BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) NUTARTIS
2014 m. lapkričio 11 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų reforma – Mažiau palankios nuostatos, susijusios su fiksuoto dydžio kelionės išlaidų mokėjimu ir papildomomis atostogų dienomis, dėl kelionės laiko pridedamomis prie kasmetinių atostogų – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Deliktinė atsakomybė – Priežastinis ryšys – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies visiškai teisiškai nepagrįstas ieškinys“
Byloje T‑20/14
Huynh Duong Vi Nguyen, Europos Sąjungos Tarybos pareigūnė, gyvenanti Woluwe-Saint-Lambert (Belgija), atstovaujama advokato M. Velardo,
ieškovė,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą L. Visaggio ir E. Taneva,
ir
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Bauer ir A. Bisch,
atsakovus,
dėl, pirma, pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (OL L 287, p. 15), 1 straipsnio 65 dalies b punktą ir 67 dalies d punktą tiek, kiek šiose nuostatose teisė į kasmetinės kelionės išlaidų kompensaciją ir į papildomas atostogų dienas dėl kelionės laiko siejama su ekspatriacijos išmokos arba išmokos už darbą užsienyje gavimu, ir, antra, dėl SESV 340 straipsniu pagrįsto prašymo atlyginti ieškovės tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai M. Kancheva (pranešėja) ir C. Wetter,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 Iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Reglamento Nr. 31 (EEB)/11 (EAEB), nustatančio Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL 45, 1962, p. 1385, (toliau – iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikyti Pareigūnų tarnybos nuostatai)), VII priedo 4 straipsnyje numatyta:
„1. Ekspatriacijos išmoka, sudaranti 16 % bazinės mėnesinės algos, namų ūkio išmokos ir išlaikomo vaiko išmokos bendros sumos, mokama:
a) pareigūnams:
– kurie nėra ir niekada nebuvo valstybės, kurios teritorijoje yra jų darbo vieta, piliečiai ir
– kurie penkerių metų laikotarpį, pasibaigusį prieš šešis mėnesius iki įsidarbinimo, nuolat negyveno ir neužsiėmė savo pagrindine veikla tos valstybės europinėje teritorijoje. Taikant šią nuostatą, neatsižvelgiama į aplinkybes, susijusias su jo darbu kitoje valstybėje arba tarptautinėje organizacijoje;
b) pareigūnams, kurie yra arba buvo valstybės, kurios teritorijoje yra jų darbo vieta, piliečiai, tačiau dešimt metų iki įsidarbinimo dėl su darbu kitoje valstybėje arba tarptautinėje organizacijoje nesusijusių priežasčių nuolat gyveno tos valstybės ne europinėje teritorijoje.
<…>
2. Pareigūnas, kuris nėra ir niekada nebuvo valstybės, kurioje jis dirba, piliečiu, tačiau neatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų, turi teisę į ketvirtadalio ekspatriacijos išmokos dydžio išmoką už darbą užsienyje.
<…>“
2 Iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 7 straipsnyje numatyta:
„1. Pareigūnas turi teisę gauti jo paties, jo sutuoktinio ir kartu su juo gyvenančių išlaikomų asmenų kelionės išlaidų kompensaciją:
a) pradedant eiti pareigas, kompensuojama kelionė nuo pareigūno įdarbinimo vietos iki jo darbo vietos;
b) baigiant tarnybą, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 47 straipsnyje, kompensuojama kelionė nuo jo darbo vietos iki kilmės vietos, kaip apibrėžta toliau nurodytoje 3 dalyje;
c) visais atvejais perkeliant į kitą vietą, kai pasikeičia pareigūno darbo vieta.
Pareigūno mirties atveju, našlė ir išlaikomi asmenys turi teisę tomis pačiomis sąlygomis gauti kelionės išlaidų kompensaciją.
Kelionės išlaidas taip pat sudaro vietų rezervavimo išlaidos, bagažo vežimas ir, atitinkamais atvejais, patirtos gyvenimo viešbutyje išlaidos.
2. Kompensuotina suma apskaičiuojama remiantis pirmos klasės bilieto kaina keliaujant geležinkeliu trumpiausiu ir pigiausiu įprastiniu maršrutu nuo darbo vietos iki įdarbinimo ar kilmės vietos.
Kai pirmojoje pastraipoje nurodytas atstumas yra didesnis kaip 500 km, ir kai įprastinis maršrutas kerta jūrą, pateikusiam bilietus pareigūnui kompensuojama kelionės lėktuvu verslo klase bilieto kaina. Jeigu naudojamos kitos nei pirmiau išvardytos transporto priemonės, kompensacija apskaičiuojama remiantis kelionės geležinkeliu išlaidomis, neįskaičiuojant miegamosios vietos kainos. Kai taip apskaičiuoti išmokos neįmanoma, kompensacijos sąlygos nustatomos specialiu paskyrimų tarnybos sprendimu.
