius naudoti draudžiama. Draudimas netaikomas tokiais atvejais:
a) įtaiso būtinumas pateisinamas dėl variklio apsaugos nuo pažeidimo ar avarijos ir jis būtinas saugiam transporto priemonės naudojimui;
b) įtaisas veikia tik variklio užvedimo momentu;
arba
c) reikalavimai iš esmės įtraukti į degalų garavimo išlakų ir pro išmetamąjį vamzdį išmetamųjų teršalų tikrinimo procedūrą.“
13 Šio reglamento I priede „Išmetamųjų teršalų ribos“ numatytos, be kita ko, azoto oksidų (NOx) išmetimo ribinės vertės.
Reglamentas Nr. 692/2008
14 2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008, įgyvendinantis ir iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 715/2007 (OL L 199, 2008, p. 1), buvo iš dalies pakeistas 2011 m. birželio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 566/2011 (OL L 158, 2011, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 692/2008). Nuo 2022 m. sausio 1 d. Reglamentas Nr. 692/2008 buvo panaikintas 2017 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1151, kuriuo papildomas Reglamentas Nr. 715/2007, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (OL L 175, 2017, p. 1). Vis dėlto, atsižvelgiant į ginčo pagrindinėje byloje faktinių aplinkybių klostymosi datą, jį nagrinėjant taikomas Reglamentas Nr. 692/2008.
15 Reglamento Nr. 692/2008 10 straipsnio „Taršos kontrolės įtaisai“ 1 dalyje buvo numatyta:
„Gamintojas užtikrina, kad pakaitiniams taršos kontrolės įtaisams, kaip atskiriems techniniams mazgams, apibrėžtiems [2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus („Pagrindų direktyva“) (OL L 263, 2007, p. 1)] 10 straipsnio 2 dalyje ir skirtiems įtaisyti transporto priemonėse, kurioms suteiktas EB tipo patvirtinimas ir kurios patenka į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 taikymo sritį, pagal šio reglamento 12 ir 13 straipsnius bei XIII priedą būtų suteiktas EB tipo pa[t]virtinimas.
Šiame reglamente taršos kontrolės įtaisais laikomi deginių filtrai katalizatoriai ir kietųjų dalelių gaudyklės.
<…>“
16 Reglamento Nr. 692/2008 I priedo „Administracinės nuostatos dėl EB tipo patvirtinimo“ 3.3 punkte „Tipo išplėtimo patvirtinimo suteikimas atsižvelgiant į taršos kontrolės įtaisų patvarumą (V tipo bandymas)“ buvo nustatyta:
„3.3.1. Tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas skirtingiems transporto priemonių tipams, jei toliau nurodyti transporto priemonės, variklio arba taršos kontrolės sistemos parametrai yra tokie patys arba neviršija nustatytų leidžiamų nuokrypių:
3.3.1.1. Transporto priemonė:
<…>
3.3.1.2. Variklis
<…>
3.3.1.3. Taršos kontrolės sistemos parametrai:
a) deginių filtrai katalizatoriai ir kietųjų dalelių gaudyklės:
<…>
<…>
c) IDR:
taikoma/netaikoma,
tipas (vėsinama ar nevėsinama, aktyvaus ar pasyvaus valdymo, didelio ar mažo slėgio).
<…>“
Direktyva 2007/46
17 Direktyva 2007/46, iš dalies pakeista 2012 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentu (ES) 1229/2012 (OL L 353, 2012, p. 1) (toliau – Direktyva 2007/46), nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo panaikinta 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018, p. 1). Vis dėlto, atsižvelgiant į ginčo pagrindinėje byloje faktinių aplinkybių klostymosi datą, jį nagrinėjant taikoma ši direktyva.
18 Minėtos direktyvos 3 konstatuojamojoje dalyje buvo nurodyta:
„Sistemoms, sudėtinėms dalims, atskiriems techniniams mazgams ir transporto priemonėms taikomi techniniai reikalavimai turėtų būti suderinti bei nurodyti norminiuose aktuose. Šiais norminiais aktais pirmiausia turėtų būti siekiama užtikrinti kelių eismo saugumą, sveikatos apsaugą, aplinkos apsaugą, energijos vartojimo efektyvumą ir užkirsti kelią neteisėtam naudojimui.“
19 Jos 1 straipsnyje „Dalykas“ buvo nustatyta:
„Šia direktyva nustatoma suderinta sistema, kurią sudaro į jos taikymo sritį patenkančių visų naujų transporto priemonių ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimui taikomos administracinės nuostatos ir bendri techniniai reikalavimai, siekiant palengvinti transporto priemonių registravimą, pardavimą bei eksploatavimo pradžią Bendrijoje.
<…>
Konkretūs techniniai reikalavimai dėl transporto priemonių konstrukcijos ir veikimo nustatyti šios direktyvos taikymui skirtuose norminiuose aktuose, kurių išsamus sąrašas pateiktas IV priede.“
20 Direktyvos 2007/46 3 straipsnio „Sąvokų apibrėžimai“ 5 ir 36 punktuose buvo numatyta:
„Šioje direktyvoje ir IV priede išvardytuose norminiuose aktuose, nebent juose būtų nustatyta kitaip:
<…>
5. EB tipo patvirtinimas – procedūra, pagal kurią valstybė narė patvirtina, kad transporto priemonės, sistemos, sudėtinės dalies ar atskiro techninio mazgo tipas atitinka tam tikras šios direktyvos ir IV arba XI prieduose išvardytų norminių aktų administracines nuostatas ir techninius reikalavimus;
<…>
36. atitikties liudijimas – IX priede nustatytas gamintojo išduotas dokumentas, paliudijantis, kad pagal direktyvą patvirtintų tipų serijoms priklausanti transporto priemonė atitiko visus norminius aktus jos gamybos metu“.
21 Šios direktyvos 4 straipsnyje „Valstybių narių įsipareigojimai“ buvo nustatyta:
„1. Valstybės narės užtikrina, kad gamintojai, kurie kreipiasi dėl patvirtinimo, atitinka šia direktyva nustatytus jų įsipareigojimus.
