Bylos T‑30/01–T‑32/01 ir T‑86/02–T‑88/02
Territorio Histórico de Álava – Diputación Foral de Álava ir kt.
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Valstybės pagalba – Valstybės narės regioninės ar vietos valdžios institucijos suteiktos mokesčių lengvatos – Atleidimas nuo mokesčių – Sprendimai, kuriais valstybės pagalbos schemos pripažintos nesuderinamomis su bendrąja rinka ir nurodyta susigrąžinti suteiktą pagalbą – Kvalifikavimas kaip naujos pagalbos arba esamos pagalbos – Pagalba, skirta veiklai – Teisėtų lūkesčių apsaugos principas – Teisinio saugumo principas – Sprendimas pradėti formalią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį – Nereikalingumas priimti sprendimą“
Sprendimo santrauka
1. Procesas – Įstojimas į bylą – Priimtinumas – Nagrinėjimas iš naujo po to, kai buvo priimta nutartis, kuria pripažintas priimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antra pastraipa)
2. Procesas – Įstojimas į bylą – Suinteresuotieji asmenys – Atstovaujanti asociacija, kurios tikslas apsaugoti savo narius – Priimtinumas bylose, kuriose nagrinėjami esminiai klausimai, galintys turėti įtakos šiems nariams
(Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antra pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa)
3. Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Kvalifikavimas kaip esamos pagalbos – Kriterijai – Priemonė, kuri nebuvo pagalba ją patvirtinant
(EB 87 ir EB 88 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto v papunktis)
4. Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Kvalifikavimas kaip esamos pagalbos – Kriterijai – Bendrosios rinkos vystymasis
(EB 87 ir EB 88 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto v papunktis)
5. Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Kvalifikavimas kaip esamos pagalbos – Kriterijai – Komisijos patvirtinta bendroji pagalbos schema
(EB 87, EB 88 ir EB 253 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto ii papunktis)
6. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka
(EB 87 ir EB 88 straipsniai; Komisijos pranešimas 98/C 74/06)
7. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Komisijos diskrecija
(EB 87 straipsnio 3 dalis)
8. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kuriai gali būti taikoma EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta nukrypti leidžianti nuostata – Pagalba, skirta veiklai – Neįtraukimas
(EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas)
9. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Teisės į gynybą pažeidimas
(EB 230 straipsnis)
10. Bendrijos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Taikymas Komisijos pradėtoms administracinėms procedūroms – Pagalbos projektų vertinimas – Apimtis
(EB 88 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalis)
11. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. 659/1999 atlikta tyrimo procedūra – Konkrečių terminų nebuvimas – Riba – Teisinio saugumo reikalavimų laikymasis – Pareiga formalią tyrimo procedūrą, pradėtą gavus skundą, užbaigti per protingą terminą
(EB 88 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 659/1999)
12. Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Pagalba, suteikta pažeidžiant EB 88 straipsnio procedūros taisykles – Pagalbos gavėjų galimi teisėti lūkesčiai – Apsauga – Sąlygos ir ribos
(EB 88 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa)
13. Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Pagalba, suteikta pažeidžiant EB 88 straipsnio procedūros taisykles – Pagalbos gavėjų galimi teisėti lūkesčiai – Apsauga – Sąlygos ir ribos – Išskirtinės aplinkybės
(EB 88 straipsnis; Komisijos pranešimas 83/C 318/03)
14. Bendrijos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Ribos
(EB 88 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa)
15. Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Suinteresuotųjų asmenų teisė būti išklausytiems
(EB 88 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalis)
16. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas pradėti formalią valstybės priemonės tyrimo procedūrą – Poveikis
(EB 88 straipsnio 2 dalis)
1. Dėl to, kad Pirmosios instancijos teismas ankstesne nutartimi asmeniui leido įstoti į bylą palaikyti kurios nors šalies reikalavimus, nėra draudžiama iš naujo nagrinėti jo prašymo įstoti į bylą priimtinumo.