3. Pagal tai, kur pareigūnas buvo priimtas į darbą arba kur yra jo interesų centras, tam pareigūnui pradėjus eiti savo pareigas, nustatoma jo kilmės vieta. Taip nustatyta kilmės vieta gali būti pakeista specialiu paskyrimų tarnybos sprendimu, kol pareigūnas eina pareigas arba jam pasitraukiant iš tarnybos. Tačiau kol pareigūnas eina pareigas, toks sprendimas gali būti priimtas tik išimtiniais atvejais bei pareigūnui pateikus tinkamus patvirtinamuosius dokumentus.“
3 Iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 8 straipsnyje nustatyta:
„1. Kiekvienais kalendoriniais metais pareigūnas turi teisę gauti kelionės iš savo darbo vietos iki kilmės vietos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, išlaidas atitinkančią sumą sau, ir – jeigu jis turi teisę gauti šeimos pašalpą – savo sutuoktiniui ir išlaikytiniams asmenims, kaip apibrėžta 2 straipsnyje.
<…>
2. Fiksuoto tarifo išmoka apskaičiuojama pagal sumą, skirtą atstumo tarp pareigūno darbo vietos ir įdarbinimo arba kilmės vietos kilometrui; toks atstumas apskaičiuojamas taikant 7 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyt[ą] metod[ą].
Kilometrinis tarifas yra toks:
0 EUR už kiekvieną km: | nuo 0 iki 200 km |
0,3790 EUR už kiekvieną km: | nuo 201 iki 1 000 km |
0,6316 EUR už kiekvieną km: | nuo 1 001 iki 2 000 km |
0,3790 EUR už kiekvieną km: | nuo 2 001 iki 3 000 km |
0,1262 EUR už kiekvieną km: | nuo 3 001 iki 4 000 km |
0,0609 EUR už kiekvieną km: | nuo 4 001 iki 10 000 km |
0 EUR už kiekvieną km | virš 10 000 km. |
Prie kelionės išmokos pridedamas fiksuoto dydžio priedas:
<…>
– 378,93 EUR, jeigu atstumas traukiniu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra didesnis kaip 1 450 km.
<…>
4. Pirmesnės nuostatos taikomos pareigūnams, kurių darbo vieta yra valstybių narių teritorijose. <…>
Šios kelionės išlaidos atlyginamos išmokant fiksuoto tarifo išmoką, apskaičiuojamą pagal kelionės lėktuvu klase, viena pakopa aukštesne už ekonominę klasę, kainą.“
4 Iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 7 straipsnyje nustatyta:
„Prie [kasmetinių] atostogų laikotarpio pridedamas kelionės laikas pagal atstumą geležinkeliu tarp darbo vietos ir atostogų vietos, apskaičiuojamas taip:
– 50–250 km: viena diena kelionei į priekį ir atgal,
– 251–600 km: dvi dienos kelionei į priekį ir atgal,
– 601–900 km: trys dienos kelionei į priekį ir atgal,
– 901–1 400 km: keturios dienos kelionei į priekį ir atgal,
– 1 401–2 000 km: penkios dienos kelionei į priekį ir atgal,
– daugiau kaip 2 000 km: šešios dienos kelionei į priekį ir atgal.
Šiame straipsnyje atostogų vieta kasmetinėms atostogoms nustatoma kilmės vieta.
Pirmesnės nuostatos taikomos pareigūnams, kurių darbo vieta yra valstybių narių teritorijose. <…>
<…>“
5 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (OL L 287, p. 15), 1 straipsnio 67 dalyje nustatyta:
„VII priedas iš dalies keičiamas taip:
<…>
d) 8 straipsnis pakeičiamas taip:
„8 straipsnis
1. Kiekvienais kalendoriniais metais pareigūnai, turintys teisę į ekspatriacijos arba gyvenimo užsienyje išmoką, turi teisę, neviršijant 2 dalyje nustatytų ribų, gauti kelionės iš darbo vietos į kilmės vietą, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, išlaidas atitinkančią fiksuoto dydžio išmoką sau ir – jeigu jis turi teisę gauti išmoką šeimai – savo sutuoktiniui bei išlaikomiems vaikams, kaip apibrėžta 2 straipsnyje.
<…>
2. Fiksuoto tarifo išmoka apskaičiuojama pagal sumą, skirtą atstumo tarp pareigūno darbo vietos ir įdarbinimo arba kilmės vietos kilometrui.
Kai kilmės vieta, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, yra už Sąjungos valstybių narių teritorijų ribų, už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo II priede išvardytų šalių bei teritorijų ribų ir už Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių teritorijų ribų, fiksuoto dydžio išmoka apskaičiuojama pagal išmoką už kiekvieną geografinio atstumo tarp pareigūno darbo vietos ir valstybės narės, kurios pilietybę jis turi, sostinės kilometrą. Pareigūnai, kurių kilmės vieta yra už Sąjungos valstybių narių teritorijų ribų, už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo II priede išvardytų šalių bei teritorijų ribų ir už Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių teritorijų ribų ir kurie nėra vienos iš valstybių narių piliečiai, neturi teisės į fiksuoto dydžio išmoką.