2. Valstybės narės patvirtina tik šios direktyvos reikalavimus atitinkančias transporto priemones, sistemas, sudėtines dalis ir atskirus techninius mazgus.
3. Valstybės narės registruoja arba leidžia parduoti ar pradėti eksploatuoti tik šios direktyvos reikalavimus atitinkančias transporto priemones, sudėtines dalis ir atskirus techninius mazgus.
<…>“
22 Jos 8 straipsnio 6 dalis buvo suformuluota taip:
„Įgaliotoji institucija nedelsdama praneša kitų valstybių narių įgaliotosioms institucijoms apie savo atsisakymą išduoti transporto priemonės patvirtinimą ar jo paskelbimą netekusiu galios, kartu nurodydama savo sprendimo priežastis.“
23 Tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta:
„Gamintojas nedelsdamas informuoja EB tipo patvirtinimą suteikusią valstybę narę apie informacijos, esančios informaciniame pakete, pakeitimą. Ta valstybė narė, laikydamasi šiame skyriuje nustatytų taisyklių, nusprendžia, kuri procedūra turi būti taikoma. Jei būtina, valstybė narė, pasikonsultavusi su gamintoju, gali nuspręsti, kad turi būti suteiktas naujas EB tipo patvirtinimas.“
24 Direktyvos 2007/46 18 straipsnio „Atitikties liudijimas“ 1 dalyje buvo nustatyta:
„Gamintojas, kuris yra transporto priemonės EB tipo patvirtinimo turėtojas, pateikia atitikties liudijimą kartu su kiekviena pagal patvirtintą transporto priemonės tipą pagaminta komplektine, nekomplektine ar sukomplektuota transporto priemone.
<…>“
25 Šios direktyvos 26 straipsnio „Transporto priemonių registravimas, pardavimas ir eksploatavimo pradžia“ 1 dalyje buvo numatyta:
„Nepažeisdamos 29 ir 30 straipsnių nuostatų, valstybės narės užregistruoja, leidžia parduoti ar pradėti eksploatuoti transporto priemones tik tada, kai jos turi galiojantį atitikties liudijimą, išduotą pagal 18 straipsnį.
<…>“
26 Šios direktyvos IV priedo „Suteikiant transporto priemonės EB tipo patvirtinimą taikomi reikalavimai“ I dalyje „Neribojamos serijos gamybos transporto priemonių EB tipo patvirtinimui taikomi norminiai aktai“ buvo nurodytas Reglamentas Nr. 715/2007, kiek tai susiję su „[l]engvųjų transporto priemonių išmetamaisiais teršalais (euro 5 ir 6) ir (arba) informacijos prieiga“.
Austrijos teisė
27 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Allgemeines bürgerliches Gesetzbuch (Bendrasis civilinis kodeksas, toliau – ABGB) 922 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Tas, kas kitam asmeniui perleidžia daiktą už atlygį, garantuoja, kad daiktas atitinka sutartį. Taigi jis atsako už tai, kad daiktas turėtų sutartas arba įprastai suponuojamas savybes, kad atitiktų aprašymą, bandinį arba pavyzdį ir kad galėtų būti naudojamas pagal sandorio arba sudaryto susitarimo pobūdį.“
28 ABGB 932 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta:
„1. Dėl trūkumo perėmėjas gali reikalauti daiktą pataisyti (pašalinti jo trūkumus arba papildyti tai, ko trūksta), daiktą pakeisti, atitinkamai sumažinti pirkimo kainą arba nutraukti sutartį (pripažinti negaliojančia).
<…>
4. Jeigu daikto pataisyti arba pakeisti neįmanoma arba jeigu perdavėjui tai sukeltų neproporcingų sąnaudų, perėmėjas turi teisę į atitinkamą pirkimo kainos sumažinimą arba, jeigu trūkumas yra didelis, į sutarties grąžinimą į ankstesnę padėtį. <…>“
Vokietijos teisė
29 Verordnung über die EG-Genehmigung für Kraftfahrzeuge und ihre Anhänger sowie für Systeme, Bauteile und selbständige technische Einheiten für diese Fahrzeuge (EG-Fahrzeuggenehmigungsverordnung) (Nutarimas dėl motorinių transporto priemonių, jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir techninių mazgų patvirtinimo (Reglamentas dėl motorinių transporto priemonių EB tipo patvirtinimo, toliau – EG‑FGV) 25 straipsnio 2 dalyje išdėstyta:
„Siekdama pašalinti trūkumus ir užtikrinti jau įregistruotų transporto priemonių, komponentų arba techninių mazgų atitiktį Federalinė motorinių transporto priemonių tarnyba gali a posteriori priimti papildomų nuostatų.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
30 2013 m. gruodžio 21 d. vartotojas DS nusipirko Volkswagen markės transporto priemonę su EA 189 tipo euro 5 standarto dyzeliniu varikliu iš Porsche Inter Auto, nuo Volkswagen nepriklausomo automobilių platintojo.
31 Šioje transporto priemonėje buvo įdiegta programinė įranga, dėl kurios išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema veikia dviem režimais (toliau – perjungimo sistema). Pirmasis režimas buvo aktyvuojamas tik per tipo patvirtinimo bandymą „New European Driving Cycle“ (NEDC), atliekamą laboratorijoje. Taikant šį režimą recirkuliuojamų išmetamųjų dujų kiekis buvo didesnis nei taikant antrąjį režimą, aktyvuojamą realiomis važiavimo sąlygomis. Aptariamos transporto priemonės tipą patvirtino Kraftfahrt-Bundesamt (Federalinė motorinių transporto priemonių judėjimo tarnyba, Vokietija, toliau – KBA) – institucija, turinti įgaliojimus tipo patvirtinimo srityje Vokietijoje. Ši institucija nebuvo informuota apie perjungimo sistemą.
32 Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad jei KBA būtų žinojusi apie šią sistemą, nebūtų patvirtinusi šio transporto priemonės tipo. Iš jos taip pat matyti, kad DS būtų pirkęs aptariamą transporto priemonę, net jei būtų žinojęs apie šią sistemą.
