Byla T‑29/11

Technische Universität Dresden

prieš

Europos Komisiją

„Arbitražinė išlyga – Bendrijos veiksmų sveikatos srityje programa – Projekto finansavimo sutartis – Ieškinys dėl panaikinimo – Debeto aviza – Ginčo sutartinis pobūdis – Aktas, dėl kurio negali būti pareikštas ieškinys – Nepriimtinumas – Ieškinio perkvalifikavimas – Finansuotinos išlaidos“

Santrauka – 2014 m. spalio 24 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Teismo procesas – Teisinis ieškinio pagrindas – Ieškovo, o ne Sąjungos teismo teisė pasirinkti

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys iš tiesų susijęs su sutartinio pobūdžio ginču – Komisijos priimtos debeto avizos panaikinimas ‒ Nepriimtinumas

(SESV 263 straipsnis)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys, iš tiesų susijęs su sutartinio pobūdžio ginču – Ieškinio perkvalifikavimas – Sąlygos

(SESV 272 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

4.      Teismo procesas – Kreipimasis į Bendrąjį Teismą remiantis arbitražine išlyga – Arbitražinė išlyga – Sąvoka

(SESV 272 straipsnis)

5.      Europos Sąjungos biudžetas – Sąjungos finansinė parama – Gavėjo pareiga laikytis paramos suteikimo sąlygų

(SESV 317 straipsnis)

6.      Teismo procesas – Kreipimasis į Bendrąjį Teismą remiantis arbitražine išlyga – Bendrojo Teismo pareiga išnagrinėti priešieškinį – Prašymas, pateiktas grąžinant Komisijos išmokėtas pernelyg dideles dotacijas – Reikalavimas, kad pastabos ir įrodymai būtų aiškūs, kad Bendrasis Teismas galėtų įvertinti pagrįstumą – Nesilaikymas – Nepriimtinumas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 46 straipsnio 1 dalies c punktas)

7.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Esminių procedūros reikalavimų pažeidimas – Tik vienašaliams veiksmams taikoma pareiga motyvuoti – Pareigos motyvuoti įgyvendinant finansavimo sutartį nebuvimas

(SESV 272  ir 296 straipsniai)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 24 punktą)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 29, 38, 39 punktus)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo arba ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas pagal SESV 272 straipsnį (arbitražine išlyga), perkvalifikuojamas laikantis dviejų kumuliacinių sąlygų. Toks perkvalifikavimas galimas, jei ieškovas tam aiškiai neprieštarauja ir jei bent vienas pagrindas, susijęs su teisės normų, reglamentuojančių nagrinėjamą sutartinį santykį, pažeidimu, yra nurodytas ieškinyje pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą.

(žr. 42, 44 punktus)

4.      Kadangi Sutartis nenurodo jokios arbitražinėje išlygoje naudotinos ypatingos formuluotės, bet kokia formuluotė, nurodanti, kad šalys ketina atsisakyti savo galimų ginčų nagrinėjimo nacionaliniuose teismuose, kad pateiktų juos Sąjungos teismams, turi būti laikoma pakankama, kad jiems būtų suteikta jurisdikcija pagal SESV 272 straipsnį.

Finansavimo sutartyje įtvirtinta sąlyga „Law applicable and competent court“ (Taikytina teisė ir kompetentingas teismas), pagal kurią „gavėjai gali [Bendrajam Teismui] pateikti ieškinį dėl Komisijos sprendimų, susijusių su šios sutarties sąlygų taikymu ir jų įgyvendinimo tvarka, o apeliacinės instancijos atveju – tokį skundą pateikti [Teisingumo Teismui]“, yra arbitražinė.

Nors iš tikrųjų netipišku tokios sąlygos ir joje vartojamų terminų, konkrečiai, „sprendimo“ ir „gavėjo“ terminų formulavimu tam tikra prasme primenama apie teisėtumo kontrolę, kurią leidžia užtikrinti ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas pagal SESV 263 straipsnį, ši aplinkybė nekliudo laikyti jos arbitražine išlyga.