(žr. 95 punktą)
2. Plačiu atstovaujančių asociacijų, kurių tikslas yra jų narių apsauga bylose, kuriose iškelti esminiai klausimai, galintys šiems turėti įtakos, teisės įstoti į bylą aiškinimu siekiama leisti geriau įvertinti bylų aplinkybes, išvengiant daugybės atskirų įstojimų į bylą, kurie pakenktų veiksmingai bei tinkamai proceso eigai.
Profesinė konfederacinė tarpsektorinė organizacija, kurios tikslas, be kita ko, yra atstovauti ir ginti įmonių, o kai kurios iš jų yra pagal minėtas mokesčių schemas skirtos pagalbos faktinės gavėjos, interesus ir kuri, be to, dalyvavo administracinėje procedūroje, po kurios buvo priimti nagrinėjami sprendimai, yra suinteresuota įstoti į bylą nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo, pareikštą dėl Komisijos sprendimų, kuriais atleidimo nuo mokesčio schemos pripažintos neteisėtomis ir nesuderinamomis su bendrąja rinka bei nurodyta susigrąžinti suteiktą pagalbą.
(žr. 97–104 punktus)
3. Sutartyje nustatytos skirtingos procedūros atsižvelgiant į tai, ar pagalba yra esama, ar nauja. Pagal EB 88 straipsnio 3 dalį apie naują pagalbą turi būti pranešta Komisijai ir ji negali būti įgyvendinama tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas, o pagal EB 88 straipsnio 1 dalį esama pagalba teisėtai gali būti įgyvendinama tol, kol Komisija nenustato, kad ji nesuderinama. Taigi tam tikrais atvejais dėl esamos pagalbos nesuderinamumo priimtas sprendimas gali turėti pasekmių tik ateičiai.
Pagal Reglamento Nr. 659/1999, susijusio su EB 88 straipsnio taikymu, 1 straipsnio b punkto v papunktį esama pagalba visų pirma – „tai esama pagalba, nes galima nustatyti, ar jos patvirtinimo metu tai nebuvo pagalba, o tokia ji tapo vėliau dėl bendrosios rinkos vystymosi, ir nebuvo atitinkamos valstybės narės pakeista“.
Negalima pripažinti, kad pagal Sutartyje ir ir Reglamente Nr. 659/1999 nustatytą procedūrą priemonę kvalifikuodama kaip esamą pagalbą Komisija implicitiniu sprendimu gali išreikšti poziciją, kad konkreti priemonė, apie kurią nepranešta, nebuvo valstybės pagalba jos patvirtinimo metu.
Iš tikrųjų vien institucijos tylėjimas negali sukelti privalomų teisinių pasekmių, galinčių daryti poveikį teisės subjekto interesams, išskyrus, jeigu tai aiškiai numatyta Bendrijos teisės nuostatoje. Bendrijos teisėje kai kuriais specifiniais atvejais numatyta, kad institucijos tylėjimas turi sprendimo galią, jeigu ši institucija buvo paraginta apibrėžti savo poziciją ir pasibaigus atitinkamam terminui to nepadarė. Nesant tokių aiškių nuostatų, kuriomis būtų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad priimtas implicitinis sprendimas, ir kuriomis apibrėžiamas šio sprendimo turinys, institucijos neveikimas negali būti prilygintas sprendimui, antraip būtų ginčijamos Sutartyje numatytos teisių gynimo priemonės.