33 2015 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu remiantis EG‑FGV 25 straipsnio 2 dalimi, KBA nurodė Volkswagen pašalinti perjungimo sistemą, kad būtų atkurta EA 189 tipo euro 5 standarto variklio atitiktis Reglamentui Nr. 715/2007. 2016 m. gruodžio 20 d. raštu KBA informavo Volkswagen, kad siūlomas šio sprendimo 31 punkte nurodytos programinės įrangos atnaujinimas (toliau – programinės įrangos atnaujinimas) yra tinkamas atkurti šią atitiktį. Vėliau KBA neatšaukė ir nepanaikino aptariamos transporto priemonės EB tipo patvirtinimo.
34 2017 m. vasario 15 d. DS transporto priemonėje buvo atnaujinta programinė įranga. Šiuo atnaujinimu perjungimo sistema buvo pakeista į programą, pagal kurią išmetamų teršalų mažinimo režimas buvo aktyvuotas ne tik per tipo patvirtinimo bandymą, nurodytą šio sprendimo 31 punkte, bet ir transporto priemonę naudojant kelyje. Vis dėlto išmetamųjų dujų recirkuliacija buvo visiškai veiksminga, tik kai lauko temperatūra buvo nuo 15 iki 33 °C (toliau – temperatūros intervalas).
35 DS pareiškė ieškinį Landesgericht Linz (Linco apygardos teismas, Austrija), nurodydamas pagrindinį reikalavimą – leisti grąžinti aptariamą transporto priemonę ir susigrąžinti jos pirkimo kainą, nepatenkinus šio reikalavimo – sumažinti šio automobilio kainą, o nepatenkinus šių reikalavimų – pripažinti Porsche Inter Auto ir Volkswagen atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėto valdiklio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį, buvimo.
36 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu minėtas teismas ieškinį atmetė.
37 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Oberlandesgericht Linz (Linco aukštesnysis apygardos teismas, Austrija) paliko galioti tą sprendimą.
38 DS pateikė kasacinį skundą dėl šio sprendimo Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, motyvuodamas tuo, kad aptariama transporto priemonė turi neatitikimą, nes perjungimo sistema yra neteisėtas valdiklis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį. DS teigimu, kadangi programinės įrangos atnaujinimas neištaisė šio neatitikimo, yra rizika, kad transporto priemonė praras savo vertę ir bus patirta nuostolių dėl šio atnaujinimo.
39 Porsche Inter Auto ir Volkswagen tvirtina, kad temperatūros intervalas yra teisėtas valdiklis pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį. Tokiam vertinimui pritaria KBA.
40 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad perjungimo sistema yra neteisėtas valdiklis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą ir 5 straipsnio 2 dalį. Bet kuriuo atveju aptariama transporto priemonė turi neatitikimą, kaip tai suprantama pagal ABGB 922 straipsnį, nes KBA nebuvo informuota apie šį valdiklį.
41 Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar atsižvelgiant į pareigą pristatyti transporto priemonę be tokio valdiklio aptariama transporto priemonė yra neatitikimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 1999/44. Jeigu taip būtų, reikėtų, jo nuomone, išnagrinėti, ar šioje transporto priemonėje vis dar buvo įrengtas neteisėtas valdiklis po to, kai buvo atnaujinta programinė įranga, užtikrinanti išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos veikimą, ir nustatyti galimai išliekančio tokio neatitikimo teisines pasekmes po programinės įrangos atnaujinimo.
42 Konkrečiai kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, ar tuo atveju, jei aptariamai transporto priemonei yra taikomas išduotas EB tipo patvirtinimas, tačiau šioje transporto priemonėje yra įrengtas valdiklis, kurį naudoti draudžiama pagal Reglamento Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą ir 5 straipsnio 2 dalį, ši transporto priemonė pasižymi tokia kokybe, kokia paprastai yra būdinga tokio paties pobūdžio prekėms ir kokios vartotojas gali pagrįstai tikėtis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 1999/44 2 straipsnio 2 dalies d punktą, todėl turėtų būti laikoma atitinkančia sutartį. Šiuo klausimu tas teismas mano, kad, kalbant apie produktą, kaip antai transporto priemonę, kuris turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas iš tikrųjų tikisi, kad šių reikalavimų bus laikomasi. Aplinkybė, kad transporto priemonėms turi būti taikoma tipo patvirtinimo procedūra, savaime neprieštarauja tokiam minėto 2 straipsnio 2 dalies d punkto aiškinimui.
43 Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar temperatūros intervalui gali būti taikoma Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta išimtis, kuria remiasi Porsche Inter Auto ir Volkswagen, ar tai bet kuriuo atveju negalima, kaip teigia DS. Šiuo klausimu šis teismas teigia, kad, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos tikslą, kylantį iš Reglamento Nr. 715/2007 1 ir 6 konstatuojamųjų dalių, šio 5 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys turi būti aiškinamos siaurai. Minėto teismo teigimu, kadangi žinoma, kad Sąjungos teritorijos dalyje, įskaitant Austriją, vidutinė temperatūra yra mažesnė nei 15 laipsnių Celsijaus kelis mėnesius per metus, lauko temperatūra, kuriai esant tokios transporto priemonės, kaip aptariama pagrindinėje byloje, išmetamųjų dujų recirkuliacija yra visiškai veiksminga, vidutiniškai nepasiekiama didžiąją metų dalį. Šiomis aplinkybėmis atrodo, kad minėtomis išimtimis neįmanoma pateisinti valdiklio, kuris veikia taip dažnai.
44 Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar valdiklio, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą, kurio naudojimas draudžiamas pagal šio reglamento 5 straipsnio 2 dalį, buvimas transporto priemonėje gali būti laikomas nedideliu neatitikimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 6 dalį, net tuo atveju, kai vartotojas šią transporto priemonę būtų įsigijęs ir žinodamas, kad toks valdiklis yra ir kaip jis veikia.