Už kiekvieną kilometrą mokama ši išmoka:
0 EUR už kiekvieną km | nuo 0 iki 200 km |
0,3790 EUR už kiekvieną km | nuo 201 iki 1 000 km |
0,6316 EUR už kiekvieną km | nuo 1 001 iki 2 000 km |
0,3790 EUR už kiekvieną km | nuo 2 001 iki 3 000 km |
0,1262 EUR už kiekvieną km | nuo 3 001 iki 4 000 km |
0,0609 EUR už kiekvieną km | nuo 4 001 iki 10 000 km |
0 EUR už kiekvieną km | virš 10 000 km |
Prie kelionės išmokos pridedamas fiksuoto dydžio priedas:
– 189,48 EUR, jeigu atstumas geležinkeliu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra nuo 600 km iki 1 200 km,
– 378,93 EUR – jeigu geografinis atstumas tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra didesnis kaip 1 200 km.
Minėtos išmokos už kiekvieną kilometrą ir fiksuoto dydžio priedai atnaujinami tokiu pat santykiu, kaip ir atlyginimas.
<…>
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos pareigūnams, kurių darbo vieta yra valstybių narių teritorijose. <…>
Kelionės išlaidos kompensuojamos išmokant fiksuoto dydžio išmoką, apskaičiuojamą pagal kelionės lėktuvu ekonomine klase kainą.“
6 Reglamento (EB) Nr. 1023/2013 1 straipsnio 65 dalyje numatyta:
„V priedas iš dalies keičiamas taip:
<…>
b) 7 straipsnis pakeičiamas taip:
„Pareigūnai, turintys teisę į ekspatriacijos išmoką arba išmoką už darbą užsienyje, turi teisę į dvi su puse dienos papildomų atostogų per metus, kurios skiriamos kelionei namo.
Pirma pastraipa taikoma pareigūnams, kurių darbo vieta yra valstybių narių teritorijose. Jeigu darbo vieta yra už šių teritorijų ribų, atostogų, kurios skiriamos kelionei namo, trukmė nustatoma specialiu sprendimu, atsižvelgiant į konkrečius poreikius.“
7 Pagal Reglamento Nr. 1023/2013 3 straipsnio 2 dalį šios nuostatos taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d.
8 Įdarbinimo momentu ieškovės Huynh Duong Vi Nguyen kilmės vieta buvo nustatyta Niujorke (Jungtinės Valstijos). Dėl turimos Belgijos pilietybės ir darbo vietos Briuselyje (Belgija) ji neatitiko iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Pareigūnų tarnybos nuostatų (VII priedo) 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų sąlygų ekspatriacijos išmokai gauti. Be to, ji neatitiko tų pačių nuostatų (VII priedo) 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų sąlygų šiai išmokai gauti. Dėl pilietybės ir darbo vietos jai negalėjo būti mokama ir išmoka už darbą užsienyje, numatyta iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Pareigūnų tarnybos nuostatų (VII priedo) 4 straipsnio 2 dalyje. Tačiau jai galėjo būti mokama kelionės iš darbo vietos į kilmės vietą išlaidų kompensacija, numatyta iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 8 straipsnyje, ir suteikta papildomų atostogų dienų dėl kelionės laiko pagal tų pačių nuostatų V priedo 7 straipsnį. Taigi nuo įsidarbinimo, t. y. nuo 2009 m. birželio 1 d., jai, jos sutuoktiniui ir vaikams buvo skirta 4 835,53 euro kelionės išlaidų kompensacija ir šešios papildomos atostogų dienos dėl kelionės laiko.
Procesas ir šalių reikalavimai
9 2014 m. sausio 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje buvo gautas šis ieškovės ieškinys.
10 2014 m. kovo 26 ir 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje buvo pateikti atitinkamai Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento nepriimtinumu grindžiami prieštaravimai pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį.
11 2014 m. gegužės 12 d. ieškovė pateikė pastabas dėl Tarybos ir Parlamento pateiktų prieštaravimų.
12 Ieškinyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti Reglamento Nr. 1023/2013 nuostatas, kuriomis keičiamas Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 7 straipsnis ir VII priedo 8 straipsnis teisę į kelionės išlaidų kompensaciją ir į papildomas atostogų dienas dėl kelionės laiko susiejant su ekspatriacijos išmoka arba išmoka už darbą užsienyje,
– priteisti iš Tarybos ir Parlamento 169 051,96 euro turtinės ir 40 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, taikant palūkanas už praleistą terminą ir 6,75 % kompensacinių palūkanų,
– priteisti iš Tarybos ir Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
13 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
14 Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
15 2014 m. balandžio 16 d. Europos Komisija pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai prašymą leisti įstoti į šią bylą palaikyti Parlamento ir Tarybos reikalavimų.
