2014 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Slovėnija / Komisija
(Byla T-585/14)
Proceso kalba: slovėnų
Šalys
Ieškovė: Slovėnijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato L. Bembič
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
panaikinti Europos Komisijos rašte išdėstytą 2014 m. birželio 2 d. Generalinės biudžeto direkcijos sprendimą Nr. BUDG/B/03MV D (2014) 1782918, kuriame, pirma, konstatuota, kad ieškovė finansiškai atsakinga už prarastus Sąjungos biudžeto nuosavus išteklius, nes cukrus buvo importuotas ne pagal importo tarifinių kvotų sistemą ir ištekliai šiam importui nebuvo nustatyti, ir, antra, ieškovei nurodyta įnešti į Sąjungos biudžetą prarastus nuosavus išteklius atitinkančią sumą, kuri, tuo atveju, kai importo licencija buvo visiškai išnaudota, sudarė 1 257 000 eurų;
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.
1. Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida.
Nagrinėjamame rašte Komisija neteisingai nusprendė, kad nuosavi ištekliai buvo prarasti dėl klaidų, importuotojo prašyme išduoti importo licenciją padarytos klaidos, kurios Slovėnijos institucijos nenustatė per tinkamą laiką.
Iš tiesų importuotojas per tinkamą laiką užpildė ir ištaisė savo prašymą, o klaidų atsirado, kai Slovėnijos Respublikos žemės ūkio rinkos ir kaimo plėtros agentūra perkėlė importo licencijas į Komisijos kvotų programą AMIS, ir tik dėl didelių šios sistemos trūkumų.
2. Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos sprendimų priėmimą reglamentuojančių nuostatų pažeidimu.
Nagrinėjamą raštą pasirašė Generalinės biudžeto direkcijos direktorius, nors kompetencija dėl klausimų, susijusių su ieškovės finansine atsakomybe už prarastus nuosavus Sąjungos išteklius, priskirta Komisijai kaip kolegialiam organui.
3. Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su nepakankamu motyvavimu ir klaidingu teisiniu pagrindu.
Komisija nepakankamai motyvavo nagrinėjamą raštą, kuriame išdėstytas sprendimas dėl ieškovės finansinės atsakomybės, nes neįmanoma patikrinti, ar jis yra teisėtas ir atitinka materialinę teisę, todėl pažeidė SESV 296 straipsnį ir Komisijos vidaus reglamentą. Be to, Komisija nenurodė savo sprendimo, pagal kurį šiuo atveju nustatyti prarasti nuosavi ištekliai, už kuriuos finansiškai atsakinga ieškovė, tinkamo teisinio pagrindo.4. Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės į gynybą ir teisės būti išklausytam pažeidimu. Prieš išleisdama nagrinėjamą raštą Komisija neinformavo ieškovės apie visas faktines ir teisines aplinkybes, išdėstytas rašte, ir taip pažeidė su teisės į gynybą ir teisės būti išklausytam principus. 5. Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos kontrolės nebuvimu Ieškovės klaida perduodant prašymą išduoti importo licenciją buvo informacinės ir elektroninės kvotų sistemos AMIS, kurią sukūrė ir administruoja Komisija, trūkumo pasekmė, todėl ieškovė nėra atsakinga už įvykusią klaidą. 6. Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su proporcingumo,
teisinio saugumo ir nepagrįsto praturtėjimo prevencijos principų pažeidimu. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į faktą, kad nebuvo patikrintas nuosavų išteklių praradimas, f
inansinės atsakomybės skyrimas už duomenų registracijos Komisijos informacinėje sistemoje klaidą yra
nepagrįstas Sąjungos praturtėjimas. Taip pat buvo pažeistas teisinio saugumo principas, nes nebuvo nenumatyta klaidų taisymo procedūra tokiais atvejais, kai galimas nepagrįstas praturtėjimas. Be to, i
eškovės teigimu, teisės nuostatos, pagal kurias administracinės klaidos, p
adarytos išduodat importo licencijas, negali būti taisomos, nors joks rinkos dalyvis nepatirtų žalos dėl taisymo, – ir dėl kurios neišvengiamai kyla valstybės narės finansinė atsakomybė – taip pat prieštarauja proporcingumo
principui. Komisija, per protingą terminą neužbaigusi ieškovės finansinės atsakomybės nustatymo procedūros, taip pat pažeidė teisėtų
lūkesčių principą.