45 Šiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Direktyvos 1999/44] 2 straipsnio 2 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad motorinė transporto priemonė, patenkanti į [Reglamento Nr. 715/2007] taikymo sritį, pasižymi tokia kokybe, kuri paprastai yra būdinga tokio paties pobūdžio prekėms ir kurios vartotojas gali pagrįstai tikėtis, jeigu transporto priemonėje sumontuotas draudžiamas valdiklis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą ir 5 straipsnio 2 dalį, tačiau, nepaisant to, transporto priemonės tipui yra išduotas tikras EB tipo patvirtinimas ir todėl ši transporto priemonė gali dalyvauti eisme?
2. Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad šio reglamento 3 straipsnio 10 punkte apibrėžtas valdiklis, sukonstruotas taip, kad išmetamųjų dujų recirkuliacija ne laboratorijos sąlygomis, t. y. realaus važiavimo sąlygomis, visiškai veikia tik tada, kai lauko temperatūra [patenka į temperatūros intervalą], pagal šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies a punktą gali būti leidžiamas, ar minėtoji išimtį reglamentuojanti nuostata negali būti a priori taikoma vien todėl, kad išmetamųjų dujų recirkuliacija sureguliuota taip, jog visiškai veiktų tik esant sąlygoms, kurios dalyje Europos Sąjungos būna tik maždaug pusę metų?
3. Ar Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad neatitikimas, kurį sudaro pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą, siejamą su šio reglamento 5 straipsnio 2 dalimi, draudžiamo valdiklio sumontavimas transporto priemonėje, laikytinas nedideliu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, tada, kai perėmėjas transporto priemonę būtų įsigijęs net žinodamas, kad toks valdiklis yra ir kaip jis veikia?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
46 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 1999/44 2 straipsnio 2 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad motorinė transporto priemonė, patenkanti į Reglamento Nr. 715/2007 taikymo sritį, pasižymi tokia kokybe, kuri paprastai yra būdinga tokio paties pobūdžio prekėms ir kurios vartotojas gali pagrįstai tikėtis, todėl turi būti preziumuojama, kad ji atitinka dėl jos sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, nors, nepaisant to, kad šiai transporto priemonei yra išduotas galiojantis EB tipo patvirtinimas ir todėl ji gali dalyvauti eisme, joje yra sumontuotas valdiklis, kurį naudoti draudžiama pagal šio reglamento 5 straipsnio 2 dalį.
47 Direktyvos 1999/44 2 straipsnio 1 dalyje numatyta pardavėjo pareiga pateikti vartotojui prekes, kurios atitinka pirkimo-pardavimo sutartį.
48 Pagal šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies d punktą vartojimo prekė laikoma atitinkančia sutartį, jeigu ji pasižymi tokia kokybe ir veikimu, kurie paprastai yra būdingi tokio paties pobūdžio prekėms ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis, be kita ko, atsižvelgdamas į tos prekės pobūdį.
49 Dėl tokios prekės, kaip aptariama pagrindinėje byloje, t. y. motorinės transporto priemonės, reikia priminti, kad Direktyvos 2007/46 3 straipsnio 5 punkte „EB tipo patvirtinimas“ apibrėžtas kaip „procedūra, pagal kurią valstybė narė patvirtina, kad transporto priemonės, sistemos, sudėtinės dalies ar atskiro techninio mazgo tipas atitinka tam tikras šios direktyvos ir IV arba XI prieduose išvardytų norminių aktų administracines nuostatas ir techninius reikalavimus“. Šios direktyvos IV priedo „Suteikiant transporto priemonės EB tipo patvirtinimą taikomi reikalavimai“ I dalyje „Neribojamos serijos gamybos transporto priemonių EB tipo patvirtinimui taikomi norminiai aktai“ yra nurodytas Reglamentas Nr. 715/2007, kiek tai susiję su „[l]engvųjų transporto priemonių išmetam[aisiais] teršalai[s] ([E]uro 5 ir 6) ir (arba) informacijos prieiga“.
50 Taip pat reikia priminti, kad minėtos direktyvos 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, jog valstybės narės registruoja arba leidžia parduoti ar pradėti eksploatuoti tik tos direktyvos reikalavimus atitinkančias transporto priemones.
51 Galiausiai Reglamento Nr. 715/2007 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gamintojai įrodo, jog visos naujos transporto priemonės, kurios buvo parduotos, įregistruotos ar pradėtos eksploatuoti Sąjungoje, buvo patvirtintos pagal šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones.
52 Iš šio sprendimo 49–51 punktuose nurodytų nuostatų matyti, kad, pirma, transporto priemonėms, patenkančioms į Direktyvos 2007/46 taikymo sritį, turi būti suteiktas tipo patvirtinimas ir, antra, šis patvirtinimas gali būti suteiktas, tik jei aptariamas transporto priemonės tipas atitinka Reglamento Nr. 715/2007 nuostatas, be kita ko, susijusias su išmetamais teršalais, tarp šių nuostatų yra ir šio reglamento 5 straipsnis.
53 Be to, pagal Direktyvos 2007/46 18 straipsnio 1 dalį gamintojas, kaip EB tipo patvirtinimo turėtojas, išduoda atitikties liudijimą kartu su kiekviena pagal patvirtintą transporto priemonių tipą pagaminta komplektine, nekomplektine ar sukomplektuota transporto priemone. Pagal šios direktyvos 26 straipsnio 1 dalį šis liudijimas privalomas transporto priemonės registravimo, pardavimo ar eksploatavimo tikslais.
54 Įsigijęs transporto priemonę, priklausančią patvirtinto tipo transporto priemonių serijai, taigi turinčiai atitikties liudijimą, vartotojas gali pagrįstai tikėtis, kad, kiek tai susiję su šia transporto priemone, yra laikomasi Reglamento Nr. 715/2007, be kita ko, jo 5 straipsnio, net ir nesant konkrečių sutartinių nuostatų.