Dėl teisės
16 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl priimtinumo, nepradėdamas bylos nagrinėti iš esmės, jei šalis to prašė. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu Bendrasis Teismas nusprendžia, kad prašymas priimtinas, tolesnė proceso dalis vyksta žodžiu, nebent Bendrasis Teismas nusprendžia priešingai. Be to, pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 111 straipsnį, jeigu ieškinys akivaizdžiai nepriklauso šio teismo jurisdikcijai arba jeigu jis akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, Teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl šio ieškinio.
17 Šioje byloje Bendrasis Teismas mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos ir žodinė proceso dalis nebūtina.
18 Šiuo ieškiniu ieškovė, kuri yra Tarybos direktorato „Informavimas ir skaidrumas“ skyriaus „Žiniasklaida / spauda“ AST II kategorijos pareigūnė, iš esmės prašo, pirma, panaikinti Reglamento Nr. 1023/2013 1 straipsnio 65 dalies b punktą ir to paties reglamento 1 straipsnio 67 dalies d punktą (toliau – ginčijamos nuostatos) tiek, kiek šiose nuostatose teisė į kasmetinės kelionės išlaidų kompensaciją ir į papildomas atostogų dienas dėl šios kelionės laiko susiejama su ekspatriacijos išmokos ar išmokos už darbą užsienyje gavimu, ir, antra, atlyginti dėl ginčijamų nuostatų priėmimo jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
19 Savo prašymą dėl panaikinimo ieškovė grindžia penkiais ieškinio pagrindais, kurių pirmasis susijęs su darbuotojų teisės į informaciją ir konsultacijas, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27 straipsnyje, pažeidimu, antrasis susijęs su įgytų teisių paisymo principo, principų „pereinamojo laikotarpio teisių“ srityje ir teisinio saugumo principo pažeidimu, trečiasis – su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, ketvirtasis – su vienodo požiūrio principo pažeidimu ir penktasis – su proporcingumo principo pažeidimu.
20 Prašymą dėl žalos atlyginimo ieškovė grindžia tuo, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ginčijamų nuostatų ir turtinės žalos, kurią ji patiria negaudama kelionės išlaidų kompensacijos ir papildomų atostogų dienų dėl kelionės laiko už iki jos išėjimo į pensiją likusius tarnybos metus. Be to, ji nurodo, kad dėl kelionės išlaidų kompensacijos ir papildomų atostogų dienų dėl kelionės laiko praradimo ji patiria neturtinę žalą, nes dėl to tampa sunku išsaugoti realų ryšį su jos kilmės vieta.
21 Parlamentas ir Taryba nurodo, kad prašymas dėl panaikinimo ir prašymas dėl žalos atlyginimo nepriimtini.
Dėl prašymo panaikinti
22 Parlamentas ir Taryba tvirtina, kad ieškovė neturi locus standi. Be to, Parlamentas nurodo, kad ieškovė bet kuriuo atveju neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinio dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 8 straipsnio 1 dalies.
23 Dėl locus standi Taryba tvirtina, kad ginčijamos nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su ieškove, nes tik paskyrimų tarnybos individualūs sprendimai, pavyzdžiui, atlyginimo lapelis, iš kurio išbrauktos kelionės išlaidos, arba individualus sprendimas skirti papildomų atostogų dienų dėl kelionės laiko, aiškiai keistų ieškovės teisinę situaciją ir galutinai įtvirtintų institucijos poziciją jos atžvilgiu.
24 Be to, Parlamento ir Tarybos nuomone, ginčijamos nuostatos nėra konkrečiai susijusios su ieškove. Iš esmės jie tvirtina, kad ginčijamos nuostatos yra bendro pobūdžio ir taikytinos visiems pareigūnams, kurių teisinė ir faktinė situacija ateityje vertinant objektyviai bus tokia kaip ieškovės.
25 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamentas Nr. 1023/2013 priimtas remiantis SESV 336 straipsniu pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Todėl būtina konstatuoti, kad ginčijamos nuostatos priskirtinos prie kategorijos visuotinio taikymo aktų, kurie yra reglamentuojamojo pobūdžio ir dėl kurių panaikinimo fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą su sąlyga, kad jie tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, Rink., EU:C:2013:625, 56–60 punktus).
26 Taigi reikia patikrinti, ar šiuo atveju ieškovė atitinka tiesioginės ir konkrečios sąsajos su ginčijamomis nuostatomis sąlygas.
