TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. gegužės 8 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Nacionalinė programa, bendrai finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) – Pagalba, suteikta pagal sutartį įgyvendinant šią programą – Sąjungos finansinių interesų apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 2988/95 – Taikymo sritis – Patraukimas atsakomybėn už pažeidimus – 3 straipsnis – Patraukimo atsakomybėn senaties terminas – Sąvoka „senatį nutraukiantis veiksmas“ – Proporcingumo principas – Valstybės narės privatine teise grindžiamas prašymas grąžinti nepagrįstai suteiktą pagalbą“
Byloje C‑734/22
dėl Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) 2022 m. spalio 17 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. lapkričio 29 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Austrijos Respublika
prieš
GM
TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas N. Piçarra (pranešėjas), teisėjai N. Jääskinen ir M. Gavalec,
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– GM, atstovaujamos Rechtsanwälte L. Peissl ir J. Reich-Rohrwig,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch, J. Schmoll ir E. Samoilova,
– Europos Komisijos, atstovaujamos F. Blanc, B. Hofstötter ir A. Sauka,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) 3 straipsnio ir proporcingumo principo išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Austrijos Respublikos ir fizinio asmens GM ginčą dėl senaties termino, taikomo reikalavimui grąžinti jam nepagrįstai išmokėtą pagalbą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Reglamento Nr. 2988/95 trečioje ir ketvirtoje konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„<…> [su Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiais veiksmais turi būti kovojama visose srityse];
<…> veiksmingai kovojant su Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu būtina priimti tam tikras bendras taisykles visose Bendrijos politikos srityse.“
4 Šio reglamento 1 straipsnyje nustatyta:
„1. Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus.
2. „Pažeidimas“ – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.“
5 Šio reglamento 3 straipsnyje numatyta:
„1. Patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai.
Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa.
Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar [patraukimu atsakomybėn] susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo.
Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį.
<…>
3. Valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei atitinkamai numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.“
Austrijos teisė
6 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Allgemeines bürgerliches Gesetzbuch (Bendrasis civilinis kodeksas, toliau – ABGB) 1478 straipsnyje „Senaties terminas. Bendrosios nuostatos“ numatytas trisdešimties metų senaties terminas „paprasčiausio nepasinaudojimo teise, kuria būtų buvę galima pasinaudoti“, atveju.
7 ABGB 1489 straipsnyje įtvirtinta:
„Bylos dėl žalos atlyginimo senaties terminas yra treji metai nuo tos dienos, kai nukentėjusysis sužinojo apie padarytą žalą ir ją padariusio asmens tapatybę, neatsižvelgiant į tai, ar žala buvo padaryta pažeidus sutartinį įsipareigojimą, ar tai nesusiję su sutartimi. Jei nukentėjusysis nežinojo apie žalą arba ją padariusio asmens tapatybę arba jei žala atsirado dėl vienos ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios gali būti padarytos tik tyčia ir už kurias baudžiama ilgesne nei vienų metų laisvės atėmimo bausme, teisė pareikšti ieškinį išnyksta tik po trisdešimties metų.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
8 Vykdydama Österreichischer Programm für umweltgerechte Landwirtschaft (Austrijos ekologinio žemės ūkio programa), bendrai finansuojamą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005, p. 1), valdomą Agrarmarkt Austria (Austrijos žemės ūkio rinkų priežiūros tarnyba, toliau – AMA), Austrijos Respublika siūlė finansinę pagalbą laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. Ši pagalba buvo mokama pagal privatinės teisės reglamentuojamas sutartis, kurias ši valstybė narė sudarė su minėtos pagalbos pareiškėjais pagal jų prisiimtus daugiamečius įsipareigojimus.
9 2013 m. atlikusi GM, kuris gavo tokią pagalbą, patikrinimą AMA nustatė skirtumą tarp plotų, dėl kurių pateikta pagalbos paraiška, ir faktiškai reikalavimus atitinkančių plotų. Ji pareikalavo, kad GM grąžintų 2008–2010 m. ir 2012–2013 m. skirtas priemokas.
10 Pateikus GM audito ataskaitą ir du atitinkamai 2014 m. kovo 26 d. ir birželio 26 d. pranešimus dėl grąžinimo ir 2015 m. gegužės 11 d. ir lapkričio 12 d. priminimus sumokėti, 2015 m. gruodžio 16 d. AMA išsiuntė oficialų pranešimą, grasindama „teisminiais veiksmais“.