55 Taigi Direktyvos 1999/44 2 straipsnio 2 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad transporto priemonė, kuri neatitinka šio 5 straipsnio reikalavimų, nepasižymi tokia kokybe ir veikimu, kurie paprastai yra būdingi tokio paties pobūdžio prekėms ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgdamas į tų prekių pobūdį, kaip tai suprantama pagal minėto 2 straipsnio 2 dalies d punktą.
56 Kaip savo išvados 149 punkte pažymėjo generalinis advokatas, šio aiškinimo nepaneigia tai, kad atitinkamam transporto priemonės tipui yra išduotas EB tipo patvirtinimas, leidžiantis šią transporto priemonę naudoti kelyje. Iš tiesų Direktyvoje 2007/46 numatyta situacija, kai transporto priemonės sudedamosios konstrukcijos dalies neteisėtumas, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio reikalavimus, paaiškėja tik po šio patvirtinimo. Taigi šios direktyvos 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už tipo patvirtinimą atsakinga institucija gali atšaukti transporto priemonės patvirtinimą. Be to, iš minėtos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies pirmo ir trečio sakinių matyti, kad kai gamintojas informuoja EB tipo patvirtinimą suteikusią valstybę narę apie tipo patvirtinimo dokumentacijoje pateiktos informacijos pakeitimą, ši valstybė narė prireikus gali, pasikonsultavusi su gamintoju, nuspręsti, kad turi būti suteiktas naujas EB tipo patvirtinimas.
57 Atrodo, kad taip yra nagrinėjamu atveju, nes iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje aptariamą transporto priemonės tipą iš pradžių patvirtino KBA, tačiau jai nebuvo atskleista, kad egzistuoja perjungimo sistema. Be to, iš tos nutarties matyti, kad jei KBA būtų žinojusi apie šią sistemą, ji nebūtų išdavusi šio transporto priemonės EB tipo patvirtinimo.
58 Taigi į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 1999/44 2 straipsnio 2 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad motorinė transporto priemonė, patenkanti į Reglamento Nr. 715/2007 taikymo sritį, nepasižymi tokia kokybe, kuri paprastai yra būdinga tokio paties pobūdžio prekėms ir kurios vartotojas gali pagrįstai tikėtis, kai, nepaisant to, kad šiai transporto priemonei yra išduotas galiojantis EB tipo patvirtinimas ir todėl ji gali dalyvauti eisme, joje yra sumontuotas valdiklis, kurį naudoti draudžiama pagal šio reglamento 5 straipsnio 2 dalį.
Dėl antrojo klausimo
59 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad valdiklis, kuriuo šiame reglamente numatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikymasis, be kita ko, užtikrinamas tik esant temperatūros intervalui, todėl Sąjungos teritorijos dalyje ši recirkuliacija yra visiškai veiksminga tik maždaug šešis mėnesius per metus, gali būti pateisinamas pagal šią nuostatą.
60 Pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį draudžiama naudoti išmetamų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą mažinančius valdiklius. Tačiau šiam draudimui taikomos trys išimtys, viena iš jų numatyta šio 5 straipsnio 2 dalies a punkte, t. y. kai „įtaiso būtinumas pateisinamas dėl variklio apsaugos nuo pažeidimo ar avarijos ir jis būtinas saugiam transporto priemonės naudojimui“.
61 Kadangi šioje nuostatoje įtvirtinta draudimo naudoti valdiklius, mažinančius išmetamų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą, išimtis, ji turi būti aiškinama siaurai (šiuo klausimu žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo CLCV ir kt. (Dyzelinio variklio valdiklis), C‑693/18, EU:C:2020:1040, 111 ir 112 punktus).
62 Pirmiausia dėl sąvokos „variklis“ pažymėtina, kad, kaip išvados 118 ir 119 punktuose nurodė generalinis advokatas, Reglamento Nr. 692/2008 I priede aiškiai atskiriamas variklis ir taršos kontrolės sistema. Iš tiesų, reikalavimai, susiję su „varikliu“, išdėstyti šio priedo 3.3.1.2 skirsnyje, o reikalavimai, susiję su „taršos kontrolės sistemos parametrais“, – to priedo 3.3.1.3 skirsnyje. Pastarojo skirsnio a ir c punktai aiškiai apima kietųjų dalelių gaudykles ir išmetamųjų dujų recirkuliaciją. Be to, pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą šiame reglamente kietųjų dalelių gaudyklės laikomos taršos kontrolės įtaisais.
63 Taigi IDR vožtuvas, IDR aušintuvas ir dyzelino kietųjų dalelių gaudyklė, kuriuos siekiama tausoti temperatūros intervalu, kaip teigia Porsche Inter Auto, yra atskiros nuo variklio sudedamosios dalys. Iš tiesų IDR vožtuvas yra variklio išleidimo angoje už išmetimo kolektoriaus. Šio vožtuvo atsidarymo metu išmetamosios dujos nukreipiamos į dujų kolektorių, kur jos sudega antrą kartą ir yra ataušinamos aušintuvu – IDR aušintuvu. Kietųjų dalelių gaudyklė, kuri yra prieš išmetimo vamzdį, sudaro sąlygas filtruoti orą siekiant sulaikyti smulkias taršos kietąsias daleles.
64 Be to, dėl Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies a punkte pateiktų sąvokų „avarija“ ir „pažeidimas“ Teisingumo Teismas nusprendė, jog tam, kad valdiklis, mažinantis išmetamų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumą, galėtų būti pateisinamas, jis turi padėti apsaugoti variklį nuo staigios ir išimtinėmis aplinkybėmis atsiradusios žalos (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo CLCV ir kt. (Dyzelinio variklio valdiklis), C‑693/18, EU:C:2020:1040, 109 punktas).
65 Vadinasi, variklio užteršimas ir senėjimas bet kuriuo atveju negali būti laikomi „avarija“ ar „pažeidimu“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, nes šiuos įvykius iš esmės galima numatyti ir jie būdingi įprastam transporto priemonės veikimui (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo CLCV ir kt. (Dyzelinio variklio valdiklis), C‑693/18, EU:C:2020:1040, 110 punktas).