Kadangi minėta sąlyga gali būti taikoma ir Komisijos pagal sutarties nuostatas priimtiems sprendimams, kurie neatskiriamai susiję su tokiomis sutartimis, dėl kurių pagal teismo praktiką negali būti pareikšti ieškiniai dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, toks šios sąlygos aiškinimas, laikant tai paprasčiausiu priminimu, jog galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, reikštų priimtinumo sąlygų, nustatytų SESV 263 straipsnyje, išplėtimą pagal sutartį, tačiau šios sąlygos yra viešosios tvarkos pobūdžio, todėl jų negalima palikti šalių nuožiūrai.

Be to, atsižvelgiant į šios išlygos formuluotę, į jos taikymo sritį gali patekti ne tik sprendimai, kuriuos Komisija gali priimti pagal SESV 299 straipsnį.

(žr. 52, 53, 55, 56, 60, 61, 63, 64, 66 punktus)

5.      Pagal pagrindinį principą, kuris reglamentuoja Sąjungos finansinės paramos teikimą, ji gali finansuoti tik faktiškai patirtas išlaidas. Taigi tam, kad Komisija galėtų vykdyti kontrolės funkciją, tokios pagalbos gavėjai turi įrodyti, kad jie, vykdydami projektus, kuriems buvo skirta finansinė parama, iš tiesų patyrė išlaidų, o kad kontrolės ir įrodymų rinkimo sistema, įdiegta siekiant nustatyti, ar įvykdytos pagalbos skyrimo sąlygos, veiktų, būtina, kad šie pagalbos gavėjai pateiktų patikimą informaciją. Taigi, nepakanka įrodyti, kad projektas buvo įgyvendintas, siekiant pateisinti konkrečią dotaciją. Papildomai paramos gavėjas privalo įrodyti, kad deklaruotas išlaidas patyrė pagal nustatytas atitinkamos paramos skyrimo sąlygas, nes tik tinkamai pagrįstos išlaidos gali būti laikomos finansuotinomis. Pareiga laikytis nustatytų finansinių sąlygų yra vienas iš pagrindinių gavėjo įsipareigojimų ir todėl nuo jos priklauso finansinės paramos skyrimas.

(žr. 71 punktą)

6.      Darant prielaidą, kad Komisija siekia kreiptis į Bendrąjį Teismą su priešieškiniu ir kad Bendrasis Teismas, nors ir esama nustatytos arbitražinės išlygos, yra kompetentingas nagrinėti šį priešieškinį, atsižvelgiant į teismo praktiką, pagal kurią Sąjungos teisių gynimo priemonių sistemoje jurisdikcija priimti sprendimą dėl pagrindinio ieškinio reiškia, kad egzistuoja jurisdikcija priimti sprendimą dėl bet kokio priešieškinio, paduoto vykstant tam pačiam procesui ir kylančio iš to paties akto ar dėl tų pačių veiksmų, kurie nagrinėjami ieškinyje, šis priešieškinys bet kuriuo atveju yra nepriimtinas pagal Procedūros reglamento 46 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus. Iš tiesų toks priešieškinys aiškiai, kaip to reikalaujama, neišplaukia nei iš Komisijos raštų, nei iš jos posėdyje pateiktų pastabų ir beveik nėra pagrįstas argumentais ir įrodymais, kad Bendrasis Teismas galėtų įvertinti jo pagrįstumą ir leistų ieškovui pasirengti gynybai.

(žr. 116 punktą)

7.      Pareiga motyvuoti Komisijai tenka pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą. Tačiau ji taikoma tik vienašaliams šios institucijos veiksmams. Taigi ji netaikoma Komisijai pagal finansavimo sutartį. Todėl ieškinio pagrindas, grindžiamas motyvų trūkumu, yra neveiksmingas, pareiškiant ieškinį pagal SESV 272 straipsnį, nes galimas šios pareigos nepaisymas neturi jokio poveikio Komisijos pareigoms pagal nagrinėjamą sutartį. Šios išvados nepaneigia ieškovo argumentas, jog pagal teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, susijęs su Sąjungos finansinės pagalbos sumažinimu, sukelia sunkių padarinių šios pagalbos gavėjui, šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti aiškiai nurodyti motyvai, pateisinantys pagalbos sumažinimą, palyginti su anksčiau patvirtinta suma.

(žr. 120–122 punktus)