Tačiau valstybės pagalbos srityje taikytinose nuostatose nenumatyta, jog Komisijos tylėjimas prilygsta implicitiniam sprendimui, kad atitinkamu atveju nėra valstybės pagalbos, ypač kai jai nebuvo pranešta apie nagrinėjamas priemones. Iš tikrųjų Komisija, kuri turi išimtinę kompetenciją konstatuoti galimą pagalbos nesuderinamumą su bendrąja rinka, pasibaigus pirminiam valstybės priemonės tyrimo etapui, atitinkamos valstybės narės atžvilgiu privalo priimti sprendimą, kuriame konstatuojama, kad nėra pagalbos, kad ji yra suderinama arba kad būtina pradėti formalią tyrimo procedūrą, numatytą EB 88 straipsnio 2 dalyje. Toks sprendimas negali būti numanomas ir negali būti Komisijos tylėjimo tam tikrą laiką pasekmė.
Vien tai, kad dėl nagrinėjamos valstybės priemonės Komisija nepradėjo formalios tyrimo procedūros per sąlygiškai ilgą laikotarpį, nereiškia, kad ši priemonė tampa objektyvia esama pagalba, jei tai yra pagalba. Šiuo atžvilgiu galėjusios egzistuoti abejonės gali būti laikomos nebent sukėlusiomis teisėtus gavėjų ūkesčius, kliudančius susigrąžinti anksčiau suteiktą pagalbą.
(žr. 133–134, 148–153 punktus)
4. Reglamento Nr. 659/1999, susijusio su EB 88 straipsnio taikymu, 1 straipsnio b punkto v papunktyje nurodyta „bendrosios rinkos vystymosi“ sąvoka gali būti suprantama kaip ekonominio ir teisinio konteksto pasikeitimas atitinkamame sektoriuje dėl nagrinėjamos priemonės. Toks pasikeitimas, konkrečiai kalbant, gali būti rinkos, kuri iš pradžių buvo uždara konkurencijai, liberalizavimo pasekmė. Tačiau ši sąvoka netaikoma tuomet, kai Komisija pakeičia savo vertinimą vien siekdama griežčiau taikyti Sutarties taisykles valstybės pagalbos srityje. Šiuo atžvilgiu tai, ar valstybės priemonė yra esama, ar nauja pagalba, neturi priklausyti nuo Komisijos subjektyvaus vertinimo ir turi būti nustatoma neatsižvelgiant į jokią ankstesnę Komisijos administracinę praktiką.
Iš to matyti, kad išvada, jog politika valstybės pagalbos srityje vystėsi, savaime nereiškia, kad vyko „bendrosios rinkos vystymasis“ Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto v papunkčio prasme, nes pati objektyvi valstybės pagalbos sąvoka, kaip ji apibrėžta EB 87 straipsnyje, nepasikeitė.
(žr. 173–175, 186 punktus)
5. Reglamento Nr. 659/1999, susijusio su EB 88 straipsnio taikymu, 1 straipsnio b punkto ii papunkčiu, kuriame nustatyta, kad esama pagalba – tai „patvirtinta pagalba, t. y. Komisijos arba Tarybos patvirtintos pagalbos sistemos ir individuali pagalba“, visų pirma reglamentuojamos pagalbos priemonės, dėl kurių Komisija priėmė sprendimą, kuriuo jos pripažintos suderinamomis, o toks sprendimas būtinai turi būti aiškus. Iš tikrųjų Komisija turi priimti sprendimą dėl nagrinėjamų priemonių suderinamumo atsižvelgdama į EB 87 straipsnyje nustatytas sąlygas ir šiuo atžvilgiu motyvuoti tokį sprendimą pagal EB 253 straipsnį.
Be to, kai nurodyta, kad individualios priemonės taikomos pagal iš anksto patvirtintą schemą, prieš pradėdama EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą Komisija turi nustatyti, ar nagrinėjama schema apima šias priemones; jei taip, tada turi patikrinti, ar jos atitinka sprendime dėl šios schemos patvirtinimo nustatytas sąlygas. Ir tik jei atlikusi šį tyrimą Komisija padaro neigiamą išvadą, ji gali nuspręsti, kad nagrinėjamos priemonės yra nauja pagalba. Atvirkščiai, jei išvada teigiama, Komisija šias priemones turi nagrinėti kaip esamą pagalbą pagal EB 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą procedūrą. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar individualios priemonės atitinka sprendime patvirtinti nagrinėjamą schemą nustatytas sąlygas, toks sprendimas dėl patvirtinimo neišvengiamai turi būti aiškus.