11 Kadangi GM nesumokėjo, 2019 m. balandžio 26 d. Austrijos Respublika pirmosios instancijos civiliniame teisme pareiškė ieškinį, juo prašė įpareigoti GM grąžinti nepagrįstai sumokėtą pagalbą su palūkanomis; GM nurodė, kad suėjo senaties terminas.
12 Šis teismas apribojo nagrinėjamo civilinio proceso dalyką klausimu, ar suėjo senaties terminas ieškiniui pareikšti. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnį jis konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šiame reglamente numatytas ketverių metų patraukimo atsakomybėn senaties terminas prasidėjo 2014 m. sausio 1 d., tačiau buvo nutrauktas, be kita ko, 2015 m. gegužės 11 d., lapkričio 12 d. ir gruodžio 16 d. priminimais sumokėti ir oficialiu pranešimu, todėl šio ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs.
13 GM kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, šis nusprendė, kad Reglamentas Nr. 2988/95 netaikytinas ir kad pagal ABGB 1489 straipsnį suėjo senaties terminas ieškiniui pareikšti.
14 Austrijos Respublika dėl pastarojo sprendimo pateikė kasacinį skundą Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, teigdama, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytas ketverių metų senaties terminas turi būti taikomas nagrinėjamiems prašymams dėl grąžinimo ir kad šio sprendimo 10 punkte nurodyti priminimai sumokėti turi būti laikomi „kompetentingos institucijos veiksmais, susijusiais su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už jį“, ir dėl to šis senaties terminas nutraukiamas pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą. Vadinasi, ieškinio dėl grąžinimo senaties terminas nėra pasibaigęs. Jei minėtas reglamentas nebūtų taikomas, reikėtų taikyti ABGB 1478 straipsnyje numatytą trisdešimties metų senaties terminą.
15 GM teigia, kad Reglamentas Nr. 2988/95 netaikomas, nes jis taikomas tik teisėms, kurios turi būti užtikrintos „viešosios teisės priemonėmis“. Vis dėlto nagrinėjama pagalba buvo išmokėta pagal privatinę teisę sudarytą sutartį, reglamentuojamą nacionalinėje teisėje. Kadangi ABGB 1489 straipsnyje numatytas trejų metų terminas jau buvo pasibaigęs pareiškiant ieškinį pirmojoje instancijoje, ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs. Darant prielaidą, kad šis reglamentas taikytinas, ieškinio senaties terminas vis tiek yra pasibaigęs. Iš tiesų paraiškos ir priminimai sumokėti negali būti laikomi veiksmais, susijusiais su nustatyto pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už jį, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.
16 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jo nagrinėjamo ginčo sprendimas priklauso nuo to, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje numatytas ketverių metų senaties terminas taikomas, kai Europos Sąjungos bendrai finansuojama pagalba nebuvo suteikta „viešosios valdžios administraciniu aktu“, todėl šios pagalbos susigrąžinimo procedūrą reguliuojama privatinės teisės. Jis mano, kad, jei ši nuostata būtų taikoma, GM negalėtų remtis ABGB 1489 straipsnyje numatytu trejų metų senaties terminu, kaip ir Austrijos Respublika negalėtų remtis ABGB 1478 straipsnyje numatytu trisdešimties metų senaties terminu, nes pastarasis terminas neatitinka proporcingumo principo.
17 Šiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Reglamento [Nr. 2988/95] 3 straipsnis tiesiogiai taikytinas tokiems reikalavimams, kuriais Austrijos Respublika privatinės teisės priemonėmis reikalauja grąžinti pagalbą, pareiškėjams skirtą pagal sutartis remiantis programa, kuri pagal Reglamentą [Nr. 1698/2005] yra agrarinė aplinkosauginė priemonė, dėl to, kad paramos gavėjas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų?
2. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar [Reglamento Nr. 2988/95] 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą reikia aiškinti taip, kad su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijęs veiksmas, dėl kurio nutrūksta senaties eiga, yra ir tuomet, kai pagalbos teikėjas po pirmo reikalavimo grąžinti paramą pareiškimo neteismine tvarka dar kartą, galbūt ir kelis kartus, pagalbos teikėją paragina sumokėti ir įspėja neteismine tvarka, užuot pareiškęs savo reikalavimą grąžinti pagalbą teisme?
3. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar nacionalinėje civilinėje teisėje numatyto trisdešimties metų senaties termino taikymas pirmajame klausime apibūdintiems reikalavimams dėl grąžinimo suderinamas su Sąjungos teise, visų pirma su proporcingumo principu?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo prejudicinio klausimo
18 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad joje numatytas ketverių metų senaties terminas tiesiogiai taikomas prašymui grąžinti Sąjungos bendrai finansuojamą pagalbą, kurį reguliuoja valstybės narės privatinės teisės nuostatos.
