Byla C‑664/15

Protect Natur-, Arten- und Landschaftsschutz Umweltorganisation

prieš

Bezirkshauptmannschaft Gmünd

(Verwaltungsgerichtshofprašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Direktyva 2000/60/EB – Europos Sąjungos politika vandens srityje – 4 straipsnio 1 dalis ir 14 straipsnio 1 dalis – Pareiga neleisti prastėti vandens telkinių būklei ir skatinti visų susijusių šalių dalyvavimą įgyvendinant direktyvą – Orhuso konvencija – Visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus ir teisė kreiptis į teismus aplinkos klausimais – 6 straipsnis ir 9 straipsnio 3 ir 4 dalys – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 47 straipsnis – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Projektas, galintis turėti poveikio vandens būklei – Administracinė leidimo suteikimo procedūra – Aplinkos apsaugos organizacija – Prašymas pripažinti administracinės procedūros šalies statusą – Galimybė remtis iš Direktyvos 2000/60/EB kylančiomis teisėmis – Administracinės procedūros šalies statuso ir teisės apskųsti praradimas, jeigu vykstant šiai procedūrai laiku nepasiremiama tomis teisėmis“

Santrauka – 2017 m. gruodžio 20 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.        Aplinka – Sąjungos politika vandens srityje – Direktyva 2000/60 – Su paviršiniais vandenimis susiję aplinkos tikslai – Šiuos tikslus nustatančių nuostatų privalomas pobūdis ir valstybių narių pareiga juos pasiekti

(ESS 4 straipsnio 3 dalis ir ESS 19 straipsnio 1 dalis; SESV 288 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60 11, 19 ir 27 konstatuojamosios dalys bei 1 straipsnis ir 4 straipsnio 1 dalies a punkto i–iii papunkčiai)

2.        Aplinka – Orhuso konvencija – Teisė kreiptis į teismą – Teisių gynimo būdai – Sprendimas suteikti leidimą projektui, galinčiam turėti poveikio vandens būklei – Nacionalinės teisės nuostatos, dėl kurių aplinkos apsaugos organizacija neturi galimybės skųsti – Neleistinumas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60 4 straipsnis; Tarybos sprendimas 2005/370)

3.        Aplinka – Orhuso konvencija – Teisė kreiptis į teismą – Teisių gynimo būdai – Nacionalinių teismų pareiga netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, kurios sudaro kliūtis apskųsti – Apimtis

(Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis; Tarybos sprendimas 2005/370)

4.        Aplinka – Orhuso konvencija – Teisė kreiptis į teismą – Teisių gynimo būdai – Sprendimas suteikti leidimą projektui, galinčiam turėti poveikio vandens būklei – Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias teisė apskųsti suteikiama tik asmenims, dalyvavusiems leidimo suteikimo procedūroje – Neleistinumas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60 14 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimas 2005/370)

5.        Aplinka – Orhuso konvencija – Teisė kreiptis į teismą – Teisių gynimo būdai – Sprendimas suteikti leidimą projektui, galinčiam turėti poveikio vandens būklei – Teisės apskųsti suteikimas tik asmenims, dalyvavusiems leidimo suteikimo procedūroje – Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias atitinkamas asmuo praranda teisę apskųsti, jeigu vykstant procedūrai nepateikia savo prieštaravimų laiku – Neleistinumas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 ir 4 dalys; Tarybos direktyva 2005/370)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 31–35 punktus)

2.      1998 m. birželio 25 d. Orhuse pasirašytos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kuri Europos bendrijos vardu patvirtinta 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB, 9 straipsnio 3 dalį, siejamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad tinkamai įsteigta ir pagal nacionalinės teisės reikalavimus veikianti aplinkos apsaugos organizacija turi galėti apskųsti teisme sprendimą suteikti leidimą projektui, kuris gali būti nesuderinamas su 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 4 straipsnyje įtvirtinta pareiga neleisti prastėti vandens telkinių būklei.

Iš tiesų, nors Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje esanti frazė „nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus, jeigu tokie yra“ reiškia, kad susitariančios šalys išsaugo diskreciją įgyvendindamos šią nuostatą, ji negali leisti valstybėms nustatyti tokių griežtų kriterijų, kad aplinkos apsaugos organizacijoms iš tikrųjų būtų neįmanoma ginčyti šioje nuostatoje nurodytų veiksmų ar neveikimo.

(žr. 48, 58 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 54–57 punktus)

4.      Šios konvencijos, patvirtintos Sprendimu 2005/370, 9 straipsnio 3 dalies, siejamos su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, nuostatas bei Direktyvos 2000/60 14 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad jomis draudžiamos nacionalinės proceso teisės normos, pagal kurias tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, aplinkos apsaugos organizacijai nesuteikiama teisė kaip procedūros šaliai dalyvauti leidimo suteikimo procedūroje, per kurią įgyvendinama Direktyva 2000/60, ir pagal kurią pasibaigus šiai procedūrai priimtus sprendimus teisme turi teisę apskųsti tik šį statusą turintys asmenys.

(žr. 81 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)

5.      Su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikrins reikšmingas faktines aplinkybes ir nacionalinės teisės nuostatas, tos pačios konvencijos, patvirtintos Sprendimu 2005/370, 9 straipsnio 3 ir 4 dalis, siejamas su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad pagal jas draudžiama tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, aplinkos apsaugos organizacijai taikyti nacionalinėje proceso teisėje nustatytą taisyklę dėl teisės praradimo praleidus terminą, pagal kurią jeigu asmuo nepateikia savo prieštaravimų laiku, tik prasidėjus procedūrai administracinėje institucijoje, ir vėliausiai per šioje procedūroje surengtą posėdį, jis netenka procedūros šalies statuso ir dėl to negali apskųsti šio sprendimo teisme.

(žr. 101 punktą, rezoliucinės dalies 3 punktą)