27 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką fiziniai arba juridiniai asmenys konkrečios sąsajos sąlygą tenkina tik tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas jiems taikomas dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl tam tikros situacijos, kuri juos išskiria iš kitų asmenų ir todėl juos individualizuoja taip pat, kaip ir šio sprendimo adresatą (1963 m. liepos 15 d. Sprendimą Plaumann / Komisija, 25/62, Rink., EU:C:1963:17; 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑298/00 P, Rink., EU:C:2004:240, 36 punktas; 2011 m. birželio 9 d. Sprendimo Comitato „Venezia vuole vivere“ ir kt. / Komisija, C‑71/09 P, C‑73/09 P ir C‑76/09 P, Rink., EU:C:2011:368, 52 punktas ir 25 punkte minėto Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, EU:C:2013:625, 72 punktas).
28 Ieškovė tvirtina, kad konkrečios sąsajos sąlyga šiuo atveju įvykdyta du kartus. Iš tikrųjų savo konkrečią sąsają ji galėtų grįsti kiekvieno pareigūno teise dalyvauti Pareigūnų tarnybos nuostatų keitimo procedūrose pagal Pagrindinių teisių chartijos 27 straipsnį ir ginčijamų nuostatų poveikiu jai, t. y. tiesioginiu ir aiškiu kelionės išlaidų kompensacijos ir papildomų atostogų dienų dėl kelionės laiko praradimu.
29 Be to, ieškovė nurodo, jog, jei nagrinėjant šį ieškinį būtų atsisakyta pripažinti konkrečią jos sąsają, ji privalėtų pradėti ikiteisminę procedūrą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnį, kad vėliau galėtų pateikti ieškinį dėl paskyrimų tarnybos individualių įgyvendinimo sprendimų pagal SESV 270 straipsnį. Tai, ieškovės nuomone, yra jos teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę pažeidimas.
30 Vis dėlto šiuos argumentus reikia atmesti.
31 Dėl ieškovės argumento, grindžiamo tuo, jog kiekvienas pareigūnas turi teisę dalyvauti procedūrose pagal Pagrindinių teisių chartijos 27 straipsnį, reikia priminti, jog tai, kad asmuo vienaip ar kitaip dalyvauja Europos Sąjungos teisės akto priėmimo procese, šį asmenį individualizuoja nagrinėjamo akto atžvilgiu, tik jeigu taikomi Sąjungos teisės aktai jam suteikia tam tikrų procedūrinių garantijų. Taigi, nebent aiški nuostata numatytų kitaip, nei visuotinio taikymo aktų rengimo procesas, nei pačių šių aktų pobūdis nereikalauja pagal bendruosius Sąjungos teisės principus, kaip antai teisę būti išklausytam, susijusių asmenų dalyvavimo, kadangi jų interesams turi atstovauti politinės institucijos, kurios priima šiuos teisės aktus (2010 m. kovo 2 d. Sprendimo Arcelor / Parlamentas ir Taryba, T‑16/04, Rink., EU:T:2010:54, 119 punktas).
32 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad nei SESV 336 straipsnyje, kuriuo remiantis buvo priimtos ginčijamos nuostatos, nei Pareigūnų tarnybos nuostatų 10 straipsnyje ir netgi nei Pagrindinių teisių chartijos 27 straipsnyje nenumatyta jokia individuali Sąjungos institucijų darbuotojų procedūrinė teisė.
33 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad jeigu darbuotojų teisės į informaciją ir konsultacijas ir teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisė, atitinkamai įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijos 27 ir 28 straipsniuose, gali būti taikomos Sąjungos institucijų ir jų darbuotojų santykiams, kaip tai matyti iš 2013 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Komisija / Strack (C‑579/12 RX‑II, Rink., EU:C:2013:570), remiantis šių nuostatų formuluotėmis, jų įgyvendinimas ribojamas Sąjungos teisėje numatytais atvejais ir sąlygomis.
34 Dėl Sąjungos pareigūnų pažymėtina, kad iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Pareigūnų tarnybos nuostatų 10 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose numatyta, kad dėl visų Komisijos pasiūlymų keisti Pareigūnų tarnybos nuostatus konsultuojamasi su pareigūnais per jungtinį komitetą, t. y. Pareigūnų tarnybos nuostatų komitetą, kurį sudaro toks pat Sąjungos institucijų atstovų ir personalo komitetų atstovų skaičius. Be kita ko, tų pačių nuostatų 10b straipsnio antroje pastraipoje buvo numatyta, kad jų 10 straipsnyje minėti Komisijos pasiūlymai gali būti atstovaujamųjų profesinių sąjungų ir darbuotojų draugijų konsultacijų objektas.
35 Tačiau iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytuose Pareigūnų tarnybos nuostatuose nenumatyta jokia individuali pareigūnų teisė dalyvauti šių Nuostatų keitimo procedūroje.
36 Ieškovės argumentas, kad šiuo atveju nebuvo užtikrintas profesinių sąjungų dalyvavimas, viena vertus, nepagrįstas jokiais įrodymais, kita vertus, yra netinkamas tvirtinimas, nes tariamas profesinių sąjungų procedūrinės teisės pažeidimas vykstant Pareigūnų tarnybos nuostatų keitimo procedūrai bet kuriuo atveju nedaro įtakos ieškovės procedūrinės teisės buvimui.