19 Reikia priminti, kad dėl savo pobūdžio ir paskirties Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai veikia tiesiogiai nacionalinės teisės sistemose, todėl nacionalinės valdžios institucijoms nereikia imtis įgyvendinimo priemonių (2004 m. birželio 24 d. Sprendimo Handlbauer, C‑278/02, EU:C:2004:388, 25 punktas ir 2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo IFAP, C‑447/20 ir C‑448/20, EU:C:2022:265, 88 punktas).
20 Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas bendras ketverių metų patraukimo atsakomybėn už pažeidimus senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo dienos. Pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį pažeidimas – „tai bet kuris [Sąjungos] teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio [Sąjungos] bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala“.
21 Šio 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje taip pat patikslinta, kad šis ketverių metų senaties terminas taikomas nesant „sektorių taisyklių“, t. y. priimtų Sąjungos, o ne nacionaliniu lygmeniu, kuriuose būtų numatytas „trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai“ (šiuo klausimu žr. 2009 m. sausio 29 d. Sprendimo Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb ir kt., C‑278/07–C‑280/07, EU:C:2009:38, 44 punktą ir 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Corman, C‑131/10, EU:C:2010:825, 41 punktą).
22 Šios nuostatos formuluotėje nėra nieko, kas rodytų, kad joje numatyto ketverių metų senaties termino taikymas priklauso nuo priemonių, kuriomis nacionalinės institucijos naudojasi siekdamos apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir ištaisyti nustatytus pažeidimus, teisinio pobūdžio.
23 Be to, jeigu minėta nuostata būtų aiškinama taip, kad Reglamento Nr. 2988/95 taikymas priklausytų nuo priemonių, kuriomis nacionalinės valdžios institucijos naudojasi siekdamos apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, teisinio pobūdžio – viešo ar privataus, – šis reglamentas, kuriuo, kaip iš esmės nurodyta jo trečioje ir ketvirtoje konstatuojamosiose dalyse, siekiama kovoti su šiems finansiniams interesams kenkiančiais veiksmais visose srityse, nustatant bendrą sistemą visose Sąjungos politikos srityse, taptų neveiksmingas.
24 Darytina išvada, kad, nesant „sektorių taisyklių“, šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad joje numatytas bendras ketverių metų senaties terminas taikomas prašymams grąžinti pagalbą, pateiktiems dėl to, kad šios pagalbos gavėjas neįvykdė sutartinio įsipareigojimo, kuris jam tenka ir dėl kurio padaromas Sąjungos teisės nuostatos pažeidimas, dėl ko Sąjungos bendrajam biudžetui padaroma arba gali būti padaryta žala.
25 Tokį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 2988/95 struktūra. Iš tiesų šis 3 straipsnis yra šio reglamento pirmoje antraštinėje dalyje „Bendrieji principai“, o ne šio reglamento II antraštinėje dalyje „Administracinės priemonės ir nuobaudos“.
26 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad joje numatytas ketverių metų senaties terminas tiesiogiai taikomas prašymui grąžinti Sąjungos bendrai finansuojamą pagalbą, kurį reguliuoja valstybės narės privatinės teisės nuostatos.
Dėl trečiojo prejudicinio klausimo
27 Trečiuoju klausimu, kurį reikia nagrinėti antrą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar proporcingumo principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį, remiantis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalimi, draudžiama taikyti valstybės narės privatinės teisės nuostatoje įtvirtintą trisdešimties metų senaties terminą prašymams grąžinti Sąjungos bendrai finansuojamą pagalbą.
28 Pagal minėto reglamento 3 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi galimybę nustatyti ilgesnius senaties terminus nei šio straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus ketverių metų terminas. Iš tiesų Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė suvienodinti šioje srityje taikytinų terminų, todėl įsigaliojus Reglamentui Nr. 2988/95 valstybės narės neturėtų būti įpareigotos iki ketverių metų sutrumpinti senaties terminus, kuriuos, nesant ankstesnių šioje srityje galiojančių Sąjungos teisės nuostatų, jos taikė anksčiau. Nors valstybės narės turi didelę diskreciją nustatyti ilgesnius senaties terminus, taikytinus Sąjungos finansiniams interesams žalą keliančio pažeidimo atveju (2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Cruz & Companhia, C‑341/13, EU:C:2014:2230, 54 ir 55 punktai), vis dėlto tokie terminai turi atitikti bendruosius Sąjungos teisės principus, tarp kurių yra proporcingumo principas (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Glencore Céréales France, C‑584/15, EU:C:2017:160, 72 punktą).