(žr. 194–197 punktus)
6. Komisija privalo laikytis savo pačios nustatytų rekomendacijų ir pranešimų valstybės pagalbos srityje tiek, kiek jie atitinka Sutarties normas.
Kadangi 1998 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse numatyta, jog Komisija turi įvertinti regioninės pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka remdamasi šiomis gairėmis nuo jų priėmimo dienos, išskyrus, kiek tai susiję su pagalbos projektais, apie kuriuos pranešama dar nesupažindinus valstybių narių su jais ir Komisijai dėl šių projektų dar nepriėmus galutinio sprendimo, todėl Komisija, taikydama minėtas gaires sprendimuose, kuriuose bendrosios pagalbos schemos, įgyvendintos apie jas nepranešus, pripažintos neteisėtomis ir nesuderinamomis su bendrąja rinka, prieš priimdama minėtas gaires nepažeidžia teisinio saugumo principo.
Bet kuriuo atveju, netgi jei būtų nuspręsta, jog dėl minėtų gairių taikymo būtų nustatytas pažeidimas, nagrinėjami sprendimai turėtų būti pripažinti neteisėtais ir todėl panaikinti tik jeigu šis pažeidimas gali turėti poveikį jų turiniui. Iš tikrųjų, jei būtų nustatyta, kad nesant šio pažeidimo Komisija būtų padariusi tokią pačią išvadą, nes nagrinėjamas trūkumas bet kuriuo atveju negalėjo paveikti ginčijamų sprendimų turinio, šių sprendimų panaikinti nereikėtų.
(žr. 214–220 punktus)
7. Taikydama EB 87 straipsnio 3 dalį Komisija turi didelę diskreciją, apimančią sudėtingus ekonominius ir socialinius vertinimus, kurie turi būti atliekami atsižvelgiant į Bendrijos kontekstą. Atliekant šios diskrecijos teisminę kontrolę turi būti tik patikrinami procedūros taisyklių laikymasis ir motyvavimas bei faktinių aplinkybių, kuriomis buvo pagrįstas ginčijamas sprendimas, tikslumas ir teisės klaidos nebuvimas, taip pat akivaizdžios klaidos vertinant šias faktines aplinkybes arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimas.
(žr. 223 punktą)
8. Pagalba, skirta veiklai yra skirta įmonės išlaidoms, kurių paprastai ji patirtų kasdieniame valdyme ar vykdydama įprastą veiklą. Mokesčių schemos, pagal kurias įmonės gavėjos iš dalies atleidžiamos nuo pelno mokesčio, yra pagalba, skirta veiklai, o ne pagalba investicijoms ar užimtumui, nepaisant to, kad galimybei pasinaudoti šiomis schemomis taikomi įpareigojimai padaryti minimalias investicijas ir sukurti minimalų darbo vietų skaičių, nes nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio apskaičiuojamas remiantis įmonių gavėjų gautu pelnu, o ne atsižvelgiant į padarytų investicijų sumą ar sukurtų darbo vietų skaičių.
(žr. 226–229 punktus)
9. Kadangi valstybės narės teisės į gynybą pažeidimas savo esme yra subjektyvus pažeidimas, pareiškiant ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pagalbos priemonės pripažintos neteisėtomis ir nesuderinamomis su bendrąja rinka ir kuris skirtas minėtai valstybei narei, panaikinimo teisės į gynybą pažeidimu gali remtis tik ši valstybė.