37 Iš to matyti, jog ieškovė negali remtis Pagrindinių teisių chartijos 27 ir 28 straipsniais, kad įrodytų, jog ginčijamos nuostatos yra konkrečiai su ja susijusios.
38 Dėl ieškovės argumento, kad ginčijamos nuostatos yra konkrečiai su ja susijusios, nes aiškiai ir tiesiogiai veikia jos teisinę situaciją, reikia nurodyti, kad, kaip teisingai pažymėjo Parlamentas ir Taryba, toks argumentas susijęs ne su konkrečios, bet su tiesioginės sąsajos su ieškove įrodymu.
39 Pastabose, susijusiose su nepriimtinumu grindžiamais prieštaravimais, ieškovė vis dėlto paaiškino, kad jos konkreti sąsaja išplaukia iš to, kad ji priklauso apibrėžtai 30 pareigūnų, kuriems ginčijamos nuostatos daro aiškų ir tiesioginį poveikį, nes iš jų atimama įgyta teisė, t. y. teisė į kelionės išlaidų kompensaciją ir į papildomas atostogų dienas dėl kelionės laiko, grupei. Iš tikrųjų, kaip nurodo ieškovė, šie pareigūnai yra vieninteliai iki šiol gavę kelionės išlaidų kompensaciją ir papildomų atostogų dienų dėl kelionės laiko tuo pat metu negaudami ekspatriacijos išmokos ar išmokos už darbą užsienyje. Kadangi ginčijamomis nuostatomis šios teisės susiejamos su išmokos už darbą užsienyje arba ekspatriacijos išmokos gavimu, dėl jų apibrėžta asmenų grupė praranda įgytą teisę. Ieškovės nuomone, šiai grupei nepriklausantys asmenys ateityje negalėtų atsidurti analogiškoje teisinėje ir faktinėje situacijoje, nes pareigūnai, įdarbinti nuo 2014 m. sausio 1 d., pasinaudoti šiomis teisėmis galėtų tik jei jiems būtų mokama ekspatriacijos išmoka arba išmoka už darbą užsienyje.
40 Šiuo klausimu reikia priminti, kad jeigu ginčijamas aktas paveikia grupę asmenų, kurie buvo nustatyti arba kuriuos buvo galima nustatyti priimant šį aktą dėl grupės nariams būdingų kriterijų, šis aktas gali būti konkrečiai susijęs su šiais asmenimis tiek, kiek jie sudaro apibrėžtą ūkio subjektų grupę (žr. 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Sahlstedt ir kt. / Komisija, C‑362/06 P, Rink., EU:C:2009:243, 30 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
41 Be to, pagal teismo praktiką aktą galima laikyti konkrečiai susijusiu su asmeniu, nes asmuo patenka į apibrėžtą ūkio subjektų grupę, jei juo pakeičiamos prieš priimant šį aktą šio asmens įgytos teisės (žr. 2009 m. vasario 17 d. Nutarties Galileo Lebensmittel / Komisija, C‑483/07 P, Rink., EU:C:2009:95, 46 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
42 Vis dėlto šiuo atveju reikia nurodyti, kad ieškovė nepateikė nei paaiškinimų, susijusių su teisine ir faktine situacija, nei tikslesnės informacijos, susijusios su pareigūnais, kurių situacija analogiška jos situacijai. Ji tik nurodė, kad gali pateikti daugiau informacijos, jei Bendrasis Teismas nuspręstų, kad tai reikalinga, ir paragino Bendrąjį Teismą šiuo klausimu paklausti Parlamento ir Tarybos.
43 Tačiau nagrinėjant ieškinį, pateiktą, kaip yra šiuo atveju, dėl visuotinio taikymo akto, kuris yra reglamentuojamojo pobūdžio, ieškovė turi įrodyti, kad ji atitinka SESV 263 straipsnyje numatytą konkrečios sąsajos sąlygą.
44 Kadangi ji nurodo, jog patenka į apibrėžtą pareigūnų, kurių teisinė ir faktinė situacija yra analogiška jos situacijai, grupę, ji turi tai įrodyti.
45 Be to, net jeigu paaiškėtų, kad ieškovė iš tikrųjų priklauso apibrėžtai pareigūnų, kuriems dėl ginčijamų nuostatų nebekompensuojamos kelionės išlaidos ir nebeskiriama papildomų atostogų dienų dėl kelionės laiko, grupei, o tai, atrodo, netiesiogiai pripažįsta Taryba, konstatuotina, jog šios aplinkybės nelemia to, kad įgyta teisė buvo panaikinta tik šiems pareigūnams.
