BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. spalio 16 d.

Byla T‑26/14 P

Peter Schönberger

prieš

Europos Sąjungos Audito Rūmus

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2011 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Lygiavertiškumo daugikliai – Rungimosi principu pagrįstas procesas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2013 m. lapkričio 5 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Schönberger / Audito Rūmai (F‑14/12, Rink. VT, EU:F:2013:167) panaikinimo.

Sprendimas:      Panaikinti 2013 m. lapkričio 5 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą Schönberger / Audito Rūmai (F‑14/12). Bylą grąžinti Tarnautojų teismui. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Santrauka

Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Rungimosi principas – Laikymasis vykstant teismo procesui – Apimtis – Motyvų pakeitimas be teisminių ginčų – Minėto principo pažeidimas

Rungimosi principo laikymasis reiškia, kad proceso šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo poziciją dėl faktinių aplinkybių ir dokumentų, kuriais bus grindžiamas teismo sprendimas, ir aptarti visus teismui pateiktus įrodymus ir pastabas, taip pat teismo iniciatyva iškeltus teisinius pagrindus, kuriais remdamasis šis ketina priimti sprendimą. Tam, kad būtų įvykdyti reikalavimai, susiję su teise į teisingą bylos nagrinėjimą, svarbu, jog šalys galėtų teisme ginčytis ir dėl faktinių, ir dėl teisinių aplinkybių, nuo kurių priklauso bylos baigtis.

Vadinasi, kai pagrindas atmetamas remiantis reikšmingos nuostatos aiškinimu, kuris neatitinka aiškinimo, administracijos naudoto ginčijamam sprendimui pagrįsti, Sąjungos teismas ne tik pakeičia motyvus, bet, grįsdamas šį atmetimą faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurių šalys teisme neaptarė, pažeidžia rungimosi principą.

Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia patikrinti, ar Sąjungos teismo pasirinktas veikimo būdas gali būti pripažintas teisėtu argumentuojant, kad net nepadarius nagrinėjamo pažeidimo proceso baigtis nebūtų kitokia, todėl rungimosi principo nesilaikymas negalėjo turėti įtakos skundžiamo teismo sprendimo turiniui ir dėl to ieškovo interesai nenukentėjo.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal SESV 270 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį nefinansinio pobūdžio ginčuose Tarnautojų teismas turi kompetenciją tikrinti asmens nenaudai priimti akto teisėtumą. SESV 264 straipsnyje numatyta, kad jei ieškinys yra pagrįstas, ginčijamas aktas paskelbiamas negaliojančiu. Taigi Sąjungos teismas bet kuriuo atveju negali pakeisti ginčijamą aktą priėmusios institucijos motyvų savais.

(žr. 23–26, 32 ir 34 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2000 m. sausio 27 d. Sprendimo DIR International Film ir kt. / Komisija, C‑164/98 P, Rink. EU:C:2000:48, 38 punktas; 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo British Aggregates / Komisija, C‑487/06, Rink. EU:C:2008:757, 141 punktas; 2009 m. gruodžio 17 d. Sprendimo dėl peržiūros M / EMEA, C‑197/09 RX‑II, Rink., EU:C:2009:804, 39–41 ir 52 punktai ir nurodyta teismo praktika; 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑246/11 P, EU:C:2013:118, 85 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba / Stols, T‑175/09 P, Rink. VT, EU:T:2010:534, 22 punktas; 2013 m. gruodžio 4 d. Sprendimo ETF /Schuerings, T‑107/11 P, Rink. VT, EU:T:2013:624, 51 punktas ir nurodyta teismo praktika.