Byla T‑461/12

(ištraukų skelbimas)

Hansestadt Lübeck

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Oro uosto mokesčiai – Liubeko oro uostas – Sprendimas pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą – SESV 107 straipsnio 1 dalis – Akivaizdi vertinimo klaida − Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnis“

Santrauka – 2014 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Reglamentas, nustatantis tam tikro oro uosto mokesčius – Reglamentas, kuris taikomas tik šiuo oro uostu besinaudojančioms oro bendrovėms – Nepakankamas kriterijus norint nuspręsti, kad šis reglamentas yra atrankinio pobūdžio

(SESV 107 straipsnis)

Atrankinis valstybės priemonės pobūdis yra viena iš valstybės pagalbos sąvokos, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalis, požymių. Iš tiesų šiame straipsnyje draudžiama pagalba, kuri „palaiko tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą“, t. y. atrankinę pagalbą. Todėl iš bendrosios priemonės išplaukiantys privalumai, kurie taikomi visiems be išimties ūkio subjektams, nesudaro valstybės pagalbos, kaip ji suprantama pagal šį straipsnį.

Norint įvertinti valstybės priemonės atrankumą, reikia išnagrinėti, ar konkrečioje teisinėje sistemoje priemonė suteikia privalumą tam tikroms įmonėms, palyginti su kitomis įmonėmis, kurių teisinė ir faktinė padėtis yra panaši.

Tačiau valstybės pagalbos sąvoka neapima valstybės priemonių, kuriomis diferencijuojamos įmonės ir kurios dėl šios priežasties a priori yra atrankinio pobūdžio, kai diferencijavimas grindžiamas sistemos, kurios dalis yra šios priemonės, pobūdžiu arba bendrąja struktūra.

Siekiant įvertinti galimai atrankinį viešojo subjekto nustatytos tarifų skalės dėl konkrečios prekės ar paslaugos naudojimo tam tikrame sektoriuje pobūdį tam tikrų įmonių atžvilgiu, be kita ko, reikia atsižvelgti į visas įmones, naudojančias ar galinčias naudoti šią konkrečią prekę ar paslaugą, ir išnagrinėti, ar tik kai kurios iš jų įgyja arba gali įgyti galimą pranašumą. Taigi įmonių, kurios nenori arba negali naudoti atitinkamos prekės ar paslaugos, situacija neturi tiesioginės reikšmės siekiant įvertinti pranašumo egzistavimą. Kitaip tariant, atrankinis priemonės, kurią sudaro viešojo subjekto nustatyta tarifų skalė dėl šio subjekto tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos naudojimo, pobūdis gali būti įvertintas tik atsižvelgiant į esamus ar potencialius šio subjekto klientus ir atitinkamą konkrečią prekę ar paslaugą, o ne atsižvelgiant į kitų sektoriaus įmonių, tiekiančių panašias prekes ar teikiančių panašias paslaugas, klientus. Be to, jei būtų nuspręsta, kad bet kokia viešojo subjekto taikoma nediskriminacinė tarifų skalė dėl tam tikros prekės ar paslaugos yra atrankinio pobūdžio, iš esmės būtų pernelyg išplėsta pagalbos, kuria „palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba“, sąvoka, nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Be to, kad galimu viešojo subjekto suteiktu pranašumu tiekiant konkrečias prekes ar teikiant paslaugas būtų palaikomos tam tikros įmonės, būtina, kad įmonės, naudojančios ar pageidaujančios naudoti šią prekę ar paslaugą, neįgytų ar negalėtų įgyti šio subjekto teikiamo pranašumo šiomis konkrečiomis aplinkybėmis.

Taigi, nagrinėjant ieškinį dėl Komisijos sprendimo pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą dėl įvairių su tam tikru oro uostu susijusių priemonių, pirmiausia reglamento, nustatančio šio oro uosto mokesčius, panaikinimo, vien tai, kad minėta tvarka taikoma tik oro transporto bendrovėms, kurios naudojasi šiuo oro uostu, nėra svarbus kriterijus nusprendžiant, kad ji yra atrankinio pobūdžio.

(žr. 44–46, 53, 54 punktus)