46 Iš tikrųjų, priešingai, nei nurodo ieškovė, pareigūnai, kurie negauna ekspatriacijos išmokos arba išmokos už darbą užsienyje, nebuvo įgiję teisės į kelionės išlaidų kompensaciją ir papildomas atostogų dienas dėl kelionės laiko. Kaip matyti iš iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 7 straipsnio ir tų pačių nuostatų VII priedo 8 straipsnio, teisę į kelionės išlaidų kompensaciją ir papildomas atostogų dienas dėl kelionės laiko iš tikrųjų turi visi Sąjungos pareigūnai, neatsižvelgiant į tai, ar gauna ekspatriacijos išmoką arba išmoką už darbą užsienyje.
47 Parlamento ir Tarybos pasirinkimas, pagal kurį ginčijamose nuostatose susiejama galimybė pasinaudoti šiomis teisėmis su ekspatriacijos išmokos arba išmokos už darbą užsienyje gavimu, lemia tai, kad ieškovė netenka minėtų teisių dėl teisinės ir faktinės situacijos, kurioje ji, kaip ir kiti pareigūnai, šiuo metu yra. Tačiau, priešingai, nei tvirtina ieškovė, negalima atmesti, kad kitų pareigūnų situacija ateityje bus analogiška jos situacijai. Pavyzdžiui, taip gali atsitikti pareigūnui, kuris neteks ekspatriacijos išmokos po naujo paskyrimo dirbti jo pilietybės valstybės narės teritorijoje ir kuris neatitiks Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų išmokai už darbą užsienyje gauti. Taigi jam nebus kompensuojamos kelionės išlaidos ir nebus skiriama papildomų atostogų dienų dėl kelionės laiko.
48 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką ginčijamos priemonės priėmimo momentu galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma priemonė, skaičių ar net tapatybę nereiškia, kad ši priemonė turi būti laikoma konkrečiai susijusia su šiais subjektais, nes akivaizdu, jog nagrinėjama priemonė taikoma atsižvelgiant į joje apibrėžtas objektyvias teisines ar faktines aplinkybes (žr. 31 punkte minėto Sprendimo Arcelor / Parlamentas ir Taryba, EU:T:2010:54, 106 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
49 Iš to matyti, kad ginčijamos nuostatos nėra konkrečiai susijusios su ieškove.
50 Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, jog, jeigu nagrinėjant šį ieškinį būtų atsisakyta pripažinti, kad ginčijamos nuostatos yra konkrečiai su ja susijusios, ji būtų priversta pasinaudoti ikiteismine procedūra, numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnyje, o tai būtų jos teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas.
51 Ieškovės argumentas grindžiamas Parlamento ir Tarybos ginčijama prielaida, kad nei jos 2014 m. liepos mėn. atlyginimo lapelis, nei Tarybos atostogų administravimo informacinės sistemos išrašas apie papildomas atostogų dienas dėl kelionės laiko nėra asmens nenaudai priimti aktai, todėl pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį ieškinį Sąjungos teismuose ji galėtų pateikti tik pasibaigus ikiteisminei procedūrai, numatytai tų pačių nuostatų 90 straipsnyje.
52 Viena vertus, reikia priminti, kad šioje byloje Bendrajam Teismui pateiktas ne ieškinys dėl tariamų implicitinių ar eksplicitinių Tarybos sprendimų, kuriais ieškovės atžvilgiu įgyvendinami Pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 7 straipsnis ir VII priedo 8 straipsnis, panaikinimo, bet ieškinys dėl šiuos nuostatus keičiančių nuostatų. Taigi klausimas, ar ginčijamos nuostatos yra konkrečiai susijusios su ieškove ir ar todėl šis ieškinys yra priimtinas, neturėtų priklausyti nuo galimo ieškinio dėl paskyrimo tarnybos individualių sprendimų ieškovės atžvilgiu, kurie ieškinio pateikimo dieną bet kuriuo atveju dar nebuvo priimti, priimtinumo.
53 Kita vertus, taip pat reikia priminti, kad pagal SESV 256 straipsnį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 1 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį Tarnautojų teismo jurisdikcijai priklauso kaip pirmajai instancijai nagrinėti ir spręsti Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus pagal SESV 270 straipsnį. Todėl Bendrasis Teismas, nagrinėdamas pagal SESV 263 straipsnį pateiktą pareigūno ieškinį dėl vienos iš Pareigūnų tarnybos nuostatų normos panaikinimo, neturėtų daryti prielaidos, kad to paties pareigūno pateiktas ieškinys dėl atlyginimo lapelio ar išrašo apie atostogų dienas yra priimtinas, nes pastarasis ieškinys priklauso Tarnautojų teismo jurisdikcijai.
54 Taigi ieškinio, kurį ieškovė gali pateikti dėl paskyrimų tarnybos priimtų individualių sprendimų, kuriais įgyvendinamos ginčijamos nuostatos, priimtinumo sąlygos yra nesvarbios nagrinėjant ieškinio Bendrajame Teisme priimtinumą ir todėl negali kompensuoti konkrečios sąsajos su ieškove šiuo atveju nebuvimo.