66 Šį aiškinimą patvirtina Reglamentu Nr. 715/2007 siekiamas tikslas, kuris yra užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti oro kokybę Sąjungoje, o tai reiškia, kad išmetamų azoto oksidų (NOx) kiekis turi būti veiksmingai mažinamas visą normalų transporto priemonės veikimo laikotarpį. Iš tiesų šio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nurodytas draudimas netektų prasmės ir taptų visiškai neveiksmingas, jeigu gamintojams būtų leidžiama transporto priemonėse įrengti tokius valdiklius, siekiant vienintelio tikslo – apsaugoti variklį nuo užteršimo ir senėjimo (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo CLCV ir kt. (Dyzelinio variklio valdiklis), C‑693/18, EU:C:2020:1040, 113 punktas).
67 Dėl šių priežasčių tik tiesiogine variklio pažeidimo ar avarijos, dėl kurių kyla konkretus pavojus vairuojant transporto priemonę, rizika galima pateisinti valdiklio naudojimą pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies a punktą.
68 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendime CLCV ir kt. (Dyzelinio variklio valdiklis) (C‑693/18, EU:C:2020:1040) Teisingumo Teismo pateikto sąvokos „pažeidimas“ aiškinimo nepaneigia Vokietijos vyriausybės ir Porsche Inter Auto argumentas, jog iš šios sąvokos versijų anglų kalba (damage) ir vokiečių kalba (Beschädigung) matyti, kad ši sąvoka apima ne tik staigius ir nenumatomus įvykius.
69 Iš tiesų, pirma, kaip išvados 115 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, nors, priešingai nei tos pačios sąvokos apibrėžtis prancūzų kalba, jos apibrėžtys anglų ir vokiečių kalbomis nebūtinai reiškia, kad pažeidimas padarytas dėl „staigaus“ įvykio, jomis nepaneigiamas Teisingumo Teismo pateiktas sąvokos „pažeidimas“ išaiškinimas. Antra, reikia priminti, kad Teisingumo Teismo pateiktas siauras aiškinimas grindžiamas šio sprendimo 61 ir 66 punktuose išdėstytais motyvais.
70 Vis dėlto Vokietijos vyriausybė, Porsche Inter Auto ir Volkswagen teigia, kad aptariamas valdiklis yra pateisinamas, nes, esant pernelyg žemai arba aukštai temperatūrai, išmetamųjų dujų recirkuliacijos metu gali susidaryti nuosėdų ir tai gali lemti netinkamą IDR vožtuvo padėtį, pavyzdžiui, vožtuvas gali nebeatsidaryti arba tinkamai nebeužsidaryti arba net visiškai užsikimšti. Dėl sugadinto ar netinkamoje padėtyje esančio IDR vožtuvo gali būti pažeistas pats variklis ir, be kita ko, gali sumažėti transporto priemonės galia. Be to, neįmanoma numatyti ir apskaičiuoti, kada bus pasiekta IDR vožtuvo gedimo riba, nes ši riba gali būti viršyta staiga ir nenuspėjamai, net jei reguliariai atliekama šio vožtuvo priežiūra. Staigus ir nenuspėjamas transporto priemonės galios sumažėjimas darytų poveikį saugiam transporto priemonės naudojimui, pavyzdžiui, labai padidintų sunkaus eismo įvykio riziką lenkiant kitą transporto priemonę.
71 Be to, Porsche Inter Auto ir Volkswagen tvirtina, kad dėl išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos sudedamųjų dalių užteršimo sutrikus IDR vožtuvo veikimui ar net jam neatsidarant gali užsidegti kietųjų dalelių gaudyklė ir dėl to variklyje ar paskui net visoje transporto priemonėje gali kilti gaisras, o tai pakenktų saugiam transporto priemonės naudojimui.
72 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš pačios Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies a punkto formuluotės matyti, jog tam, kad būtų taikoma šioje nuostatoje numatyta išimtis, valdiklio būtinumas turi būti pateisinamas ne tik dėl variklio apsaugos nuo pažeidimo ar avarijos, bet ir dėl saugaus transporto priemonės naudojimo. Iš tiesų, kaip išvados 106 punkte pažymėjo generalinis advokatas, atsižvelgiant į tai, kad šioje nuostatoje vartojamas jungtukas „ir“, ji turi būti aiškinama taip, kad joje numatytos sąlygos yra kumuliacinės.
73 Taigi, atsižvelgiant į tai, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 61 punkte, ši išimtis turi būti aiškinama siaurai, toks valdiklis, kaip aptariamas pagrindinėje byloje, gali būti pateisinamas pagal minėtą išimtį, tik jei nustatoma, kad jis griežtai atitinka būtinumą išvengti tiesioginės variklio pažeidimo ar avarijos rizikos dėl išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos sudedamosios dalies veikimo sutrikimo, kai toks pažeidimas ar avarija yra tokie rimti, kad dėl jų kyla konkretus pavojus vairuojant transporto priemonę, kurioje įrengtas minėtas įtaisas. Vis dėlto, kaip išvados 126 punkte pažymėjo generalinis advokatas, spręsdamas ginčą pagrindinėje byloje tokį patikrinimą turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi vertinti faktines aplinkybes.
74 Be to, nors tiesa, jog Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies a punkte formaliai nenustatytos kitos šioje nuostatoje numatytos išimties taikymo sąlygos, valdiklis, kuris įprastomis eismo sąlygomis turėtų veikti didžiąją metų dalį, kad variklis būtų apsaugotas nuo pažeidimo ar avarijos ir būtų užtikrintas saugus transporto priemonės naudojimas, akivaizdžiai prieštarautų šiuo reglamentu, nuo kurio šioje nuostatoje leidžiama nukrypti tik labai konkrečiomis aplinkybėmis, siekiamam tikslui ir neproporcingai pažeistų patį iš transporto priemonių išmetamų azoto oksidų (NOx) teršalų kiekio ribojimo principą.
75 Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 5 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti siaurai, toks valdiklis negali būti pateisinamas pagal šią nuostatą.