(žr. 238–239 punktus)
10. Komisijos vykdomoje pagalbos projektų tyrimo procedūroje teisės į gynybą užtikrinimo principas reikalauja suteikti suinteresuotai valstybei narei galimybę veiksmingai išreikšti savo poziciją dėl trečiųjų suinteresuotųjų asmenų pagal EB 88 straipsnio 2 dalį pateiktų pastabų, kuriomis Komisija ketina grįsti savo sprendimą, ir kad nesuteikus valstybei narei galimybės pareikšti nuomonės dėl šių pastabų, Komisija negali jomis remtis savo sprendime prieš šią valstybę. Tačiau tam, kad dėl tokio pažeidimo būtų panaikintas sprendimas, reikia, kad nepadarius šio pažeidimo procedūros rezultatas būtų kitoks.
Tai, kad Komisija neatsižvelgė į valstybės narės pastabas, kuriomis atsakyta į trečiosios suinteresuotos šalies prašymą susigrąžinti neteisėtai suteiktą pagalbą, nėra toks pažeidimas, nes minėtas sprendimas negrindžiamas šiose pastabose pateiktu nagrinėjamu reikalavimu ir todėl, kad nurodymas susigrąžinti pagalbą logiškai, būtinai ir išimtinai kyla iš Komisijos prieš tai pateikto įrodymo, kad nagrinėjama pagalba neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka.
(žr. 241–244 punktus)
11. Nors iki Reglamento Nr. 659/1999, susijusio su EB 88 straipsnio taikymu, įsigaliojimo Komisijai nebuvo nustatyti jokie konkretūs pagalbos priemonių tyrimo terminai, siekdama laikytis esminio teisinio saugumo reikalavimo ji negali neapibrėžtam terminui atidėlioti savo įgaliojimų įgyvendinimo.
Iš tikrųjų Komisija, turėdama išimtinę kompetenciją vertinti valstybės pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, laikydamasi tinkamo pagrindinių Sutarties taisyklių valstybės pagalbos srityje taikymo principo, privalo atlikti kruopštų ir nešališką skundo, kuriame teigiama, kad pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka, tyrimą. Iš to matyti, kad Komisija negali neapibrėžtam terminui atidėti išankstinio valstybės priemonių, sudarančių skundo pagrindą, tyrimo. Pagrįsta skundo tyrimo trukmė turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes ir visų pirma į jos kontekstą, skirtingus procedūros etapus, kurių Komisija privalo laikytis, ir į bylos sudėtingumą.
Nuo tada, kai Komisija sužinojo apie pagalbos schemas iki momento, kai dėl jų pradėta formali tyrimo procedūra, nustatyta EB 88 straipsnio 2 dalyje, praėjęs daugiau nei šešerių su puse metų terminas, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis taikytos minėtos schemos, nėra nepagrįsta trukmė, apimanti preliminarią tyrimo procedūrą, pažeidžianti teisinio saugumo ir gero administravimo principus, nes, viena vertus, dėl nagrinėjamų priemonių reikėjo atlikti išsamų nacionalinės teisės aktų tyrimą bei didelį tiek aptariamos valstybės narės mokesčių sistemos, tiek duomenų apie kitose valstybėse narėse galiojančias autonomines mokesčių schemas rinkimo ir analizavimo darbą, o kita vertus, procedūra labai užtruko dėl nacionalinės valdžios institucijų, nes nepranešusios apie nagrinėjamas schemas jos, be to, nepateikė Komisijai reikalingos informacijos, ir dėl to, kad per šį laikotarpį pasinaudodama savo diskrecija valstybės pagalbos srityje Komisija galėjo nuspręsti išnagrinėti greičiau kitas procedūras dėl priemonių, nors ir kitokių, tačiau priimtų tų pačių valdžios institucijų ir galinčių sukelti tokio pat pobūdžio teisinių problemų.