55 Akto, kurį prašoma panaikinti, tiesioginės ir konkrečios sąsajos sąlygos yra kumuliacinės, vadinasi, nėra reikalo nagrinėti, ar šiuo atveju ginčijamos nuostatos yra tiesiogiai susijusios su ieškove, nes ji neįrodė, kad turi locus standi dėl minėtų nuostatų.
56 Todėl ieškovės prašymas panaikinti ginčijamas nuostatas turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas ir nėra reikalo nagrinėti, ar ieškovė suinteresuota pateikti ieškinį dėl Reglamento Nr. 1023/2013 1 straipsnio 65 dalies b punkto ir 67 dalies d punkto.
Dėl prašymo atlyginti žalą
57 Visų pirma reikia nurodyti, kad nors ieškovė yra Tarybos pareigūnė, jos reikalavimai atlyginti žalą pateikti ne Tarybai, kaip institucijai, kurioje ji dirba, o Parlamentui ir Tarybai, kaip Reglamento Nr. 1023/2013, dėl kurio ieškovė teigia patyrusi žalą, bendraautoriams.
58 Be to, primintina, kad savo reikalavimus atlyginti žalą ieškovė grindžia SESV 268 ir 340 straipsniais, o ne SESV 270 straipsniu.
59 Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano turintis jurisdikciją nuspręsti dėl ieškovės reikalavimų atlyginti žalą.
60 Šiuo klausimu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką tam, kad pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė už neteisėtus jos organų veiksmus, turi būti įvykdytos visos kumuliatyvios sąlygos, t. y. veiksmai, kuriais kaltinama institucija, turi būti neteisėti, žala reali ir egzistuoti priežastinis ryšys tarp veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodomos žalos (1982 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Oleifici Mediterranei / EEB, 26/81, Rink., EU:C:1982:318, 16 punktas ir 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Beamglow / Parlamentas ir kt., T‑383/00, Rink., EU:T:2005:453, 95 punktas).
61 Kai viena iš trijų Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra įvykdyta, reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas, nesant reikalo nagrinėti, ar įvykdytos kitos dvi sąlygos (šiuo klausimu žr. 1994 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo KYDEP / Taryba ir Komisija, C‑146/91, Rink., EU:C:1994:329, 81 punktą ir 2002 m. vasario 20 d. Sprendimo Förde-Reederei / Taryba ir Komisija, T‑170/00, Rink., EU:T:2002:34, 37 punktą). Be to, Sąjungos teismas neprivalo nagrinėti šių sąlygų tam tikra eilės tvarka (1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, Rink., EU:C:1999:402, 13 punktas).
62 Dėl veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodomos žalos priežastinio ryšio sąlygos pažymėtina, kad pagal teismo praktiką reikalaujamas aiškus ir tiesioginis atitinkamos institucijos padaryto pažeidimo ir nurodomos žalos priežastinis ryšys, kurį turi įrodyti ieškovė. Be to, nurodoma žala turi gana tiesiogiai kilti dėl veiksmų, kuriais kaltinama; šie veiksmai turėtų būti lemiama žalos priežastis (žr. 2012 m. birželio 4 d. Nutarties Azienda Agricola Bracesco / Komisija, T‑440/09, EU:T:2012:269, 37 ir 38 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).
63 Šiuo atveju iš ieškovės argumentų matyti, kad ji mano, jog dėl Reglamento Nr. 1023/2013 nuostatų, kurių neteisėtumą ji nurodo savo prašyme dėl panaikinimo, ji tariamai patyrė ir turtinę ir neturtinę žalą.
64 Tačiau reikia konstatuoti, kad nėra tiesioginio ir aiškaus ryšio tarp šių nuostatų ir nurodomos žalos, kadangi žala gali kilti – tam tikrais atvejais – tik dėl institucijos, kuriai dirba ieškovė, t. y. Tarybos, sprendimo skirti jai mažiau papildomų atostogų dienų dėl kelionės laiko, nei buvo skirta pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytus Pareigūnų tarnybos nuostatus, ir atsisakyti kompensuoti jos kasmetinės kelionės išlaidas pagal minėtas nuostatas.
65 Todėl akivaizdu, kad neįvykdyta veiksmų, kuriais kaltinami Parlamentas ir Taryba, kaip ginčijamo akto bendraautoriai, ir nurodytos žalos priežastinio ryšio sąlyga.
66 Iš to matyti, kad ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo turi būti atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįsti.
67 Todėl reikia atmesti šį ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą.
68 Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo priimti sprendimo dėl 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos prašymo leisti įstoti į bylą palaikyti Parlamento ir Tarybos reikalavimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
69 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Parlamento bei Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį.
2. Huynh Duong Vi Nguyen, be savo pačios bylinėjimosi išlaidų, padengia Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Nėra pagrindo priimti sprendimo dėl Europos Komisijos prašymo leisti įstoti į bylą.
Priimta 2014 m. lapkričio 11 d. Liuksemburge.