76 Jeigu būtų pripažinta, kad tokiam valdikliui, kaip aprašytas šio sprendimo 74 punkte, gali būti taikoma Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta išimtis, ji būtų taikoma didžiąją metų dalį realiomis važiavimo sąlygomis Sąjungos teritorijoje, todėl šio 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas tokių valdiklių draudimo principas praktiškai galėtų būti taikomas rečiau nei minėta išimtis.
77 Be to, Porsche Inter Auto, Volkswagen ir Vokietijos vyriausybė teigia, kad sąvoka valdiklio „būtinumas“ nereikalaujama geriausio prieinamo gamybos būdo ir kad, siekiant įvertinti, ar šis būtinumas pateisinamas dėl variklio apsaugos ir saugaus transporto priemonės naudojimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies a punktą, reikia atsižvelgti į gamybos būdo pažangos lygį tą dieną, kai buvo suteiktas EB tipo patvirtinimas. Neginčijama, jog tai, kad pagal temperatūros intervalą veikianti IDR sistema naudojama kitaip nei tipo patvirtinimo dieną, atitinka technikos pažangą. Be to, aiškinant šioje nuostatoje vartojamą sąvoką „būtinumas“ reikia atsižvelgti į būtinybę suderinti aplinkosaugos interesus ir gamintojų ekonominius interesus.
78 Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kaip išvados 129 punkte pažymėjo generalinis advokatas, jog, viena vertus, iš Reglamento Nr. 715/2007 7 konstatuojamosios dalies matyti, kad nustatydamas išmetamųjų teršalų ribines vertes Sąjungos teisės aktų leidėjas atsižvelgė į automobilių gamintojų interesus ir, be kita ko, į sąnaudas, kurių patiria įmonės dėl būtinybės laikytis šių verčių. Taigi gamintojai turi prisitaikyti ir taikyti techninius įtaisus, kuriuos naudojant būtų galima laikytis minėtų verčių, nes šiame reglamente visiškai nereikalaujama naudoti konkrečią technologiją.
79 Kita vertus, kaip nurodyta šio sprendimo 66 punkte, atsižvelgiant į Reglamentu Nr. 715/2007 siekiamą tikslą užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti oro kokybę Sąjungoje, išmetamų azoto oksidų (NOx) kiekis turi būti veiksmingai mažinamas visą normalų transporto priemonės veikimo laikotarpį (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo CLCV ir kt. (Dyzelinio variklio valdiklis), C‑693/18, EU:C:2020:1040, 113 punktas). Jeigu pagal šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies a punktą būtų leidžiama naudoti valdiklį vien dėl to, kad, pavyzdžiui, tyrimų išlaidos yra didelės, techninis prietaisas yra brangus arba naudotojas turi dažniau atlikti brangiau kainuojančius transporto priemonės techninės priežiūros darbus, šis tikslas būtų paneigtas.
80 Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 61 ir 73 punktuose, ši nuostata turi būti aiškinama siaurai, reikia konstatuoti, kad valdiklio „būtinumas“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, egzistuoja tik tada, kai šio įtaiso ar transporto priemonės, kurioje jis įrengtas, EB tipo patvirtinimo suteikimo momentu nėra jokio kito techninio sprendimo, kuris leistų išvengti tiesioginės variklio pažeidimo ar avarijos, dėl kurių kyla konkretus pavojus vairuojant transporto priemonę, rizikos.
81 Vadinasi, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad valdiklis, kuriuo šiame reglamente numatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikymasis, be kita ko, užtikrinamas esant temperatūros intervalui, gali būti pateisinamas pagal šią nuostatą, tik jei nustatoma, kad šis valdiklis griežtai atitinka būtinumą išvengti tiesioginės variklio pažeidimo ar avarijos rizikos dėl išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos sudedamosios dalies veikimo sutrikimo, kai toks pažeidimas ar avarija yra tokie rimti, kad dėl jų kyla konkretus pavojus vairuojant transporto priemonę, kurioje įrengtas minėtas valdiklis. Bet kuriuo atveju valdikliui, kuris įprastomis eismo sąlygomis turėtų veikti didžiąją metų dalį, kad variklis būtų apsaugotas nuo pažeidimo ar avarijos ir būtų užtikrintas saugus transporto priemonės naudojimas, negali būti taikoma Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta išimtis.
Dėl trečiojo klausimo
82 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad neatitikimas – valdiklio, draudžiamo naudoti pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį, buvimas transporto priemonėje, – gali būti laikomas „nedideliu“, jeigu vartotojas vis tiek būtų pirkęs šią transporto priemonę, net žinodamas apie šio valdiklio buvimą ir veikimą.
83 Pagal Direktyvos 1999/44 2 straipsnio 3 dalį laikoma, kad neatitikimo nėra, jeigu sutarties sudarymo metu vartotojas žinojo arba pagrįstai negalėjo nežinoti apie neatitikimą arba jeigu neatitikimas atsirado dėl vartotojo pateiktos medžiagos.
84 Vis dėlto, kaip savo išvados 158 punkte pažymėjo generalinis advokatas, ši nuostata netaikytina pagrindinėje byloje, nes neginčijama, kad aptariamos transporto priemonės pardavimo momentu DS nežinojo apie tariamą neatitikimą ir negalėjo pagrįstai žinoti apie šį trūkumą.
85 Kita vertus, ar neatitikimas yra „nedidelis“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 6 dalį, o tai lemia, ar vartotojui leidžiama reikalauti nutraukti sutartį, nepriklauso nuo tokio subjektyvaus elemento.
86 Taigi aplinkybė, kad nusipirkęs prekę vartotojas pripažįsta, kad būtų pirkęs šią prekę, net jeigu būtų žinojęs apie tokį neatitikimą, neturi reikšmės nustatant, ar neatitikimas turi būti laikomas „nedideliu“.
87 Būtent atsižvelgiant į šį paaiškinimą reikia nustatyti, ar Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad neatitikimas – valdiklio, kurį naudoti draudžiama pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį, buvimas transporto priemonėje – gali būti laikomas „nedideliu“.