29 Pagal šį principą toks terminas neturi viršyti to, kas būtina Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslui pasiekti (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 17 d. Sprendimo AJD Tuna, C‑221/09, EU:C:2011:153, 79 punktą; 2011 m. gegužės 5 d. Sprendimo Ze Fu Fleischhandel ir Vion Trading, C‑201/10 ir C‑202/10, EU:C:2011:282, 38 punktą ir 2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo IFAP, C‑447/20 ir C‑448/20, EU:C:2022:265, 116 punktą).
30 Teisingumo Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, dešimties metų senaties termino, kylančio iš nacionalinės privatinės teisės nuostatos, taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Vis dėlto atsižvelgiant į šį tikslą, dėl kurio Reglamentu Nr. 2988/95 buvo nustatytas ketverių metų senaties terminas, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų ištirti pažeidimą, kuris kelia žalą jos finansiniams interesams ir dėl kurio visų pirma gali būti susigrąžinta nepagrįstai gauta nauda, atrodo, kad trisdešimties metų senaties terminas viršija tai, kas būtina rūpestingai administracijai (2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Cruz & Companhia, C‑341/13, EU:C:2014:2230, 60 ir 61 punktai).
31 Iš tiesų pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį valstybės narės privalo laikytis bendros rūpestingumo pareigos, kuri reiškia, kad reikia nedelsiant imtis priemonių pažeidimams pašalinti, o nacionalinė administracija privalo patikrinti mokėjimų, kuriuos ji atlieka ir kurie tenka Sąjungos biudžetui, teisėtumą. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu valstybėms narėms būtų suteikta galimybė savo administracijoms nustatyti terminą imtis veiksmų, kuris būtų daug ilgesnis, nei numatytasis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, kiltų grėsmė paskatinti nacionalines valdžios institucijas atidėti patraukimą atsakomybėn už „pažeidimus“, kaip jie suprantami pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį, ir kartu ūkio subjektams atsirastų, pirma, ilgas teisinis netikrumas ir, antra, rizika, kad pasibaigus tokiam laikotarpiui nebegalės pateikti nagrinėjamų operacijų teisėtumo įrodymų (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Cruz & Companhia, C‑341/13, EU:C:2014:2230, 62 punktą).
32 Darytina išvada, kad, kai neteisėtai gautos pagalbos grąžinimui pagal bendrąją teisę taikomas senaties terminas yra neproporcingas Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslui, tokia taisyklė turi būti netaikoma, o taikytinas bendrasis senaties terminas, numatytas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 5 d. Sprendimo Ze Fu Fleischhandel ir Vion Trading, C‑201/10 et C‑202/10, EU:C:2011:282, 51 punktą).
33 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: proporcingumo principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį, remiantis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalimi, draudžiama taikyti valstybės narės privatinės teisės nuostatoje įtvirtintą trisdešimties metų senaties terminą prašymams grąžinti Sąjungos bendrai finansuojamą pagalbą.
Dėl antrojo prejudicinio klausimo
34 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „su pažeidimo tyrimu ar [patraukimu atsakomybėn] susijęs veiksmas“, kurį atliko kompetentinga institucija, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui ir dėl kurio „senaties eiga nutrūksta“, apima neteisminius dokumentus, kaip antai audito ataskaitą, pranešimą dėl grąžinimo, priminimą apie mokėjimą arba oficialų pranešimą.
35 Pagal šią nuostatą senatis gali nutrūkti, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui.
36 Svarbu pažymėti, kad šioje nuostatoje nenumatyta skirtingos teisinės tvarkos, atsižvelgiant į tai, ar kompetentinga institucija aktus priima vykstant teismo procesui, ar per neteisminę procedūrą.
37 Be to, priimdamas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą Sąjungos teisės aktų leidėjas įtvirtino bendrą senaties termino taisyklę, kuria siekė, pirma, apibrėžti visose valstybėse narėse taikomą minimalų terminą ir, antra, atsisakyti galimybės susigrąžinti iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gautas sumas, praėjus ketveriems metams nuo ginčijamoms išmokoms reikšmingo pažeidimo padarymo (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Cruz & Companhia, C‑341/13, EU:C:2014:2230, 49 punktą ir 2019 m. spalio 3 d. Sprendimo Westphal, C‑378/18, EU:C:2019:832, 28 punktą).