(žr. 259–277 punktus)
12. Teisėtais lūkesčiais pagalbos teisėtumo atžvilgiu galima remtis tik jei ši pagalba buvo suteikta laikantis EB 88 straipsnyje numatytos procedūros. Iš tikrųjų paprastai rūpestingas ūkio subjektas ir regiono valdžios institucija turi galėti įsitikinti, jog šios procedūros buvo laikytasi. Kadangi EB 88 straipsnyje nedaromas skirtumas tarp pagalbos schemų ir individualios pagalbos, šie principai taikytini ir pagalbos schemoms.
Vis dėlto neatmestina galimybė, kad neteisėtos pagalbos, nes apie ją nebuvo pranešta, gavėjai gali remtis išimtinėmis aplinkybėmis, kurios teisėtai galėjo pagrįsti jų lūkesčius, jog ši pagalba yra teisėta, prieštaraudami jos grąžinimui.
(žr. 278–282 punktus)
13. Specialaus pranešimo, pagalbos gavėjus įspėjančio, kad pagalba suteikta neteisėtai, t. y. Komisijai nepriėmus galutinio sprendimo dėl pagalbos suderinamumo, koks numatytas 1983 m. Komisijos pranešime dėl neteisėtos pagalbos, nepaskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nėra išimtinė aplinkybė, galinti pagrįsti kokius nors lūkesčius dėl iš anksto apie tai nepranešus neteisėtai suteiktos pagalbos teisėtumo.
Dėl kitokio aiškinimo šis pranešimas įgytų reikšmę, kuri prieštarautų EB 88 straipsnio 3 daliai.
Iš tikrųjų, nors Komisija tokiais aktais, kaip antai gairės, gali nusistatyti diskrecijos įgyvendinimo kryptis, šiuose aktuose nustatytos šiai institucijai skirtos orientacinio pobūdžio taisyklės ir tiek, kiek jie neprieštarauja Sutarties nuostatoms.
Tai, kad neteisėtai suteikta pagalba yra neužtikrinta, kyla iš EB 88 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos pranešti apie pagalbą paskirties ir ji nesusijusi su minėtame pranešime numatyto specialaus pranešimo paskelbimu Oficialiajame leidinyje. Visų pirma neteisėtai suteiktos pagalbos susigrąžinimas negali tapti neįmanomas vien dėl to, kad Komisija nepaskelbė tokio pranešimo, nes priešingu atveju tai keltų grėsmę Sutartyje nustatytai valstybės pagalbos kontrolės sistemai.
(žr. 305–308 punktus)
14. Nors teisėtų lūkesčių paisymo principas yra vienas pagrindinių Bendrijos principų, ūkio subjektai negali pagrįstai turėti teisėtų lūkesčių, kad Bendrijos institucijoms naudojantis savo diskrecija esama situacija išliks nepasikeitusi. Šis principas aiškiai taikomas konkurencijos politikoje, kuriai būdinga didelė Komisijos diskrecija. Būtent taip yra dėl klausimo, ar įvykdytos sąlygos, leidžiančios nesusigrąžinti neteisėtai suteiktos pagalbos, susijusios su išimtinių aplinkybių buvimu. Todėl su kitomis bylomis šioje srityje susiję sprendimai yra tik orientacinio pobūdžio ir negali pagrįsti teisėtų lūkesčių, nes kiekvienos bylos aplinkybės skiriasi.
(žr. 310–312 punktus)
15. Vykstant valstybės pagalbos kontrolės procedūrai suinteresuotieji asmenys pagal EB 88 straipsnio 2 dalį negali reikalauti patys dalyvauti diskusijose su Komisija taip, kaip tai gali daryti pagalbą suteikusi valstybė narė.
(žr. 332 punktą)
16. Sprendimas pradėti formalią tyrimo procedūrą, numatytą EB 88 straipsnio 2 dalyje, savaime neturi jokių galutinių pasekmių su juo susijusių priemonių teisėtumui. Iš tikrųjų neteisėtumas nustatomas tik galutiniu sprendimu, kuriuo šios priemonės galutinai pripažįstamos pagalba.
(žr. 349 punktą)