88 Kadangi Direktyvoje 1999/44 sąvoka „nedidelis neatitikimas“ neapibrėžta, jos reikšmė ir taikymo sritis turi būti nustatoma remiantis jos įprasta reikšme bendrinėje kalboje, kartu atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant ji vartojama, ir teisės aktų, kuriuose ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 9 d. Sprendimo Constantin Film Verleih, C‑264/19, EU:C:2020:542, 29 punktą ir 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas, C‑650/18, EU:C:2021:426, 83 punktą).
89 Visų pirma atsižvelgiant į įprastą sąvokos „nedidelis“ reikšmę, sąvoka „nedidelis neatitikimas“ reiškia nedidelės svarbos neatitikimą.
90 Be to, kalbant apie kontekstą, kuriame ši sąvoka vartojama, pažymėtina, kad Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse įtvirtinta aiški teisių gynimo priemonių, kuriomis vartotojas turi teisę pasinaudoti, kai prekė neatitinka sutarties, hierarchija (2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo Fülla, C‑52/18, EU:C:2019:447, 58 punktas).
91 Taigi pagal šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą vartotojas pirmiausia turi teisę reikalauti, kad pardavėjas pataisytų arba pakeistų prekes, nebent tai yra neįmanoma ar neproporcinga (2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo Fülla, C‑52/18, EU:C:2019:447, 59 punktas).
92 Tik jeigu vartotojas neturi teisės reikalauti pataisyti arba pakeisti sutarties neatitinkančių prekių arba jeigu pardavėjas neįgyvendino kurios nors iš šių teisių gynimo priemonių per pagrįstą laiką ar nesukeldamas vartotojui didelių nepatogumų, vartotojas, vadovaudamasis minėtos direktyvos 3 straipsnio 5 dalimi, gali reikalauti nutraukti sutartį, išskyrus atvejus, kai pagal šios direktyvos 3 straipsnio 6 dalį prekės neatitikimas yra nedidelis (2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo Fülla, C‑52/18, EU:C:2019:447, 60 punktas).
93 Galiausiai, kalbant apie Direktyvos 1999/44 tikslus, reikia pažymėti, kad iš šios direktyvos 1 ir 10–12 konstatuojamųjų dalių matyti, jog ja siekiama užtikrinti tinkamą vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, visišką ir veiksmingą apsaugą tais atvejais, kai pardavėjas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, kartu leidžiant atsižvelgti į pardavėjo nurodomus ekonominio pobūdžio argumentus (šiuo klausimus žr. 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo Gebr. Weber ir Putz, C‑65/09 ir C‑87/09, EU:C:2011:396, 75 punktą ir 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo Fülla, C‑52/18, EU:C:2019:447, 41 ir 52 punktus).
94 Taigi, kaip savo išvados 160 punkte pažymėjo generalinis advokatas, sutarties nutraukimo, kuris yra didžiausia vartotojo turima teisių gynimo priemonė, galima prašyti tik tada, kai neatitikimas yra pakankamai didelis.
95 Šiuo atveju, kiek tai susiję su valdiklio, kurio naudojimas draudžiamas pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį, buvimu transporto priemonėje, iš šio sprendimo 49–52 punktų matyti, kad transporto priemonės su tokiu valdikliu tipas negali būti patvirtintas. Be to, reikia pažymėti, kad tokia transporto priemonė negali atitikti šio reglamento I priede nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių. Minėto reglamento 1 ir 4–6 konstatuojamosiose dalyse pabrėžiama aplinkos apsaugos svarba ir būtinybė labai sumažinti dyzelinių transporto priemonių išmetamų azoto oksidų (NOx) kiekį siekiant pagerinti oro kokybę ir laikytis taršos ribinių verčių.
96 Taigi valdiklio, kurio naudojimas draudžiamas pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį, buvimas transporto priemonėje negali būti laikomas nedideliu neatitikimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 6 dalį.
97 Vadinasi, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad neatitikimas – valdiklio, draudžiamo naudoti pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį, buvimas transporto priemonėje – negali būti laikomas „nedideliu“, net jeigu vartotojas vis tiek būtų pirkęs šią transporto priemonę, žinodamas apie šio valdiklio buvimą ir veikimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
98 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
1. 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų 2 straipsnio 2 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad motorinė transporto priemonė, patenkanti į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos taikymo sritį, nepasižymi tokia kokybe, kuri paprastai yra būdinga tokio paties pobūdžio prekėms ir kurios vartotojas gali pagrįstai tikėtis, kai, nepaisant to, kad šiai transporto priemonei yra išduotas galiojantis EB tipo patvirtinimas ir todėl ji gali dalyvauti eisme, joje yra sumontuotas valdiklis, kurį naudoti draudžiama pagal šio reglamento 5 straipsnio 2 dalį.
2. Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad valdiklis, kuriuo šiame reglamente numatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikymasis, be kita ko, užtikrinamas tik kai lauko temperatūra yra nuo 15 iki 33 laipsnių Celsijaus, gali būti pateisinamas pagal šią nuostatą tik su sąlyga, kad nustatoma, jog šis valdiklis griežtai atitinka būtinumą išvengti tiesioginės variklio pažeidimo ar avarijos rizikos dėl išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos sudedamosios dalies veikimo sutrikimo, kai toks pažeidimas ar avarija yra tokie rimti, kad dėl jų kyla konkretus pavojus vairuojant transporto priemonę, kurioje įrengtas minėtas valdiklis. Bet kuriuo atveju valdikliui, kuris įprastomis eismo sąlygomis turėtų veikti didžiąją metų dalį, kad variklis būtų apsaugotas nuo pažeidimo ar avarijos ir būtų užtikrintas saugus transporto priemonės naudojimas, negali būti taikoma Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta išimtis.
3. Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad neatitikimas – valdiklio, draudžiamo naudoti pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį, buvimas transporto priemonėje – negali būti laikomas „nedideliu“, net jeigu vartotojas vis tiek būtų pirkęs šią transporto priemonę, žinodamas apie šio valdiklio buvimą ir veikimą.
Parašai.