38 Tokiu senaties terminu siekiama užtikrinti teisinį saugumą. Šis tikslas būtų paneigtas, jei tas terminas galėtų būti nutrauktas bet kuriuo nacionalinės administracijos bendro pobūdžio kontrolės veiksmu, kuris nėra susijęs su įtarimais dėl pažeidimų, siejamų su pakankamai tiksliai apibrėžtomis operacijomis (šiuo klausimu žr. 2004 m. birželio 24 d. Sprendimo Handlbauer, C‑278/02, EU:C:2004:388, 40 punktą ir 2015 m. birželio 11 d. Sprendimo Pfeifer & Langen, C‑52/14, EU:C:2015:381, 41 punktą).
39 Darytina išvada, jog tam, kad tokį veiksmą būtų galima kvalifikuoti kaip su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusį veiksmą, galintį nutraukti senaties terminą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, jis turi pakankamai tiksliai apibrėžti operacijas, su kuriomis susiję įtarimai dėl pažeidimo. Vis dėlto pagal šį tikslumo reikalavimą nebūtina, kad minėtu veiksmu būtų nurodyta galimybė skirti konkrečią nuobaudą ar administracinę priemonę atitinkamos pagalbos gavėjui (2015 m. birželio 11 d. Sprendimo Pfeifer & Langen, C‑52/14, EU:C:2015:381, 43 punktas).
40 Taigi kompetentingos institucijos išsiųsta ataskaita su nurodytu pažeidimu, prie kurio pagalbos gavėjas prisidėjo dėl tam tikros operacijos, ir prašoma pateikti su šia operacija susijusios papildomos informacijos arba skirti jam su šia operacija susijusią nuobaudą, yra pakankamai konkretus veiksmas, siejamas su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už jį, todėl gali nutraukti patraukimo atsakomybėn senaties terminą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre, C‑465/10, EU:C:2011:867, 61 punktą ir 2015 m. birželio 11 d. Sprendimo Pfeifer & Langen, C‑52/14, EU:C:2015:381, 42 punktą).
41 Be to, laiškas, kuriuo iš EŽŪFKP bendrai finansuojamos pagalbos gavėjui pranešama apie šios pagalbos neteisėtumą, taip pat gali nutraukti šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytą patraukimo atsakomybėn senaties terminą (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Eesti Pagar, C‑349/17, EU:C:2019:172, 24 ir 127 punktus).
42 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjami neteisminiai dokumentai pakankamai tiksliai apibrėžia operacijas, su kuriomis susiję įtarimai padarius pažeidimų, todėl patenka į minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje vartojamą sąvoką „veiksmai, susiję su pažeidimo tyrimu ar [patraukimu atsakomybėn]“ (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 11 d. Sprendimo Eesti Pagar, C‑52/14, EU:C:2015:381, 46 ir 47 punktus).
43 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „su pažeidimo tyrimu ar [patraukimu atsakomybėn] susijęs veiksmas“, kurį atliko kompetentinga institucija, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui ir dėl kurio „senaties eiga nutrūksta“, apima neteisminius dokumentus, kaip antai audito ataskaitą, pranešimą dėl grąžinimo, priminimą apie mokėjimą arba oficialų pranešimą, jeigu iš šių dokumentų jų adresatas gali pakankamai tiksliai sužinoti apie operacijas, dėl kurių kyla įtarimų padarius pažeidimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:
1. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
turi būti aiškinama taip:
joje numatytas ketverių metų senaties terminas tiesiogiai taikomas prašymui grąžinti Europos Sąjungos bendrai finansuojamą pagalbą, kurį reguliuoja valstybės narės privatinės teisės nuostatos.
2. Proporcingumo principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį, remiantis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalimi, draudžiama taikyti valstybės narės privatinės teisės nuostatoje įtvirtintą trisdešimties metų senaties terminą prašymams grąžinti Europos Sąjungos bendrai finansuojamą pagalbą.
3. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
turi būti aiškinama taip:
sąvoka „su pažeidimo tyrimu ar [patraukimu atsakomybėn] susijęs veiksmas“, kurį atliko kompetentinga institucija, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui ir dėl kurio „senaties eiga nutrūksta“, apima neteisminius dokumentus, kaip antai audito ataskaitą, pranešimą dėl grąžinimo, priminimą apie mokėjimą arba oficialų pranešimą, jeigu iš šių dokumentų jų adresatas gali pakankamai tiksliai sužinoti apie operacijas, dėl kurių kyla įtarimų padarius pažeidimą.
Parašai.